Rabiguet

¿Ximod bidxin la Biblia dada ló xtzúno?

¿Ximod bidxin la Biblia dada ló xtzúno?

¿Ximod bidxin la Biblia dada ló xtzúno?

Toib galrradziguiaʼ rodann láani ni labúu bidxin la Biblia dada ló xtzúno. Más de tipmil gagayoʼ íz bilox cuáni, cuáni ló guiich papiro, né láaca ló pergamino ni goctzay de guidlaidy nimal. Láaca cuáni ló diitz ni goxeʼsi buñ raniʼ ló naareʼ. Buñ ni gop xiroʼ galmandary xomod emperadores né buñ ni gosanir nisló religión bunyibu dada rutigoygaʼlni layibu par nanitlóyibu la Biblia.

¿XIGONY diti binitlóni né xigony nacni toib libro ni más rimbu buñ ló naareʼ? Guisuidyno nosi chop razón.

Goleʼyibu xidalguixo copias xtunyni

Israelitas ni gop guiich originalcu, gontzayibu guiráni né goleʼyibu xidal copias xtunyni. Por ejemplo, Dios gonabbu reyes ñony copiar ley ni goloʼtzay sacerdotes levitas (Deuteronomio 17:18).

Xidal israelitas bioladxyibu bíilyibu Xtiitz Dios; por ngú escribas ni nantzay racaʼ buny copiar láani. Buñ bimbu a Esdras xomod «toib copista ni gontzay xiley Moisés, ni bidudy Jehová a gudx Israel» (Esdras 7:6). Buñ masoretas, ni buny copiar Escrituras Hebreas (Antiguo Testamento) ló siglos VI X, dada bigabyibu letras par diti nachéyibu. Nanoydiguieʼ bunyibu xchiinyibu, por ngú diti bidzaʼ ni ná la Biblia né labúu bilaani ladxña xi enemigni.

Ló íz 168 antes de xtzúno, rey sirio Antíoco IV biyopy mod nanitló guiráca copias xtuny Escrituras Hebreas ni goyoʼ gudx Palestina. Toib historia judía ná: «Bichésyibu né bisaʼijyibu guiráca rollos xtuny ley ni bidzelyibu». The Jewish Encyclopedia ná: «Soldad ni buny dxiinreʼ diti gopyibu laxtima buñ [...]. Nitisi ni ñap toib Biblia [...] non ñaity». Ná scú, labúu bilaa tipnés copias xtuny la Biblia ni goyoʼ ladxña buñ judíos de gudx Palestina né láaca ni goyoʼ ladxña buñ ni bibany stipnés lagary ló Gudxlio.

Diti xidzú de goló bilox cuá Escrituras Griegas Cristianas (Nuevo Testamento) buñ goleʼ xidal copias xtuny cartas, profecías né historias ni sieed ló la Biblia. Por ejemplo, Apóstol Juan bicaʼ Evangelio xtuny lainy gudx Éfeso o gaxca de lagarycu. Per lainy gudx Egipto, ni riaʼan xidal kilómetros de Eféso bidzelyibu tiplaʼ copia ni bicaʼ Juan, buñnan ná que copia reʼ bireʼni cincuent íz después ni bicaʼ Juan láani. Ndeʼ bislooy que cristianos ni bibany sit gopyibu copias xtuny la Biblia ni laʼra cuá.

Guirá lad gop buñ Xtiitz Dios, láaca por ngú diti binitlóni xidalguixo íz después ni goity Cristo. Por ejemplo, náyibu que dzú birá gueʼel 23 de febrero íz 303, emperador romano Diocleciano bibiʼbu ximod guirá soldad xtunybu bicantaʼ xpuert toib guidaʼ né bisaʼij copias xtuny la Biblia. Xpensarybu labúu nanitlóbu cristianismo pal nanitlóbu guirá biblias ni goyoʼ dzúcu, por ngú stoib dzúcu goniʼbu tzaʼij guirá Biblias ni goyoʼ ló guidopyca imperios xtunybu. Per diti guirácani goyaʼijni, por ngú labúu goleʼyibu copias xtunyni. Né dada ló naareʼ napno xidal laʼ xtuny chop Biblias ni cuá ló diitz griego ni sigory buny copiaryibu diti xidzú de goló goniiny Diocleciano nanitló guirácani. Toibni noʼ gudx Roma né stoibni noʼ British Library de Londres.

Ná diti ma goyoʼ ni bidzel guiich original ro cuá la Biblia, noʼ xidalguixo copias xtunyni, tipnésni nacni guiich golien. ¿Bidzaʼ la Biblia órni góc copiarni la? Erudito W. H. Green goniʼbu de Escrituras Hebreas: «Labúu gapno confianz que ni toib guiichgool ni bicaʼ buñgudxlio labúu sigaʼlni la Biblia, portín diti goyoʼ ni ma bitzaʼ ni náni». Sir Frederic Kenyon, toib buñnan ni rimbutzaay manuscritos bíblicos bicaʼ: «Nanno que diti goyoʼ chú goleʼ nili bisaʼ loni, portín diti xidzú de goló cuáni goyoʼ testigos ni bibiʼ guirá ni rasetlani. Por ngú labúu gapno confianz que Nuevo Testamento bidxinni dada ló xtzúno xomodpa cuáni ló dzú ni see. Labúu guinino que guiráca textos ni sitné la Biblia nigolúni, diti labúu guinino ngúca de stipnés libros ni bicaʼ buñ ló dzú ni see».

Traducción

Xidalguixo buñ nap la Biblia portín ma góc traducirni ló xidal diitz. Ndeʼ noʼ de acuerdo né ni raniiny Dios, raniiny láabu que guiráxadit buñ nac nitisi nac diitz ni raniʼ guimbu né gony adorar láabu né «espíritu né galnigolú» (Juan 4:​23, 24; Miqueas 4:2).

Primer Biblia hebrea ni góc traducir, góc laani versión griega de los Setenta o Septuaginta. Buñ judíos ni goniʼ diitz griego ni golés sit de Palestina buny traducir láani, biloxni midid chopgayoʼ íz antes ni ñeed Jesús ló Gudxlio. Guidopyca la Biblia, máspa Escrituras Griegas Cristianas, góc traducirni ló xidal diitz chop tzongayoʼ íz después ni bilox cuáni. Per goyoʼ reyes né dada xobal ni xalagary ñacné buñ ñap toib Biblia, bisianyibu xpiinyibu ló galnacay né diti bidudyibu lagary ñac traducir Xtiitz Dios ló diitz ni raniʼ buñ xcudxyibu.

Goyoʼ tipnés buñguieeu ni gop balory, ná goyoʼyibu ló riesga ñaityibu cualóyibu religión né buñchiin né buny traduciryibu la Biblia ló diitz ni raniʼ buñ dzúcu. Por ejemplo ló íz 1530, William Tyndale, toib buñguieeu de gudx Inglaterra ni bisuidy lainy scuel ni laa Oxford, buny traducirbu Pentateuco (ni rimbuno xomod Génesis, Éxodo, Levítico, Números né Deuteronomio). Gócbu primer traductor ni buny traducir la Biblia de hebreo a inglés né primerdiguieʼ láabu biquiimbu laa Jehová ló traducción xtunybu. Láaca toib erudito de España ni góc laa Casiodoro de Reina, laʼga cayony traducirbu primer Biblia ló dixtil, guirága ór cuanal buñ católicos láabu par ñaitybu. Par labúu nasloʼoxbu traducción xtunybu goyeebu Inglaterra, Francia, Holanda né Suiza. *

Biblia cayacsa traducirni ló xidal diitz, né caycasa imprimir xidal millón de láani. Ló naareʼ buñ ni noʼ ló guidopynac Gudxlio nap toib Biblia, ndeʼ raslooy que nigolú ngú ni goniʼ apóstol Pedro: «Guixaʼ ragoʼolni né guieʼ riabni, per xtiitz Jehová sioʼni por tipzó» (1 Pedro 1:​24, 25).

[Ñeʼ guiich]

^ Párrafo. 14 Biblia ni laa versión de Reina bireʼni ló íz 1569 né Cipriano de Valera buny revisar láani ló íz 1602.

[Dibuj]

Guiichgool masoréticos

[Dibuj]

Tlaʼ guiich ro sieed Lucas 12:7: «Diti guidzuibyto. Lóoto rasacto más que xidal manybiguinien».

[Dibuj]

Foreground page: National Library of Russia, St. Petersburg; second and third: Bibelmuseum, Münster; background: © The Trustees of the Chester Beatty Library, Dublin