Kunanakas utji uk yatiñataki

Skip to table of contents

46 YATICHÄWI

Jan ajjsaramti, Jehová Diosaw yanaptʼaskätam

Jan ajjsaramti, Jehová Diosaw yanaptʼaskätam

“Nayajj janipuniw jaytanukkämati, janipuniw apanukkämasa” (HEB. 13:5).

CANCIÓN 55 ¡Jan ajjsarapjjamti!

¿KUNANAKATSA YATJJATASKAÑÄNI? *

1. Jan walinakan uñjaskañäni jan ukajj sapak jikjjataskañäni ukhajja, ¿kunas chuymachtʼistani? (Salmo 118:5-7).

 MÄ JAN walin uñjasisajj ¿jan yanaptʼirini sapak jikjjatasirïtati? Waljaniw ukham jikjjatasipjjerïna, Jehová Diosan servirinakapas ukhaman uñjasipjjarakirïnwa (1 Rey. 19:14). Ukhaman uñjasisajj Diosan arunakapatwa amtañasa. Jupajj akham sistuwa: “Nayajj janipuniw jaytanukkämati, janipuniw apanukkämasa” sasa. Ukhamajj jan ajjsarasaw akham sissna: “Jehová Diosaw yanapirijajja, janiw ajjsarkäti” sasa (Heb. 13:5, 6). Uka arunakjja, niya 61 maranwa apóstol Pablojj Judeankir cristianonakar qellqäna. Uka arunakajj kuntï Salmo 118:5-7 (liytʼañataki) qellqatan siski ukwa amtayistu.

2. ¿Kuna toqetsa aka yatichäwin yatjjataskañäni, kunatakis ukajj yanaptʼistani?

2 Apóstol Pablojj salmistjamarakiw Jehová Diosarojj yanapiriparjam uñjäna, ¿kunatsa? Jehová Diosajj walja kutiw juparojj yanaptʼäna. Hebreonakar qellqkäna uka marat pä mara nayrajj kunas pasäna uka toqet parltʼañäni. Pablojj Roma markar viajkäna ukhajja, qotan kunayman jan walinakanwa uñjasïna (Hech. 27:4, 15, 20). Jehová Diosajj uka viajensa jan ukajj uka nayrasa kunaymanitwa yanaptʼäna. Jichhajj ukanakat kimsa uñjañäni. 1) Jehová Diosajj Jesús toqe angelanak toqew yanaptʼäna. 2) Autoridadanak toqew yanaptʼarakïna. 3) Jilat kullakanak toqes yanaptʼarakïnwa. Ukanak yatjjatañajja, Diosajj oracionanakas istʼapunistaniwa sasin jukʼamp confiyañatakiw yanaptʼistani.

JESUSAMPI ANGELANAKAMPIW YANAPTʼISTU

3. ¿Kunsa Pablojj jisktʼaspachäna, kunatsa?

3 Pablojj yanaptʼwa munäna. Niya 56 maranjja, walja jaqenakaw Pablorojj Jerusalenankir templo anqäjjar qatatsupjjäna, niyaw jiwayapjjarakïna. Qhepürusti, Sanedrín nayraqatar irpapjjäna ukhajja, niyapuniw enemigonakapajj jupar jiwayapjjäna (Hech. 21:30-32; 22:30; 23:6-10). Ukapachajj inas Pablojj akham jisktʼaschïna: ‘¿Kunapachkamas akham tʼaqesiskäjja?’ sasa.

4. ¿Kunjamsa Jehová Diosajj Jesús toqe Pablor yanaptʼäna?

4 ¿Kuna yanaptʼsa Pablojj katoqäna? Pablor katuntapkäna uka arumajja, Jesusaw mä visionan jupa lador saytʼasisajj akham säna: “¡Jan ajjsaramti! Kunjamtï Jerusalén markan nayat phoqatpach yatiyktajja, ukhamarakiw Roma markan yatiyañama” sasa (Hech. 23:11). Ukajj walpun Pablor chʼamañchpachäna. Uka arunakampejja, Jerusalenan yatiyatapatwa Jesusajj Pablor felicitaskäna. Ukatjja, Roma markarojj jan kuna kamachtʼataw purïta sasaw saskarakïna, ukanwa jukʼamp yatiyañapäna. Uka arunak istʼasajja, Pablojj janiw ajjsarjjänti, kunjamtï mä wawajj tatapan amparapan jan ajjsarki ukhamaw jikjjataspachäna.

Qotan thayampi jallumpi sartkäna ukhajja, ‘aka viajenjja barconkirinakat janiw khitis jiwkaniti’ sasaw mä angelajj Pablor säna. (Párrafo 5).

5. ¿Kunjamsa Jehová Diosajj mä ángel toqe Pablor yanaptʼäna? (Nayrïr paginankir dibujo uñjjattʼäta).

5 ¿Kuna yaqha jan walinsa Pablojj uñjasïna? Jerusalenan Pablojj jan walinakan uñjaskäna uka tiempotjja, niya pä maraw pasjjäna. Pablojj Roma markaruw barcot saraskäna, ukapachaw thayampi jallumpejj sartäna, barco apnaqerinakasa uka barcot saririnakasa jiwarañäniwa sasaw amuyapjjäna. Ukampis Pablojj janiw ajjsarayaskänti. ¿Kunatsa? Jupajj akham sasaw barconkirinakarojj säna: “Jichha arumajj mä angelaw uñstitu, Diosan khitanita. Nayajj uka Diosankaraktwa, juparurakiw servirakta. Uka angelasti sarakituwa: ‘Jan ajjsaramti. Jumajj Romankir emperadoran nayraqatapar uñstañamawa. Jumïpanrakwa Diosajj jiwañat qhespiyani taqe jumamp chik aka barcon saririnakarojja’ sasa”. Jehová Diosajja, kuntï nayrajj Jesús toqe siskäna uka arunakwa mä ángel toqejj Pablor mayamp sarakïna. Cheqapuniw Pablojj Roma markar purïna (Hech. 27:20-25; 28:16).

6. ¿Jesusan kawkïr arunakapas wal chʼamañchistu, kunatsa?

6 ¿Kuna yanaptʼsa jiwasajj katoqtanjja? Kunjamtï Pablorojj yanaptʼkänjja, ukhamarakiw Jesusajj jiwasar yanaptʼistani. Jesusajj taqe arkirinakaparojj akham sistuwa: ‘Nayajj sapürupuniw jumanakampïskäjja, akapachajj tukuskani ukapachkama’ sasa (Mat. 28:20). Jesusan uka arunakapajj wal chʼamañchistu. ¿Kunatsa? Awisajj jan walinak aguantañajj chʼamakiwa. Sañäni, familiasat maynejj jiwjje jan ukajj mä amigosas jiwjje ukhajja, janiw mä qhawqha urunakakejj llakisktanti, jan ukasti awisajj walja maranakaw llakistanjja. Yaqhepanakajj edadanëjjapjjatap laykuw kunayman jan walinakan uñjasipjjaraki. Yaqhepasti llakimpiw aynachtʼapjjaraki. Ukampis Jesusajj ‘sapüruw’ jiwasampïski, sinti jan walinakansa uñjaskchiñänejja, aguantaskakiñäniwa (Mat. 11:28-30).

Angelanakaw predicañ yanaptʼistu, irparakistu. (Párrafo 7).

7. Apocalipsis 14:6 textorjamajj ¿kunjamsa Jehová Diosajj yanaptʼistu?

7 Jehová Diosajj angelanakap toqew yanaptʼistu sasaw Diosan Arupan sistu (Heb. 1:7, 14). Sañäni, kunapachatï ‘Reinon suma yatiyäwinakap taqe markankirinakaru, tribunkirinakaru, kunayman parlani jaqenakaru’ predicktan ukhajja, angelanakaw yanaptʼistu, irparakistu (Mat. 24:13, 14; Apocalipsis 14:6 liytʼañataki).

AUTORIDADANAKAW YANAPTʼISTU

8. ¿Kunjamsa Jehová Diosajj mä comandante toqe Pablor yanaptʼäna?

8 ¿Kuna yanaptʼsa Pablojj katoqäna? Jesusajja, ‘Roma markar purïtawa’ sasaw Pablorojj 56 maran säna. Ukampis Jerusalenanjja, mä qhawqha judionakaw Pablorojj akatjamat katuntasin jiwayañ amtapjjäna. Romanonakan ejercitopan Claudio Lisias sat comandantepajja, ukanak istʼasajj jankʼakiw Pablorojj yanaptʼäna, soldadonakampiw Cesarea markar apayäna. Uka markajj Jerusalenat 105 kilometronak sarañankänwa. Ukanjja, Félix sat gobernadorajj Herodesan palacioparuw llawintayäna. Ukhamatwa Pablor jiwayañ munapkäna uka judionakajj jan kuns kamachjjapjjänti (Hech. 23:12-35).

9. ¿Kunjamsa Festo gobernadorajj Pablor yanaptʼäna?

9 Pä maraw pasjjäna, Pablojj Cesarean carcelankaskakïnwa. Félix gobernador lantejj Festo sat gobernadoraw apnaqjjäna. Judionakajja, ‘Pablojj Jerusalén markan juzgatäpan’ sasaw Festorojj ruwtʼapjjäna, ukampis Festojj janiw jupanakar istʼkänti. Judionakajj “Pablor mä akatjamat katuntañ[wa] amtasipkäna, ukhamat thak jutkipan jupar jiwayañataki” (Hech. 24:27-25:5). Inas Festo gobernadorajj ukanak yatchïna, ukatwa judionakar jan istʼkpachänti.

10. Cesarampi juzgatäñwa munta sasin Pablojj siskäna ukhajja, ¿Festo gobernadorajj kamsänsa?

10 Qhepatjja, Cesarea markanwa Pablorojj juzgapjjäna. Judionakamp sum uñjayasiñ munasajj akham sasaw Festo gobernadorajj Pablor säna: “¿Janit jumajj Jerusalenar makatañ munkasma, ukhamat taqe ukanakat nayraqatajan juzgatäñataki?” sasa. Jerusalenar saraspäna ukhajj jiwayataw uñjasispäna ukwa Pablojj amuyasïna. Ukampis Roma markar saraspäna ukhajj janiw jiwayapkaspänti, antisas uka markanjja predicaskakispänwa ukwa amuytʼasirakïna. Ukatwa akham säna: “¡Cesaran ukaruw nayajj sarañ munta!” sasa. Festo gobernadorajja, amuytʼayirinakapamp parlasajj akham sasaw Pablor sarakïna: “Niyakejjay jumajj Cesarampi juzgatäñ munstajja, Cesarampi juzgatäyätawa” sasa. Kuntï Festo gobernadorajj amtkäna ukajja, Pablon jan jiwayatäñapatakiw yanaptʼäna. Tiempompejja, Pablojj Romankjjänwa, jupar jiwayañ munapkäna uka jaqenakatsa wali jayankjjarakïnwa (Hech. 25:6-12).

11. ¿Isaiasan kuna arunakapatsa Pablojj amtpachäna?

11 Pablojj Roma markar viajiñ suyaskäna ukhajja, inas kuntï Isaías profetajj siskäna uk amtchïna. Isaiasajj Jehová Dios contra saytʼirinakarojj akham sänwa: “Amtäwinak lurapjjam, uka amtäwinakasti tukjatäniwa; kuntejj munapjjta uk sapjjam, ukampis ukajj janiw phoqhaskaniti, Diosajj [nanakampïtap] layku” sasa (Is. 8:10). Pablojj Diosaw yanaptʼitani sasaw confiyäna, ukaw jan walinakar saykatañatak chʼamañchtʼpachäna.

Nayra tiemponjja, Jehová Diosajj servirinakapar jarkʼaqañatakejj autoridadanakampiw yanaptʼayäna. Jichhürunakanjja ukhamarakiw luraspa. (Párrafo 12).

12. ¿Kunjamsa Juliojj Pablor uñjäna, ukham yanaptʼatajj kunsa Pablojj amuypachäna?

12 Pablojj 58 maranwa Roma markar viajiñ qalltäna. Niyakejjay presot katuntatächïnjja, romanonakan ejercitopan Julio sat mä oficialaparuw Pablor uñjañapatak encargapjjäna. Uka tiempotjja, uka oficialaw jupar uñjañapäna, ukhamajj jupaw Pablor sum uñjañsa jan ukajj tʼaqesiyañsa amtaspäna. ¿Kunjamsa Juliojj Pablor uñjäna? Qhepürojj mä islar puripjjäna ukhajja, “khuyapayasiñampiw Pablor uñjäna, amigonakapan ukar sarañsa janiw jarkʼkänti”. Yaqha urusti jiwayatäñatwa Pablor salvarakïna. ¿Kunjamsa? Soldadonakajja, barconkapkäna uka taqpach presonakaruw jiwarayañ amtapjjäna, ukampis Julio oficialajj janiw ukham lurasiñap munkänti, jan ukasti “Pablon salvasiñapwa munäna”. Apóstol Pablojja, kunjamsa Jehová Diosajj uka oficial toqe jupar yanaptʼaskäna ukwa amuyaspachäna (Hech. 27:1-3, 42-44).

(Párrafo 13).

13. ¿Kunjamsa Jehová Diosajj autoridadanak toqe yanaptʼistaspa?

13 ¿Kuna yanaptʼsa jiwasajj katoqtanjja? Jehová Diosajja, amtaparjamäki ukhajj espíritu santopampiw kuntï munki ukanak autoridadanakar lurayaspa. Salomón reyejj akham sänwa: ‘Reyin chuymapajj Tatitun amparapan jawirar uñtasitawa; kawkirutejj jupajj munki ukaruw irpi’ sasa (Prov. 21:1, TNM). ¿Ukajj kamsañs muni? Jaqenakajj jawiran utjki uka umjja kawkirutï irpañ munapki ukaruw qʼawsusajj irpapjjaspa. Jehová Diosajja, ukhamarakiw espíritu santopampejj autoridadanakan amuyunakap amtaparjam mayjtʼayaspa. Ukhamatwa autoridadanakajj kunatï Diosan markapar yanaptʼkaspa ukanak lurañ amtapjjaspa (Esdras 7:21, 25, 26 uñjjattʼarakïta).

14. Hechos 12:5 textorjamajja, ¿khitinakatakis Diosar orañasa?

14 ¿Kunsa jiwasajj lursna? Kuntï autoridadanakajj amtapkani ukanakajj tantachäwinakarusa predicacionarusa jan waltʼayirjamäspa ukhajja, “marka apnaqerinakatakisa, ukhamarak taqe autoridadanakatakisa” oraraksnawa (1 Tim. 2:1, 2; Neh. 1:11). Kunjamtï nayra cristianonakajj lurapjjerïkänjja, ukhamarakiw carcelankir jilat kullakanak laykojj Diosar wal orapjjsna (Hechos 12:5 liytʼañataki; Heb. 13:3). Ukatjja, carcelankapki uka jilat kullakanakasar uñjir policianakatakis oraraksnawa. Uka jaqenakan amuyunakap mayjtʼayañapatakiw Jehová Diosar maysna, ukhamat kunjamtï Juliojj khuyapayasiñamp Pablor uñjkänjja, ukhamarak jilat kullakanakasar uñjapjjañapataki (Hech. 27:3).

JILAT KULLAKANAKAW YANAPTʼISTU

15, 16. ¿Kunjamsa Jehová Diosajj pä jilatanak toqe Pablor yanaptʼäna?

15 ¿Kuna yanaptʼsa Pablojj katoqäna? Pablojj Roma markar viajkäna ukhajja, Jehová Diosajj walja kutiw jilat kullakanak toqe yanaptʼäna. Ukanakat mä qhawqha uñjañäni.

16 Pablojj Roma markar sarkäna ukhajja, Aristarcompi Lucasampiw jupar compañañ amtapjjäna. * Pablomp ukham sarasajj vidapwa aptʼasipjjaspäna, janirakiw Jesusajj ‘Roma markar puriyapjjämawa’ sasajj jupanakar siskänti. Ukhampachas Pablomp chik sarañwa amtapjjäna. Viaj-jjapjjäna ukhakiw ‘janiw jiwapkätati’ sasin jupanakar yatiyasjjäna. Ukhamasti, Aristarcompi Lucasampejj Cesarean barcor makatjjapjjäna ukhajja, Pablojj Jehová Diosar oracionan wal yuspärpachäna, ukham jan ajjsarir suma jilatanak toqe jupar yanaptʼatapata (Hech. 27:1, 2, 20-25).

17. ¿Kunjamsa Jehová Diosajj jilat kullakanak toqe Pablor yanaptʼäna?

17 Pablojj Roma markar viajiskäna ukhajja, walja kutiw jilat kullakanakajj jupar yanaptʼapjjäna. Amtañäni, Sidón sat puertor puripjjäna ukhajja, Julio oficialajj “amigonakapan ukar sarañsa janiw [Pablorojj] jarkʼkänti”. Puteoli markar puripjjäna ukhasti, Pablompi jupamp chika saririnakampejj uka markankir jilatanakampiw jikisipjjäna. Jupanakajj paqallqo urunak quedasipjjañapatakiw mayipjjäna. Uka jilat kullakanakajja, Pablorusa jupamp chik saririnakarus kunatï wakiskäna ukanakwa churapjjäna. Pablosti chʼamañchkir experiencianakwa jupanakar cuenttʼpachäna, ukajj wal jupanakar kusisiypachäna (Hechos 15:2, 3 uñjjattʼarakïta). Uka qhepatjja, Pablompi jupamp chika saririnakampejj viajisipkakïnwa (Hech. 27:3; 28:13, 14).

Jehová Diosajj apóstol Pablorjamaw jilat kullakanakas toqe yanaptʼistu. (Párrafo 18).

18. ¿Kunatsa Pablojj Diosar yuspäräna, wali chʼamañchtʼatarakïna?

18 Roma markar viajiskäna ukhajja, kimsa mara nayrajj kuntï Roma markankir cristianonakar qellqkäna uk amtpachänwa, jupajj akham sänwa: “Walja maranakarakiw jumanakan ukar jutañ wal munayäta” sasa (Rom. 15:23). Ukampis jupajj janiw soldadonakampi katuntat puriñ pienskpachänti. Ukhamäkchïnsa, Pablojj Romankir jilat kullakanakar uñjasajj wali chʼamañchtʼatäpachänwa, jupar aruntañatakejj thakinwa suyapjjäna. Biblian akham siwa: “Jupanakar uñjasajj Diosaruw Pablojj yuspäräna, chʼamañchtʼatarakïnwa” sasa (Hech. 28:15). ¿Kunatsa Pablojj jilat kullakanakar uñjasajj Diosar yuspärpachäna? Jilat kullakanak toqe Diosajj jupar yanaptʼaskatapwa Pablojj amuyäna, ukatwa Diosar yuspäräna.

(Párrafo 19).

19. Kuntï 1 Pedro 4:10 texton siski ukarjamajja, ¿kunjamsa Jehová Diosajj jiwas toqe mayninakar yanaptʼaspa?

19 ¿Kunsa jiwasajj lursna? Yaqhep jilat kullakanakajj usutäpjjatap layku jan ukajj yaqha problemanïpjjatap laykuw wal tʼaqesipjje, ¿ukham jilat kullakanakajj congregacionaman utjiti? Inas yaqhepanjja familiapat maynejj jiwjjchi. Jupanakan yanaptʼa munapjjatap yatstan ukhajja, Jehová Diosaruw kunatï jupanakar yanaptʼkaspa uka arunak sañatakisa jan ukajj kunatï jupanakar yanaptʼkaspa ukanak lurañatakis orasiñasa. Arunakasasa luratanakasasa jilat kullakanakasarojj walpun yanaptʼaspa (1 Pedro 4:10 liytʼañataki). * Jiwasatï jupanakar yanaptʼañäni ukhajja, “nayajj janipuniw jaytanukkämati, janipuniw apanukkämasa” sasin Jehová Diosajj siski uka arunakar confiyasipkakiñapatakiw yanaptʼañäni. Ukham yanaptʼasajj wal kusisiñäni.

20. ¿Kunatsa “Jehová Diosaw yanapirijajja” sasin jan pächasis sissna?

20 Kunjamtï uñjaniwayktanjja apóstol Pablosa jupamp chika saririnakasa kunayman jan walinakaruw saykatapjjäna, jiwasajj ukhamarakiw jan walinakan uñjassna. Niyakejjay Jehová Diosajj jiwasampïskchejja, jiwasajj jupanakjamarakiw jan walinakar jan ajjsaras saykatsna. Diosajj Jesús toqe angelanak toqew yanaptʼistani. Amtaparjamächi ukhajja, autoridadanak toqes yanaptʼarakistaniwa. Kunjamtï taqenis yatktanjja, Jehová Diosajj espíritu santopampiw jilat kullakanakarojj chʼamañchaspa ukhamat jiwasar yanaptʼañapataki. Ukhamasti, jiwasajj Pabljamarakiw jan pächasis akham sissna: “Jehová Diosaw yanapirijajja, janiw ajjsarkäti. ¿Jaqejj kamacharakitaspasti?” sasa (Heb. 13:6).

CANCIÓN 38 Jupaw chʼamañchaskätam

^ Párrafo 5 Aka yatichäwinjja, kunjamanakatsa Jehová Diosajj apóstol Pablor jan walinakar saykatañ yanaptʼäna ukwa kimsa toqet yatjjataskañäni. Kunjamsa Diosajj nayra servirinakaparojj yanaptʼäna uk yatjjatañajja, ‘jan walinakan uñjaskä ukhajj ukhamarakiw Jehová Diosajj yanaptʼitani’ sasin confiyañatakiw yanaptʼistani.

^ Párrafo 16 Aristarcompi Lucasampejj walja kutiw nayrajj Pablomp chik viajipjjerïna. Roma markan carcelankkäna ukhasa, ukhamarakiw uka jan jaytjasiri jilatanakajj Pablor jan apanukupkänti (Hech. 16:10-12; 20:4; Col. 4:10, 14).

^ Párrafo 19 Yatiyañataki 15 de enero, 2009 revistan páginas 13, 14, párrafos 5-9 uñjjattʼäta.