Kunanakas utji uk yatiñataki

Skip to table of contents

Cristianonakajj bautisatäpjjañapawa

Cristianonakajj bautisatäpjjañapawa

“Jumanakajj uka bautismo taypiw [...] salvatäsipktajja” (1 PED. 3:21).

CANCIÓN: 52, 41

1, 2. 1) ¿Yaqhep awk taykanakajj wawapan bautisasiñ munatapat kunanaksa jisktʼasipjje? 2) ¿Kunatsa bautisasiñ munirinakarojj Jehová Diosar “jakäwim katuyasjjtati” sasin jisktʼasi? (Aka paginankir foto uñjjattʼäta).

MARÍA kullakat parltʼañäni, jupajj bautisasirinakamp chika pä jisktʼanakar jaysañataki saytʼaskäna ukjja, awk taykapajj uñjapjjänwa. Mariajj taqe chuymaw qhana arumpi discurso arstʼir jilatan pä jisktʼapar “jïsa” säna. Ukatjja, bautisasjjänwa.

2 Jehová Diosar jakäwip katuyasisa bautisasitapatjja, awk taykapajj walpun kusisipjjäna. Ukampis uka nayrajja, Marian mamapajj uka toqet mä jukʼa llakisïnwa. Jupajj akham jisktʼasïna: ‘¿Mariajj bautisasiñatak sinti wawäskiti? ¿Jehová Diosar jakäwip katuyasiñajj kamsañsa muni uk sumti amuypacha? ¿Bautisasiñatakejj janit mä jukʼamp suytʼañapajj wakiskaspa?’ sasa. Walja awk taykanakaw wawapan bautisasiñ munatapat ukham jisktʼasipjje (Ecl. 5:5). Ukampis Jehová Diosar jakäwi katuyasisa bautisasiñajj wali wakiskiriwa. “ ¿Jehová Diosar jakäwim katuyasjjtati?” siski uka recuadro uñjjattʼäta.

3, 4. 1) Bautisasiñajj wali wakiskirïtap ¿kunjamsa apóstol Pedrojj amuytʼayistu? 2) ¿Kunatsa bautisasiñajj Noé chachajj arca lurkäna ukar uñtasitawa sasajj sissna?

3 Noé chachan arca luratapat parlkasajja apóstol Pedrojj akham sänwa: “Kunatï paskäna ukajja, bautismor uñtasitawa. Jumanakajj uka bautismo taypiw jichhajj Jesucriston jaktatapat salvatäsipktajja” sasa (1 Pedro 3:20, 21 liytʼañataki). Noé chachajj arca lurasaw Jehová Diosan munañap taqe chuyma luratap uñachtʼayäna. Diosarojj taqe chuymaw confiyäna, kuntï siskäna ukarus istʼarakïnwa. Ukatwa Jehová Diosajj Uma Juiciot juparusa familiaparus qhespiyäna. ¿Kunsa ukampejj apóstol Pedrojj yatichañ munaskäna?

4 Jaqenakajj arca uñjasajja, Noé chachan Diosar confiyatapwa amuyapjjäna. Jichha tiemponjja ukhamarakiwa, jaqenakajj maynir bautisasir uñjapjje ukhajj akham amuyapjje: ‘Criston jiwatat jaktataparu confiyatap laykuw Jehová Diosar jakäwip katuyasisa bautisasi’ sasa. Cheqas bautisasjjapjje ukanakajja, Noé chachjamaw kuntï Jehová Diosajj lurapjjam siski ukar taqe chuyma istʼapjje. Diosajj Noé chacharojj Uma Juiciot qhespiyänwa, bautisasisa Diosar jan jitheqtasa servisipki ukanakarojj ukhamarakiw akapach tukjkani ukhajj salvani (Mar. 13:10; Apoc. 7:9, 10). Ukhamajja, Jehová Diosar jakañ vidas katuyasisa bautisasiñajj wali wakiskiriwa. Maynejj amanut jan bautisaskaspa ukajj janiw walïkaspati, wiñay jakañsa aptʼasispawa.

5. ¿Kunanakatsa aka yatichäwin yatjjataskañäni?

5 Niyakejjay bautisasiñajj wali wakiskirïchejja, aka kimsa jisktʼanakar qhanañchañaw wakisi. 1) ¿Bautisasiñ toqet Bibliajj kamsisa? 2) ¿Kuna mayitanaksa maynejj janïr bautisaskasajj phoqañapa? 3) Wawanakasaru jan ukajj yaqhanakar Bibliat yatichaskstan ukhajja, ¿kunatsa bautisasiñajj kunja wakiskirisa uk amtañasapuni?

BAUTISASIÑ TOQET BIBLIAJJ KAMSISA

6, 7. 1) ¿Kunatsa jaqenakajj bautisir Juanampi bautisayasipjjäna? 2) ¿Khitin bautisasitapas mayjäna, ukat kunatsa?

6 Bibliarjamajj bautisir Juanaw bautisañ qalltawayi (Mat. 3:1-6). Moisesan Leyip jan phoqapkäna ukanakaw juchapat arrepentisisajj jupampi bautisayasipjjäna. Ukampis Diosan Yoqaparu, mä arunjja, Jesusar bautiskäna ukajj janiw uka amtampïkänti (Mat. 3:13-17). Jupajj janiw juchanïkänti, ukhamajj janiw kuna juchat arrepentisiñapas wakiskänti (1 Ped. 2:22). ¿Ukhamajj kunatsa bautisasïna? Jehová Diosan munañap lurañataki wakichtʼatätap uñachtʼayañatakiw bautisasïna (Heb. 10:7).

7 Jesusajj aka oraqenkaskäna ukhajja, discipulonakapajj ukhamarakiw yaqhanakar bautisapjjerïna (Juan 3:22; 4:1, 2). ¿Kunatsa jaqenakajj bautisasipjjerïna? Moisesan Leyip jan phoqapjjatapat arrepentisipjjatap uñachtʼayañatakiw bautisasipjjerïna. Ukampis Jesusajj jiwjjasin jaktjjäna uka qhepatjja, discipulopäñ munirinakajj janiw uka pachpa amtampi bautisasjjapjjänti.

8. 1) Jesusajj jaktjjäna uka qhepatjja, ¿kun lurapjjañapsa arkirinakapar mayïna? 2) ¿Kunatsa cristianonakajj bautisasipjjañapa?

8 Khä 33 maranjja, Jesusajj jiwatat jaktjjäna uka qhepatwa 500 jila chachanakampi warminakampi parläna, inas wawanakas ukankapjjarakchïna. Ukhaw aka arunak sispachäna: “Ukhamasti sarapjjam, taqe markankir jaqenakar nayan discipulojar tukuyapjjam, bautisapjjam Awkina, Yoqana, espíritu santon sutipjjaru. Ukatsti taqe kuntï nayajj jumanakar yatichapksma ukanak phoqañ yatichapjjarakim” sasa (Mat. 28:19, 20; 1 Cor. 15:6). “Nayan discipulojar tukuyapjjam” siskäna ukhajja, inas walja arkirinakapajj istʼapjjchïna. Ukatsti, “yukuj” apañ munapki mä arunjja, arkañ munapkitu ukanakajj bautisasipjjañapawa sasaw Jesusajj sarakïna (Mat. 11:29, 30). Ukhamajj Diosatakjam sarnaqañ munirinakajja, Jesusajj kunjamsa Diosan amtanakap phoqasiñapatakejj yanaptʼi ukar creyipjjañapawa. Ukhamatakwa bautisasipjjaspa. Uka bautismokiw Jehová Dios nayraqatan askit uñjata. Criston nayrïr discipulonakapajj kunatsa maynejj bautisasiñapa ukjja, sumwa amuyapjjerïna ukatsti bautisasipjjerïnwa, janiw suyapjjerïkänti. Biblianjja uka toqet walja kutiw qhanañchasi (Hech. 2:41; 9:18; 16:14, 15, 32, 33).

BAUTISASIÑ JANIW SUYAÑAMÄKITI

9, 10. ¿Kunsa etíope chachan bautisasitapatsa apóstol Pablon bautisasitapatsa yateqsna?

9 (Hechos 8:35, 36 liytʼañataki). Etiopía markankir mä chachat parltʼañäni, jupajj janiw judiokänti, ukampis Jerusalén markaruw Diosar adorir saräna. Utapar kuttʼaskäna ukhajja, Diosan mä angelapajj “Jesusjjat suma yatiyäwinak jupar qhanañ[chañapatakiw]” Feliper khitäna. ¿Kunsa uka etíope chachajj luräna? Jesusajj Tatitütapa amuyañajj kunatsa wakisi uk sum amuyäna. Ukatjja, kuntï Jehová Diosajj cristianonakar mayki ukwa lurañ munarakïna, ukatwa jankʼaki bautisasïna.

10 Cristianonakar arknaqer mä chachat parltʼarakiñäni, jupajj Saulo satänwa. Judea markankirïnwa, uka markajj Diosar katuyat markänwa. Ukampis Jehová Diosar jan istʼapjjatapatwa judionakajj uk aptʼasipjjäna. Saulo chachajj judionakan costumbreparjamaw sarnaqerïna. Mä urojja, Jesusaw alajjpachat jupar parläna. Ukatwa Cristor arkiri Ananías chachan yanaptʼap katoqasïna, Bibliajj akham siwa: “Sartasasti jupajj bautisasjjarakïnwa” sasa (Hech. 9:17, 18; Gál. 1:14). Qhepatjja, Saulo chachajj apóstol Pablo sasin uñtʼatäjjänwa. Jesusajj kunjamsa Diosan amtanakap phoqasiñapatakejj yanaptʼi uk sum amuyasajj jankʼakiw bautisasïna (Hechos 22:12-16 liytʼañataki).

11. 1) ¿Kunatsa Bibliat yateqerinakajj bautisasipjje? 2) Maynejj bautisasi ukhajja, ¿kunjamas chuymasan jikjjatastanjja?

11 Jichha tiemponjja, Bibliat yateqerinakajj wayn tawaqösipkchisa, jan ukajj jilirëjjapjjchisa uka chachanakjamarakiw Jehová Diosar jakäwip katuyasisa bautisasiñ munapjje. Bibliajj kuntï yatichki ukar wali valoranit uñjapki, confiyapki ukanakaw ukham amtapjje. Sapa jachʼa tantachäwinakanjja, bautisasipkani ukanakatakejj mä discursow arstʼasi. Ukham suma amtar puripjjatapat wal kusistanjja. Cristiano awk taykanakajj ukhamarakiw wawanakapan bautisasipjjatapat wal kusisipjje. 2016 septiembre phajjsit 2017 agosto phajjsikamajja, 284.000 ukhaniw Jehová Diosar jakäwip katuyasisa bautisasiwayapjje (Hech. 13:48). Maynitï cristianöñ munchejja, bautisasiñapawa, uk amuyasaw jupanakajj bautisasipjjäna. Ukampis ¿kuna mayitanaksa janïr bautisaskasajj phoqawayapjje?

12. ¿Kuna mayitanaksa Bibliat yateqerejj janïr bautisaskasajj phoqañapa?

12 Bibliat yateqerinakajj janïr bautisaskasajja, Diosan amtapajj kunasa, kunsa jiwasanak layku lurawayi ukanakwa nayraqat yatjjatapjjañapa (1 Tim. 2:3-6). Ukanakaw Jehová Diosar jukʼampi confiyañatakisa, leyinakapar istʼañatakis yanaptʼani. Ukhamatwa kunanaktï Diosajj uñiski ukanak uñisipjjarakini (Hech. 3:19). Cheqas uk lurapjjañapajj wali wakiskiriwa, jupanakatï jan walinak lurasipkakispa ukhajja, Diosar jakäwip katuyasitapajj inamayakïspawa, Jehová Diosajj jan walitwa uñjaspa (1 Cor. 6:9, 10). Ukatjja, tantachäwinakarusa predikirisa sarapjjañapapuniwa, Bibliatsa jaqenakar yatichapjjañaparakiwa. Discipulonakajajj ‘nayat qhanañchapjjarakini’ sasaw Jesusajj säna (Hech. 1:8). Taqe uka mayitanak phoqasajja, Jehová Diosar jakäwip katuyasiñatakejj sapapakiw orasiñapa, ukatsti taqen uñjkataw bautisasiñapa.

BIBLIAT YATEQERINAKAR BAUTISASIPJJAÑAPATAK YANAPTʼAÑÄNI

Bibliat maynir yatichkasajja, ¿bautisasiñajj wali wakiskirïtap amtapuntati, uka toqet parlañatakis tiempo apstʼastati?(Párrafo 13).

13. Criston arkiripäñatakejja maynejj bautisasiñapawa, ¿kunatsa Bibliat maynir yatichkasajj uk amtañasa?

13 Wawanakasaru jan ukajj yaqhanakaru Bibliat yatichkasajja, kunatsa Jesusan arkiripäñatakejj bautisasiñajj wakisi uk amtañasapuniwa. Ukhamatwa uka toqet parlañ wakiskani ukhajj jan ajjsarkañäniti. Jupanakajj Diosar serviñan nayrar sartapjjaspa ukwa muntanjja.

14. ¿Kunatsa maynin bautisasiñapatakejj jan jariyañasäki?

14 Maynin bautisasiñapatakejja, janiw khitis jariyañapäkiti, ni awk taykapasa, ni Bibliat yatichiripasa, ni jilat kullakanakasa. Jehová Dios pachpas janiw uk lurkiti (1 Juan 4:8). Antisas jupanakar Bibliat yatichkasajja, kunatsa Jehová Diosampi sum apasipjjañapajj wakisi ukwa sum amuytʼayañasa. Jupatï Biblian yatichäwinakapar taqe chuyma munasini, cheqpach cristianjam sarnaqañ munani ukhajja, jupa pachpaw bautisasiñ amtani (2 Cor. 5:14, 15).

15, 16. 1) ¿Qhawqha maranis maynejj bautisasiñapa? Uk qhanañchtʼma. 2) Bibliat yateqeritï yaqha religionan bautisatäjjchi ukhajja, ¿kunatsa Jehová Diosan Testigopäñatakejj wasitat bautisasiñapa?

15 ¿Qhawqha maranis maynejj bautisasiñapa? Janiw taqenejj mä pachpa edadaniru amuytʼasir jaqer tukupkiti, ukatwa qhawqha maranis maynejj bautisasiñapa uk jan sisksnati. Waljanejj wayn tawaqökasaw bautisasipjje, chuymanëjjasas Jehová Diosar jan jitheqtas servisipkakiwa. Yaqhepajj wali chuymanëjjapjje ukhaw Biblian yatichäwinakap amuyasajj bautisasipjje. Yaqhepanakasti 100 jila maraniruw bautisasipjjaraki.

16 Bibliat yateqerinakajja, inas nayrajj yaqha religionan bautisasipjjchïna, ukampis Jehová Diosan Testigopäñatakejj wasitampiw bautisasipjjañapa. Khitinakatï Diosan munañapajj kunasa, uk sum amuyasin bautisasipki ukanakan bautismopakwa Jehová Diosajj askit uñji. Mä warmit amuytʼañäni, jupajj niya 80 maraniwa, yaqha religionanakanwa bautisasitayna. Ukatwa ‘¿wasitamp bautisasiñajajj wakisipuniti?’ sasin Bibliat yatichiripar jisktʼäna. Kullakajja, Bibliatwa mä qhawqha textonakampi qhanañchtʼäna. Ukatwa Bibliajj bautismo toqet kuntï yatichki uk sum amuyasajj wasitampi bautisasïna (Hechos 19:3-5 liytʼañataki).

17. ¿Kuna toqetsa bautisasktan uka urojj lupʼiñasa?

17 Maynejj bautisaski uka urojj wali kusiskañ uruwa. Ukampis Jehová Diosar jakäwis katuyasiñasa bautisasiñas kamsañsa muni, ukarjam phoqañatakejj kunjamsa chʼamachasiñapa ukanakatwa lupʼiñapa. Jesusan discipulonakapajja, ‘janiw jupanak pachpataki jakjjapjjañapäjjeti, jan ukasti khititï jupanak layku jiwki, jaktayatäkaraki uka Cristotaki jakapjjañapawa’ (2 Cor. 5:15; Mat. 16:24).

18. ¿Kuna jisktʼanakarus akjjar jutki uka yatichäwin qhanañchasini?

18 Kunjamtï yatjjataniwayktanjja, Criston cheqpach arkiripäñatakejj sum amuytʼasiñasawa, janiw aleq ukhamak amtañasäkiti. Ukatwa María kullakan mamapajj kuntï aka yatichäwi qalltan yatjjataniwayktan ukanak jisktʼasïna. Jumatï wawanakanïstajja, inas akham jisktʼasirïsta: “¿Wawajajj bautisasiñatak wakichtʼatäjjeti? ¿Jehová Diosarojj sumti uñtʼjje ukhamat Jupar katuyasiñataki? ¿Janïr bautisaskasajj universidadar sarañapat wakisi ukhamat suma trabajonïñapataki? ¿Bautisasjjasin mä jachʼa juchar purtʼasini ukhasti kamachanisa?” sasa. Akjjar jutki uka yatichäwinwa uka jisktʼanakar qhanañchasiskani. Awk taykanakajj kunatsa uka toqet jan sinti llakisipjjañapäki uka toqetsa yatjjatarakiñäniwa.