Kunanakas utji uk yatiñataki

Skip to table of contents

Tiempo uttʼayir Jehová Diosar confiyapjjañäni

Tiempo uttʼayir Jehová Diosar confiyapjjañäni

Tiempo uttʼayir Jehová Diosar confiyapjjañäni

“[Diosaw] urunaksa, maranaksa mayjtʼayaraki, reyinaksa apaqaraki, uskuraki.” (DAN. 2:21.)

¿AMTASKTATI?

¿Kunjamsa luratanakapasa ukat profecianakapan phoqhasitapasa Jehová Diosajj tiempo uttʼayirïtap uñachtʼayistu?

¿Jehová Diosajj tiempo uttʼayirïtap yatiñajj kun lurañatakis yanaptʼistu?

¿Kunatsa Jehová Diosajj kunanakatï pasaski ukanak uñjasasa ni kun lurañtï jaqenakajj amtasipki ukanakarjamas kunsa Jupajj lurani uk jan amtki?

1, 2. ¿Jehová Diosajj tiempo sum uñtʼatapjja kunjamatsa yattanjja?

 JAQENAKAR janïr lurkasajja, Jehová Diosajj kunjamsa tiempo yatsna uk sumwa uttʼayatayna. Taqe kun lurkäna ukapachajja, pusïri urunjja Jehová Diosajj akham sänwa: “Alajjpachanjja qhananakajj utjpan, urumpi arumampi yaqhachañataki, uka qhanasti tiemponaka, urunaka, maranaka señalañatakirakïpan” sasa (Gén. 1:14, 15, 19, 26). Ukasti Jehová Diosan amtaparjamapuniw phoqhasiwayäna.

2 Jichhürkamaw cientificonakajj kunas tiempojj uk yatiñatak parlakipasipki. Mä qellqatajj akham siwa: “Oraqpachanjja janipuniw khitis kunas tiempojj uk qhanañchtʼirjamäkiti” sasa. Ukampisa Jehová Diosajj sumwa tiempo uñtʼi. Kunattejj Jupaw “alajjpach lurirejja [...], khititejj aka oraqe lurki saytʼaykaraki” ukajja. Ukat Jupa pachparakiw akham sistu: “Nayaw taqe kunan tukusiñapsa, qalltatpach yatiyta, nayratpachrakwa kunatejj qhepat luraskani ukanaksa yatiytjja” sasa (Isa. 45:18; 46:10). Jichhajja, Diosan luratanakapata ukat profecianakan phoqhasitapatwa yatjjataskañäni. Ukanak yatjjatañaw tiempo uttʼayiri Jehová Diosaru ukat Aruparu jukʼampi confiyañatak yanaptʼistani.

LURATANAKAPAW JEHOVÁ DIOSAR JUKʼAMP CONFIYAÑATAK YANAPTʼISTU

3. ¿Diosan luratanakapatjja kunanakas tiempoparu onjjtapjjatap amuytʼayistu?

3 Diosan luratanakapajj tiempoparupuniw onjjtapjje. Sañäni, alajjpachanjja planetanakasa ukat warawaranakasa yäparupuniw lugaranakapan muyupjje. Ukaw jaqenakarojj lamar qotnam sarkasin kawknamsa sarasipki uk amuyasiñatakis yanaptʼi, ukat juyphipachasa jallupachasa kuna tiemponsa qallti uk amuyañatakis yanaptʼaraki, kunattejj planetanakasa ukat warawaranakasa tiempoparupuniw muytapjje. Ukham mä relojur uñtat wali suma lurtʼatätapajja, Jehová Diosajj ‘wali jachʼa chʼamanïtapwa’ uñachtʼayistu, ukatwa Juparukejj jachʼañchañasa (Isaías 40:26 liytʼasiñapawa).

4. ¿Kunjamsa luratanakapajj Jehová Diosan tiempo uttʼayirïtapa ukat wali yatiñanïtapa uñachtʼayistu?

4 Taqe kunatï aka oraqen jakki ukanakas tiempoparupuniw kuns lurapjje. Amuytʼañäni, alinakasa, animalanakasa relojunïpkaspas ukhamäpjjewa. “Jamachʼinakasa yatipjjarakiwa kunapachatejj yaqha cheqaru sarjjapjjañapäki ukjja.” (Jer. 8:7.) Jaqenakas relojun luratäksnasa ukhamarakïtanwa. Amuytʼañäni, uröjjeti jan ukajj arumäjjecha ukanakjja cuerposaw amuytʼayistu. Ukat wali jayankir markar avionat sarsna ukhajja, cuerposajj uka markan horapar yatinoqtañapatakejj tiempow munasi. Cheqpachansa, Diosajj tiempo uttʼayirïtapa, wali chʼamanïtapa ukat wali yatiñanïtapjja luratanakapaw uñachtʼayistu (Salmo 104:24 liytʼasiñapawa). Taqe ukanakat amuytʼasawa, Jehová Diosajj tiempoparupuniw amtanakap phoqhani sasin taqe chuyma confiyañatak yanaptʼistu.

PROFECIANAKAJJ TEMPORAR PHOQHASITAP UÑJASAW DIOSAR CONFIYTANJJA

5. 1) ¿Jutïrinakan kunänis jaqenakat uk kunjamataksa yatsna? 2) ¿Kunas pasani ukat kunapachas ukajj pasani uk kunatsa Jehová Diosakejj yatiyaspa?

5 Luratanakapaw Jehová Diosajj kunjam Diosasa uk uñachtʼayistu. Ukampisa, wali wakiskir jisktʼanakat janiw qhanañchkistuti, sañäni, ¿jutirinakan kunänis jaqenakatjja? (Rom. 1:20.) Uk yatiñatakejja, kuntï Jupajj yatiyawayki ukwa Bibliat yatjjatañasa. Ukanwa kunjamsa profecianakapajj tiempoparupun qhoqhasitayna ukanak jikjjattanjja. ¿Kunatsa Jehová Diosakejj kunatï jutïrin pasani uk yatiyaspa? Kunattejj jupakiw kunatï jutïrin pasani uk sum uñjaspa. Ukat Jupakirakiw amtaparjamajj kunatï pasañapäki uksa tiempopar phoqhasiyarakispa.

6. Profecianakan phoqhasitap sum amuytʼañaswa Jehová Diosajj muni, ¿uk kunjamatsa yattanjja?

6 Servirinakapajj Biblian utjki uka profecianak amuyapjjañapa ukat aski yatichäwinak apsupjjañapwa Jehová Diosajj muni. Ukat Jupajj janis jiwasjam tiempo uñjkchejja, kunanakas pasani uka toqet parlkistu ukhajja, amuyañasatakejj sumwa jiwasatakjam qhanañchistu (Salmo 90:4 liytʼasiñapawa). Amuytʼañataki, Apocalipsis libronjja ‘pusi angelanakatwa’ parli, “jupanakasti uka horasataki, uka urutaki, phajjsitaki, ukhamaraki uka marataki wakichatäpjjataynawa”. Uka arunakjja sumwa jiwasajj amuytanjja (Apo. 9:14, 15). Ukat kunapachatï Diosan profecianakapajj arsutaparjama tiempoparupuni phoqhasitap amuytan ukhajja, jukʼampiw Juparusa ukat Bibliarus confiytajja. Jichhajj mä qhawqha profecianakatwa yatjjataskañäni.

7. Jeremiasajj Jerusalén ukat Judá markanakataki profecianak arsuwaykäna ukanakajj tiempoparupuni phoqhasitapajja, ¿kunjamsa Jehová Diosajj tiempo uttʼayirïtap uñachtʼayistu?

7 Khä 600 nayra pacha maranakan kunas pasäna uk yatjjatañäni. “Kunapachatejj Josiasan yoqapa Joacim reyejj Judá oraqe pusi mara apnaqkäna, ukapachaw [Jehová] Tatitojj Jeremiasaru parläna, [...] taqe Judá markpachataki.” (Jer. 25:1.) Jerusalén markajj tʼunjatäniwa ukat judionakajj Babilonia markaruw apatäpjjani, ukat “paqallqo tunka mararakiw aka markanakajj Babiloniankir mä reyin apnaqata uñjasipjjani” sasaw satayna. Ukat ukhampunwa pasawayäna, 607 nayra pacha maranwa Jerusalén markajj tʼunjat uñjasïna ukat judionakajj Babilonia markaru apataw uñjasipjjarakïna. ¿Paqallqo tunka maranaka phoqhasitapat kunas pasañapänjja? Jeremías profeta toqew Diosajj akham säna: “Naya Tatituw sista: ‘Kunapachatejj Babiloniaru paqallqo tunka marajj phoqhasjjani, ukapachasti nayajj jumanakatjja amtasjjäwa, kuntejj jumanakataki arskta uka arsutajjsti phoqharakïwa, jumanakarusti kuttayajjapjjarakïmawa aka pachpa cheqaru’” sasa (Jer. 25:11, 12; 29:10). Uka profeciajja tiempoparupuniw 537 nayra pacha maran phoqhasiwayi, kunapachatï Media ukat Persia markankirinakajj judionakar Babiloniat qhespiyapjjäna uka qhepata.

8, 9. ¿Jehová Diosajj tiempo uttʼayirïtapjja kunjamsa Danielan profecianakapajj uñachtʼayistu?

8 Jichhajj yaqha profeciat yatjjatarakiñäni. Judionakajj Babiloniat mistupjjañapatak pä mara faltkipanwa Jehová Diosajj Daniel profeta toqejj akham säna: Jerusalén markajj wasitata saytʼayasiñapataki mä orden apsutäkani ukhat 483 maranak qhepatwa Mesiasajj uñstani sasa. Uka ordensti, 455 nayra pacha maranwa Media ukat Persia markanak apnaqer reyejj apsüna. Ukat 455 nayra pacha marat qalltasin 29 jichha pacha marakamajja, cheqapuniw 483 maranak pasäna. Nazaretankir Jesusajj 29 jichha pacha maranwa qollan ajayun ajllitäna, ukhamatwa Mesiasaru tuküna (Neh. 2:1, 5-8; Dan. 9:24, 25; Luc. 3:1, 2, 21, 22). *

9 Diosan Reinopat Biblian parlki uka profecianakat jichhajj amuytʼarakiñäni. Cristojj 1914 maranwa alajjpachan Reyit uttʼayatäni sasaw Bibliajj qhanañchäna. Cristojj Apnaqäwipankjjasin jiwasampëjjatap yatiñasatakejj señalanakwa churatayna, uka tiemponjja aka oraqen sinti jan walinakaw utjani kunattejj Supayaw alajjpachat jaqoqanitäni sasaw qhanañchäna (Mat. 24:3-14; Apo. 12:9, 12). Ukat yaqha profecianakasti, “tiempojj churatäki” ukajj 1914 maranwa phoqhasini ukat uka maranwa Diosan Reinopajj alajjpachan uttʼayatäni sasaw sarakïna (Luc. 21:24; Dan. 4:10-17). *

10. ¿Jutïrinjja kuna profecianakas tiempoparupuni phoqhasini?

10 ¿Jutïrin kunas pasani? Kunjamtï Jesusajj arsuwaykänjja, ‘jachʼa tʼaqhesïwiw’ utjani. Ukjjarusti Jesucriston Waranqa Maranak Apnaqäwipaw qalltani. Uka profecianakasti tiempoparupuniw phoqhasini. Amtañäni, Jesusajj aka Oraqenkäna ukhajja, Jehová Diosajj niyaw ‘kuna horasansa’ ukat ‘kuna urunsa’ uka profecianakajj phoqhasini uk amtawayjjäna (Mat. 24:21, 36; Apo. 20:6).

TIEMPJJA JAN INA CHʼUSAR APTʼAPJJAÑÄNITI

11. ¿Qhepa urunakan jakaskatas yatiñajj kun lurañatakis yanaptʼistu?

11 ¿Jesusajj Diosan Reinopan apnaqaskatap yatiñasa ukat qhep qhepa urunakan jakaskatas yatiñajj kun lurañatakis yanaptʼistu? (Dan. 12:4.) Akapachajj jan walit jukʼamp jan walir saraskatap walja jaqenakaw amuyasipki, ukampisa kunanakatï aka qhepa urunakan paski ukanakajj Biblian profecianakaparjam phoqhasiskatap janiw amuyapkiti. Mä akatjamatwa akapachajj tukusini sasaw yaqhepajj sapjje, yaqhepasti kunjamatsa jaqenakaw sumankañ apanini sasaw sapjjaraki (1 Tes. 5:3). Ukampis ¿kunsa jiwasajj amuytanjja? Supayan apnaqat akapachajj niya tukusiñampïskatap amuystanjja, ¿janit tiempo uttʼayir Jehová Diosar jukʼampi serviskakiñatakisa, ukat jaqenakaru Diosar uñtʼapjjañapatak yanaptʼañatakisa jukʼampi chʼamachasiñajj wakiskaspa? (2 Tim. 3:1.) Sapa mayniw tiempos jan ina chʼusar aptʼañatak chʼamachasiñasa (Efesios 5:15-17 liytʼasiñapawa).

12. ¿Jesusajj Noé chachan urunakapat parlkäna ukajj kunsa yatichistu?

12 Akapachanjja, tiempo apaqanakajj waliw utji, ukatwa “jan tiempjja ina chʼusaru tukuyapjjamti” siski uka ewjjtʼampi phoqhañajj chʼamakïspa. Jesusajj akham sasaw ewjjtʼäna: “Kunjämatejj Noen urunakapanjja paskatayna ukhamarakïniwa Jaqen Yoqapajj jutkani ukkhajja” sasa. ¿Noen urunakapanjja kunjamänsa? Uka tiempon jakiri jan wali jaqenakajj Uma Juicionwa jiwarapjjani sasaw Diosajj Noé toqe arsuwayäna. Noé chachajj ‘cheqa arunakwa parläna’ ukat jaqe masinakaparus Diosan arunakap yatiyäna (Mat. 24:37; 2 Ped. 2:5). Ukampis uka urunakanjja, “jaqenakajj walja manqʼañanakana, umañanakana jakasipkäna, mayninakajj casarasisipkänwa, mayninakasti phuchanakap casarañatak churasipkäna [...], janirakiw amuyasipkänti kunürutejj uma juiciojj purinisin taqeniru apasjjäna ukürkama”. Ukatwa Jesusajj arkirinakapar akham sasin ewjjtʼäna: “Ukatpï jumanakajj wakichtʼata suyapjjañamajja, Jaqen Yoqapasti jan amtat horasaruw jutani” sasa (Mat. 24:38, 39, 44). Jiwasajja, janiw uka tiempon jakir jaqenakjamañasäkiti, jan ukasti Noé chachatwa yateqasiñasa. Ukampisa, ¿wakichtʼat suyañatakejj kunas yanaptʼistani?

13, 14. Diosan Yoqap jutañap suykasajja, ¿taqe chuyma serviskakiñatakejj kunsa Jehová Diosat amtañasa?

13 Diosan Yoqapajj kunürus jutani uk janis yatkstanjja, Jehová Diosajj kuntï amtawayki uk tiempoparupuniw phoqhani, ukjja janipuniw armañasäkiti. Jehová Diosajj janiw kunanakatï akapachan pasaski ukanak uñjasasa ni kun lurañtï jaqenakajj amtasipki ukanakarjamas kunsa Jupajj lurani ukjja amtkiti. Amtap phoqhasiñapatakejja, kunanakas pasani ukat kunapachas phoqhasini uk sum apnaqe (Daniel 2:21 liytʼasiñapawa). Ukat Proverbios 21:1 qellqatajj akham sarakistuwa: “Reyin amtanakapajj [Jehová] Tatitun amparapankiwa; Tatiturakiwa sarayaski, kunjämatï jawiranakajj saraski ukhama”.

14 Amtap tiempopar phoqhañatakejja, kunatï paski uk Jupaw apnaqaspa. Kunanakatï akapachan taqenin amtkaya paski ukanakajja, Biblian profecianakap phoqhasiñapatakiw yanaptʼawayapjje, ukanakajja niya jilpachajj Diosan arunakapat yatiyasiñapatakiw yanaptʼawayi. Kawkïr markanakatï nayrajj dictadoranakampi ukat comunistanakampi apnaqatäpkäna uka markanakan kunanakas pasäna uk amuytʼañäni. Uka markanakanjja, jukʼa tiemponaki política toqet mayjtʼañanak utjañapjja janiw khitis amuykpachänti. Ukampis ukham mayjtʼatapatjja, kawkhanakantï nayrajj Diosan arunakap yatiyañajj jarkʼatäkäna uka cheqanakanjja jichhürunakan yatiyasjjewa. Ukhamasti, tiempo uttʼayiri Jehová Diosaru taqe chuyma serviñatakejj janipuni tiempo ina chʼusar aptʼasiñäniti.

JEHOVÁ DIOSAJJ TIEMPOPARUPUNIW PHOQHANI, JANIPUN PÄCHASIÑÄNITI

15. Diosan markapan cambionak utjki ukhajja, ¿kunjamsa Diosar confiyatas uñachtʼaytanjja?

15 Aka qhepa urunakan Diosan Reinopat yatiyaskakiñatakejja, Jehová Diosajj tiempoparupuniw amtap phoqhani sasin atinisiñasaw wakisi. Oraqpachan mayjtʼaskatapatjja, Diosan arunakap kunjamsa yatiyañäni ukat kunjamsa arkirinakap tukuyañäni uk mayjtʼayañajj inas wakischispa. Jehová Diosan markapajja, suma yatiyäwinak jukʼamp yatiyasiñapatakejj inas mä jukʼa mayjtʼayañ amtapjjchini. Ukampis ¿kunjamsa tiempo uttʼayiri Jehová Diosaru confiyatasjja uñachtʼaytanjja? Diosan markapan kuna cambionakatï utjki ukarjam lurasa ukat taman pʼeqtʼiri Jesucristor taqe chuyma arkasa (Efe. 5:23).

16. ¿Jehová Diosajj tiempoparupuniw yanaptʼistani sasin kunatsa confiyañasa?

16 Jehová Diosajj tiempoparupuniw yanaptʼistani sasin taqe chuyma mayisiñaswa muni (Heb. 4:16). Ukaw Jehová Diosajj sapa maynir wal munasitapa ukat sapa maynit llakisitap uñachtʼayistu (Mat. 6:8; 10:29-31). Sapa kuti oracionan yanaptʼapa mayisa ukat ewjjanakaparjam sarnaqasaw Jehová Diosar confiyatas uñachtʼaytanjja. Ukat janipuniw jilat kullakanakataki mayirapiñ armañasäkiti.

17, 18. 1) ¿Kunsa Jehová Diosajj enemigonakapar niy lurani? 2) ¿Kunsa jiwasajj jan amuyañasäki?

17 Janiw “Diosan arsutapa[ta]” pächasiñ tiempökiti, jan ukasti Diosar taqe chuyma confiyañ horasawa (Rom. 4:20). Kuna lurañtï Jesucristojj jaytawaykistu uk jan phoqhañasatakiw Supayampi ukat jupan apnaqatäpki ukanakas jarkʼañ munapjjestu (Mat. 28:19, 20). Supayajj jiwas contras kuns lurkchejja, jiwasajj yattanwa, Jehová Diosajj “jakkiri Dio[sätapa]” ukat “taqenin Qhespiyiri[pätapa], jukʼampis khitinakatejj Jupar iyawsapjje ukanaka[ru]”. Ukat “yatiwa Dios chuym jaqenakaru yantʼäwita qhespiyañjja” (1 Tim. 4:10; 2 Ped. 2:9).

18 Jehová Diosajj niyaw aka ñanqha pacharojj tukjani. Cristow Diosan enemigonakapar tukjani. Ukat taqeniw Jehová Diosajj taqe kunjjaru Munañanïtap yatipjjani. Ukajj kunjamsa ukat kuna tiemponsa pasani uk janiw yatktanti, ukampisa tiempoparupuni phoqhasiñap yattanwa. Ukhamasti, kuna urunakansa ukat maranakansa jakasktan ukjja janipun armañäniti. “Taqe kunas pachpakïskarakisä, aka oraqes utjkis ukkhatpacha” sasin amuyasajj janipun pantjasiñäniti (1 Tes. 5:1; 2 Ped. 3:3, 4).

TAQE CONFIYANSAMPI SUYAPJJAÑÄNI

19, 20. ¿Kunatsa taqe confiyansampi Jehová Diosar suyañasa?

19 Kunapachatï Jehová Diosajj jaqenakar lurkäna ukhajja, jupanakajj wiñayataki jakasipjjaspa ukat Jupata ukat taqe luratanakapat yatjjatapjjaspa ukwa munäna. Eclesiastés 3:11 qellqatajj akham sistuwa: “Diosasti horasaparuwa taqe kunsa suma luri; ukhamarakiw jupajj jaqen chuymaparu amuytʼayi kunatï wiñayäki uka, janisay jaqejj taqpacha amuytʼkpan Diosan luratanakapa, ukhamaraki kuntï lurkani ukanakata” sasa.

20 Jehová Diosajj janipuniw kuntï jaqenakatak qalltan amtkäna ukanak armaskiti, ¿uk yatiñajj walpunjjay kusisiyistojja? (Mal. 3:6.) “Diosajj pachpakipunïskiwa, janirakiw jupanjja sarir chʼiwir uñtatas utjkiti.” (Sant. 1:17.) Tiempon pasatapajj Jehová Diosarojj janiw llakisiykiti. Jupawa ‘wiñay jachʼa Reyejja’ (1 Tim. 1:17). Ukatpï, “nayajj Tatiturukiw suytʼä, qhespiyiri Diosa[sa]rukiw taqe confiansajja uskusirakï” sasin amtañasaraki (Miq. 7:7). Ukhamasti, “[Jehová] Tatitur suytʼirinaka, chʼamañchasipjjam, jan ajjsarir chuymanïpjjarakim” siski uka ewjjtʼarjam sarnaqañäni (Sal. 31:24).

[Qhanañchäwinaka]

[Jiskt’anaka]

[19 janan fotopa]

Diosan profecianakapajj phoqhasipuniniw sasaw Daniel profetajj confiyäna

[21 janan fotopa]

¿Jehová Diosar jukʼampi serviñatakejj tiempo apsusisktati?