Kunanakas utji uk yatiñataki

Skip to table of contents

52 YATICHÄWI

Tawaq kullakanaka, suma cristianäñatak chʼamachasipjjam

Tawaq kullakanaka, suma cristianäñatak chʼamachasipjjam

“Warminakajj […] janirakiw kunansa jiljapjjañapäkiti, taqe kunansa suma phoqerïpjjañapawa” (1 TIM. 3:11).

CANCIÓN 133 Wayn tawaqökasin Diosar servipjjañäni

¿KUNANAKATSA YATJJATASKAÑÄNI? a

1. ¿Kunsa suma cristianöñatakejj lurañasa?

 KUNJAMSA mä wawajj jilïr jaqer tukuñkam ratuk jilski uk uñjañajj ¿wali musparkañajjaya? Amuyatajja, mä wawajj janiw jiltañatakejj kuns lurkiti. Ukampis Diosar serviñan janiw ukhamäkiti (1 Cor. 13:11; Heb. 6:1). b Suma cristianöñatakejj Jehová Diosamp sum apasiñatakiw chʼamachasiñasa. Suma chuymanïñatakisa, kunanak sum lurañ yateqañatakisa, jutïrin utjkistani uka luräwinakatak wakichasiñatakisa, Jehová Diosan espíritu santopampiw yanaptʼayasiñasaraki (Prov. 1:5).

2. ¿Kunsa Génesis 1:27 textojj yatichistu, ukat kunsa aka yatichäwin yatjjataskañäni?

2 Jehová Diosaw jaqenakar lurawayi, jupaw chacharus warmirus lurawayaraki (Génesis 1:27 liytʼäta). Chachanakas warminakas cuerponakapan janiw igualäpkiti, yaqha toqenakans janiw igualäpkarakiti. Jehová Diosajj yaq yaqha luräwinakwa jupanakar churawayi, ukanakamp phoqañatakejj sapa mayniw suma chuymanïpjjañapa, kunanaks sum lurañ yateqapjjañapa (Gén. 2:18). Aka yatichäwinjja, tawaq kullakanakajj kunsa jukʼamp suma cristianäñatakejj lurapjjaspa ukwa yatjjataskañäni. Jutïr yatichäwinjja, wayna jilatanakajj kunsa suma cristianöñatakejj lurapjjaspa uk yatjjataskañäni.

SUMA CHUYMANÏÑATAK CHʼAMACHASIM

Diosat jan jitheqtir Rebeca, Ester ukat Abigaíl warminakat yateqasïta ukhajja, mä suma cristianäyätawa. (Párrafos 3 y 4).

3, 4. ¿Khitinakatsa tawaq kullakanakajj yateqasipjjaspa? (Fotompi dibujonakampi uñjjattʼarakïta).

3 Bibliajj yateqaskañ sarnaqer walja warminakatwa parli, jupanakajj Jehová Diosaruw servipjjäna, juparojj munasipjjarakïnwa (“¿Qué aprendemos de las mujeres de la Biblia?” sat yatichäw jw.org cheqan liytʼäta). Kunjamtï aka yatichäwitak texton siskejja, jupanakajj ‘janiw kunans jiljapkänti, taqe kunans suma phoqerïpjjänwa’. Congregacionaman wali experienciani walja kullakanakaw utjpacha, jupanakat waljanak yateqarakisma.

4 Jumatï tawaq kullakästajja, kawkïr kullakanakas jumatak yateqaskañäpjjaspa ukanakat amuytʼam, jupanakat yateqasiñ amtarakim. Ukatakejj kunjam suma chuymanïpjjes uk uñjasajja, kunjamatsa jupanakjam suma chuymanïsma uk amuytʼam. Jutïr parrafonakanjja, suma cristiananakajj kunjam suma chuymanïpjjañapasa uk kimsa toqet yatjjataskañäni.

5. ¿Kunatsa suma cristiananakajj humildëpjjañapa?

5 Humilde chuymanïña. Ukham chuyman mä warmejja, Jehová Diosampis mayninakampis sum apasi (Sant. 4:6). Jehová Diosar munasiri humilde warmejja, khitinakarutï Diosajj congregacionan irpañapatakisa familian pʼeqtʼañapatakis uttʼayki ukanakarojj istʼiwa (1 Cor. 11:3). c

6. ¿Kunjamsa tawaq kullakanakajj Rebeca warmjam humilde chuymanïpjjaspa?

6 Rebeca warmit parltʼañäni. Jupajj wali yatiñani, kun amtasas jankʼak luriri ukhamänwa, kunapachasa kunjamsa mä kuns lurani uks yatirakïnwa (Gén. 24:58; 27:5-17). Ukampis jupajj mayninakar respetiri istʼasiri warmirakïnwa (Gén. 24:17, 18, 65). Jumatï Rebeca warmjam humilde chuymanïyäta, khitinakarutï Jehová Diosajj pʼeqtʼapjjañapatak uttʼayki ukanakar istʼarakïta ukhajja, familiamas congregacionas kunja yateqaskañätasa uk uñjapjjaniwa.

7. Ester tawaqojj janiw mayninakat jilankkaspas ukham amuyaskänti, ¿kunsa tawaq kullakanakajj jupat yateqasipjjaspa?

7 Mayninakat jilanksnas ukham jan amuyasiña. “Kawkjantï humilde chuymanïñajj utjki ukanjja yatiñanïñaw utji” siw Biblianjja (Prov. 11:2). Cheqas Diosar jan jitheqtas servir Ester tawaqojj ukham chuymanïnwa. Reinat uttʼayapkäna ukhajj janiw jachʼa jachʼa tukkänti. Mardoqueo primopan ewjjtʼanakapar istʼasajj ukarjamaw lurarakïna (Est. 2:10, 20, 22). Jumajj Esterjamarakiw mayninakar suma ewjjtʼanak mayisma, ukarjamas lurarakisma (Tito 2:3-5).

8. Kunjamsa isthaptʼasipjjani kʼachachtʼasipjjani uk ajllkasajj ¿kunjamsa kullakanakajj 1 Timoteo 2:9, 10 textonkir ewjjtʼarjam lurapjjaspa?

8 Kunjamsa Ester tawaqojj mayninakat jilankkaspas ukham jan amuyirïtap uñachtʼayäna uk uñjaskakiñäni. Jupajj “wali suma uñnaqtʼanïnwa, suma cuerponirakïnwa”, ukampis janiw jupakejj mayninakamp sum uñjayasiñ munkänti (Est. 2:7, 15). ¿Kunjamsa jupat yateqasisma? Ukanakat mayajj 1 Timoteo 2:9, 10 (liytʼäta) textonkiwa. Uka textonjja, Pablojj humilde chuymampi, wali amuyumpi isthapisipjjañapatakiw kullakanakar ewjjtʼi. Pablojj qellqkäna uka griego arunakajj akwa amuytʼayistu: cristiananakajj sum isthaptʼasipjjañapawa, kunjamas mayninakajj isthaptʼasipjjatapat jikjjatasipjje uks amuyapjjañaparakiwa. ¡Uka ewjjtʼarjam sum isthaptʼasir kullakanakat wal kusistanjja!

9. ¿Kunsa Abigaíl warmit yateqassna?

9 Amuytʼasirïña. Taqe kullakanakaw suma cristianäñatakejj amuytʼasirïpjjañapa. ¿Kunas amuytʼasirïñajja? Amuytʼasir jaqejj kunatï walïki jan walïkaraki uk amuyasajj kunatï walïki uk lurañwa amti. Abigaíl warmit amuytʼañäni. Esposopajj mä jan wali amtaruw purïna, uka amtapajj kunjamsa utapan taqe jakirinakarojj jan waltʼayaspäna uk jupajj amuyänwa. Ukatwa jupajj kun lurañs jankʼak amtäna, ukhamatwa amuytʼasirïtap laykojj waljanejj jiwañat salvasipjjäna (1 Sam. 25:14-23, 32-35). Amuytʼasirïñajj kunapachas parlañasa kunapachas amuktʼañasa uk amuyañatakiw yanaptʼistu. Mayninakat llakisitas amuyump uñachtʼayañatakis yanaptʼarakistuwa (1 Tes. 4:11).

KUNANAKS SUM LURAÑ YATEQAM

¿Kunjamsa sum qellqtʼasirïñas liytʼasirïñas yanaptʼawaytamjja? (Párrafo 11).

10, 11. Liyiña qellqaña sum yateqañajj ¿kunanakatakis yanaptʼätam? (Foto uñjjattʼarakïta).

10 Kullakanakajj kunanaks sum lurañ yateqapjjañapawa. Kunanaktï wawäkasajj sum lurañ yateqkta ukajja, taqpach jakäwimanwa yanaptʼätam. Ukanakat mä qhawqha uñjañäni.

11 Liyiñsa qellqañsa sum yateqam. Yaqhep markanakanjja, warminakan liyiña qellqaña yatipjjañapajj janiw importantëkiti. Ukampis taqe cristianonakan liyiña qellqaña yatipjjañapajj wali importantewa (1 Tim. 4:13). d Ukhamajj sum liytʼañ sum qellqañ yateqañat jan khitis jumar jarkʼpanti. ¿Ukanak yateqasajj kunanaks jikjjatäta? Trabaj jikjjatañas trabajonïskakiñas jumatak facilakïniwa. Maysa toqetjja, Diosan Arupat sum yateqäta, mayninakarojj sum yaticharakïta. Jukʼampis Bibliat liytʼasasa liytʼkta ukat lupʼisasa, Jehová Diosampejj jukʼamp sum apasïta (Jos. 1:8; 1 Tim. 4:15).

12. ¿Proverbios 31:26 textot kunsa yateqta?

12 Mayninakamp sum parltʼasiñ yateqam. Taqe cristianonakan sum parltʼasipjjañapajj wali importantewa. Uka toqet akham sasaw discípulo Santiagojj ewjjtʼistu: “Sapa maynis istʼañatakejj jankʼakïñapawa, janiw jan amuytʼasisajj parlañapäkiti” sasa (Sant. 1:19). Maynir wali amuyump istʼasajja, ‘llakisirimp llakisitamwa’ uñachtʼaytajja (1 Ped. 3:8). Maynejj kuna toqets parlasktam, kunjamas jikjjatasi uk jan amuyksta ukhajja, respetompiw mä qhawqhanak jisktʼasma. Janïr kun arskasajj amuytʼasim (Prov. 15:28, nota). Akham jisktʼasim: “¿Kuntï siskä ukajj cheqati? ¿Chʼamañchtʼkiriti? ¿Respetiri jan ukajj munasiri jaqëtajti uñachtʼayi?” sasa. Mayninakamp sum parltʼasir experiencian kullakanakat amuytʼam, jupanakat yateqasirakim (Proverbios 31:26 liytʼäta). Kuns parlapjje, kunjamsa parlapjje uk amuyump istʼam. Kunjamsa sum parltʼasma uk practicam, mayninakamp sum parltʼasiñ yateqjjäta ukhajja, jukʼamp sumaw jupanakampejj apasjjäta.

Utan lurañanakamp sum phoqer warminakajja, familiapatakis congregacionatakis mä bendicionäpjjewa. (Párrafo 13).

13. ¿Kunjamsa utan lurañanak yateqasma? (Foto uñjjattʼarakïta).

13 Utan lurañanak yateqam. Walja lugaranakanjja, warminakaw jilapartejj utan lurañanak lurapjje. Inas mamamasa jan ukajj experiencian mä kullakas ukanak lurañ yatichiristam. Cindy kullakajj akham siwa: “Mamajajj taqe chuym trabajtan ukhajja, luratasat wali kusisitaw jikjjatasiraktanjja sasaw yatichawayitu, ukham yatichatapajj nayatak mä jachʼa regalopuniwa. Phayaña, qʼomachaña, chʼukuña, alir sarañ yateqañajja, jakäwijan wal yanaptʼawayitu, Jehová Diosar jukʼamp serviñatakis yanaptʼawayarakituwa. Mamajajj katoqtʼasirïñ yatichatapatjja, wali suma jilat kullakanakaruw uñtʼawayta, waljanak jupanakat yateqawayarakta” sasa (Prov. 31:15, 21, 22). Wali trabajtʼiri, katoqtʼasiri, utan lurañanakamp sum phoqer warminakajja, familiapatakis congregacionatakis mä bendicionäpjjewa (Prov. 31:13, 17, 27; Hech. 16:15).

14. ¿Kuntï Crystal kullakajj siski ukat kunsa yateqta, ukat kunas jumatakejj nayrankañapa?

14 Taqe kuns juma pachpa jikjjatasiñ yateqam. Experienciani taqe cristianonakajja, jupanak pachpaw taqe kun jikjjatasiñ yateqapjjañapa, kunanakatï jupanakan utjki ukanakampis kusisitäpjjañapawa (Filip. 4:11). Crystal kullakajj akham siwa: “Tawaqetäkasin colegion estudiaskayäta ukhajja, kuns yateqäjja uk nayaw ajlliñajäna, kawkïritï mä oficionïñatak yanaptʼkiristam uk yateqam sasaw tataj mamajajj sapjjetäna. Tatajajj contabilidad yateqañajatakiw chʼamañchtʼitäna, uk yateqañajj walpun yanaptʼawayitu” sasa. Ukhamarus janiw trabajo jikjjatañatakikejj chʼamachasiñamäkiti, qollqem wali amuyump apnaqañs yateqañamarakiwa, ukhamat jan ina chʼusar qollq tukjañamataki (Prov. 31:16, 18). Jan amanut manuntasiñasa, kunatï utjktam ukanakamp kusisitäñasa, Jehová Diosar jukʼamp serviñatakiw yanaptʼätam (1 Tim. 6:8).

JUTIR URUNAKATAK WAKICHTʼASIM

15, 16. ¿Kunatsa soltera kullakanakajj wali valoranit uñjatäpjje? (Marcos 10:29, 30).

15 Jumatï Jehová Diosar kusisiyañatak suma chuymanïyäta, kunanaks sum lurtʼañ yateqarakïta ukhajja, jutir urunakatakejj jukʼamp suma wakichtʼatäyätawa. Kunanaks lurasma uk jichhajj uñjañäni.

16 Mä qhawqha tiempojj solteräskakiñwa amtasma. Kunjamtï Jesusajj siskänjja, yaqhepanakajj solteröskakiñwa amtapjje, jakapki uka lugaran solteröñajj janis walit uñjatäkchejja solterösipkakiwa (Mat. 19:10-12). Yaqhepanakajj kunayman razonanakatwa solteröskakiñ amtapjje. Jumatï solteräskstajja, Jehová Diosampi Jesusampejj janiw uka laykojj minusäkasmas ukham uñjapktamti. Oraqpachankir congregacionanakan soltera kullakanakajj wali valoranit uñjatäpjjewa. Jupanakajj wali munasirïpjjewa, taqe chuymaw mayninakats llakisipjje, ukatwa waljanejj Diosar serviñan kullakaparjam mamaparjam uñjapjje (Marcos 10:29, 30 liytʼäta; 1 Tim. 5:2).

17. ¿Kunas tawaq kullakanakarojj Diosar sapürunjam serviñatak yanaptʼaspa?

17 Sapürunjamaw Jehová Diosar servisma. Oraqpachan predicacionajj apaski ukanjja, kullakanakaw jilapartejj predicapjje (Sal. 68:11). ¿Janit sapürunjam Diosar serviñ amtkasma? Inas precursorata, construccionana jan ukajj Betelan sirvchisma. ¿Kunas uka amtam phoqañatak yanaptʼiristam? Jehová Diosar orasim, khitinakatï sapürunjam Diosar servisipki ukanakamp parltʼam, kuna mayitanaksa jan ukajj kuna requisitonaksa phoqañama uk yatjjatarakim. Ukatjja kunanaksa uka amtam phoqañatakejj lurasma ukanak qellqtʼasim. Sapürunjam Diosar serviñajj walja toqenakan Jehová Diosar serviñatakiw yanaptʼätam.

Casarasiñ munsta ukhajj khitimpis casarasïta uk sum amuytʼasiñamawa. (Párrafo 18).

18. ¿Kunatsa mä kullakajj khitimpis casarasini uk wali amuyump ajlliñapa? (Foto uñjjattʼarakïta).

18 Inas casarasiñ amtchïta. Kunjamtï yatjjatawayktanjja, suma chuymanïñampi kunanaks sum lurañ yatiñampejj suma esposäñatakiw yanaptʼätam. Jumatï casarasiñ munsta ukhajja, khitimpis casarasïta uk wali sum amuytʼasiñamawa. Uka amtar puritamajj jakäwiman wali importantewa. Casaraskäta uka chachajj juman pʼeqemäjjaniwa (Rom. 7:2; Efes. 5:23, 33). Ukhamajj akham jisktʼasim: “¿Suma cristianöñatakit chʼamachasi? ¿Diosar serviñat jakäwipan jukʼamp importantejja? ¿Suma amtanakarut puri? ¿Pantjasitanakap reconositi? ¿Warminakar respetompit uñji? ¿Jehová Diosamp sum apasiskakiñajatak yanaptʼitaniti? ¿Qollqe toqet yanaptʼitaniti, nayan suma amigojäniti? ¿Lurañanakapampejj sumti phoqe? ¿Congregacionan kuna lurañanakanisa, kunjamsa ukanak phoqe?” sasa (Luc. 16:10; 1 Tim. 5:8). Jumatï mä suma esposo jikjjatañ munstajja, suma esposäñatakiw chʼamachasiñama.

19. ¿Kunatsa mä ‘yanapirejj’ wali valoranit uñjatawa sasin sissna?

19 Mä suma esposajj chachapatakejj “mä yanapiri, mä compañera” ukhamawa sasaw Bibliajj qhanañchi (Gén. 2:18). Ukajj ¿janis warmejj valoranit uñjatäkaspa ukham sañti muni? Janiwa, antisas wali jachʼaruw warmir apti. Biblianjja, awisanakajj Jehová Diosat parlkasajj ‘yanapiri’ siwa (Éx. 18:4; Heb. 13:6). Kunapachatï mä esposajj esposopar apoyki, kunanaktï esposopajj familiapatak amtki ukanakan sum sarañapatakis yanapki ukhajja, esposajj mä cheqpach yanapiriwa. Niyakejjay Jehová Diosar munaschejja, esposoparojj mayninakamp suma uñjatäñapatakiw yanaptʼi (Prov. 31:11, 12; 1 Tim. 3:11). Jumatï casarasiñ amtasksta ukhajja, Jehová Diosar jukʼamp munasiñatak chʼamachasiñamawa, utamansa congregacionansa suma ‘yanapirïñatakiw’ chʼamachasiñamaraki.

20. ¿Kunjamsa wawanïsajj familiamar yanaptʼasma?

20 Inas wawanïchïta. Jumatï casarasïtajja, inas esposomampejj wawanïpjjchïta (Sal. 127:3). Ukhamajj kunjamsa waw uywäta uk amuytʼasiñamajj wali wakiskiriwa. Kunjamtï aka yatichäwin yatjjatawayktanjja, suma chuymanïñampi kunanaks sum lurañ yatiñampiw wal yanaptʼätam. Munasirïtamas paciencianïtamas familiaman kusisitäñapatakiw yanaptʼani, wawanakamas jarkʼaqata wali munata ukhamaw jilsupjjarakini (Prov. 24:3).

Kuntï Bibliat yateqapki ukarjam lurasajja, walja tawaq kullakanakaw suma cristianäjjapjje. (Párrafo 21).

21. ¿Qhawqha valoranitsa kullakanakasar uñjta, ukat kunatsa? (Nayrïr paginankir fotonak uñjjattʼäta).

21 Munat tawaq kullakanaka, taqe kuntï Jehová Dios laykusa markap laykus lurapkta ukanakat wal munasipjjsma (Heb. 6:10). Jehová Diosar serviñatakejj suma chuymanïñatakiw chʼamachasipjjtajja, jakäwiman kusisit jakasiñatakisa mayninakar yanaptʼañatakis kunanaks sum lurañwa yateqapjjtajja, jutir urunakatakis wali sum wakichasipjjtajja. ¡Taqe kullakanakaw Jehová Diosan markapan wali valoranïpjjtajja!

CANCIÓN 137 Diosat jan jitheqtir warminaka

a Wali munat tawaq kullakanakasarojj taqeniw wali valoranit uñjtanjja. Jupanakatï suma chuymanïñatak chʼamachasipjjani, kunanaks sum lurañ yateqapjjani, jutïritak wakichasipjjarakini ukhajja, suma cristianäpjjaspawa. Ukhamatwa Jehová Diosar servisajj walja bendicionanak katoqapjjani.

b AMTAÑATAKI:suma cristianojja, aka mundon amuyunakapamp irpayasiñat sipans Jehová Diosan espíritu santopampiw irpayasi. Jesusatwa yateqasi, Jehová Diosan suma amigopäñatakiw chʼamachasi, mayninakar cheqpachapun munasitaps uñachtʼayarakiwa.

d¿Por qué es importante que los niños lean? | Parte 1: ¿Ver o leer?” sat yatichäwi liytʼäta, ukajj jw.org cheqankiwa.