Pel aghị epẹ ogọ bọ raraạr phọ

Pel aghị epẹ ogọ bọ raraạr phọ

Asipuru Dị Abuẹn Robạl Ghan Bọ Rinyạ Phọ Ayira Opuru

Asipuru Dị Abuẹn Robạl Ghan Bọ Rinyạ Phọ Ayira Opuru

Epel manạ r’araasaraghụ, abuọ Izrạl phọ ulhe ghan ni enhọn iyaạr epẹ edalạ phọ?

AManạ phọ kụ aḍighi ghan ekpanhạ eḍien awe pho Izrạl siphẹ 40 asiạ phọ bidị orọl bọ epẹ edalạ phọ. (Ex. 16:35) AZihova aḅilhẹ kẹn angọ ghan bidị raasaraghụ aạny, ephu iyạl amem. (Ex. 16:12, 13; Num. 11:31) Toroboiperolbọ, awe phọ Izrạl umhoọgh ni inhọn ariiḍien olhe.

Esi omaạm, eeni amem aZihova arelheom ghan ni we phọ odị aghị esi lọ bidị “kotọl opooghian” kụ omiịn muụm r’eḍien dị bidị kole. (Num. 10:33) Eniin ekpisi phọ ephẹn phọ pọ Elim, “esi dị 12 aruudụ amuụm ḅilhẹ 70 ariizin alhe edi”—Ariizin alhe phọ eeni ireeny phọ oḍeenhaan bọ siphẹ afoto phọ odi bọ opoḍi phọ 31. (Ex. 15:27) Aḍinyạ phọ Plants of the Bible aḅẹm mọ oreeny phọ ophọn phọ, rasiighi ghan ni ibadị arikpisi, . . . kụ aḍighi aani oniin okpanhạ oreeny iimhumha eḍien epẹ edalạ phọ, ramiteom ghan kẹn munụm, kụ atue kẹn angọ uba.”

Eeni awe phọ Izrạl umheerạ ni ekạr egbogh esi amuụm mọ rodon oghol bọ mọ Feiran, eḍighi aani bọ pakirị Eḍiiny phọ aFeiran. a Aḍinyạ phọ Discovering the World of the Bible eḅẹm mọ eḍiiny phọ ephẹn phọ obobọ eḍiiny ophiịny phọ, “emạn 81 itobi ḍidoọny kụ eḍighi aani eniin eḍiiny dị edoọny agey, anighẹ, aḅilhẹ aalheghaany epẹ Sinai.” Aḍinyạ phọ ighiọm ghisigh eḅẹm mọ: “Kesighẹ nyinhạ 28 itobi siphẹ ekputon awadi phọ osi aFeiran phọ aḍiphoph phọ eḍighi bọ 2,000 aradạ, emạn 3-itobi orelhe emhiighom mọ osi eekunha, ireeny phọ oḍeenhaan bọ siphẹ afoto phọ kụ imuza ekpisi phọ. Kụ loor enhighẹ esi phọ, rotomaạm ghan esi phọ oghoony Iden dị odi Sinai. Ireeny phọ iphẹn phọ maḍạ ḍiḅeraạn awe oru ghan omhiịn ekpisi phọ ephẹn phọ egbi k’amem iḍiodi phọ.”

Ireeny dị nạ katue amiịn epẹ Feiran

Mem mọ awe phọ Izrạl roḍuạ bọ Ijipt bidị uphamhạm ni rokpolokpasi oḍuanhạm, eeni kẹn r’iniin iizuphạ ibiakpạ r’amunụm. Toroboiperolbọ, araraạr phọ iphẹn phọ i/si esi. Awe phọ uphamhạm ni “iyool r’arutụ-igạ r’asinạm.” (Ex. 12:34-39) Kụ loor esi aḍigbagarạ adọl phọ bidị orọl bọ epẹ edalạ phọ, eeni ibadị inhạm mọ abidị imhuughu ni. Eeni bidị kẹn aạny ghan ni iniin inhạm mọ. Inhọn eeni uphighironhọm ghan ekiạ, okạr ongọ ikaanheẹn arumhụgh. b (Iiḍighi 7:39-43) Ghalhamọ r’iduọn phọ ni, abuọ Izrạl phọ uukonhom ghan ni inhạm, iphẹn phọ iganana ni esi ipẹ aZihova aḅenhị bọ bidị mem mọ bidị oḅaạr bọ emhụ oghị esi odị: “Anmụny phọ anyinha koḍighi bukoriom igạ siẹn edalạ phọ 40 asiạ.” (Num. 14:33) Esi iduọn phọ, inhạm mọ abidị imiteom ghan ni milk ḅilhẹ r’iniin inhạm aạny, kuolọ i/leeny ghan we phọ romạn bọ ni iraạr irubal, esi 40 asiạ. c

Inhạm mọ imhiịn ghan eghẹn eḍien r’amuụm kụ elhe? d Mem mọ amuphẹ phọ epẹ edalạ phọ, olophiạ alhophoghụ ghan ni iboom kụ iḍighi kụ arooghọ asiighi ni agey amuza. Insight on the Scriptures, Volume 1, aḅẹm mọ, esi 3,500 asiạ epẹ omhạn, “amuụm dị arọl ghan epẹ Arabia mem mọ amuphẹ kụ apu mudị ratọl ghan nyiidiphọ. Iboom arokol phọ eḍiiny phọ ekonyọn bọ eḍeenhaan mọ mem mọ amuphẹ phọ olophiạ alhọph ghan ni iminighạn dị amiteom rokol amuụm.” Ghalhamọ r’iduọn phọ ni, edalạ phọ iḍighi ekpisi okpaghạ dị iyaạr i/tọl ghan eḅilhẹ eḍigh iikiạ ruugu. (Deut. 8:14-16) AZihova kụ mu/miteom bọ muụm eten iiḍaạny, obọ awe phọ Izrạl r’inhạm mọ mumuughu ni.—Ex. 15:22-25; 17:1-6; Num. 20:2, 11.

AMozis aḅenhị we phọ Izrạl mọ aZihova mangọ bidị manạ “obọ nyinha elhegheri mọ oye ku/tolhonhaạn ghan eḍien bịn, mọ oye arolhonhaạn ghan oomo ipẹ eḍuạ bọ onhụ aZihova kụ emite.”—Deut. 8:3.

a Miịn Watchtower aMay 1, 1992, ipoḍi phọ 24-25.

b ABaibul phọ akaạph ni ilọ iyạl amem dị awe Izrạl osighẹ inhạm ophighironhọm ekiạ ongọ aZihova epẹ edalạ phọ. Eḅẹl amem mọ pọ amem mọ aZihova ramạ bọ we dị kopinyọn ghan rikiạ; omhunhenhiom iyạl phọ pọ amem Eyaạl Ophẹl Otenhe Phọ. Iyạl phọ eḍighieeny phọ ephẹn phọ imite lhạ phọ 1512 B.C.E., siphẹ omhunhenhiom iyạl asiạ phọ awe phọ Izrạl oḍuạ bọ Ijipt omite.—Lev. 8:14–9:24; Num. 9:1-5.

c Reteẹny bọ eekunha 40 asiạ phọ bidị orọl bọ pạ edalạ phọ, awe phọ Izrạl uwum ni ophạm orighelom rukuron oonịr inhạm mem dị bidị oghị eghạm. (Num. 31:32-34) Toroboiperolbọ, bidị ughiọm ni ghisigh olhe ghan manạ phọ tutụ bidị oḍigh bọ De Oguanhaan phọ.—Josh. 5:10-12.

d Eḍeenhaan i/lo dị emạ emiteom mọ inhạm mọ ilhe aani ghan ni manạ phọ, loor esi dị aZihova aḅẹm mọ torobọ oye asighẹ ghan ipẹ odị katue bọ ale. O/gholhom inhạm.—Ex. 16:15, 16.