Kunanakas utji uk yatiñataki

Skip to table of contents

SARNAQÄWI

Janipun aynachtʼañwa amtta

Janipun aynachtʼañwa amtta

“PAPÁ”, “PAPITO”, “TÍO” sasaw Betelankir walja wayn tawaqonakajj sapjjetu. Ukajj wal kusisiyitu, 89 maranëjjtwa. Diosar 72 maranak sapürunjam servitajatwa uka bendición katoqta. Jupanakatï Diosar jan aynachtʼas servisipkakinejja, luratanakapat bendicionanak katoqapjjaniwa, uk taqe chuymaw sirista, ukwa walja maranak Diosar servisajj uñjawayta (2 Crón. 15:7).

AWK TAYKAJAMPI JILAT KULLAKANAKAJAMPI

Awk taykajajj Ucraniat Canadá markaruw sarjjapjjäna. Rossburn jiskʼa markanwa jakasipjjäna, Manitoba provinciana. Nanakajj 16 jila sullkäpjjtwa, kimsaqallqo imilla kimsaqallqo yoqalla, janiw khitis ispäpkti (gemelos). Nayajj 16 wawanakat tunka pusinïkis ukätwa. Awkijajj Biblia liyipuniriwa, nanakatakis sapa domingo alwaw liyirapipjjerïtu, ukampis religión pʼeqtʼirinakajj jaqenakar yanaptʼañat sipansa qollqechasiñak munasipki sasaw amuyirïna. Walja kutiw ‘¿khitis Jesusarojj yatiyatapatsa yatichatapats pagpachäna?’ sasin chanstʼasisajj jisktʼasirïna.

Pusi jilanakajampi pusi kullakanakajampiw Jehová Diosar uñtʼapjjäna. Rose kullakajajj jiwañkamaw precursorat serviwayi. Jiwañap jakʼajja, taqeniruw Diosan Arup istʼapjjañapatak chʼamañchtʼawayi. Akham sirïnwa: “Paraisonwa jumamp jikisiñ munta” sasa. Ted jilajajj qalltanjja infierno toqetwa yatichirïna. Sapa domingo alwaw radiot ‘infiernon wiñayatakiw juchaninakajj tʼaqesipjjani’ sasin yatichirïna. Qhepatjja, uka jilajajj taqe chuymaw Diosar sirvjjäna.

PRECURSORAT SERVIÑ QALLTTA

Junio, 1944 maranjja, mä urojj escuelat utajar kuttʼanisajj mesa patjjanwa La regeneración venidera del mundo * sat folleto jikjjatta. Nayrïr paginampi payïr paginampi liytʼasajj janiw jaytañjamäjjänti. Taqpach liysusajj Jesusjamaw Jehová Diosar serviñ amtta.

¿Khitis uka folleto mesar jaytpachäna? Steve jilajajja, ‘libronaka folletonak aljir pä chachanakaw utar jutapjje’ sasaw sitäna. “Aka folletojj phesqa centavokïtaynawa, ukatwa alasta” sasaw sarakitäna. Jupanakajj jutïr domingow kuttʼanipjjäna. ‘Nanakajj Testigonakäpjjtwa, jisktʼanakarojj Bibliampipuniw qhanañchapjjta’ sasaw sapjjetu. Ukajja nanakatakejj walikïnwa, awk taykajajj Bibliar respetañwa yatichapjjetäna. Uka Testigonakajj Winnipeg markan mä jachʼa tantachäwiw utjani sasaw sapjjetäna, uka markanwa Elsie kullakajajj jakasïna. Ukhamajj uka tantachäwir sarañwa amtta.

Uka markakamajj 320 kilometronak bicicletat sarta. Ukar sarkasajj Kelwood markanwa mä qhawqha uru qheparta, ukanwa visitapkitäna uka pä Testigonakajj jakasipjjäna. Ukankkasajj mä tantachäwiruw sarta, ukhaw kunas mä congregacionajj uk yatiyäta, taqeniw Jesusjam utat uta yatichirejj sarapjjañapa uksa yateqaraktwa.

Winnipeg markanjja, Jack sat jilajampiw jikista, jupajj Ontario provinciat alay toqetwa jachʼa tantachäwir jutatayna. Nayrïr urunjja, arstʼir jilatajj bautismow utjani sasaw säna. Ukatwa Jack jilajampejj ukan bautisasiñ amtapjjta. ‘Bautisasjjasajj precursoratwa serviñäni’ sapjjaraktwa. Jilajajj jachʼa tantachäwi qhepat precursoräjjänwa. Nayajj 16 maranïskataj laykojj escuelar kuttʼañajänwa, ukampis mä maratjja precursoräjjarakiyätwa.

PRECURSORAT SERVISAJJ WALJANAK YATEQTA

Stan Nicolson jilatampiw Souris jiskʼa markan precursorat serviñ qalltta, uka markajj Manitoba provinciankiwa. Precursorat serviñajj chʼamakïnwa. Mä kutejj janiw qollqenëjjapjjayätti, ukhampachas predikir sarasipkakiyätwa. Mä urojja, jornal predicasaw utar purisipkayäta. Manqʼat wal awtjapjjetäna, janiw mä centavos utjapkitänti. Ukampis uka urojja, uta punkunwa mä jachʼa sacor manqʼañanak jaytapjjatayna. Khitiy jaytchïna ukajj janiw yatiskiti. Uka jaypʼojj waljpun manqʼasipjjta. ¡Jan aynachtʼas predicapjjatajatwa uka bendición katoqapjjta! Uka phajjsejj walpun likʼintta.

Mä qhawqha phajjsitjja, Gilbert Plains jiskʼa markaruw khitapjjetäna, ukajj Souris markat 240 kilometronak alay toqer sarañankiwa. Uka urunakanjja, sapa congregacionanwa qhawqsa phajjsin predicasïna ukajj plataformar uskut utjäna. Mä phajjsejj janiw añcha predicaskänti ukatwa jilat kullakanakan jukʼamp predicapjjañapatak mä discurso arstʼayäta. Tantachäwi tukuyarojja, chuymankipstat mä precursora kullakajj jachtʼasisaw akham sitäna: “Walpun chʼamachasta, ukampis janiw jukʼamp predikirjamäkayätti” sasa. Uka kullakan esposopajj janiw Testigökänti. Ukham sitäna ukhajja, nayas jacharakiyätwa, perdonsa mayisirakiyätwa.

Waynanakajj jan amuytʼasisaw kuns lurapjjaspa, qhepatakwa arrepentisipjjaspa. Ukaw nayar pasitäna. Ukampis aynachtʼañat sipansa, pantjasitanakasat yateqasajj nayrar sartaskakiñasawa, ukwa yateqta. Diosar jan jitheqtas serviskakiñänejja, walja bendicionanakwa katoqañäni.

QUEBEC MARKAN JAN WALTʼÄWINAKA

Nayarojj 21 maraniruw Galaad Escuelar clase 14 ukar sarañatak invittʼapjjetu, graduacionajj febrero, 1950 maranwa apasïna. Ukarojj 103 ukhaniw sarapjjta, mä 25 jilat kullakanakarojj Canadá markankir Quebec provinciaruw khitapjjetu, ukanjja francés arwa parlapjje. Uka markanjja, Testigonakajj arknaqataw uñjasipjjäna. Nayarojj Val-dʼOr jiskʼa markaruw khitapjjetu, uka markajj qori minanakanïnwa. Mä urojja, uka jakʼankir Val-Senneville jiskʼa markaruw mä qhawqhanejj sarapjjta. Uka markankir tatacurajj ‘akattï jan jankʼak sarapkäta ukhajj nuwjataw uñjasipjjäta’ sasaw sapjjetu. Ukham luratapatjja autoridadanakaruw quejasta, ukatsti multwa pagäna. *

Walja kutiw ukham jan walinakajj pasapjjetu, taqe ukanakaw “Batalla de Quebec” sasin uñtʼatäjjäna. Quebec provinciajja, 300 maranak jilaw Católica Iglesian munañapankäna, ukatwa tatacuranakasa jupanakamp mayachasir politiconakas Testigonak contra saytʼapjjäna. Uka tiemponakajj Diosar serviñajj janiw faciläkänti. Jukʼanikïpkchiyätsa janiw aynachtʼapkayätti. Quebec markankir suma chuyman jaqenakajj Biblian yatichäwinakap istʼapjjänwa, nayasti walja jaqenakaruw Diosar uñtʼapjjañapatak yanaptʼawayta. Sañäni, mä familian tunkanïpjjänwa, jupanakajj taqpachaniw Bibliat yatjjatasajj Diosar serviñ qalltapjje. Ukham lurapjjatap uñjasajja, yaqhanakajj Católica Iglesiat mistjjapjjänwa. Nanakajj predicasipkakiyätwa, tiempompejj uka jan waltʼäwejj janiw utj-jjänti.

PACHPA ARUPATWA JILATANAKAR WAKICHTʼASI

Haití markaruw 1956 maran khitapjjetu. Ukan servir misioneronakat jilapartejj janiw francés aru yateqerjamäpkänti. Ukhamäkchïnsa jaqenakajj Bibliat istʼapjjänwa. Stanley Boggus sat misionerojj akham sitänwa: “Jaqenakajj francés aru parlañ yateqapjjañajatak wal yanaptʼañ munapjjetäna” sasa. Nayajj Quebec markankasajj francés aru parlañ mä jukʼa yateqayätwa, ukatwa qalltan jupanakat sipan mä jukʼa yatiyäta. Ukampis mä jukʼa qhepatjja, jilaparte jilat kullakanakajj criollo haitiano aru parlapjjatapwa yatipjjta. Ukhamajja, jupanakar yanaptʼañatakejj uka aru parlañ yateqapjjañajänwa. Cheqas yateqapjjtwa, chʼamachasitanakajajj janiw inamayäkänti.

Jilat kullakanakar jukʼamp yanaptʼañatakejja, Oraqpachan Jilïr Irpirinakajj Yatiyañataki revistsa yaqha qellqatanaksa criollo haitiano arur traducipjjasmawa sasaw sapjjäna. Ukhamïpansti tantachäwir jutirinakajj jukʼampiw markpachan jiljjattäna. 1950 maranjja, Haití markan 99 yatiyirinakakiw utjäna. 1960 maransti, 800 jilaw utj-jjäna. Ukhaw Betelan serviñatak invittʼapjjetu. 1961 maranjja, Jilïr Irpirinakataki ukat Taman Yanapirinakapatak Escuelan yatichirïñatakiw invittʼapjjarakitu. Ukanjja jilïr irpirinakampiru precursor especialanakampiruw wakichtʼapjjta, jupanakajj pusi tunkanïpjjänwa. Enero, 1962 maran jachʼa tantachäwejj apaskäna ukanjja, khitinakatï Diosar jukʼamp servirjamapkäna uka jilatanakaruw jukʼamp predicapjjañapatak chʼamañchtʼapjjta, jupanakat yaqheparojj precursor especialat servipjjañapatakiw invittʼapjjäna. Ukajj horasaparuw lurasïna, kunattejj Diosan servirinakapajj niyaw arknaqat uñjasipjjañapäna.

Khä 23 de enero, 1962 maranjja, jachʼa tantachäwi pasatat policianakaw sucursalar jutapjjäna. Nayampiru Andrew DʼAmico misionero jilatampiruw katuntapjjetu, francés arut utjkäna uka ¡Despertad! 8 de enero, 1962 revistanaksa aparapjjarakitänwa. Haití markan layqasiñanakaw (vudú) utj-jje sasaw francés arut utjki uka periodiconakan qhanañchasi sasaw uka revistan qellqasïna. Yaqhepajj uk yatisin wal colerasipjjäna, sucursalansa uka revistajj qellqaskaspa ukham amuyapjjäna. Mä qhawqha semananakatjja, misioneronakarojj uka markat jaqsupjjetänwa. * Ukampis ukankir jilatanakajj yatiyasipkakïnwa, jupanakajj uka nayrakiw suma wakichtʼatäpjjäna. Kunjamsa uka jilatanakajj jan aynachtʼas nayrar sarantasipkakïna, Diosarus jukʼamp confiyapjjäna uk amtasajj wal kusista. Jichhajja, Machaq Mundon Jakirinakataki Diosan Arunakapa sat Bibliajj criollo haitiano arut utj-jjewa, ukapachajj janiw utjaspaw sañjamäkänti.

REPÚBLICA CENTROAFRICANA UKAN YANAPTʼTA

Haití markatjja, República Centroafricana markaruw misionerot khitapjjetu. Tiempompejja tamanak tumptʼiritwa ukan yanapta, qhepatjja sucursal sarayiritwa yanaparakta.

Uka tiemponjja, Tantachasiñ Utanakajj janiw sumäkänti. Ukatwa paja apthapiñsa ukamp techonak lurañsa yateqta. Jaqenakajj nayar uk lurir uñjasajja, wal musparapjjäna. Jilat kullakanakas nayar uñjasajj Tantachasiñ Utanak lurañatakisa askichañatakis jukʼampiw chʼamachasipjjäna. Ukampis religión pʼeqtʼirinakajja, Tantachasiñ Utanakajj paja techonakanïtapat larusipjjänwa, kunattejj iglesianakapan techopajj calaminänwa. Ukampis janiw aynachtʼapkayätti, Tantachasiñ Utanak paja techoni lurasipkakiyätwa. Bangui markan mä jachʼa thayajj sartäna ukhajj janiw larusjjapjjänti. Mä iglesian calamin techopjja thayaw qʼal apaqasin calle taypir jaqtäna. Ukampis Tantachasiñ Utanakasan paja techonakapajj janiw kamachatäkänsa. Diosan Reinopat jukʼamp sum yatiyasiñapatakejja, mä sucursalampi misioneronakatak mä utampwa phesqa phajjsinaki tukuyapjjta. *

MÄ SUMA ESPOSA JIKJJATTA

Casarasipkta uka uru

República Centroafricana markanjja, 1976 maranwa Diosan markapajj jarkʼatäna, ukatwa Yamena markar khitapjjetu, uka markajj Chad sat markan capitalapänwa. Ukanwa Happy kullakar uñtʼta, jupajj Camerún markatawa, precursor especialat serviskäna. 1 de abril, 1978 maranwa casarasipjjta. Uka phajjsinarakwa guerra civilajj sartäna, ukatwa uka markat aynach toqer sarjjapjjta. Guerra pasatat kuttʼanjjapjjta ukhajja, utajajj cuartelar tukuyatäjjataynawa. Bibliat apstʼat qellqatanakasa, esposajan casarasiñ vestidopasa, regalonakas chhaqatänwa. Ukhamäkchïnsa janiw aynachtʼapkayätti, panpachaniw Diosar jukʼamp serviñ munasipkakiyäta.

Mä pä mara qhepatjja, República Centroafricana markan Diosan markapajj janiw jarkʼatäjjänti. Uka markar kuttʼasajj tamanak tumptʼiritwa servirakta. Mä autonwa jakapjjayäta, apthaptʼaña janatataña ikiñasa, 200 litronak mantir mä uma bidonasa, propano sat gasampi funcionir mä refrigeradorasa, mä jiskʼa cocinas utjapjjarakitänwa. Viajiñajj chʼamakïnwa. Mä kutejja, 117 kutiw policianakajj controlapjjetu.

Awisajj wali juntʼupunirïnwa (50°C). Jachʼa tantachäwinakan bautisañatakejj janiw umajj utjirïkiti. Jilat kullakanakajja, mä waña jawir taypin pʼiysusaw um apsupjjeri, uka umjja tachor uñtasit mä barrilaruw uchapjjeri.

ÁFRICA TOQENWA SERVIPJJTA

Khä 1980 maranjja, Nigeria markaruw khitapjjetu, ukanwa pä mara chikatanejj machaq sucursal lurasiñapatak yanaptʼapjjta. Jilatanakajja, pä pisoni almacén alapjjatayna, ukjja alanipkäna uka cheqat jarthapisajj sucursalajj lurasiñapäkäna ukaruw mayamp saytʼayapjjañajäna. Mä alwajja, yanaptʼañatakiw jukʼamp alto cheqar makatta. Niya chika urojja, makatkayäta uka cheqnamwa saraqaniskayäta. Ukampis janiw kunar taktʼasiñas utj-jjänti, ukatwa pampar jaqoqtanta. Wali usuchjatjamaw amuyasta ukampis radiografianak apsuyasinta ukhajja, doctorajj esposajar akham sänwa: “Jan llakisimti, mä qhawqha semanat walikëjjaniwa” sasa.

Mä jachʼa tantachäwiruw autot sarasipkta

Costa de Marfil markaruw 1986 maran sarapta, ukanjja tamanak tumptʼiritwa sirvta. Uka jakʼankir Burkina Faso sat markankir congregacionanakarus visitarakiyätwa. Qhepat ukanwa mä qhawqha tiempojj jakasjjapjjayäta, janiw uk piensapkayätti.

Tamanak tumptʼirit servipkayäta ukhajj mä autonwa jakasipjjayäta.

Ukatsti 2003 maranjja, 47 maranak qhepat Canadá markaruw esposajampejj Betelan serviñataki kuttʼanipjjta. Nanakajj Canadá markatäpjjtwa, documentonakajas ukhamwa saraki, ukampis África toqetäpkiristsa ukhamwa amuyasipjjta.

Burkina Faso markanwa Bibliat yatichaskta.

Ukat 79 maranirojj África toqeruw 2007 maran kuttʼapjjta. Ukan Burkina Faso markaruw khitapjjetu, Comité de País ukan serviñatakiw invittʼapjjetu. Qhepatjja, uka oficinajj Bibliat apstʼat qellqatanak traduciñatak utäjjänwa, ukjja Benín markankir sucursalaw uñji. Agosto, 2013 maransti, Benín markankir Betelaruw invittʼapjjarakitu.

Happy esposajampi, Benín markankir sucursalan servipkayäta ukha.

Edadanïtaj laykojj janis nayrjam yatiyirjamäkstjja, predicañajj wal gustitu. Aka qhepa kimsa maranakanjja, Gédéon ukat Frégis sutini Bibliat yateqerinakajaw bautisasipjje, jupanakar yanaptʼatajat wal kusista. Jichhajj Jehová Diosar taqe chuymaw servisipki. Ukatakejj jilïr irpirinakampi munat esposajampiw yanaptʼapjjetu.

Qhepatjja, esposajampirojj Sudáfrica markankir Betelaruw invittʼapjjetu, ukanwa Betelankir jilat kullakanakajj wali munasiñampi uñjapjjetu. Sudáfrica markajj África toqenkir markanakan servipkta uka markanakat paqallqökis ukawa. Octubre, 2017 maranjja, mä jachʼa bendicionwa katoqapjjta. Warwick (Nueva York) markankir Betelajj (sede mundial) dedicaskäna ukaruw invittʼapjjetu. Uk janipuniw armapkäti.

Anuario 1994 libron página 255 ukanjja, akham siwa: “Taqe khitinakatï Diosar walja maranak jan aynachtʼas servisipkta ukanakarojj akham sasaw chʼamañchtʼapjjsma: ‘Jumanakajj jan ajjsarirïpjjamti, ukatsti janiraki mayjtʼasipjjamti, luratanakamatsti katoqapjjätawa’ sasa” (2 Crón. 15:7). Esposajampejj uka arunak istʼañwa munapjjta, mayninakarus ukar istʼapjjañapatakiw chʼamañchtʼañ munapjjarakta.

^ Párrafo 9 Uka folletojj Jehová Diosan Testigonakapan 1944 maran luratawa, jichhajj janiw imprimisjjeti.

^ Párrafo 18 “Sacerdote de Quebec hallado culpable por ataque contra testigos de Jehová” siski uka yatichäwi ¡Despertad! 8 de enero, 1954 revistan páginas 3, 4 liytʼäta.

^ Párrafo 23 Jukʼamp yatiñatakejja Anuario de los testigos de Jehová 1994, libron páginas 148-150 liytʼäta.

^ Párrafo 26 “Edificando sobre cimientos sólidos” siski uka yatichäwi ¡Despertad! 8 de agosto, 1966 página 27 liytʼäta.