Rabiguet

¿Xí rasuidy lóono guirá cós ni nabany?

¿Xí rasuidy lóono guirá cós ni nabany?

¿Xí rasuidy lóono guirá cós ni nabany?

«Per ranaba looy gonabdiitz nimal layimu sasuidyimu looy, láaca gonabdiitz nimal ni rasapy layimu saibyimu looy. O bibiʼ gudxlio láani sasuidyni looy; né beel ni noʼ lainy nisdaʼ saibyimu looy» (JOB 12:​7, 8.)

DITI xidzú, científicos né ingenieros cabiʼyibu ximod nac guixaʼ né nimal. Rasuidyibu né rasuʼyibu mod nac nimalien dxiinreʼ laani biomimética par guisaʼyibu tipnés máquinas né stipnés cós, né guirá cós ni ma noʼ gacni más sacró. Órni guibiʼlo ejemplos ni sieed reʼ, gonabdiitz ndeʼ looy: «¿Chú non gonyxiroʼno mod goyaʼ guirá ndeʼ?».

Aletas xtuny ballena jorobada

¿Xí labúu guisuidy ingenieros de ballena jorobada? Xidal cós. Ballena ni más nigox nanaʼyimu midid 30 tonelad midid nanaʼ toib camión ni sané xiroʼ carga, sioʼolyimu midid 12 metros né napyimu aletas ni nac xomod xiʼil. Né ná scú, naguel rasobloyimu ló nís. Por ejemplo, órni rooyimu, ballena jorobada rayopyimu ronoʼ xidal beel né rasaló rasobloyimu né ronyimu toib birik né ndeʼ rony que beel guiguaʼ montónyimu. Órcu ballena jorobada raxal roʼ né ragaibyimu guirá beel reʼ.

Ni más radziguiaʼ científicos láani ngú mod ballena jorobada naguelxex rasobloyimu ló nís. Después bidudyibu cuent que guirá ni rony láani ngú aletas ni napyimu. Aletas xtuny ballena jorobada nadxipdootni xomod nac xiʼil xtuny roplan, nacni xomod toib sier né napni xidal bolien.

Órni ballena reʼ rasoblómu ló nisdaʼ, bolien ni nap aletas xtunymu ronyni que guisoblómu más naguel. ¿Ximod ronyimu láani? Revista Natural History rabexa que bolien ni nap ballena jorobada ronyni que nís guixonyni más naguel laidy aletas xtunyimu. Pal aletas xtunymu ñacni nadxipdoot, nimal reʼ diti labúu nabixnaymu naguelxex, portín nís naguaʼ lagonni xitz aletas xtunymu né diti labúu ñacnéni layimu, né diti labúu nasoblóyimu naguel.

¿Xí rasuidyno de guirá ndeʼ? Pal alerones xtuny roplan ñac xomod aletas xtuny toib ballena, sigory diti tampa naquiinyibu alerones né stipnés cós. Láaca roplan diti ñoʼni ló riesga né buñ labúu nadudy mantenimiento láani más naguel. John Long, toib buñguieeu ni rasaʼ roplan ronybu crer que «sigory mápa mer guibiʼno tipnés roplan ni nap tipnés bolien xomod ballena jorobada».

Xiʼil xtuny gaviota

Ná guirási ór ingenieros rasuʼyibu manybiguin par guisaʼyibu alerones xtuny roplan ló ndeʼga bunyibu toib cós ni radziguiaʼ buñ. Revista New Scientist rasetlaa ndeʼ: «Investigadores de la Universidad de Florida bunyibu toib roplanien ni riaʼan labu, né tiptisi rasariguicni né naguelxex riaʼpyni xomod rony guirá gaviotas láani».

Gaviotas labúu guibixnayimu labu né rasiachyimu xilienyimu. Revista ni ma bisetlano raniʼ que par labúu gonyno xomod rony gaviotas láani, «roplanien ni nac de 60 centímetros, napni toib motor mitien né rac conectarni né xidal variy de guip ni rasis alerones xtunyni». Mod goyaʼ alerones xtunyni, roplanien reʼ labúu guisagadzuni labu, labúu guisariguicni lad edificios ni nasoʼ. Fuerzas Aéreas de Estados Unidos cayopyibu de clas roplanien reʼ portín sacnéni layibu par guiyopyibu tipnés guip químicas né biológicas ni noʼ lainy tipnés gudxrop.

Ñeʼ gopioʼ

Labúu guisuidyno xiroʼ de guirá nimalien reʼ. Por ejemplo, noʼ toib nimal mitien ni laa gopioʼ né labúu rasaamu cueʼ yoʼ né guic yoʼ, dada la Biblia rasetlaa layimu (Proverbios 30:28). ¿Ximod rony nimalien reʼ gan fuers gravedad?

Ñeʼ nimalien reʼ diti napni par guiguiʼtni. Par labúu saayimu ló ro nadxipdoot xomod vidrio raquiinyimu tipnés sedas, ni caa ladxñeyimu. Órni nimalien reʼ rasaayimu ro nadxipdoot, sedas reʼ raguiʼtni saʼni. Órcu rioʼ toib fuers ni rony que moléculas guinásni saʼni, fuers reʼ ni laa intermolecular de atracción buñ rabeʼ laani fuerza de Van der Waals, né diti nadipni. Ranitlóni né fuers de gravedad, ndeʼ rabexa xigony lóono diti nacno xomod nimalien ni laa gopioʼ. Sedas ni caa ñeʼ gopioʼ ronyni que guicáyimu cueʼ yoʼ. Mod reʼ fuerza de Van der Waals, órni rac multiplicarni por xidal mil de sedas, labúu rony guantaryni nimalien reʼ.

Mod goyaʼ nimalien reʼ, ¿noʼ pu caquiinni la? Toib material sintético ni labúu nasuʼ mod nac ñeʼ gopioʼ labúu naquiinni xalagary velcro. Par labúu bisaʼyibu velcro bibiʼyibu ximod bisaʼ Dios stipnés cós. Mod ná toib investigador ni rasetlaa revista The Economist, toib cinta ni raguiʼt «xomod nac ñeʼ gopioʼ» nigolú naquiin «doctor láani par ñonyibu tipnés operación ro diti labúu raquiinyibu pegamentos químicos. Velcro raguiʼtni saʼni né par labúu bisaʼ buñ láani bibiʼyibu tipnés abrojos ndeʼ nac tipnés gúch ni nap ganch».

¿Chú láabu non gonyxiroʼno?

La NASA (Administración Nacional de Aeronáutica y del Espacio, de Estados Unidos) cayonyibu dxiin par guisaʼyibu toib robot ni gap xhoon ñeʼ par saa xomod buuc, né tipnés buñnan finlandeses ma bisaʼyibu toib tractor ni noʼ xhoop ñeʼ ni riaʼpy rotísi lagary suusi ñacni toib nimal xirop. Stoib grupo de buñnan ma bisaʼyibu toib tejido de laminas ni raxal né rieg, bisuʼyibu mod nac xcaa yacguurdaʼ. Láaca noʼ toib empresa ni rasaʼ camión, layibu casaʼyibu toib camión mod nac beel ni laa cofre, toib nimalien ni radziguiaʼno mod rasobló naguelxex. Né stipnés buñnan casuidyibu mod nac caparazón xtuny toib nimalien ni laa oreja de mar par labúu guisaʼyibu chalec ni diti radudy baal.

Científicos rabiʼyibu guirá ni goyaʼ ni noʼ ló Gudxlio par guisaʼyibu xidal cós né racaʼyibu láani ló toib lagary, né modreʼ stipnés buñ labúu guibiʼ láani. Guirá investigadores rabiʼyibu catálogo reʼ par guidzelyibu ximod guisaʼyibu tipnés cós, scú ná The Economist. Guirá ni ma bisuidyibu ragoʼtzayibu láani né laani «patentes biológicas». Casi guirá ór toib o xidal buñ ni rony registrar nisló buñchiin toib cós ni ma bunyibu nac titular. The Economist rasetlaa: «Órni raniʼyibu que guirá información ni ma bitopyibu laani patentes biológicas, guirá científicos rabeʼ loguiaʼ que guirá cós ni nabany ló Gudxlio nac titular».

¿Pu lagary goleʼ naturaleza guirá ndeʼ? Xidal buñnan rony crer que guirá galrradziguiaʼ ni rabiʼno góc evolucionarni né nacni toib galrraché de xidalguixo íz. Stipnés científicos raniʼ que gadzé mod gocni. Toib microbiólogo Michael Behe goniʼbu ló The New York Times íz 2005: «Guirá cós ni rabiʼno ni nabany ló Gudxlio raslooyni lóono que noʼ ni bisaʼ láani. Por ejemplo pal toib nimal nacmu xomod toib pat, né rasoblómu xomod toib pat né racaʼmu rudx xomod toib pat, nimaca ranino que nacmu toib pat». ¿Xí radudy diitz científico reʼ? «Órni rabiʼno toib cós ni goyaʼ nimaca radudyno cuent que noʼ ni bisaʼ láani».

Nandxichno que toib ingeniero ni rasaʼ xiʼil xtuny roplan racaʼbu reconocimiento por xchiimbu, xomodca toib buñ ni rony inventar cinta adhesiva, o de toib camión ni rony guantary más. Scú láani órni toib buñ rasaʼ toib cós né rasuʼbu láani de stoib buñ né diti rasetlabu ni merpa buny láani nacni toib galkié.

Láaca noʼ tipnés buñnan par labúu gony reglarbu tipnés galnagan de ingeniería rasuʼyibu tipnés cós ni nabany. Né ná scú raniʼyibu que bisuʼyibu láani de evolución. ¿Looy xí nálo? Órni toib buñ rasuʼ mod nac guirá cós ni goyaʼ ranino que naní xcalrriembu, labúu guinino que ni merpa buny láani ngú ni más naní xcalrrien. ¿Chú non guicaʼ reconocimiento: mextra la, o buñ ni casuidybu?

Labúu guienno láani scareʼ

Órni buñ rony pensary ximod goyaʼ guirá cós ni noʼ ló Gudxlio, raniʼyibu xomod salmista ni bicaʼ diitzreʼ: «¡Xidal cós ma bisaʼlo Jehová! Looy bisaʼlo guiráni né biquiinlo xiroʼ galnan. Gudxlio bidzani de guirá cós ni ma bisaʼlo» (Salmo 104:24). Pablo, stoib buñ ni bicaʼ la Biblia goniʼbu modcuca: «Labúu guimbu buñ mod nacbu por guirá ni ma bisaʼbu desde dzú bisaʼbu láani dada nigoreʼ. Riendxichni que láabu ngú Dios né que xcalnadipbu diti saloxni. Buñ diti labúu guicaʼ diitz que guirá ndeʼ diti nigolúni» (Romanos 1:​20).

Xidal buñ ni rony crer né nap respet la Biblia raniʼyibu que Dios biquiimbu evolución par nasaʼbu guirá cós ni nabany ló Gudxlio. ¿Nga ni rasuidy la Biblia la?

[Comentario]

¿Pu lagary goleʼ naturaleza par ñony guirá ndeʼ?

[Comentario]

¿Chú nac titular de guirá cós ni nabany ló Gudxlio?

[Cuadriyen né guirá dibuj]

Órni toib buñ rasuʼ mod nac guirá cós ni goyaʼ ranino que naní xcalrriembu, labúu guinino que ni merpa buny láani ngú ni más naní xcalrrien.

Científicos rasuʼyibu mod nac ñeʼ gopioʼ. Ñeʼyimu dipa rac buidyni nili rasianyimu raxt, ñeʼyimu ranásni rotísi lagary per ló teflón diti raguitni.

Aeronave reʼ rasisni rotísi lagary portín rasuʼni mod nac xiʼil xtuny gaviota.

Mod goyaʼ beel cofre gocnéni tipnés buñ par nasaʼ toib camión.

[Reconocimientos]

Aeronave: Kristen Bartlett/University of Florida; ñeʼ gopioʼ: Breck P. Kent; beel cofre né camión: Mercedes-Benz USA

[Cuadriyen né guirá dibuj]

RASAAYIMU POR MOD GOYAʼMU

Xidal nimalien nanyimu pu lagary noʼyimu, modreʼ raslooyimu que naniʼ guicyimu (Proverbios 30:​24, 25). Guisuidyno chop ejemplos.

Mod rasaa birii ¿Ximod labúu rabiguet birii lagary ro bireʼ? Tipnés investigadores británicos bidudyibu cuent que tipnés birii ro radudyimu rasianyimu toib buxiin, láaca raquiinyimu principios geométricos par labúu guibiguetyimu lidxyimu. Por ejemplo, tipnés birii ni laa faraón, «órni rareʼyimu ralsityimu entre 50 né 60», scú ná revista New Scientist. ¿Xí radudy diitz ndeʼ? Órni birii reʼ rarestzoo né saʼ ranásyimu por instinto toib néz par labúu guidxinyimu lidxyimu. Artículo láaca náni, «órni nimal reʼ rarestzoo de saʼ ndeʼ racné layimu par diti guiguaʼ montónyimu ló néz, né ndeʼ racné layimu par diti guisnityimu xfuersyimu».

Brújula ni nap manybiguin Tipnés manybiguin rasapyimu nigolú sit né diti ranityimu ná cayac nalaʼ o cayac nachich. ¿Ximod ronyimu láani? Científicos ma bienyibu que nimalien reʼ radudyimu cuent campo magnético ni nap Gudxlio. Per xomod ná revista Science, «campo magnético ratzaʼ xalagaryni né diti guirá ór raloyñani lad norte. ¿Xí racné a guirá nimalien reʼ par diti guinityimu? Ralooypani guirá dzú ratzaʼyimu brújula ni napyimu ro riaʼis Govitz. Per rioʼ ór radzaʼni por estación de íz, investigadores rony crer que manybiguin napyimu toib «reloj biológico ni raiby layimu xi beʼo noʼyimu», scú ná revista reʼ.

¿Chú bidudy a guirá birii galnan reʼ? ¿Chú bidudy guirá manybiguinien reʼ toib brújula interna né toib reloj biológico, né toib yoobguic ni labúu racné layimu rotísi seʼyimu? ¿Evolución la o toib ni Bisaʼ lóono ni naniʼ guic la?

[Reconocimiento]

© E.J.H. Robinson 2004