Kunanakas utji uk yatiñataki

Skip to table of contents

Solterükasax jukʼampwa Diosatakix lursna

Solterükasax jukʼampwa Diosatakix lursna

Solterükasax jukʼampwa Diosatakix lursna

“Khititix ukham tukurjamächi ukax ukham tukpan.” (MAT. 19:12.)

1, 2. 1) ¿Jesusas ukat Pablos solterüñ tuqit kamsapxänsa? 2) ¿Kunatsa yaqhipanakax solterüñax janis Diosan aski churäwipäkaspa ukham amuyapxi?

 CHIQAS matrimoniox Jehová Diosan mä aski churäwipaw jaqinakatakixa (Pro. 19:14). Ukampisa, wali kusisitarakiw walja jilat kullakanakax solterükasin sum jakasipxaraki. 95 marani Harold sat soltero jilatax akham sänwa: “Mayninakamp parltʼañatakix visitanak katuqtʼapuntwa, ukampis janirakiw sapäñarux axsarkti. Solterüskatajax Diosan aski churäwipäpachawa” sasa.

2 Casaratäñasa solterüñasa, Diosan mä regalopawa, jan ukax aski churäwipawa sasaw Jesucristos ukat apóstol Pablos sapxäna (Mateo 19:11, 12 ukat 1 Corintios 7:7 liytʼasiñapawa). Ukampis janiw taqinix solterüñ amtawayapkiti, jan ukasti kunaymanin uñjasisaw chuymapar purtʼkir jan jikxatapkiti. Yaqhipanakax walja maranak casaratpachaw divorciasipxi, jan ukax mayniw jiwxi, ukatwa sapakix mayamp jikxatasxapxi. Ukhamaxa, ¿kunatsa solterüñax Jehová Diosan mä aski churäwipaw sissna? ¿Ukat kunjamsa solterükasax Diosatak jukʼamp lursna?

Mä suma regalo

3. ¿Kuna askinakas soltero jilat kullakanakatakix utji?

3 Solterüsipki ukanakax jukʼamp tiemponïpxiwa, ukatwa Diosan arunakap yatiyañatakisa, jukʼamp amigonak jikxatañatakisa ukat Jehová Diosamp jukʼamp sum apasiñatakis tiemponïpxi (1 Cor. 7:32-35). Ukham askinak utjipanwa walja jilat kullakanakax jan casarasipkiti, jan ukax mä tiempsa suytʼapxi. Maysa tuqitxa, yaqhipanakax janiw solterüñpun amtapkänti. Ukhaman uñjasisaxa, Diosar mayisisa ukat amuykiptʼasisax Diosaw nayrar sarantañatakix yanaptʼitani sasaw atinisipxi. Ukhamatwa solterüskakiñatakix amtapxi (1 Cor. 7:37, 38).

4. ¿Kunatsa solteronakax Diosar yupaychäwipanx kunas faltkaspa ukham jan amuyasipxañapäki?

4 Jehová Diosampis ukat markapamp sum uñjatäñatakix janiw casaratäñax wakiskapuniti, ukwa solter jilat kullakanakax yatipxi. Chiqas Jehová Diosax sapa mayniruw wal munasistu (Mat. 10:29-31). Ukat janirakiw khitis ni kunas munasiñapat apaqkistaspati (Rom. 8:38, 39). Ukhamax solterüskañänisa, jan ukax casaratäskañänisa, Diosar yupaychäwisanx janiw kunas faltkistaspa ukham amuyasiñasäkiti.

5. Solteronakatakix walja askinakaw utji, ¿ukanakat askinak apsuñatakix kun lurañasäspasa?

5 Ukampisa, solterükasin askinak lurañatakix chʼamachasiñasawa. Waynäskañänisa, tawaqüskañänisa, jilirïskañänisa, jiwas pachpas solterüñ amtawaystan jan ukax kunaymanin uñjasisas sapäskañänixa, taqiniw askinak lursna. Kunjamsa nayrïr cristianonakax solterükasax askinak lurapxäna ukat kunsa jiwasax jupanakat yatiqassna uk jichhax amuytʼañäni.

Soltero wayn tawaqunaka

6, 7. 1) ¿Kuna aski luräwsa Felipen soltera phuchanakapax katuqapxäna? 2) ¿Kuna askinaksa Timoteox solterosax luräna ukat kuna bendicionanaksa ukham luratapat katuqäna?

6 Diosan arunakap yatiyiri Felipexa, pusi soltera phuchanakanïnwa, ukat tatapjamaw jupanakax taqi chuym yatiyapxarakïna (Hech. 21:8, 9). Ukat Joel 2:28, 29 qillqatarjamaxa, qullan ajayun aski churäwipampiw uka tawaqunakax profecianak arsupxäna.

7 Timoteo waynax ukhamarakiw solterükasin askinak luräna. Eunice mamapampi ukat Loida awichapampix jiskʼatpachwa Timoteorux Jehová Diosan ‘arunakap’ yatichapxäna (2 Tim. 1:5; 3:14, 15). Ukat niya 47 maranxa, apóstol Pablox Listra markar visitkäna ukhaw kimspachanix cristianor tukupxpachäna. Ukhat pä mararux Pablon payïri visitapanxa, Timoteox niya 20 maranixpachänwa. Waynaskchïnsa ukat janis walja maranak Diosar yupaychkchïnxa, Listra ukat Iconio markankir irpir chuymaninakax sum jupat parlapxäna (Hech. 16:1, 2). Ukatwa Apóstol Pablox misionerjam irnaqtʼañatakix irpäna (1 Tim. 1:18; 4:14). Chiqas Timoteox jaqichasïnti janicha ukxa janiw yatktanti, ukampis Pablon jawstʼatax iyaw sasaw walja maranak irpir chuymanita ukat misionerjam irnaqtʼäna (Fili. 2:20-22).

8. ¿Kunas Diosar yupaychañatak Marcosar yanaptʼäna ukat kuna askinaksa ukhamäsax jikxatarakïna?

8 Juan Marcos sat waynax ukhamarakiw solterüsax Diosatak wali sum irnaqtʼawayäna. Jupasa, María mamapasa, Bernabé primopasa Jerusalenankir tamanxa, nayrïri cristianonakat uñtʼatäpxänwa. Marcosan familiapax qamirïpachänwa, kunattix utani ukat sirvientani ukhamapxänwa (Hech. 12:12, 13). Ukampis jupax janiw jupatakik taqi kuns munirïkänti. Janirakiw familianïñsa ni qamirïñsa thaqkänti. Marcos waynax walja maranakaw apostolanakamp sum uñtʼasïna ukatwa misionerjam irnaqtʼañ munpachäna, ukat kunapachatï Pablompi Bernabeampix nayrïr viajipan sarapkäna ukhaxa, jan pächasisaw yanapiripjam saräna (Hech. 13:5). Uka qhipatxa, Bernabeampiw viajïna ukat qhipa maranakanx Pedrorus Babilonian yanaptʼarakïnwa (Hech. 15:39; 1 Ped. 5:13). Chiqas qhawqha maranakas solterüna uk janiw yatktanti, ukampis mayninakar yanaptirïtapa ukat yatiyañataki chʼamachasirïtapwa Biblian qhanañchi.

9, 10. ¿Soltero wayn tawaqunakax kunjamsa Diosar jukʼamp yupaychañatak chʼamachasipxaspa? Mä uñachtʼäwimp qhanañchtʼma.

9 Ukhamarakiw jichhürunakan walja wayn tawaqunakax solterükasin Diosar jukʼamp yupaychañatak chʼamachasisipki. Mä arunxa, Marcos ukat Timoteo jilatanakjamaw solterükasin ‘taqi chuyma Tatitur serviñ’ amtapxi (1 Cor. 7:35). Chiqas solterüñax wali askiwa. Ukat kunaymanitwa Diosatak irnaqapxaspa, sañäni: precursorjamasa, yatiyirinakax munaski ukar sarasa, yaqha aru yatiqasa, Tantachasiñ Utanaka ukat sucursalanak lurañ yanaptʼasa, Escuela de Entrenamiento Ministerial siski ukar sarasa, jan ukax Betel utan irnaqasa. Wayn tawaqu, jumatix solterüskstaxa, ¿ukhamanakan irnaqañatak chʼamachasisktati?

10 Mark jilatax ukham luratayna, waynitükasaw precursorjam irnaqañ qalltäna, Escuela de Entrenamiento Ministerial satäkis ukarus saränwa ukat walja markanakanwa Diosatak taqi kunan irnaqtʼäna. Ukat 25 maranak sapürunjam Diosatak irnaqtʼasax akham sänwa: “Tamanxa taqinir yanaptʼañatakiw chʼamachasta, jupanakamp chikaw yatiyir sarta, tumptʼiris sarta, utajan manqtʼasiñatakis jawstʼarakta ukat Diosar yupaychañ tuqit yanaptʼañatakix kusistʼañatak tantachäwinaksa wakichtʼaraktwa. ¡Ukanak lurasax walpun kusista!” sasa. Kunjamtï Mark jilatan arunakapan amuytanxa, mayninakar churasaw kusisiñ jikxattanxa, chiqas taqi chuyma Diosar yupaychasaw ukanak jikxatsna (Hech. 20:35). Wayn tawaqu, kunxay sum lurañ yatsta, kunxay chuymaman amtsta, kunanakxay yatiqawaysta, Jehová Diosatak irnaqtʼañax waliw utji (1 Cor. 15:58).

11. ¿Casarasiñ janïr amtirinakax kuna askinaksa jikxatapxi?

11 Inas mayni wayn tawaqunakjamax mä urux jaqichasiñ amtchïta. Ukampis janiw mäki casarasiñ amtañamäkiti, jan ukasti suytʼañamaw wakisispa. Ukat kunapachatï waynaru jan ukax tawaqur munaña ukat chacha warmjam sarnaqañ munañax walpun jilxatti uka ‘tiempo pasañapwa’ suytʼañama sasaw Pablox chʼamañchtamxa (1 Cor. 7:36). Khitimpis jaqichasïta uk ajlliñatakixa, nayraqatxa juma pachpaw sum uñtʼasiñama, ukat amuytʼasirïñ yatiñamarakiwa, ukampis tiempompiw amuytʼasirïñ yatiqasma. Jaqichasiñataki warmin jan ukax chachan arsutanakapax janiw anatasiñäkiti, jan ukasti jiwañkam phuqañatakiw arstanxa (Ecl. 5:2-5).

Soltero jilïr jilat kullakana

12. 1) ¿Kun lurañsa Anax sapaki jikxatasisax amtäna? 2) ¿Kuna bendicionanaksa Anax katuqäna?

12 Lucas libronx Ana warmitwa parli, paqallq maranak casaratäkasaw chachapax jiwxatayna. Wawanïnti ukat wasitamp casarasiñcha amtäna ukxa Bibliax janiw qhanañchkiti, ukampisa 84 maranïxan ukhax viudäskakitapwa qhanañchi. Ukat sapak jikxatasisax Jehová Diosar jukʼamp jakʼachasitapwa Bibliax qhanañchi. Jïsa, jupax “arumay uruwa Tatitur servïna ayunonaka, oracionanak lurasa”, ukat janipuniw templot faltasirikänti (Luc. 2:36, 37). Kunjamtï uñjktanxa, Ana kullakatakix Diosar yupaychañaw taqi kunat sipans nayrankäna. Chiqas ukham phuqañatakix wal chʼamachasïna, ukatwa suma bendicionanak katuqäna: mä tuqitxa Jesús wawaruw uñjäna, ukat Jesusax Mesiasjam uttʼayatäxani ukhax taqiniruw qhispiyistani sasaw yatiyarakïna (Luc. 2:38).

13. 1) ¿Kunjamatsa Dorcas kullakan qʼaphätap yattanxa? 2) Khuyaptʼayasirïtap laykux ¿kuna bendicionanaksa katuqäna?

13 Dorcas jan ukax Tabita sutin kullakaxa, Jerusalenat alay tuqinkir Jope sat markanwa jakasïna. Jupat Biblian parlaski ukhaxa, janiw chachanïtap qhanañchkiti, ukhamax solteräpachänwa. Jupasti “aski lurirïnwa, pobrenakar yanaptʼirirakïnwa”. Jan utjirini viuda warminakatakisa ukat yaqhanakatakis isinak chʼukurïna, ukhamatwa taqinimp munayasïna. Ukampis usuntasaw jiwxäna, ukatwa tamapankirinakax uka munat kullakar jaktayañapatakix Pedror wal rogtʼasipxäna. Ukat jaktatapxa Jope markpachanwa yatisïna, ukatwa waljanix Diosar yupaychañsa qalltapxäna (Hech. 9:36-42). Uka machaq cristianonakarux ukhamarakiw Dorcas kullakax yanaptʼpachäna.

14. ¿Kunatsa walja solteronakax Jehová Diosar jukʼamp jakʼachasipxi?

14 Jichha tiemponx ukhamarakiw Ana ukat Dorcas kullakanakjam solter jilat kullakanakax utjaraki. Uka jilat kullakanakatxa, yaqhipanakax janiw chuymapar purtʼkir jikxatapkiti, yaqhipasti divorciasipxiwa, jan ukax mayniw jiwxi. Ukham sapäsax jukʼampirakiw Jehová Diosar atinisipxi (Pro. 16:3). Ukat 38 maranak Betel utan irnaqtʼir Silvia kullakaxa, solterüñax mä bendicionakaspas ukhamwa uñji. Jupax akham siwa: “Chiqas nayak yanapaskatax amuyasax ‘¿khitis nayar yanapitani?’ sasaw jisktʼasta. Ukampis niyakixay Jehová Diosax nayat sipans sum uñtʼchituxa, jukʼampwa juparux jakʼachasta, ukat janirakiw jaytkituti kunaymanitwa chʼamañchtʼitu” sasa. Jiwasax uka kullakjamarakiw Diosar mayisktan ukhax wali munasiñamp yanaptʼitani sasin atinistanxa.

15. ¿Kunjamatsa soltero jilat kullakanakax taqinimpis sum uñtʼasipxaspa?

15 Janiw ukakïkiti, solterüsax walja jilat kullakanakaruw uñtʼapxarakispa (2 Corintios 6:11-13 liytʼasiñapawa). 34 maranak sapürjam Diosatak irnaqtʼir Elena kullakax akham sänwa: “Taqinimpis sum uñtʼasiñatakiw chʼamachasta, janiw mitanakajampikix parlkti. Solterüsax Jehová Diosatakisa, familiatakisa, jilat kullakanakatakisa, jan ukax yaqhanakatakis jukʼamp lursna. Ukhaman uñjasisax walja maranak paskipansa, wali kusisitaw jikxatasta” sasa. Ukhamax jilïr jilat kullakanakasa, sapäskir awk taykanakasa, usutanakasa ukat wayn tawaqunakasa, tamankir jilat kullakanakas taqi chuyma irnaqtʼaskatamxa wali askirjamaw uñjapxi. Ukat mayninakar munasiñampi uñjasax jiwasas kusisiraktanwa. Ukatwa akham jisktʼasiñasa, ¿nayax ukhamarakit jukʼamp jilat kullakanakar uñtʼiristxa? sasa.

Solterüñwa amtawayapxi

16. 1) ¿Kunatsa Jesusax jan casaraskpachäna? 2) ¿Kunjamsa Pablox solterüskatap askirjam uñjatap uñachtʼayäna?

16 Jesusax janipuniw casaraskänti. Kuntï awkipax lurañatak churkänxa, uk phuqañatak wakichasiñapänwa. Ukat walrakwa markat marksa sarnaqäna, alwat sartasax jaypʼukamaw irnaqtʼirïna, ukat jakäwipsa churarakïnwa. Ukhamax solterüsax walja askinakwa jikxatäna. Ukat apóstol Pablox ukhamarakiw wali jayanak saräna, Diosat yatiykasax kunayman jan waltʼäwinakanwa jikxatasirakïna (2 Cor. 11:23-27). Amuyatax inas casaratachïna, ukampis apostoljam utʼayatäsax sapakïskañ amtäna (1 Cor. 7:7,8; 9:5). Jesusampi Pablompixa, Diosan arunakap jukʼamp yatiyañatakix jupanakjam solterüpxañapatakiw taqinir chʼamachtʼasipkäna. Ukampis jupanakax Diosan arunakap yatiyirïñatakixa, janiw solterüpxañamapuniw sasax khitirus sapkänti (1 Tim. 4:1-3).

17. 1) ¿Kunsa Jesusat ukat Pablot yatiqasisax walja cristianonakax lurapxi? 2) ¿Jehová Diosax solteronakan chʼamachasitap askirjam uñjatap kunjamats yattanxa?

17 Jichhürunakanxa, ukhamarakiw Jehová Diosar jukʼamp yupaychañ laykux waljanix jan casarasipkiti. Harold jilatat parltʼaskakiñäni, jupax 56 maranak jilaw Betel utan irnaqtʼaski, ukat akham saskakiwa: “Betel utan tunka maranak irnaqxayäta ukhaxa, usuntasina jan ukax awk taykanakapar uñjañatakiw walja matrimonionakax Betel utat sarxapxäna. Ukampis nayax janiw ukhaman uñjaskayätti kunattix awk taykajas jiwatäxapxiwa ukat ukham irnaqtʼañaxa, nayatakix wali askïnwa, ukatwa jaqichasiñ jan amtirïkti” sasa. Ukhamarakiw Margaret sat kullakax walja maranak precursoräsin akham säna: “Chiqas kawki tiempow casarasxiriskayäta, ukampis nayaw jan munkti. Ukhamasti janiw khitirus ni mä chiqarukis chinkatatäkti, ukhamatwa Diosan arunakap jukʼamp yatiytxa, ukatwa wali kusisit jikxatasirakta” sasa. Jïsa ukhamawa, kunanaktï Jehová Diosar jukʼamp yupaychañatak lurktan ukanakxa, Jupax janipuniw armkaniti (Isaías 56:4, 5 liytʼasiñapawa).

Solterükasax jukʼampwa Diosatak lurasma

18. ¿Kunjamatsa soltero jilat kullakanakarux yanaptʼsna ukat chʼamañchtʼaraksna?

18 Walja cristianonakaw solterükasin taqi chuyma Diosar luqtasipki, chiqas ukax wali askipuniwa. Ukat suma luräwinakapasa, taman yanaptʼasipkatapasa wali askirakiwa. Ukatpï mä ‘jilatjama, kullakjama, taykjama jan ukax wawapjamas’ jupanakar uñjañasaxa. Ukhamatwa saparstʼatax jan uñjasipkaniti (Marcos 10:28-30 liytʼasiñapawa).

19. ¿Kunjamsa solterükasin askinak jikxatsna?

19 Inas juma pachpa amtasa, jan ukax kunaymanin uñjasisas solterüsksta, ukhamasti nayra sarnaqäwinakata ukat jichha sarnaqäwinakat aka yatichäwin yatiqawayktan ukanakaw kusisitäñatakisa ukat askinaka jikxatañatakis yanaptʼätamxa. Jichhax regalot parltʼaskakiñäni, awispachax wal katuqañ munsna, awisasti akatjamatwa katuqsna. Ukampis mäkiw uka regalorux askirjam uñjsna, ukat yaqhip regalorux tiempompiw sumätap amuyasksna, ukax jiwasatäxiwa. Solterüñax ukhamarakiwa. ¿Kuna askinaksa solterükasin lursna? Jïsa, Jehová Diosar jakʼachasisaw arunakap yatiyasin jan tiempon irnaqtʼañasa ukat taqiniruw munasiñampi uñjañasa. Kunjamtï Diosax matrimoniorux uñjki ukham solterüñarux uñjañäni ukhaxa, solterüñax wali askirakïtapwa amuyañäni ukat janiw ina chʼusar aptʼkañäniti.

¿Amtasktati?

• ¿Kunatsa solterüñax Jehová Diosan mä suma regalopaw sistanxa?

• ¿Kunatsa wayn tawaqunakatakix solterüñax mä bendicionäspa?

• ¿Kunjamatsa soltero cristianonakax Jehová Diosar jukʼamp jakʼachasipxaspa ukat jilat kullakanakarus jukʼamp uñtʼapxarakispa?

[Jisktʼanaka]

[18 janan fotonakapa]

¿Solterükasax Jehová Diosatak jukʼamp irnaqtʼasktati?