Kunanakas utji uk yatiñataki

Skip to table of contents

“Phoqham kuntï lurañatak arskta ukjja”

“Phoqham kuntï lurañatak arskta ukjja”

“Phoqhapunim kuntï juramentompi arskta lurañataki [Jehová] Tatitun nayraqatapana ukjja” (MAT. 5:33).

CANCIÓN: 63, 59

1. 1) ¿Jefté chachampi ukat Ana warmimpejj kunsa lurapjjäna? (Aka janankir dibujo uñjjattʼam). 2) ¿Kuna jisktʼanakarus aka yatichäwin qhanañchaskañäni?

JEFTÉ chachajj Diosan markap pʼeqtʼiri, ukhamarak jan ajjsartʼas guerran nuwasiri chachänwa. Ana warmisti wali humilderakïnwa chachaparusa utapsa sum uñjäna. Jefté chachasa Ana warmisa Jehová Diosaruw servipjjäna. ¿Kunsa jupanakajj lurapjjäna? Jehová Diosaruw mä promesa lurapjjäna, ukatsti uka arsutaparjam phoqañatakiw chʼamachasipjjäna. Jehová Diosar kuntï arsktan uk phoqañatakejj jupanakatwa yateqassna. Jichhajja aka jisktʼanakatwa yatjjataskañäni: ¿Dios nayraqatan kuntï arsktan ukajj kunamp sasisa? ¿Kunatsa arsutanakas phoqañajj wali wakiskirejja? ¿Jefté chachatsa ukhamarak Ana warmitsa kunsa yateqassna?

2, 3. 1) ¿Dios nayraqatan kuntï arsktan ukajj kunamp sasisa? 2) ¿Bibliarjamajja kunatsa arsutanakas phoqañajj wali wakiskirejja?

2 Biblianjja Dios nayraqatan arsktan ukajj mä promesampi sasiwa. Sañäni, Dios nayraqatanwa maynejj kunsa lurani uk arsuspa ukhamarakiw Jupar kawkin serviñsa, kun churañsa, munañanakap maysar apanukuñsa arsurakispa. Kunsa lurani ukjja sapa mayniw Dios nayraqatan chuymapat arsu, janiw khitirus obligaskiti. Ukampis maynejj kuntï Jehová Dios nayraqatan arski ukjja, Jupajj mä promesjamwa uñji, uka arsutapajj respetasiñapawa, phoqasiñaparakiwa. Biblianjja Dios nayraqatan kunsa lurañäni uk arsuñajj mä juramentompi sasiwa. ¿Kunas mä juramentojja? Kuntï maynejj phoqapunïwa jan ukajj ukarjamaw luräjja sasin arski ukawa (Gén. 14:22, 23; Heb. 6:16, 17). Biblian qhanañchaski ukarjamajja, ¿kuntï arsuwayktan ukarojj kunjamsa uñjañasa?

3 Moisesan Leyiparjamajja, kuntï maynejj Dios nayraqatan arski uka “arsutaparojj phoqhañapawa, lurañapaw kunjämatejj arski ukhamarjama” (Núm. 30:2). Salomonajj akham sarakïnwa: “Kunapachatï kun lurañatakis Diosar arsüta ukajja, jankʼakiw phoqhäta, jupatakejj janiw chuymar purtʼkayäkiti pisi amuytʼaninakajja. Phoqham kuntï lurañatak arskta ukjja” sasa (Ecl. 5:4). Jesusajja ukhamarakiw kuntï Dios nayraqatan arsktan uk phoqañajj wali askiwa säna, ukatwa akham säna: “Jumanakajj istʼapjjtawa nayra awkinakamaru akham satäkänsa ukjja: ‘Phoqhapunim kuntï juramentompi arskta lurañataki Tatitun nayraqatapana ukjja’ sasa” (Mat. 5:33).

4. 1) ¿Jehová Dios nayraqatan arsutanakas kunatsa phoqañasapuni? 2) ¿Jefté chachata ukhamarak Ana warmitjja kunsa yateqañäni?

4 Kuntï Dios nayraqatan arsktan uk phoqañatak chʼamachasiñasawa. Dios nayraqatan arsuwayktan ukarojj kunjamsa uñjtan ukaw Jehová Diosampi sum apasiñatak yanaptʼistu. Davidajj akham sänwa: “¿Khitirak Tatitun qollupar makhataspasti? ¿Khitirak qollan templopankaspasti?” sasa. Ukatsti “kʼari juramento jan lurir jaqew” Jehová Diosamp katoqatäni sasaw sarakïna (Sal. 24:3, 4). ¿Jefté chachasa Ana warmisa kunsa Jehová Dios nayraqatan arsupjjäna? ¿Uka arsutaparjam phoqañajj jupanakatakejj facilakïnti?

ARSUTANAKAPARJAMAW PHOQAPJJÄNA

5. ¿Kunsa Jefté chachajj Jehová Diosar arsüna, ukat kunas pasäna?

5 Jefté chachajj amonitanakampi nuwasiñampïkäna ukhaw Diosarojj mä promesa arsüna. Amonitanakajja Diosan markapan enemigopänwa (Jue. 10:7-9). Jefté chachajj uka guerran atipjañatakejj Jehová Diosaruw yanaptʼa mayisïna. Ukatsti akham sänwa: “Jumatejj amonitanakaru atipjayitäta ukajja, [jumar katuyatäniwa, NM], khititejj utajjata nayraqata mistsunkani nayaru katoqeri, kunapachatejj nuwasïwita kuttʼjjä ukkhajja” sasa. Diosajj mayisitapar istʼänwa, ukatwa amonitanakampi nuwasipkäna uka guerran atipañapatakejj yanaptʼäna. Kunapachatï Jefté chachajj utaparu kutʼjjäna ukhajja, jupar katoqerejj phuchapaw mistunïna. Ukhamajja phuchapaw Jehová Diosar ‘katuyatäjjañapäna’ (Jue. 11:30-34). ¿Jefté chachan arsutaparjamajja kunsa phuchapajj lurañapäna?

6. 1) Jehová Diosar arsutanakap phoqañajja, ¿Jefté chachatakisa ukat phuchapatakisa facilakïnti? 2) Diosar arsuñ toqetjja, ¿Deuteronomio 23:21, 23; Salmo 15:4 qellqatanakajj kunsa yatichistu?

6 Jefté tatapan arsutap phoqañatakejja, phuchapajj tabernáculo sat utaruw Jehová Diosar sapürunjam serviri sarjjäna. ¿Jan amuytʼasisat Jefté chachajj ukham arspachäna? Janiwa. Inas utapat jupar katoqer phuchap mistuniñap amuychïna. Ukampis khitis nayraqat mistuniñapäna uk yatchïnsa janisa arsutaparjam phoqañajj Jefté chachatakisa phuchapatakis chʼamakïnwa. Jefté chachajj phuchapar mistunir uñjäna ukhajja, walpun llakthapisïna. ‘Jan casarasisa jiwañapätapʼ yatisisajja phuchapajj jachaqtʼasïnwa. Jefté chachajja janiw mä yoqall wawanïkänsa, sapa phuchapas janiw casarasiñapäkänti, ni wawaniñapäkänsa. Janirakiw khitis familiapan sutip apjjasapänti. Llakitäpkchïnsa kuntï Jehová Diosar arsupkäna uk phoqañawa jukʼamp wakiskirïnjja. Ukatwa Jefté chachajj akham säna: “Nayasti mä arsüwi Diosarojj lurta, jichhasti phoqhañajjaw wakisi” sasa. Phuchapasti akham sarakïnwa: “Awkejja, kuntejj Diosarojj arskta ukjja nayampejj luraskakim” sasa (Jue. 11:35-39). Jupanakajj Jehová Diosat jan jitheqtirïpjjänwa, chʼamäkchïna ukasa kuntï Diosar arsupkäna uk phoqapjjapunïnwa (Deuteronomio 23:21, 23; Salmo 15:4 liytʼañataki).

7. 1) ¿Kunsa Anajj Jehová Diosar arsüna, ukat kunatsa? ¿Diosajj mayisitap istʼänti? 2) Anajj Jehová Diosar arskäna ukarjamajja, ¿Samuelojj kunjamsa jakañapäna? (Qhanañchäwip uñjjattʼäta).

7 Ana warmejj llakita uñjaskäna ukhajja, ukhamarakiw Jehová Dios nayraqatan mä promesa arsüna. Jan wawanïñ pueditap laykojja, jiskʼachapjjänwa, jupatsa larusipjjarakïnwa (1 Sam. 1:4-7, 10, 16). Ana warmejj ukhaman uñjasisajj Jehová Diosar akham sänwa: “Taqe chʼaman [Jehová] Tatitu, jumatejj aka serviriman tʼaqhesitap uñtanïtajja, ukat nayat amtasirakitätajja, mä wawsa apayarakïtätajja, nayasti uka wawsti jumar serviritakiw uywä, uka arsüwiru phoqhañatakisti, señälajj akäniwa: ‘Janiw ñikʼutapajj mururaskaniti’ sasa” (1 Sam. 1:11). * Jehová Diosajj Ana warmin mayisitaparojj istʼänwa ukatwa mä mara qhepatjja Samuel wawapajj nasïna. ¡Ana warmejj wali kusisitapunïnwa! Kuntï Jehová Diosarojj siskäna ukjja janiw armaskänti. Kunapachatï Samuelojj naskäna ukhajja, Anajj akham sänwa: ‘Tatituruw aka wawjja mayta’ sasa (1 Sam. 1:20).

8. 1) ¿Anatakejj arsutap phoqañajj facilakïpachänti? 2) ¿Kunatsa Salmo 61 qellqatajj Ana warmir amtaytamjja?

8 Samuelojj kimsa maranëjjäna ukhajja, Anajj kuntï Jehová Diosar arsuwaykäna ukarjamaw phoqäna. Elí sat jilïr sacerdoter katuyañatakiw Samuel wawarojj Siló cheqankir tabernáculo utar irpäna, ukat akham sänwa: “Nayajj Tatituruw aka wawa apayañapataki mayiyäta, jupajj mayisitajjarojj istʼituwa. Nayasti uka wawjja Tatituruw katuyta, taqe jakañapkamasti juparu katuyatapunïniwa” sasa (1 Sam. 1:24-28). Samuel wawajj ukürutwa tabernáculo utan jakjjäna. Bibliajj akham siwa: “Samuel wawasti Tatitun nayraqatapanjja jilaskakïnwa” sasa (1 Sam. 2:21). Anatakejj arsutap phoqañajj chʼamakïpachänwa. Kunattejj munat wawapajj janiw jupampëjjänti, janirakiw jilsursa uñjkänti. Jehová Dios nayraqatan kuntï arskäna ukarjam phoqañaw jupatakejj jukʼampi wakiskirïnjja. Arsutap Diosar phoqañatakejj munañanakapsa maysaruw apanuküna (1 Sam. 2:1, 2; Salmo 61:1, 5, 8 liytʼañataki).

¿Jehová Dios nayraqatan kuntï arsuwaykta uk phoqasktati?

9. ¿Kuna jisktʼanakarus qhanañchaskañäni?

9 Jehová Dios nayraqatan arsktan ukarjam phoqañajj kunja wakiskirisa uk yatisajja, aka jisktʼanakat amuytʼañäni: ¿Kunanaksa Jehová Dios nayraqatan arstanjja? ¿Kunatsa arsutanakas phoqañasapuni?

JEHOVÁ DIOSAR JAKÄWIM KATUYASITAMA

Jehová Diosar jakäwim katuyasitama. (10 tʼaqa uñjjattʼäta).

10. ¿Kuna arsutasasa wali wakiskirejja, ukham arsutasajj kun sañs muni?

10 Mä cristianojj Jehová Diosar jakäwip katuyasiñatak mä oracionan kuntï arski ukajj Diosatak wali wakiskiriwa. Uka oracionanjja, walinsa jan walinsa wiñayatakiw servïma sasaw maynejj arsu. Jiwas ‘kikpat armtʼasiñasawa’ sasaw Jesusajj säna, mä arunjja, jiwasan munañanakasat sipansa Jehová Diosan munañap thaqañaw nayrankañapa sañ muni (Mat. 16:24). Uka urut qalltasinjja, ‘Tatitutakiw’ jakjjtanjja (Rom. 14:8). Uka arsutas wali wakiskirit uñjasaw Salmo qellqerjam akham sistan: “¿Kunampirak Tatitur phoqherista, nayatak askinak luratapatsti? Tatiturojj jaqenakan nayraqatapan arsutanakajj phoqhä” sasa (Sal. 116:12, 14).

11. ¿Bautisaskta uka urojja kunsa tantachasirinakajj qhan amuyapjjäna?

11 ¿Jehová Diosar jakäwim katuyasisin bautisasjjtati? Ukhamtï lurstajja, wali askiwa. Bautisaskta uka urojja, discurso arstʼir jilatajj akham jisktʼäna: ‘¿Jehová Diosarojj katuyasjjtati? “Diosaru katuyasisasa ukat bautisasisasa, jichhajj Jehová Diosan Testigopjam uñtʼatäjjtawa” ¿uk amuytati?’ sasa. ¿Uka arunak amtasisktati? Uka jisktʼanakaru “jïsa” sasin jaysatamjja taqeniw istʼapjjäna, Diosar jakäwim katuyasitamsa, Diosan serviripjama bautisasiñataki mayitanak phoqatamsa amuyapjjarakïnwa. ¡Ukham luratamatjja Jehová Diosajj wal kusispachäna!

12. 1) ¿Kunanaksa jisktʼasiñasa? 2) ¿Kun lurañatakis apóstol Pedrojj chʼamañchtʼistu?

12 Bautisasktan uka urojja, ‘munañam lurañatakiw jakäjja, mayitanakam phoqañatakiw chʼamachasëjja’ sasaw Jehová Diosar sayätanjja. Bautisasitasajj arsutasar phoqañatak qalltakiwa. Tiempompejj uka arsutas phoqasktanti janicha uk amuytʼasiñaw wakisi. Ukatakejj akham jisktʼasiñasawa: ‘¿Bautisaskta uka urut sipansa Jehová Diosarojj jukʼampit munastjja? ¿Taqe chuymat Jehová Diosar servisktjja? (Col. 3:23). ¿Sapürut Diosar mayistjja? ¿Sapürut Biblia liytjja? ¿Tantachäwinakarojj jan faltasisat sartjja? ¿Diosan arunakap yatiyirejj sarapuntti? ¿Ukanakjja taqe chuymat phoqasktjja?’ sasa. Apóstol Pedrojj Diosar serviñan qarjtañaw utjaspa, amuyasiñasawa sasaw ewjjtʼäna. Jan qarjtañatakejj Diosar jukʼamp confiyañataki, jukʼamp yatjjatañataki, aguantaskakiñataki, Diosar taqe chuyma serviskakiñataki chʼamachasiñasawa (2 Pedro 1:5-8 liytʼañataki).

13. ¿Diosar katuyata ukhamarak bautisata mä cristianojj kunsa amuyasiñapa?

13 Jehová Diosar serviñ arsuwayktan uk phoqañasapuniwa. Mä cristianojj Jehová Diosar serviñ jan munjjasasa, cristianjam sarnaqañ jan munjjasasa kuntï bautisasiñatak arsuwayki uk janiw anulkaspati. * Bautisat mä cristianojj jachʼa juchar purtʼasitapatjja Jehová Diosampiru tamampiruw cuenta churani (Rom. 14:12). Jesusajj Éfeso markankir cristianonakar akham sänwa: “Qalltan utjkäyätams uka munasiñamajj janiw utjkjjtamti” sasa. Jiwasajj janiw ukham sayasiñ munktanti. Jan ukasti, akham sayasiñ muntanjja: “Taqe luratanakamjja sumwa yatta. Munasiñamsa, iyawsañamsa, servitamsa, llampʼu chuymanïtamsa sumwa yatiraktjja. Yatiraktwa jichhajj qalltat sipansa jukʼampi luraskatama” sasa (Apo. 2:4, 19). Janïr bautisaskasin kuntï arsuwayktan uk phoqasaw Jehová Diosar kusisiyañ muntanjja.

CASARASKTAN UKA URUN ARSUTASA

Casaraskta uka urun arsutama. (14 tʼaqa uñjjattʼäta).

14. ¿Kunapachas Jehová Dios nayraqatan maynejj wali wakiskiri arsüwi luri, ukat kunatsa?

14 Maysa toqetjja kuntï casaraskasin arsuwayktan ukwa Diosajj wali askit uñjaraki. Casarasiñajj Jehová Dios nayraqatanjja wali askit uñjatawa. Casaraskasin kuntï arsuwayktan ukas ukhamarakiwa. Casarasisajj kuntï arsupki ukjja Dios nayraqatana ukhamarak jaqenak nayraqatanwa arsupjje. “Diosan uttʼayata jaqechäwin aka Oraqen jakaskañäni ukhakama[w]” munasïma, respetäma ukhamarak wali suma chuymampi uñjäma sasaw arsupjje. Yaqhep jaqechasirinakajj janis uka pachpa arunak arsupkchejja, casaraskasajj Jehová Dios nayraqatanwa arsupjjaraki. Ukhamatwa chacha warmir tukupjje. Ukatsti jiwañkamaw jakasipjjañaparaki (Gén. 2:24; 1 Cor. 7:39). Jesusajj akham sänwa: “Diosajj mayachkis ukarojj janiw jaqejj jaljtayañapäkiti” sasa. Casadonakajja, jan waltʼayasiñanak utjani ukhajj jaljtäwa sasin janiw amuyapjjañapäkiti (Mar. 10:9).

15. ¿Kunatsa cristianonakajj chacha warmi sarnaqañarojj akapacha jaqenakjam jan uñjapjjañapäki?

15 Niyakejjay jaqenakajj pantjasirïstanjja casaratanakajj jan walinwa uñjasipjjaraki. Awisajja “casadonakatakejj chʼamawa sarnaqañajja” sasaw Bibliajj qhanañchi (1 Cor. 7:28). Jichhürunakanjja casarat jakañajj kunjamasa uk jukʼanikiw amuyapjje. Casaratäkasin jan waltʼayasiñanakajj utji ukhajja, jaljtañajj walikïskiwa sasaw yaqhepajj sapjje. Ukampis cristiano jilat kullakajja, janiw ukham amuykiti. Jehová Dios nayraqatan casaraskasajj kuntï arsupkäna ukarojj wali askitwa uñjapjje. Jupanakatejj uka arsutaparu jan phoqapkaspa ukhajja, Dios nayraqatan kʼarisipkaspas ukhamäspawa, Jehová Diosajj kʼarisirinakarojj uñisiwa (Lev. 19:12; Pro. 6:16-19). Casarat cristianonakajja apóstol Pablon arunakapwa amtapjjañapa, jupajj akham sänwa: “Warminïstajja jan jaljtamti” sasa (1 Cor. 7:27). Jehová Diosajj divorciasiñ layku yaqhamp sarnaqerirojj uñisiwa, ukatwa Pablojj ukham ewjjtʼäna (Mal. 2:13-16).

16. ¿Divorciasiñata ukhamarak jaljtañatjja Bibliajj kamsisa?

16 Maynejj jaqechatäkasin qʼañu luräwiru purtʼasispa ukat jan juchanïki ukajj jan perdonañ munkaspa ukhakiw divorciasispa sasaw Jesusajj säna (Mat. 19:9; Heb. 13:4). ¿Jaljtañ toqetjja Bibliajj qhanañcharakpachati? Jïsa, qhanañcharakiwa (1 Corintios 7:10, 11 liytʼañataki). Bibliarjamajja janiw kunäkipansa maynejj jaljtañapäkiti. Ukampisa mä cristianojj jaljtañ wakisitapwa awisajj amuyaspa. Amuytʼañataki, Diosan markap conträtap laykojj Diosat jitheqtayirjamächi, jan ukajj wali nuwasirïtap laykojj jan walin uñjasiyirjamächi ukhakiw casarat mä cristianojj jaljtañ amtaspa. *

17. ¿Kunsa casadonakajj sum jakasiñatakejj lurapjjañapa?

17 Mä chacha warmitejj sum jakasiñatak jilïr irpirinakampi yanaptʼayasir sarchi ukhajja, ¿Kunas cheqpach munasiñajja? sat video uñtapjjtati, Familiamajj kusisitaw jakasispa sat folleto liytʼapjjtati sasaw jilïr irpirinakajj jisktʼapjjaspa. Uka videosa, folletosa jaqechatanakan sum jakasipjjañapatakiw Bibliampi yanaptʼi. Mä chacha warmejj akham siwa: “Aka folletot yateqañ qalltapkta ukhatwa familiajampejj kusisita jakasipjjta”. Mä kullakajja 22 maranakaw casaratäjjäna, ukampis jaljtañwa amtäna. Video uñtasajja jupajj akham siwa: “Paninpachaw bautisatäpjjta ukampis janiw kikpa amtanïpkayätti. ¡Videojj tiempoparuw purinïna! Jichhajja nayrat sipansa sum jakasjjapjjta”. Chacha warmitï Biblian ewjjtʼanakaparjam sarnaqapjjani ukhajja suma ukhamarak kusisitaw jakasipjjani.

SAPÜRUNJAM DIOSAR SERVIR CRISTIANONAKAN ARSTUNAKAPA

18, 19. 1) ¿Walja awk taykanakajja kun lurapjjañapatakis wawanakapar chʼamañchtʼapjje? 2) ¿Sapürunjam Diosar servirinakajj kunsa arsuwayapjje?

18 Aka yatichäwi qalltanjja Jefté chachasa, Ana warmisa kuntï Jehová Dios nayraqatan arsupkäna uka toqetwa yatjjataniwaytanjja. Jefté chachan phuchapasa, Ana warmin yoqapasa Jehová Diosar serviñatak wal chʼamachasipjjäna. Jichhürunakanjja walja awk taykanakajj ukhamarakiw wawanakapar Diosar taqe chuyma sapürunjam servipjjañapataki chʼamañchtʼapjje. Wayn tawaqonakan Jehová Diosar ukham servisipkakiñapatakejj taqeniw chʼamañchtʼsna (Jue. 11:40, NM; Sal. 110:3).

Sapürunjam Diosar servir cristianonakan arsutanakapa. (19 tʼaqa uñjjattʼäta).

19 Orden Mundial de Siervos Especiales de Tiempo Completo ukanjja 67.000 jilat kullakanakaw jichhürunakan servipjje. Yaqhepanakajj Betel utana, Tantachasiñ Utanak lurañana, tamanak tumptʼirjam servipjje. Yaqhepasti Diosan markapan utjki uka escuelanakan yatichasa, precursor especialata, misionerota, Diosan markapan apaski uka escuelanakana, jan ukajj siervos de Salón de Asambleas ukan yanaptʼapjje. Jehová Dios nayraqatanjja sapa mayniw “voto de obediencia y pobreza” lurapjje. Ukanjja, Jehová Diosan markapan kunansa trabajikïwa sasaw arsupjje, ukatsti wakiski ukampik jakañwa amtapjje, jan permisonejj janiw yaqha cheqan trabajkäti sapjjarakiwa. Diosan markapan kun lurañtï katoqapki uk wali askit uñjapjje. Uka jilat kullakanakajj altʼat chuymanïpjjewa, kuntï Jehová Dios nayraqatan arsuwayapki uk phoqañatakiw chʼamachasipjje.

20. ¿Dios nayraqatan arsutanakas kunjamsa uñjañasa, ukat kunatsa?

20 Aka yatichäwinjja Jehová Dios nayraqatan arsuwayktan ukwa kimsa uñjawaytanjja. Jumajj inas Jehová Dios nayraqatanjja ukanakat maya arsuwaysta. Uka arsutanakas wali wakiskiritwa uñjañasa, ukat ukarjam phoqañatak chʼamachasiñasarakiwa (Pro. 20:25). Jehová Dios nayraqatan kuntï arsuwayktan uk jan phoqkañäni ukhajja, jan waltʼäwinakanwa uñjassna (Ecl. 5:6). Ukatwa salmonak qellqerjam akham sañasa: “Nayasti sutimarojj jachʼaruw aptä, arsutanakajjsti sapüruw phoqharakï” sasa (Sal. 61:8).

^ tʼaqa 7 Anajj Jehová Diosar akham sänwa: ‘Jumatï wawaniñataki yanaptʼitäta ukhajja, uka wawajj nazareo jaqëniwa’ sasa. Mä arunjja, uka wawajj Jehová Diosar serviñataki yaqhachatañapänwa (Núm. 6:2, 5, 8).

^ tʼaqa 13 Jilïr irpirinakajj bautisasiñ munirimpejj walja toqenakatwa amuykipapjje. Ukhamajja janis bautisatäkirista ukham uñjatäñ munta sirinakajj janiw waljajj uñjaskiti.

^ tʼaqa 16 Diosan munasiñapan jakasipxañänisat libron 219-221 jananak uñjjattʼäta.