Rabiguet

ARTÍCULO DE ESTUDIO 11

¿Ma noʼlo puext par tzonislo la?

¿Ma noʼlo puext par tzonislo la?

«Galrrionis [...] calaa lóoto» (1 PED. 3:21).

CANCIÓN 28 Cómo hacernos amigos de Jehová

NI GUISUIDYNO *

1. ¿Xí non gony toib buñ antes de guisaʼbu toib yoʼ?

 BUNY pensary que toib buñ ná guisaʼ toib yo’ né ma nanbu ximod guisaʼbu láani, ¿labúu tzeebu nimaca siʼbu guirá ni guiquimbu né salóbu guisaʼbu láani la? Yaca. Antes de salóbu, nigolú rasac ganbu balac bidxiich gonybu gaxt loguiaʼ yoʼcu. ¿Xigony? Portín raquiin ganbu pal sigaʼl xpidxiichbu par guisaʼbu yoʼcu. Modcu labúu saloxbu láani.

2. Mod ná Lucas 14:27-30, ¿xí non gonylo pensary antes de tzonislo?

2 ¿Nigolú nadxiʼlo Jehová né nainy looy guidudylo guixquix láabu por ngú raniiny looy tzonislo la? Pal scú láani la, casaclo xomod rasac toib buñguieeu ni raniiny guisaʼ toib yoʼ. ¿Xigony ranino ngú? Buny pensary ló diitz ni bisetlaa Jesús ló Lucas 14:27-30 (bíil láani). Láabu goniʼbu xi raquiin gony toib xpiimbu: non tzoʼno puext guicacuentno «gaxt ni raguiñani», ndeʼ radudy diitz, tipnés galnagan né sacrificios (Luc. 9:23-26; 12:51-53). Por ngú, antes de tzonislo, non gonylo pensary xi guirá raguiñani par gac buñ xpiin Cristo. Órcu sioʼlo más puext par diti guisianlo Dios después ni ma goyonislo.

3. ¿Xí guisuidyno ló artículo reʼ?

3 Ni ma bisuidyno xi guirá raguiñani par tzonis buñ, ¿rasac gony buñ láani la? ¡Scú! Galrrionis racnéni buñ guicaʼ xiroʼ galnasác tanli nigoreʼ né ló dzú ni sietra. Ló artículo reʼ, sasuidyno tipnés galrranabdiitz de galrrionis ni rasacgoluʼ. Ndeʼ sacné looy par guidudylo cuent pal ma noʼlo puext par tzonislo.

NI RAQUIIN GANLO DE DEDICACIÓN NÉ GALRRIONIS

4. a) ¿Xí láani ngú dedicación? b) ¿Xí radudy diitz diti coʼno cuent lóocano, xomod sieed ló Mateo 16:24?

4 ¿Xí láani ngú dedicación? Láani ngú ni non gony toib buñ antes de tzonis. Dedicación láani ngú órni ronylo toib oración né guidopynac xcalnabanylo ro raibylo Jehová que saquiinlo xcalnabanylo par gonylo ni nábu por tipzó. Órni toib buñ rac dedicar Jehová, ma diti ragoʼbu cuent láacabu (bíil Mateo 16:24). Desde dzúcu, ma naclo xtuny Jehová, ndeʼ nacni toib privilegio rodann (Rom. 14:8). Órni rac dedicarlo, raibylo láabu que desde dzúcu ni más rasac par looy ngú gonylo xchiimbu, diti ni nainy looy. Dedicación láani ngú toib voto, ro radudylo xtiitzlo Dios gonylo ni nábu. Jehová diti rony lafuers lóono gonyno votocu. Per órni ma bunyno láani, láabu rabésbu que gony cumplirno ni ma gonino (Sal. 116:12, 14).

5. ¿Xigony diti láacani ngú dedicación né galrrionis?

5 ¿Xigony diti láacani ngú dedicación né galrrionis? Dedicación láani ngú toib oración ni ronylo Jehová toiblo. Per galrrionis racni nisló xidal buñ, né racni ló toib samblia. Órni rionislo, raslooylo stipnés que ma góc dedicarlo Jehová. * Ló stoib diitz, raslooylo stipnés que nadxiʼlo Jehová né guidopynac xcalnabanylo, guidopynaclo, guidopy xpensarylo né guidopy fuers xtunylo, né ma goloʼlo guiclo gonylo ni nábu por tipzó (Mar. 12:30).

6, 7. Mod ná 1 Pedro 3:18-22, ¿xí chop razón noʼ par tzonisno?

6 ¿Nigolú rasac tzonis buñ la? Buny pensary ló diitz ni sieed ló 1 Pedro 3:18-22 (bíil láani). Xomodca arca gocni toib prueby de fe ni gop Noé, xcalrrionislo láaca nacni toib prueby que ma góc dedicarlo Jehová. Per ¿nigolú rasac gony buñ láani la? Scú, né Pedro golexa xigony. Primer lagary, goniʼbu: «Calaani lóoto». Galrrionis labúu guilaani lóono pal raslooyno por mod ronyno que napno fe ló Jesús né ronyno crer que goitybu por lóono, que biásbu lad guet né seebu guibá, né nigoreʼ ma «noʼbu ladbuʼ Dios».

7 Ni rarop lagary, galrrionis ronyni que «diti gonynudy xcalrrienno lóono». Órni rac dedicarno Dios né rionisno, rasaló radzaktzayno láabu. Ma góc arrepentirno né guidopy xcalnabanyno né napno fe ló xcalgoity Jesús, por ngú Dios ratudy xcalkiéno scásiʼ. Modcu diti ronynudy xcalrrienno lóono nislóbu.

8. ¿Xí láani non guichiin lóono tzonisno?

8 ¿Xí láani non guichiin lóono tzonisno? Ni ma bisuidytzaylo ni ná la Biblia, ma bisuidylo xidal cós de Jehová, mod nacbu né mod ronybu. Guirá ndeʼ ma bidxin lainy xcalnabanylo né ma bichiinni looy gandxiʼlo láabu né guidopynac xcalnabanylo. Por ngú, ni coʼlo guiclo tzonislo non gacni por galnadxiʼ ni naplo Jehová.

9. ¿Xí radudy diitz tzonisno ló laa Padre, Hijo né espíritu santo, xomod ná Mateo 28:19, 20?

9 Ni ma goloʼlo guiclo tzonislo láaca non guireʼni ló xcalrrasuidy la Biblia ni ma bisuidylo né ni ma cuacuentlo. Buny pensary ló ni goniʼ Jesús órni goniʼbu, colgony xpiina (bíil Mateo 28:19, 20). Mod goniʼbu, guirá ni rionis non gonyibu láani «ló laa Padre, Hijo né espíritu santo». Ndeʼ radudy diitz gonyno crer né guidopynac xcalnabanyno ni rasuidy la Biblia de Jehová, de Xiimbu Jesús, né de espíritu santo. Galnigolú reʼ napni galnadip né radxinni dada lainy xcalnabanyno (Heb. 4:12). Guisuidyno tipnésni.

10, 11. ¿Xí galnigolú ma bisuidylo de Jehová ni nac Bixiosno ni ma cuacuentlo?

10 ¿Rasetnaladxlo órni bisuidylo tipnés galnigolú de Bixiosno ni noʼ guibá la? Laabu ngú Jehová, né láabu ngú «ni noʼ más Guiaʼ ló guidopynac gudxlio» né nosi láabu nacbu «Dios ni nigolú» (Sal. 83:18; Is. 37:16). Láaca láabu bisaʼbu lóono né «láasibu labúu guilaabu buñ» (Sal. 3:8; 36:9). Láaca noʼ ni ma bunybu par guilaabu lóono de galkié né de galgoity, láaca ma bidudybu toib esperanza lóono par labúu guibanyno tipzó (Juan 17:3). Órni rac dedicarlo né rionislo, saslooylo ló xidal buñ que ma naclo testigo xtuny Jehová (Is. 43:10-12). Sioʼlo lad toib famil ni noʼ ló guidopynac Gudxlio ni rony adorar Jehová, ni siné laa Jehová né rasuidy láani a stipnés buñ (Sal. 86:12).

11 Toib privilegio rodann láani guienno ni rasuidy la Biblia de Bixiosno ni noʼ guibá. Órni guicacuentlo galrrasuidy reʼ ni rasacgoluʼ, xcalnabanylo sachiinni looy gac dedicarlo Jehová né tzonislo.

12, 13. ¿Xí galnigolú ma bisuidylo de Xiimbu ni ma cuacuentlo?

12 ¿Ximod gosaclo órni bisuidylo tipnés galnigolú de Jesús? Jesús nacbu ni rarop buñ ni más rasac lainy guibá né ló Gudxlio. Láabu bilaabu lóono, portín goyoʼbu puext bidudybu xcalnabanybu par bilaabu lóono. Órni raslooyno né mod ronyno que napno fe ló xcalgoity Jesús, labúu tudy xcalkiéno scásiʼ, guidzaktzayno Dios né labúu guibanyno tipzó (Juan 3:16). Jesús láaca nacbu Sumo Sacerdote xtunyno, portín nainy láabu gacnébu lóono guicaʼno xcalnasác xcalgoitybu né guidzaktzayno Jehová (Heb. 4:15; 7:24, 25). Nacbu Rey de Gobierno xtuny Dios, por ngú Jehová saquiin láabu par gony nayaa laabu, cueʼbu guirá cós mal né guisiabbu xcalnasácbu por tipzó ló Gudxlio móz ló dzú ni sietra (Mat. 6:9, 10; Apoc. 11:15). Jesús nac ejemplo xtunyno (1 Ped. 2:21). Biquiimbu xcalnabanybu par bunybu xchiin Dios né modcu bisiambu toib ejemplo ni non guisuʼno (Juan 4:34).

13 Órni guicacuentlo ni rasuidy la Biblia de Jesús, sadxinlo saclo xiin Jehová. Galnadxiʼ reʼ sachiinni looy guiquiinlo xcalnabanylo par gonylo ni ná Dios, mod buny Jesús. Né ndeʼ la, sachiinni looy guiniiny gac dedicarlo Jehová né tzonislo.

14, 15. ¿Xí galnigolú ma bisuidylo de espíritu santo ni ma cuacuentlo?

14 ¿Xí bunylo pensary órni bisuidylo tipnés galnigolú de espíritu santo? Diti nacni toib buñ, nacni xcalnadip Dios. Jehová biquiin láani par bisaníbu xpensary buñ ni bicaʼ la Biblia, né espíritu cuca racnéni lóono guienno né guisobno ni rolno loni (Juan 14:26; 2 Ped. 1:21). Por espíritu xtunybu, Jehová radudy «galnadip ni diti nap buñ» (2 Cor. 4:7). Espíritu santo reʼ radudy fuers lóono par guinino diitz sacró, par diti tzaguiabno ló tentación, par diti guireʼganno né par guicalóno prueby. Láaca racnéni lóono guislooyno cualidades móz ni noʼ lad «fruto del espíritu» (Gál. 5:22). Dios radudy espíritu santo xtuny né guidopy xcalnabany, guirá ni nap confianz lóbu né ni ranab láani láabu né guidopy xcalnabany (Luc. 11:13).

15 Nigolú rialdó xcalnabanyno ni nanno que ni rony adorar Jehová labúu gap confianz que espíritu santo labúu gacné layibu gonyibu ni ná Dios. Órni looy guicacuentlo galnigolú ni bisuidylo de espíritu santo, sachiinni looy gac dedicarlo Dios né tzonislo.

16. ¿Xí ma bisuidyno dada nigoreʼ?

16 Ni coʼlo guiclo gac dedicarlo Dios né tzonislo nigolú rasacni. Xomod ma bisuidyno, non tzoʼlo puext guicacuentlo «guirá gaxt» ni raguiñani. Galnasác ni guicaʼlo más xiroʼni que nitisi galnagan ni guicalólo o sacrificio ni gonylo. Galrrionis labúu guilaani looy né sacnéni looy diti gonynudy xcalrrienlo looy nisló Dios. Pal coʼlo guiclo tzonislo gonylo láani por galnadxiʼ ni rasaclo por Jehová. Láaca non guiluladxlo né guidopynac xcalnabanylo galnigolú ni ma bisuidylo de Bixiosno ni noʼ guibá, de Xiimbu né de espíritu santo. Guirá ni ma bisuidyno dada nigoreʼ, ¿nálo que ma noʼlo puext par tzonislo la?

¿XÍ NON GONYLO ANTES DE TZONISLO?

17. ¿Xí cós raquiin gonylo par tzonislo?

17 Pal rasaclo que ma noʼlo puext par tzonislo, sigory ma bunylo xidal cós par guidzaktzaylo Jehová. Por ni rasuidylo la Biblia guirá ór, ma bisuidylo xidal cós de Jehová né de Jesús, né ma naplo fe (Heb. 11:6). Naplo confianz ló guirá ni ma goniʼ Jehová gony ni sieed ló la Biblia, né nandxichlo que fe ni naplo ló xcalgoity Jesús labúu guilaani looy de galkié né de galgoity. Ma góc arrepentirlo de xcalkiélo, ndeʼ radudy diitz, que rioʼobni looy guirá ni ma bunylo né ma gonablo Jehová guitudy láani scásiʼ. Ma bitzaʼlo mod nabanylo, ma diti ronylo ni bunylo nírcu, nigoreʼ ma ronylo ni rioladx Dios (Hech. 3:19). Raniiny looy guininélo stipnés buñ ni ronylo crer. Ma bunylo tipnés cós par labúu gaclo publicador ni yása tzonis né ma gosalólo caniʼlo xtiitz Dios né congregación (Mat. 24:14). Jehová noʼbu goxt né nakit por ni ma cayonylo guirá ndeʼ (Prov. 27:11).

18. ¿Xí más raquiin gonylo antes de tzonislo?

18 Antes de tzonislo, noʼra stipnés cós ni non gonylo. Xomod ma bisuidyno, non gac dedicarlo Dios, ndeʼ radudy diitz guininélo láabu toiblo né guireʼni dada lainy xcalnabanylo ro gaibylo láabu que guiquiinlo xcalnabanylo par gonylo ni nábu (1 Ped. 4:2). De ngú, góoch coordinador de ancianos que nainy looy tzonislo. Láabu gaibybu stipnés ancianos par guidop né looy. Né diti tzoʼlo galrrasaʼ, guirá herman reʼ ma rimbuyibu né nadxiʼyibu looy. Layibu sasuidyibu né looy galrrasuidy ni sieed ló la Biblia ni diti tampa nagan par ganyibu que nigolú rienlo né nanlo que rasacgoluʼ dedicación né galrrionis. Pal guibiʼyibu que ma noʼlo puext, saibyibu looy que labúu tzonislo ló stoib samblia ni gac.

¿XÍ NON GONYLO DESPUÉS NI MA GOYONISLO?

19, 20. ¿Xí non gonylo después ni ma goyonislo, né xí láani sacné looy?

19 Órni ma goyonislo, ¿xí non gonylo? Bisetnaladx que dedicación nacni toib voto né Jehová rabés que gony cumplirlo láani. Por ngú, después ni ma goyonislo, non guibanylo mod ma bidudylo xtiitzlo láabu. ¿Xí láani gacné looy?

20 Goyoʼ gaxca congregación xtunylo. Órni ma goyonislo, sadxinlo sioʼlo «lad guirá herman» (1 Ped. 2:17). Guirá ni noʼ lainy congregación sadxinyibu sacyibu xfamilo espiritual. Pal rieelo reunión guirá ór, sadzaktzaylo layibu. Bíil la Biblia guiránac dzú, né goleʼ tiemp par gonylo pensary loni (Sal. 1:1, 2). Ndeʼ radudy diitz, órni goʼolo tipnés historias bisagadzu par gonylo pensary loni. Modcu guirá ni ma bíilo sadxinni lainy xcalnabanylo. Láaca non gonylo ni goniʼ Jesús: «Colgony oración guirá ór» (Mat. 26:41). Oración ni gonylo né guidopynac xcalnabanylo sabigaxni looy más ronoʼ Jehová. Né «biyopy primerdiguieʼ Gobierno xtuny Dios» (Mat. 6:33). ¿Ximod? Pal ragoʼlo predicación primer lagary ló xcalnabanylo. Pal raniʼlo xtiitz Dios guirá ór, sac nadip fe xtunylo né sigory sacnélo stipnés par tzoʼ ló néz ni riné buñ guibany tipzó (1 Tim. 4:16).

21. ¿Xí galnasác sacaʼlo pal rionislo?

21 Ni coʼlo guiclo gac dedicarlo Dios né tzonislo ngú ni más rasac gonylo laʼga nabanylo, ná raguiñani tipnés «gaxt». Per nandxichno que nigolú rasacni. Guirá galnagan ni guicalólo ló gudxliogoxreʼ «sácni por tipratsi né diti sac naganni par looy» (2 Cor. 4:17). Per ni ma goyonislo, nga sacné looy par guibanylo sacrodiguieʼ nigoreʼ, né labúu guicaʼlo «xcalnasác Jehová» ló dzú ni sietra (1 Tim. 6:19). Por ngú, buny por gonylo pensary loni, goniné Jehová né cuapy galrranabdiitz reʼ: «¿Ma noʼya puext par tzonisa la?».

CANCIÓN 50 Mi oración de dedicación

^ ¿Cayonylo pensary tzonislo la? Pal scú láani la, artículo reʼ cuáni par looy. Ló artículo reʼ sarexa tipnés galrranabdiitz de tema reʼ ni rasacgoluʼ. Mod sarexa guirá galrranabdiitz reʼ sacnéni looy par ganlo pal ma noʼlo puext par tzonislo.