Xeen tiʼ baʼax ku taasik

Xeen tu cuadroil baʼax ku taasik

¿A wojel wa?

¿A wojel wa?

Le sinagogaʼob teʼ yáax siglooʼ: Le dibujoaʼ ku yeʼesik bix le sinagoga yaan kaʼach tu kaajil Gamala teʼ yáax siglooʼ, lelaʼ dos leguas yéetel táanchumuk (10 kilómetros) yanil tiʼ u xaman-lakʼin u kʼáaʼnáabil Galilea. Lelaʼ ku yáantkoʼon k-il bix le sinagogaʼob úuchjeakiloʼ.

¿Baʼax kʼiin ka káaj u meyaj le sinagogaʼoboʼ?

LE TʼAAN sinagogaoʼ junpʼéel tʼaan ich griego u kʼáat u yaʼal «u múuchʼ máakoʼob» wa «múuchʼulil». Jach maʼalob bix tsʼaʼabik u kʼaabaʼ, tumen desde úuchjeakileʼ le sinagogaʼoboʼ ku meyajoʼob utiaʼal u muchʼkuba kaanbal le judíoʼoboʼ bey xan utiaʼal u adorartikoʼob Dios. Teʼ Kiliʼich Tsʼíiboʼob ich Hebreooʼ, maʼatech u chʼaʼchiʼitaʼal le sinagogaoʼ. Baʼaleʼ le Kiliʼich Tsʼíiboʼob ich Griegooʼ ku yeʼesikeʼ teʼ yáax siglooʼ suuk u meyaj.

Yaʼab máaxoʼob kaʼanchajaʼan u xookoʼobeʼ ku yaʼalikoʼobeʼ le sinagogaʼoboʼ káaj u meyajoʼob teʼ kʼiinoʼob palitsiltaʼan le judíoʼob Babiloniaoʼ. Le Encyclopaedia Judaicaoʼ ku yaʼalik: «Le Palitsiloʼoboʼ maʼ tu páajtal u binoʼob teʼ Templooʼ, tumen táanxel luʼumil yanoʼob. Le oʼolal utiaʼal u líiʼsaʼal u yóoloʼobeʼ ku muchʼkubaʼob cada wa baʼax kʼiin, maʼ xaaneʼ tu kʼiinil Sábado utiaʼal u xokikoʼob le Kiliʼich Tsʼíiboʼoboʼ». Ku tuklaʼaleʼ le ka jáalkʼabtaʼab le judíoʼoboʼ seguernaj u muchʼkubaʼob utiaʼal u oraroʼob yéetel utiaʼal u xokikoʼob le Kiliʼich Tsʼíiboʼoboʼ, tsʼoʼoleʼ tu beetoʼob sinagogaʼob teʼ kaajoʼob tuʼux binoʼob kajtaloʼ.

Ka tu chukaj le yáax siglooʼ tsʼoʼok u suuktal u meyaj le sinagogaʼob utiaʼal u adorartaʼal Dios tumen le judíoʼob kajaʼanoʼob teʼ Mediterráneooʼ, Medio Oriente yéetel tu luʼumil Israel. Le profesor Lee Levine, ku meyaj teʼ Universidad Hebrea yaan Jerusalenoʼ, ku yaʼalik: «Ku meyaj utiaʼal u xook máak, utiaʼal janal, utiaʼal u beetaʼal juicioʼob, utiaʼal u líiʼsaʼal u taakʼin le kaajoʼ yéetel utiaʼal u beetaʼal muchʼtáambaloʼob yaan yil yéetel política bey xan tiʼ uláakʼ baʼaloʼob». Ku yaʼalik xan: «Baʼaleʼ maases ku meyaj utiaʼal u adorartaʼal Dios». Le oʼolal k-naʼatik baʼaxten Jesuseʼ mantatsʼ ku bin kaʼach teʼ sinagogaʼoboʼ (Mar. 1:21; 6:2; Luc. 4:16). Teʼeloʼ ku kaʼansik yéetel ku líiʼsik u yóol le máakoʼoboʼ. Ka tsʼoʼok u yantal le múuchʼuliloʼ, apóstol Pabloeʼ suuk xan u kʼaʼaytaj kaʼach teʼ sinagogaʼoboʼ. Le máakoʼob taak kaʼach u natsʼkubaʼob tiʼ Diosoʼ ku binoʼob kaʼach teʼ sinagogaʼoboʼ, le oʼolal kéen kʼuchuk Pablo tiʼ junpʼéel kaajeʼ, yáax teʼ sinagoga ku bin kʼaʼaytajoʼ (Bax. 17:1, 2; 18:4).