Iš kur visa tai?

Rodyti viską Gyvybės kilmė: kodėl mano požiūris pasikeitė Iš kur visa tai? Evoliucionavo ar buvo sukurta? Biblijos mokslinis tikslumas

Gamtinės sistemos

Menas gyvojoje gamtoje

Gyvūnijos pasaulis tarsi meno galerija. Pasigrožėkime mus supančiais meno kūriniais.

Fotosintezė

Kas yra fotosintezė ir kuo šis procesas mums toks svarbus?

Energijos ekonomija gyvojoje gamtoje

Ką apie gyvybės kilmę byloja gyvūnų gebėjimas taupyti ir efektyviai panaudoti energiją?

Gyvosios lemputės

Kai kurie organizmai ne tik sugeba skleisti šviesą, bet ir daro tai kur kas efektyviau nei žmonių sukurti šviestuvai.

Žmogaus kūnas

Deguonies kelionė

Sužinokite, kaip mūsų organizme veikia deguonies transportavimo sistema.

Žmogaus organizmo gebėjimas užsigydyti žaizdas

Kaip mokslininkai bando sukurti plastiką, kuris pats „užsigydytų“ pažeistas vietas?

Sausumos gyviai

Dramblio straublys

Inžinierius žavi nepaprastas dramblio straublio lankstumas. Pasidomėkite, kuo ypatingas dramblio straublys.

Amerikinio staro smegenys

Pasidomėkite, kas vyksta su gyvūnėlio smegenimis žiemos miego metu.

Jūrinės ūdros kailis

Daugelis vandenyje gyvenančių žinduolių turi storą poodinį riebalų sluoksnį, kuris padeda nesušalti. Jūrinės ūdros šilumos šaltinis yra kitoks.

Katės liežuvis

Švarinimosi ritualui katės skiria net ketvirtadalį viso savo aktyvaus gyvenimo laiko. Liežuvis joms yra nepamainomas įrankis.

Kam katei ūsai?

Kodėl mokslininkai kuria robotus su jutikliais, arba elektroniniais ūsais?

Šuns uoslė

Kuo ypatinga šuns nosis ir kodėl mokslininkai bando ją kopijuoti?

Arklio koja

Kodėl inžinieriams nepavyksta pagaminti identiškos konstrukcijos?

Šikšnosparnio echolokacija

Galima sakyti, šikšnosparniai mato ne tik akimis, bet ir ausimis.

Lipnios šliužo gleivės

Specialistų manymu, klijais, savybėmis panašiais į šliužo gleives, ateityje galėtų naudotis kiekvienas chirurgas. Tada žaizdų nebereikėtų sukabinti ar susiūti.

Jūros gyviai

Ryklio oda

Prie ryklio odos beveik nekimba jokie parazitai. Ar žinote kodėl?

Nepaprasti paprastųjų snapuočių gebėjimai

Šie banginių šeimos atstovai paneria beveik į 3 kilometrų gylį ir po vandeniu išbūna daugiau kaip 3 valandas. Kaip jiems tai pavyksta?

Kuprotojo banginio plaukmenys

Skaitykite, kaip šio didžiulio gyvūno plaukmenų sandara skatina mokslo pažangą.

Ilgapelekės grindos apsivalanti oda

Kodėl laivybos įmonės domisi jos unikaliomis savybėmis?

Delfino sonaras

Mokslininkai analizuoja, kaip delfinai tyrinėja aplinką, ir stengiasi pritaikyti tai technikos srityje.

Jūrų žinduolių riebalinis sluoksnis

Miksinos gleivės

Kodėl šis padaras plėšrūnams kelia pasišlykštėjimą, o mokslininkus domina?

Prisitaikanti jūros agurko oda

Kodėl šio jūros gyvūno oda tokia elastinga?

Sraigės Hinea brasiliana kiautas

Jūrų ežio pasigalandantys dantys

Paprastosios lėkštelės dantys

Paprastosios lėkštelės dantys atlaiko tokį stiprų tempimą, kokio neatlaiko jokia kita žinoma biomedžiaga, net voratinklio gija. Kodėl?

Ūsakojo vėžiagyvio klijai

Ūsakojo klijai, sakoma, yra daug stipresni už sintetinius. Kaip šie vėžiagyviai prilimpa prie drėgnų paviršių, dar visai neseniai mokslininkams buvo paslaptis.

Midijos gyvena prisitvirtinusios prie tvirto paviršiaus plonomis gijomis, vadinamomis bisuso siūlais. Naudojantis bisuso siūlo konstrukcijos pavyzdžiu būtų galima įvairius įrenginius pritvirtinti prie pastatų, sausgysles prifiksuoti prie kaulų.

Gremžtukės gebėjimas įsirausti

Moliusko kriauklė

Kriauklių forma

Dėl kriauklių formos ir struktūros moliuskai gali išgyventi sunkiomis sąlygomis.

Kalmaro snapas

Sepijos gebėjimas keisti spalvą

Inžinieriai bando nukopijuoti sepijos gebėjimą užsimaskuoti, norėdami išrasti drabužius, kurių spalva pasikeistų vos per dalį sekundės.

Veiksmingas lašišų plaukimo būdas

Havajinio trumpauodegio kalmaro šviesos šaltinis

Šis gyvūnas pats skleidžia šviesą, — bet ne tam, kad geriau matytų ar pats būtų matomas.

Nepaprastai funkcionalūs aštuonkojo čiuptuvai

Kopijuodami juos inžinieriai sukūrė roboto ranką, kuri tiesiog nepakeičiama chirurgijoje.

„Matantys“ jūrų žvaigždės šarvai

Paskaitykite kai ką įdomaus apie šį rifų gyvūnėlį.

„Ekonomiškoji“ kubažuvė

Jūrų arkliuko uodega

Kodėl unikali jos sandara domina robotikos specialistus?

Žuvų guotas

Ko galima iš jų pasimokyti, kad sumažėtų avarijų keliuose?

Prielipos siurbtukas

Kaip šiai žuviai pavyksta taip tvirtai prikibti prie kitų jūros gyvūnų?

Povinės krevetės maldininkės akis

Smiltkirmio klijai

Jūrinio vėžlio navigacinė sistema

Kaip medūza iriasi

Paukščiai

Kolibrio liežuvis

Šis mažas paukštukas nektarą renka labai efektyviai.

Padūkėlis – puikus naras

Kaip didelis jūrinis paukštis nerdamas į vandenį neužsimuša, nors smūgis net 20 kartų viršija gravitacijos jėgą?

Neblunkančios paukščių spalvos

Kaip paukščių plunksnų tyrinėjimas gali padėti sukurti geresnius dažus ir audinius?

Tulžio snapas

Pelėdos sparnas

Ypatinga pelėdos sparno struktūra gali padėti sukurti tylesnes vėjo jėgaines.

Pelėdos plunksna

Užriesti sklandančių paukščių sparnų galai

Nukopijavę jų dizainą inžinieriai per metus sutaupė 7600 milijonų litrų degalų.

Skrajūnų sparnai

Imperatoriškojo pingvino plunksnų apdaras

Ką jūrų biologai išsiaiškino apie šio paukščio plunksnas?

Energiją tausojantis klajojančiojo albatroso skrydis

Skaitykite, kaip albatrosas valandų valandas gali sklęsti nė karto nemostelėjęs sparnais.

Laplandinio griciuko navigacinė sistema

Skaitykite apie šio paukščio aštuonių dienų migraciją, vieną labiausiai mus stebinančių reiškinių.

Kiro koja

Tukano snapas

Kiaušinis

Smūgius absorbuojanti genio galva

Ropliai, varliagyviai

Driežo molocho drėgmę surenkanti oda

Kaip vanduo šio driežo kūnu suteka į burną?

Driežo agamos uodega

Kaip driežui agamai pavyksta užšokti ant sienos?

Krokodilo nasrai

Jo sukandimas triskart stipresnis nei liūto ar tigro, tačiau nasrai jautresni už žmogaus pirštų galiukus. Kaip tai įmanoma?

Gyvatės oda

Kodėl gyvačių oda tokia atspari, kad jos gali šliaužti grublėtais medžių kamienais arba įsikasti į šiurkštų smėlį?

Gekono „klijai“

Tritono ataugantys lęšiukai

Varlės Rheobatrachus silus reprodukcinė sistema

Kodėl evoliucionistai teigia, kad ši sistema negalėjo atsirasti iš lėto, laipsniškai?

Vabzdžiai

Kamanės gebėjimas pučiant vėjui išlaikyti pusiausvyrą

Šis mažas padarėlis skraido geriau už labiausiai patyrusius pilotus. Kaip jam tai pavyksta?

Bitės nusileidimo strategija

Kodėl ji idealiai tiktų kuriant skraidančių robotų valdymo sistemas?

Medaus korys

Ką apie taupų erdvės panaudojimą bitės žinojo anksčiau už matematikus, kurie paslaptį įminė tik 1999 metais?

Medgręžės vapsvos kiaušdėtis

Popiervapsvės inžinerinis instinktas

Kaip skruzdėlės išvengia eismo spūsčių?

Skruzdėlės juda nesukeldamos grūsties. Kaip joms tai pavyksta?

Skruzdėlės kaklas

Kaip skruzdėlė geba pakelti svorį, daug kartų didesnį už savo kūno masę?

Skruzdėlės antenų valymo mechanizmas

Šiam mažam vabzdžiui gyvybiškai svarbu būti švariam. Kaip jis sugeba apsivalyti?

Sidabrinės Sacharos skruzdėlės skydas nuo karščio

Ši unikali skruzdėlė, kiek žinoma, yra vienas atspariausių karščiui sausumos gyvūnų. Kas jai padeda išgyventi tokiomis ekstremaliomis sąlygomis?

Periodinės cikados gyvenimo ciklas

Dėl keisto gyvenimo ciklo šie vabzdžiai pasirodo tik kelioms savaitėms kas 13 arba 17 metų.

Cikadėlės Issus Coleoptratus krumpliaračiai

Jie būtini, kad vabzdys abiem kojomis atsispirtų sinchroniškai ir stipriai.

Skėrio neuronai, veikiantys kaip judesio davikliai

Kaip skėriai geba išvengti susidūrimų, nors jų viename spiečiuje tiek daug?

Nuostabi žiogo klausa

Šio vabzdžio ausys funkcionuoja panašiu principu kaip žmogaus. Kuo šios unikalios sistemos tyrinėjimai gali būti naudingi šiuolaikiniam mokslui ir inžinerijai?