Kunanakas utji uk yatiñataki

Skip to table of contents

Diosan castigopajj ‘mä jachʼa tormentar’ uñtasitaw jutaski, ukjja taqeniw yatipjjañapa.

Castigo apayaniñatakejj ¿Diosajj nayrkipanti yatiyi?

Castigo apayaniñatakejj ¿Diosajj nayrkipanti yatiyi?

TIEMPOJJ kunjamänisa uk yatjjatir (meteorólogo) jaqejja wali sumwa kutin kutini computadorapan uñstki uka imágenes de radar ukanak uñjjati. Kunapachatï mä jachʼa tormentajja, mä arunjja thayampi jallumpi mä jachʼa markar jakʼachasi ukhajja, jaqenakat llakisitap laykojj jankʼakiw kutin kutin yatiyi.

Niya ukhamarakiw Jehová Diosajj aka oraqenkir jaqenakarojj ‘jukʼamp jachʼa jan waltʼäwiw jutaski’ sasin yatiyaski. ¿Kunjamsa uk luraski? ¿Kunatsa nayrkipanwa yatiyaski sasajj sissna? Uk yatiñatakejj kunjamsa Jehová Diosajj nayra tiempon yatiyäna uk yatjjatañäni.

DIOSAJJ NAYRKIPANWA YATIYÄNA

Nayra tiemponakanjja, Jehová Diosajj yatkasin arunakapar jan istʼir jaqenakarojj walja kutiw ‘castigapjjämaw’ sasin yatiyjjerïna (Prov. 10:25; Jer. 30:23). Jehová Diosajj janïr castigkäna ukhaw yatiyjjerïna, kunsa jupar istʼañatakejj lurapjjañapa uksa nayrkipanwa qhanañchjjerïna (2 Rey. 17:12-15; Neh. 9:29, 30). Jaqenakan istʼasipjjañapatakejja, servirinakap taypiw kuna castigsa Jupajj apayanini ukhamarak kunsa jankʼak lurapjjañapa uk yatiyirïna (Amós 3:7).

Diosan mä serviripajj Noé satänwa. Jupajj walja maranakaw qʼañu juchan sarnaqeri nuwasiri jaqenakarojj ‘Uma Juiciow jakʼanki’ sasin jan ajjsaras yatiyirïna (Gén. 6:9-13, 17). Kunsa salvasiñatakejj lurapjjañapa uksa yatiyarakïnwa. Noé chachajj wal chʼamachtʼasïna, ukatwa “kunatï cheqapäki uk yatiyiri” sasin uñtʼatänjja (2 Ped. 2:5).

Noé chachajj walsa chʼamachaskchïnjja, uka tiempon jakir jaqenakajj janiw Diosar confiyapkänti, janirakiw Diosan yatiyäwiparus yäqapkänti. Ukatwa “Uma Juiciojj purinisin taqenir apasjjäna”, ukanwa taqeni jiwarapjjäna (Mat. 24:39; Heb. 11:7). Janiw jupanakajj ‘Diosajj janiw yatiyapkituti’ sañ puedipkänti.

Yaqha tiemponakanjja, castigopajj niya puriniñampëjjäna ukhaw Jehová Diosajj yatiyarakirïna. Ukhamäkäna ukhasa, jaqenakan istʼasipjjañapatakejj tiemp churapunirïnwa. Egipto markjjar tunka plaganakampi castigkäna ukhajja ukaw pasäna. Amuytʼañatakejj chhijchhejj wal purintkäna uka paqallqöri plagat parltʼañäni. Jehová Diosajj faraonampiru servirinakapampir plagat yatiyañatakejja Moisesampir Aaronampiruw khitäna. Niyakejjay chhijchhejj qhepüru purintañapächïnjja, ¿salvasiñatakejj tiempojj utjaskänti? Biblian akham siwa: “Faraonan yaqhep servirinakapajja Tatitun arunakapar iyawsas ajjsarasinjja, uywanakapjja utaruw apantasjjapjjäna, ukhamarak uywata servirinakaparusa janiw utat mistuyapkänti. Ukampis Tatitun arunakaparu jan iyawsirinakasti uywat servirinakapsa, ukhamarak uywanakapsa pamparuw jaytanukupjjäna” sasa (Éx. 9:18-21). Ukanwa Diosan tiempo churatap amuytanjja. Ukhamatwa jankʼak istʼasir jaqenakajj uka plagat salvasipjjäna.

Diosajj ukhamarakiw tunkïr plaga apayaniñatakejj faraonarus servirinakaparus yatiyjjäna. Ukampis jupanakajj janiw istʼasipkänti janirakiw salvasiñatakejj kuns lurapkänti (Éx. 4:22, 23, NM). Ukatwa jilïr wawanakapajj jiwarapjjäna. ¡Ukajj wali llakkañänwa! (Éx. 11:4-10; 12:29). ¿Salvasiñatakejj tiempojj utjänti? Jïsa. ¿Kunatsa ukham sistanjja? Kuna castigos jutaskäna ukhamaraki uka castigot familianakapar salvañatakejj kunsa lurapjjañapa ukjja Moisesajj qhan israelitanakar yatiyäna (Éx. 12:21-28). ¿Qhawqhanis istʼapjjäna? Amuyatajja Diosan castigopat salvasirinakajj kimsa millonatsa jilaw Egiptot mistupjjäna, janiw israelitanakakejj mistupkänti, jan ukasti jupanak taypinjja “walja kunayman jaqenakarakiw sarapjjarakïna”, yaqhepajj egipcionakäpjjänwa (Éx. 12:38).

Kunjamtï uñjaniwayktanjja, Jehová Diosajj castigo apayaniñ amtki ukhajj jaqenakan istʼasipjjañapatakejj tiempo churapunirïnwa (Deut. 32:4). ¿Kunatsa? Apóstol Pedrojj akham sänwa: “Janiw khitin jiwañapsa [Jehová Diosajj] munkiti, jan ukasti taqenin arrepentisipjjañapwa muni” sasa (2 Ped. 3:9). Ukajj cheqäskapuniwa, Diosajj jaqenakat wal llakisïna. Janïr castigo apayankasajja jaqenakan arrepentisipjjañapa, jupar istʼapjjañapwa munäna (Is. 48:17, 18; Rom. 2:4).

DIOSAN YATIYÄWINAKAP ISTʼAPJJAÑÄNI

Jichhürunakanjja oraqpachan yatiyasiski uka yatiyäwirojj ukhamarakiw jaqenakajj istʼapjjañapa. Jesusajj aka oraqenkaskäna ukhajja, “wali tʼaqesiñ tiempow jutani”, ukanwa akapachajj tukjatäni sasaw säna (Mat. 24:21). Uka tiempojj jakʼachasinjjani ukhajja, arkirinakapajj kunanaksa uñjapjjani uka toqet parliri mä profecía Jesusajj sum qhanañchäna. Kuna musparkañanakatï jichhürunakan oraqpachan pasaski ukanakatsa Jesusajj qhanañcharakïnwa (Mat. 24:3-12; Luc. 21:10-13).

Uka profeciarjamaw Jehová Diosajj jupar servipjjañapatakis istʼapjjañapatakis taqe jaqenakar chʼamañchaski. Istʼasirinakajj jichhürunakan sum jakasipjjaspa, machaq oraqensa walja bendicionanak katoqapjjaspa ukwa Diosajj muni (2 Ped. 3:13). Promesanakapar confiyapjjañapatakejja, ‘Reinon suma yatiyäwinakapwa’ jaqenakar yatiyi, uka yatiyäwiw jaqenakan vidanakap salvaspa. Uka yatiyäwejj “aka oraqpachanwa yatiyasini, ukhamat taqe markanakan yatipjjañapataki” sasaw Jesusajj säna (Mat. 24:14). Diosajj mä 240 markanakan yatiyapjjañapatakiw servirinakaparojj wakichawayi. Akapachan tukusïwipat yatiyaski ukar walja jaqenakajj istʼapjjaspa, salvasipjjarakispa ukwa Diosajj muni (Sof. 1:14, 15; 2:2, 3).

Ukhamajj Jehová Diosajj jaqenakan salvasipjjañapatak tiempo churiti janicha sasin jisktʼasiñajj janiw wakiskiti. Kunjamtï yatjjataniwayktanjja, jupajj nayrkipanwa yatiyjje. Antisas akham jisktʼasiñaw wakisi, ¿tiempo utjkipanjja jaqenakajj istʼasipjjaniti? sasa. Jiwasajj Diosan arunakap yatiyirinakjamajja, akapachan tukusiñapat walja jaqenakar yatiyasipkakiñäni, ukhamat salvasipjjañapataki.