Ir al contenido

¿Nikʼwach i Dios?

¿Nikʼwach i Dios?

Reh chi ne inwihʼik jenoʼ qamigo ko ruman chi ne inqanabʼeej nikʼwach i runaʼojbʼal, jeʼ woʼ reʼ ruukʼ i Dios. Reh chi ne qojponik chi hoj ramigo ko ruman chi ne inqanabʼeej taqeh ruholohik naʼojbʼal. Noq inqanabʼeej wach chi korik taqeh runaʼojbʼal inqajil qiibʼ ruukʼ. Chi kixilak taqeh chuʼnchel i ruholohik naʼojbʼal kijibʼ i naqaqʼorik chi riij: reʼ rajaawriik, reʼ runaʼojbʼal, reʼ i rukorik wach bʼanooj eh rukʼaxooj.

REʼ I DIOS WILIK RAJAAWRIIK

«QaJaaw Dios, hat xat yej-anik reh i taxaaj ruch’ihil i wach ak’al ruuk’ animaal awajaawriik. Eh ruum chi wilik awajaawriik ma’ xta k’isinoq i k’axik rub’aan chawach» (JEREMÍAS 32:17).

Chuʼnchel i tzʼuhkrisamaj irukʼuhtaaj qeh i rajaawriik i Dios. ¿Chajariik inqikʼraj noq wilkooj wach qʼiij? Inqikʼraj i rutzʼaʼil. Reʼ tzʼaʼ reʼreʼ irukʼuhtaaj i rajaawriik i ajtzʼukrisaneel, reʼ i Jehová. ¿Ko ahaʼ imponik i rutzʼaʼil qʼiij? Reʼ i rutzʼaʼil inooj chi 15.000.000 °C (27.000.000 °F). Juʼjun segundo inikik reʼ i rutzʼaʼil qʼiij iruʼyeew kʼisiin maʼ jenaj wach i ciento chi millón chi bomba nuclear.

Xa reʼ laʼ reʼ qʼiij maʼ nim ta chuwach taqeh kʼihhaal chi chʼumiil wilkeebʼ pan taxaaj. Reʼ taqeh i científico inkiqʼor chi reʼ i chʼumiil UY Scuti, reʼreʼ xti qʼeʼ nim chuwach taqeh chʼumiil wilkeebʼ pan taxaaj. Wilik reh 1.700 pech i runimaal chuwach i qʼiij . Mi reʼ naq i chʼumiil  UY Scuti wilih ne inkahnik chi jilow i qʼiij ne naq i rusach wach i akʼal eh ko ne naq imponik ruukʼ i Júpiter. Runabʼjiik i wilih mareh ne qojrutobʼeej rureqariik chi riij chaaj woʼ reet i Jeremías xuqʼor chi reʼ i Jehová xutzʼuhkrisaj taqeh taxaaj eh i akʼal ruukʼ i rajaawriik.

¿Nikʼwach qojrutobʼeej i rajaawriik i Dios? Reʼ chi ne inwihʼik qakʼachariik ko ruman taqeh i xutzʼuhkrisaj i Dios jeʼ rukabʼ i qʼiij eh taqe wilik wach akʼal. Eh reʼ Dios i rukoj i rajaawriik reh qatoobʼjik chi qajuʼjunaal. ¿Nikʼwach irubʼan? Pan peet siglo, reʼ Dios xuyeew rajaawriik i Jesús reh rubʼanariik taqeh sachbʼal kʼuxliis. Reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor: «Chi reʼ taqe moywach ki-ilwik chik, reʼ taqe siik kibʼehik chik, reʼ taqe aj rax qʼaah xikʼachjik chik, reʼ taqe tzʼap xikin ki-ibʼirinik chik, reʼ taqe kamnaq xi wuktik chaloq chi kʼachlik kiwach» (Mateo 11:5). ¿Eh chajariik kʼahchiʼ rukʼulariik pan qaqʼijil? Reʼ i Santo Laj Huuj iruqʼor: «Reʼ reh i ruyeew ruman raansil i qʼuhteel […] Eh reʼ taqe i kiyeʼem kikʼux ruukʼ i QaJaaw Dios xa eliik naa ru aakʼbʼiik i kaansil» (Isaías 40:​29, 31). Reʼ i Dios ne iruyeew kansiil ruum «chi xa reʼ woʼ Dios i xiikʼ naah nimaal rajaawriik, maʼ reʼ tee hoj» reh chi ne inqakuy taqeh i tiʼ kʼaxik inqakʼul pan qakʼachariik (2 Corintios 4:7). ¿Inawikʼraj na chi maʼ najt ta wilkaat ruukʼ i Dios noq inanabʼeej chi irukoj i rajaawriik reh qatoobʼjik?

REʼ I DIOS WILIK RUNAʼOJBʼAL

«QaJaaw Dios yohb’aal inche wach taqe i xayejaa’. Eh chu’nchel i re’, xayejaa’ ruuk’ ana’ojb’al» (SALMO 104:24).

Noq kʼih inqatijej chi riij i xutzʼuhkrisaj i Dios irusach qakʼux i runaʼojbʼal. Reʼ taqeh científico inkiqʼor chi reʼ taqeh inkitzʼir riij i rutzʼuhkrisam i Jehová irubʼihnaaleej biomimética eh inkehsaj rehtaliil reh rukorsiiik chi korik taqeh i kikorsam reh chi ne inkamanik chi korik. Jeʼ rukabʼ noq inkitiqaaʼ i velcro eh jenoʼ avión.

Reʼ i naqʼ ruwach i kʼachareel jenaj tzʼuhkrisanik holohik.

Xa reʼ laʼ nikʼwach hoj korsamaj irukʼuhtaaj chi manlik i runaʼojbʼal i Dios. Qakahpaaj chi riij nikʼwach intzʼuhkrik i kʼisa neeʼ pan rupaam i rutuut, Intohqʼik i rukʼachariik noq reʼ i rujaaʼhil i rutuut eh i rajaaw noq inkilaaqa kiibʼ. Eh ar wilik chuʼnchel chi riij i rukʼachariik. Reʼ célula wilih iruchaqʼ riibʼ chi xa jeʼ jenaj wach xa reʼ laʼ manlik pan ruqʼijil. Eh inkitoqaaʼ kijalaam kiibʼ eh kikorjik chi ciento chi célula chi reh reh kiwach jeʼ rukabʼ chi kiikʼ, chi i bʼotz eh chi bʼaaq. Chi riij i reʼ, inkitus kiibʼ pan kiyeʼaabʼ eh inkitoqaaʼ kamanik xa chuwach i bʼelejeebʼ poh. Reʼ peet célula reʼ imponik chi jenaj kʼisa halakʼun. Reʼ tzʼuhkrisamaj wilih irukʼuhtaaj i runaʼojbʼal i Dios. Ruum aj reʼ kʼih inkiqʼor keh ixuqʼor jenaj ajtzʼihbʼaneel reʼ i Santo Laj Huuj noq xuqʼor: «Reʼ hin tinuloqʼej ruum insahchik nukʼux i rubʼan taqe akamaj aʼnam» (Salmo 139:14).

¿Nikʼwach qojrutobʼeej i runaʼojbʼal i Dios? Reʼ qajtzʼuhkrisaneel rehtʼal chajariik iruyeew rusuqkiil qakʼux ruum chi wilik runaʼojbʼal. Iruyeew qanaʼojbʼal pan ruqʼorbʼal, reʼ i Santo Laj Huuj, jeʼ rukabʼ noq iruqʼor qeh: «Cha kuy taq amahk chawach» (Colosenses 3:13). ¿Imponik na chawach i naʼojbʼal wilih? Wilik xkitzʼir riij eh xkireq chi reʼ i kuyuuj mahk ne tirutobeej reh chi ne tiwiriik chi suq eh chi maʼ ne ta i yoʼwaabʼjik awanima. Eh reʼ i wilih ne irubʼan chi maʼ ne ta intiʼbʼik akʼux eh chi maʼ xareʼyuʼ ta ne tiyowaabʼjik. Reʼ Dios jenaj amigo wilik runaʼojbʼal inkapebʼinik chi qiij eh maʼ rukanaaʼ ta ruyeʼariik qanaʼojbʼal (2 Timoteo 3:​16, 17). ¿Jeʼ na reʼ i amigo inawaaj i hat?

REʼ I DIOS KORIK WACH i RUBʼANOOJ

«Re’ QaJaaw Dios imponik chuwach i korik» (SALMO 37:28).

Reʼ Dios juneliik korik wach i rubʼanooj. Jeʼ reʼ noq reʼ Dios wilik rajaawriik maʼ jaruuj ne irubʼan i maʼ holohik ta (Job 34:10). Reʼ reh juneliik inqatwik qʼorik pan rubʼehel jeʼ rukabʼ xuqʼor i salmista: «Reʼ hat parubʼehel naa aʼnam i taaqʼanik chikinaah i tinamit» (Salmo 67:4). Ruum chi rehtʼal i wilik pan qanima maʼ ne ta i rujotʼ riibʼ ruukʼ i rubʼiraj. Juneliik rehtʼal i korik eh inqʼatwik qʼorik pan rubʼehel (1 Samuel 16:7). Reʼ i Dios irilow i maʼ korik ta wach bʼanooj eh ileeqʼ inbʼanarik chi jun suut i wach akʼal. Eh iruqʼor chi reʼ ikibʼanik reh i wilih maʼ najt ta chik iraaj chi narusachariik kiwach chi naah i wach akʼal (Proverbios 2:22).

Reʼ wilih maʼ iraaj ta ruqʼorom chi reʼ Dios jenaj ajqʼatal qʼorik maʼ holohik ta i runaʼojbʼal eh chi insuqbʼik rukʼux ruum i kaxkilal. Noq irukoj rehtʼal chi aajwaal wach i ketelenik wachiis irukʼuhtaaj i ketelenik wachiis. Reʼ i Santo Laj Huuj iruqʼor chi reʼ i Jehová ajketeloom wachiis ruukʼ chuʼnchel taqeh kʼachareel eh jeʼ woʼ kuukʼ taqeh maʼ holohik kinaʼojbʼal mi xkiyoʼt kikʼux. ¿Ne na inaqʼor i hat chi reʼ i wilih korik wach bʼanooj? (Salmo 103:8; 2 Pedro 3:9).

¿Nikʼwach qojrutobʼeej i rukorik wach bʼanooj i Dios? Reʼ apóstol Pedro xuqʼor: «Reʼ Dios maʼ awach taj i tokoom rilariik i rubʼan. Irukoj laʼ taqe chi rakʼuun rixqʼuun xa ahaʼ pantaq nimaq tinamit i kiyeʼwik ruloqʼil, eh inki aʼn i holohik laj naʼojbʼal imponik chuwach i reh» (Hechos 10:​34, 35). Intyoox reh chi reʼ i Dios chi maʼ ajwach ta i tokoom rilariik irubʼan chi qunchelaal ne qojrutobʼeej i rukorik wach bʼanooj. Reʼ reh maʼxta iraaj reh i qatinamitaal, i qaqʼorbʼal, i qabʼehomal eh i qatijem ruum chi iruyeew qʼabʼ qeh reh chi ne inqaloqʼej wach.

Ruum chi reʼ Dios maʼ ajwach ta i tokoom rilarik irubʼan ne qojrukuxisaj atoobʼ ta reh reh wach i qatinamitaal, i qaqʼorbʼal eh i qawiiʼ.

Reʼ xtzʼuhkrisjik qeh iraaj chi ne inqareq chi riij i rukorik wach bʼanooj eh ne qojrutobʼeej. Ruum aj reʼ xuyeew qeh i kapebʼal. Reʼ ruqʼorbʼal i Dios iruqʼor chi reʼ kapebʼal xaʼ jeʼ rukabʼ jenaj kʼuhbaal tzʼihbʼamaj pan qanima. Ne qojrutobʼeej rureqariik chi riij mi kʼahchiʼ qabʼanaam i holohik oon maʼchih taj (Romanos 2:15). ¿Nikʼwach qojrutobʼeej i wilih? Jenaj kapebʼal tijimaj chi korik ne qojrutobʼeej chi maʼ ne ta inqabʼan i maʼ holohik ta. Eh mi xqabʼan jenoʼ mahk ne iruqʼor qeh chi ne inqayotʼ qakʼux eh chi ne inqakanaaʼ rubʼanariik. Rureqariik chi riij i rukorik wach bʼanooj i Dios qojrutobʼeej reh chi ne inqajil qiibʼ ruukʼ.

REʼ DIOS AJKʼAXOOL

«Reʼ Dios reh aj Kʼaxool» (1 JUAN 4:8).

Reʼ Santo Laj Huuj maʼ iruqʼor ta chi reʼ i Dios ajaawriik, naʼojbʼal oon korik wach bʼanooj. Xa reʼ laʼ iruqʼor chi reʼ i Dios ajkʼaxool. ¿Chaaj woʼ reet? Korik chi reʼ i rajaawriik irubʼan chi ne inkamanik eh i rukorik wach bʼanooj eh i runaʼojbʼal inkʼamwik rubʼeeh xa reʼ laʼ reʼ xti inkʼamwik rubʼeeh reh rubʼanariik taqeh i wilih: reʼ i kʼaxooj. Chuʼnchel taqeh irubʼan ruum i rukʼaxooj.

Atoobʼ ta reʼ i Jehová maʼ ko ruman ta chi reh chi ne intoobʼjik, reʼ rukʼaxooj xbʼanik chi xutzʼuhkrisaj taqeh kʼachareel jeʼ rukabʼ ar pan taxaaj eh jeʼ woʼ ayuʼ wach akʼal reh chi ne inkisuqkileej i rukʼaxooj eh i chaʼjinik irubʼan. Maʼ ajwach ta xminwik reh noq xutzʼuhkrisaj i akʼal ahaʼ wiiʼ nakipatinik taqeh i kʼachareel. Ko yuʼnaak kʼahchiʼ rukʼuhtaam i rukʼaxooj chi kiij taqeh i kʼachareel «i ruyeew chaloq i qʼiij chikinaah i holohik kinaʼojbʼal, chikinaah i maʼ holohik ta kinaʼojbʼal. Eh i ruyeew chaloq i jabʼ chikinaah i korik wach kikʼux, chikinaah i maʼ korik ta wach kikʼux» (Mateo 5:45).

Reʼ QaJaaw Dios Jehová «aj keteloom wachiis, atoobʼ wach rukʼux» (Santiago 5:11). Irukʼuhtaaj i rukʼaxooj chi kiij taqeh inkaaj kinabʼeem wach eh inkaaj kijilim kiibʼ ruukʼ. Reʼ i Dios rehtʼaleem kiwach taqeh i kʼachareel reʼreʼ chi kijuʼjunaal pan korik, «maʼ najt ta wilik quukʼ i hoj chi qajuʼjunaal» (Hechos 17:27).

¿Nikʼwach qojrutobʼeej i rukʼaxooj i Dios? Reʼ Dios kʼih ruwiiʼ irukʼuhtaaj qeh i rukʼaxooj jeʼ rukabʼ noq inqabʼiraj i ruseel i kʼisa neeʼ, i rukʼaxooj i qafamilia eh i rokbʼaal i qʼiij. Korik chi reʼ wilih maʼ aajwaal ta wach reh qakʼacharik xa reʼ laʼ iruyeew suqkiil qakʼux.

Jenaj chik i rukʼaxbʼal i Dios reʼ i tiij. Reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor: «Moʼq chih kʼisinoq i rubʼan taq wiiʼ kiibʼ akʼux chuʼnchel laʼ taq chayeew pan qʼabʼ i Dios panatiij. Eh cha pahqaaj taq i rotobʼil i Dios chatʼiosej taq reh i rubʼan taq chaawuukʼ». Reʼ QaJaaw Jehová qojraaj eh iraaj chi ne inqaqʼor reh chuʼnchel. Reʼ reh iruqʼor qeh chi mi jeʼ reʼ xqabʼan ne iruyeew qeh i tuqkilal, «reʼ i xiikʼ naah loqʼil chuwach i xa kapeew» (Filipenses 4:​6, 7).

Chupaam i Atalaya wilih xojqʼorik chi riij i kijibʼ chi runaʼojbʼal i Dios reʼ xti aajwaal wach: reʼ rajaawriik, reʼ runaʼojbʼal, reʼ rukorik wach bʼanooj eh i rukʼaxooj. Yuʼnaak inqaaj chi ne inawil eh ne inareq chi riij chajariik rubʼanam i Dios chawiij eh chajariik narubʼanam chupaam taqeh i qʼiij chalik reh.

¿NIKʼWACH I DIOS? Maʼxta chik jenoʼ wilik rajaawriik, wilik runaʼojbʼal eh korik wach rubʼanooj jeʼ rukabʼ i Jehová. Xa reʼ laʼ, reʼ i runaʼojbʼal qʼeʼ holohik reʼ i rukʼaxooj.