Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 4

Koḇesyowi Ḇeyuf Papoik Sya

Koḇesyowi Ḇeyuf Papoik Sya

”Mkoḇesyowi snonkaku syakam, mkoswar naek srar mkoḇesi kam, mkomkak faro Allah, ma mkoḇesyowi raja.”​—1 PETRUS 2:17, Terjemahan Dunia Baru [NW].

1, 2. (a) Akurfasnai manseiso na koso kaku ya? (b) Fakfuken risai nari kawos ro farkarkor ine?

 ROFYOR koḇe romawa kaker anya, imbude sinan koḇesya siwan ko fa kofrur roi komewer na. Koswar si ma kofawi ipyum ya iso kosouser si. Mboi fafisu ono ido, komarisen ḇa ker fa kosouser si.

2 Kofawi Mami koḇedi ro nanki, Yahwe I, iswar ko. Fyaduru ma fyasos roi kofandun ro kenem koḇena kam insama kosmai marasrisen. Ḇyuk akurfasnai ḇe ko samande kenem koḇena napyum. Fafisu ono, kyinfir snonkaku ḇesesya fa sḇuk akurfasnai ḇe ko. Rarirya, fandun fa koḇesyowi nyan Yahwe ḇyepoik raya. (Amsal 24:21) Mboi, rosai ḇefnai fa fafisu ono samswen fa koso akurfasnai? Rosai ḇefnai fa Yahwe dor ko insama koso akurfasnai? Ma moḇsariso koḇesyowi nyan Yahwe ḇyepoik raya?​—Mam Fasfas Ḇepupes 9.

ROSAI ḆEFNAI FA ROI INE SYAMSWEN?

3, 4. Rosai ḇefnai fa snonkaku koine konapes ḇa? Rosai nari ḇefnai samswen ko fa koso akurfasnai ro snonkaku ḇesesya?

3 Snonkaku koinema, komarisen kosampampum ker. Roi ine ḇyerandak muma ro snon ma bin ḇepon kaku, Adam ma Eva su, rofyor susapi ro sasar ya. Randak anya suma sunapes, mboi susampum nyan Allah ḇyepoik raya. Ro ras anya ḇeri, roma sukapar syakam sinapes ḇa. Naiso ḇefnai fa fafisu ono, komewer koso akurfasnai ḇeramuma ro Yahwe I ma snonkaku ḇesesya. Oso wer ido, snonkaku Yahwe kyinfir fa sḇuk akurfasnai ḇe ko, sinapes ḇa kako.​—Kejadian 2:15-17; 3:1-7; Mazmur 51:5; Roma 5:12.

4 Konapes ḇa ndari, fafisu ono kararer ko. Kararer ko ido, nari nafnai samswen ko fa kosouser akurfasnai na. Rupa ra, kawasa Israel ro fyor iwara sya, Yahwe kyinfir Moses i fa ḇye manfarkin faro kawasa Ḇyesi. Imbape, snon oso ḇeyuffarmyan faro Yahwe I fyoro kwar ḇenir ḇe Korah, dararer i ma ḇyesyowi Moses i ḇaḇeri. Moses ima manfarkin faro Allah kawasa Ḇyesi, mboi dararer i ḇa. Refo doḇe Moses ima snon ḇena sne ḇerun kaku ro fafisu ani. Imboi, Korah imewer iso akurfasnai ro Moses i. Ḇeḇyeḇa syadi wer iso, dawninyan kawasa sibor sya fa sakso i ḇo sisampum Moses i. Inja, rosai ḇekur si? Simar kam. (Bilangan 12:3; 16:1-3, 31-35) Refo naser farfyar nabor insama nfarkor ko fa kofawi ararer nari nun roi ḇemun.​—2 Tawarikh 26:16-21; mam Fasfas Ḇepupes 10.

5. Rosai ḇefnai fa ḇeyuf papoik sia sifrur sasar?

5 Fyor iwara isof ro baboine, snonkaku ḇebor ḇekain ro kankain nasan sya, san kawasa sya pipi sena. (Wasya Pengkhotbah 8:9.) Rupa ra Saul i. Randak ya, Yahwe kyinfir i fa ḇye raja faro Israel kukro ima snon ḇefrur pyum ma ḇena sne ḇerun. Mboi, muniwara myam monda ararer ma sne ḇefafayaf nasur ro sneri. Inja, Daud fyawi roi oḇa ḇesyaḇo, Saul syewar nyan fa myun Daud i. (1 Samuel 9:20, 21; 10:20-22; 18:7-11) Ḇarpur mura, Daud dakḇe raja, ma iso raja ḇefrur pyum ro Israel. Imbape, ro swaf oso Daud ḇyuk sasar papoik ḇyena. Daud ifrur farḇuk kuker Uria swari, Bat-syeba i, ma syewar nyan fa iyokef fasis sasar ḇyena kuker iwan Uria fa dores ro ḇarpon mamamun insama smun i fa imar.​—2 Samuel 11:1-17.

ROI ḆEFNAI FA KOḆESYOWI NYAN YAHWE ḆYEPOIK RAYA

6, 7. (a) Koswar Yahwe ido rosai nari kofruri? (b) Imbude samswen fa kosouser, mboi rariso Yesus fawar ḇyena nafnoḇek ko fa kosouser?

6 Koswar Yahwe indiriso koḇesyowi akurfasnai ḇeramuma ro I. Koswar Yahwe isyadi ro rosairirya kam ḇaido manseisirya kam, inja naiso koḇe kofrur fa imarisen. (Wasya Amsal 27:11; Markus 12:29, 30.) Ro Yaf Eden iso randak kaku Setan syewar fa dawninyan snonkaku sya insama sikyar mankun ḇa faro nyan Yahwe ḇyepoik raya. Ibiris imarisen insama kokara Yahwe nya hak ḇaḇeri fa dap roi ḇepyum ma ḇepyum ḇa faro ko. Mboi, kofawi kwar nanema ankarkar nairi. Inja, kakkofen radine, ”Yahwe, Allah nkoḇedi ḇefo papoik, wasyus fa wasmai samsyom ma syowi, snar wafrur roi nakam.”​—Fasasna 4:11, NW.

7 Fafisu kobaḇa kaker anya, korawrower ḇa ḇoi sinan koḇesya sfarkor ko fa kosouser. Rarirya kako, Yahwe kawasa Ḇyesi koine, fafisu ono samswen fa kosouser. Mboi, komarisen kosewar kaku fa kosouser faro Yahwe I kukro koswar ma koḇesyowi I. Yesus fyasnai nyan ḇepyum ḇe ko. Fararur ḇyena nmarḇak ma nsamswen, mboi isouser monda faro Yahwe I. Iso eḇedari ikofen yoḇ Kmari radine, ”Waso marisen ayedi awer, mboi marisen bedi ryarirya mura.”​—Lukas 22:42; mam Fasfas Ḇepupes 11.

8. Akurfasnai ḇeḇeso risai Yahwe ḇyuk ḇe konya? (Mam kotak ” Rwower Wos Anun.”)

8 Baboine, Yahwe ḇyuk akurfasnai ḇeḇeso ḇe ko raris ro Refo ma penatua ḇero sidang. Koḇesyowi snonkaku Yahwe kyinfir fa sḇuk akurfasnai ḇe ko ido, ima koḇesyowi nyan Yahwe ḇyepoik raya. Kosampum fafnoḇek sena ido, nama kosampum Yahwe I. Fafisu snonkaku Israel sisampum Moses i, Yahwe myam na ḇe roi ḇefarfnak risyaḇa. Myam roi ine imnis ra sisampum I.​—Bilangan 14:26, 27; mam Fasfas Ḇepupes 12.

9. Rariso saswar koḇena nafrur fa komarisen koso akurfasnai?

9 Koḇesyowi ḇeyuf papoik sya ido, ine kyurfasnai koswar naek srar koḇansi kako. Kwarapan roi ine. Rofyor rim ḇeba nkur, sor ḇe tim SAR sya na sfararur kayamyam fa sifnoḇek kawasa sya. Rarirya, fandun fa oso isya ḇyuk akurfasnai faro tim ine, ma ḇero tim ansya kam kako siso pyum akurfasnai ḇyena kada, nari sfararur pyum. Mboi, oso isya imewer iso akurfasnai anna ḇo iso marisen ḇyena monda ido na rariso? Imbude roi kyara na napyum, mboi roi ifrur anya nari nafnai roi ḇemun faro ḇesesya. Rupa radiri, komewer koso akurfasnai ḇeramuma ro Yahwe I ma snonkaku kyinfir fa sḇepoik ko ido, ḇesesya na sekandera. Mboi, kosouser faro Yahwe ido, ima koswar naek srar koḇansi ma koḇesyowi roi Yahwe fyasos na.​—1 Korintus 12:14, 25, 26.

10, 11. Rosai nari kofarkor ya?

10 Roi Yahwe dor fa kofrur nakam, nama faro payamyum koḇenairi. Koḇesyowi ḇeyuf papoik ro kina yadori, sidang yadori, ma ro pamarenta ido, nari kokam kosmai payamyum.​—Ulangan 5:16; Roma 13:4; Efesus 6:2, 3; Ibrani 13:17.

11 Kofawi roi ḇefnai fa Yahwe imarisen koḇesyowi snonkaku ḇesesya kada, nari komarisen fa kosouser I. Rwama kofarkor fa kofawi syadi moḇsa kofasnai syowi ro roi rikyor nane ro kenem koḇena.

KOḆESYOWI PAPOIK RO KINA YADORI

12. Moḇsa snonswa fyasnai ḇyesyowi ḇepoik faro i?

12 Yahwe iso ḇefrur kina kam, ma ḇyuk fararur faro snonkaku oser-oser ḇero kina yadori. Rofyor oser-oser ro si sifrur rosai Yahwe ikofen na, nari sikam sḇeoser ma skain pyum ro kina yadori. (1 Korintus 14:33) Yahwe ifrur snon fa iso ḇebukor ro kina yadori. Ine nḇair Yahwe ikyar i fa fyaduru ma fyarkin swari ma roma inai ḇyesi kuker sawarwar. Snonswa iso nari ḇekarem faro Yahwe I rosai ifrur faro si kwar. Snonswa Kristen ḇefrur pyum ma ḇesawarwar, nari ifrur pyum kina ḇyesi raris rosai Yesus ifrur faro sidang ya. Ifrur radine kada, ḇyesyowi Yahwe I.​—Efesus 5:23; mam Fasfas Ḇepupes 13.

Sinan Kristen oso dakfrur ra Yesus i kuker fyaduru kina ḇyesi

13. Moḇsa binswa fyasnai ḇyesyowi ḇepoik faro i?

13 Binswa Kristen kako nya fararur ḇefandun ma ḇesyowi. Swari fyararur marḇak fa fyaduru pyum kina ḇyesi ido, fandun kaku fa dakfnoḇek swari. Sukam suna fararur fa sufarkor roma inai suḇesya. Nyan oser fa fyarkor roma inai suḇesya fa sfasnai syowi iso, mankundi fyasnai na ro kenem ḇyena fa smam. (Amsal 1:8) Ḇyesyowi swari ma iso rosai swari ikofen na. Rosai swari ikofen na namnis kuker marisen ḇyena ḇa yo, nari dawosḇair pyum rosai kyara na faro swari kuker syowi. Mboi, bin Kristen ḇefarḇuk kuker snon Saksi ḇa, nya samswen ḇese wer. Imbape, ifrur pyum ker swari kuker saswar ma syowi ido, imbude ras oso na swari imarisen dakfarkor fa dakfawi Yahwe I ma daksyom I.​—Wasya 1 Petrus 3:1.

14. Moḇsa romawa sya sfasnai sesyowi ḇepoik faro si?

14 Yahwe ḇyesyowi kaku romawa sya, ma fandun fa sinan sesya smamwarek si, ma sfarkin si. Romawa sya sisouser faro sinan sesya kada, na sinan sesya simarisen. Srawrower ido, sfasnai sesyowi Yahwe I ma sifrur fa imarisen. (Amsal 10:1) Ro kina ḇebor sya, sinan sino semir monda ḇo sfaduru roma inai sesi. Roi nane nafnai samswen kaku faro sinan ani ma romawa ḇyesi kako. Mboi, romawa sya sisouser ma sfararur kayam fnoḇek sisnasi ḇaido sikmasi ḇero mankundi ani kada, nari sismai marasrisen syadi ro kina sesi. Kakuḇae, kina oso ḇaḇeri na ḇemnis kaku. Imbape, oser-oser iso pyum Yahwe akurfasnai Ḇyena kada, nari sismai marasrisen syadi ro kina sesi. Sifrur rarirya kada, nari Yahwe, Ḇefrur kina syakam, ismai sanandik.​—Efesus 3:14, 15.

KOḆESYOWI PAPOIK RO SIDANG YADORI

15. Moḇsa kofasnai koḇesyowi papoik ro sidang rai?

15 Yahwe fyarkin ko ro sidang Kristen ya, ma ḇyuk papoik nakam ḇe Yesus i. (Kolose 1:18) Yesus ḇyuk fararur faro ”women ḇesouser ma ḇefawinanem” sya fa sfaduru Allah kawasa Ḇyesi ro supswan ine. (Matius 24:45-47, NW) Baboine, ”women ḇesouser ma ḇefawinanem” siso Raryur Naek Ḇefarkin sya. Raryur Naek Ḇefarkin ansine sfasos rosai kofandun ro fafisu ḇesrow ine insama kakyar koḇena nsambraḇ pdef. Penatua, hamba pelayanan, ma pengawas wilayah sifnoḇek sidang ḇero supswan ine ḇesiper ma sḇuk akurfasnai ḇeramuma ro Raryur Naek Ḇefarkin sya. Yahwe kyur naek ansine fa smamwarek ko, ma siso nari ḇekarem faro Yahwe I. Inja, koḇesyowi naek ansine ido, ima koḇesyowi Yahwe I.​—Wasya 1 Tesalonika 5:12; Ibrani 13:17; mam Fasfas Ḇepupes 14.

16. Rosai ḇefnai fa kokyar kaku rur ḇesren iso ḇefarkin penatua sya fa skanow penatua ma hamba pelayanan ḇebabo?

16 Penatua ma hamba pelayanan sifnoḇek kokam fa kosouser ma koḇeoser pdef. Kakuḇae, sima sinapes ḇa raris ko kako. Inja, moḇsa skinfir si rai? Naek ansine fandun fa siso akurfasnai ḇero Wos Refo ya kwar. (1 Timotius 3:1-7, 12; Titus 1:5-9) Yahwe ḇyuk rur ḇesren Ḇyedi fa fyarkin manfasfas Refo sya fa sfas akurfasnai nane. Rofyor penatua sya skinfir penatua ḇaido hamba pelayanan ḇebabo oso ḇaim, fandun fa senadi sor fa Yahwe ḇyuk rur ḇesren resari. Inja nasnai kaku, Yahwe ma Yesus su iso ḇeḇuk akurfasnai ro sidang yadori. (Farfyar 20:28) Skanow naek ansine fa sifnoḇek ma smamwarek ko. Sima roi ḇepyum kaku Yahwe ḇyuk ḇe ko.​—Efesus 4:8.

17. Fafisu ono, imbude rosai fandun fa srar sya sifrur insama sfasnai syowi?

17 Imbude ro sidang ḇeḇeso, sakna penatua ḇaido hamba pelayanan sibor ḇa insama suf fararur ḇero sidang yadori. Rarirya ido, naek ḇebaptis kwar sya sifnoḇek pyan fararur ro sidang. Mboi, naek ḇebaptis sisya ḇa ido, srar sya bisa suf pyan fararur ro naek ḇebaptis kwar sya. Imbape, srar oso imbe duf fararur ro naek ḇebaptis kwar ido, fandun fa isaswo roi fa ḇyukidwarek ḇruri, raris lenso ḇaido kruḇen. (1 Korintus 11:3-10) Ifrur rarirya kada, fyasnai ḇyesyowi Yahwe I ḇeḇuk papoik faro ḇebukor ro kina ma ro sidang yadori.​—Mam Fasfas Ḇepupes 15.

KOḆESYOWI PAPOIK RO PAMARENTA

18, 19. (a) Farkarkor rosai kosmai ro Roma 13:1-7 ya? (b) Moḇsa koḇesyowi pamarenta sya rai?

18 Ro baboine, Yahwe ḇyuk swaf faro pamarenta sya fa suf papoik ḇeḇeso, ma dor ko fa koḇesyowi si. Sfasos pyum rosai kawasa sya sfandun na, smam sup koḇena, ma sfarkin organisasi nakam insama nambran pyum. Snonkaku Kristen sima sisouser wos ḇero Roma 13:1-7. (Wasya.) Koḇesyowi pamarenta sya ma kosouser rosai sor ro sup ḇaido moḇ koḇarek na. Imbude roi sor nane naksaramper kina koḇansi, sasewar koḇena, ma nana koḇena. Rupa ra, koḇak som ma kofasos pyum rosai pamarenta sya sifuken na. Mboi rofyor pamarenta sya sor ko fa kofrur roi Allah imewer na ido, na rariso? Manwawan Petrus doḇe, ”Inkoso syadi faro Allah ro inkoso snonkaku.”​—Farfyar 5:28, 29.

19 Rofyor roi ono nafnai fa kosrow kuker pamarenta raris mankara ḇaido polisi sya ido, koḇesyowi si ḇesya kwar. Roma inai babo Kristen sya sesyowi guru sesya ma ḇemamwarek rumfarkor ḇesesya. Ro moḇ kofararur, imbude min fararur koḇesi sesyowi bos koḇedi ḇa, mboi koma kofrur awer radiri. Kofrur radine ido, komnis raris Manwawan Paulus i, fafisu ono samswen faro i kako mboi ḇyesyowi pamarenta sya. (Farfyar 26:2, 25) Isyadi wer, sia sifrur pyum ko ḇa yo, koḇesyowi si ḇesya kwar.​—Wasya Roma 12:17, 18; 1 Petrus 3:15.

20, 21. Kofasnai syowi faro snonkaku ḇesesya ido, ine na nbuk roi ḇepyum risai?

20 Komam ro supswan ine ḇesiper kada, snonkaku ḇesyowi ḇesesya sibor ḇa. Mboi, Yahwe kawasa Ḇyesi sima siḇese. Koma komarisen koḇesyowi snonkaku syakam. Komarisen koso anun ro Manwawan Petrus i, doḇe, ”Mkoḇesyowi snonkaku syakam.” (1 Petrus 2:17, NW) Kofasnai syowi faro snonkaku ḇesesya ro fararur koḇena ido, nari smam na. Yesus ikofen ḇe ko ḇo doḇe, ”Mkofasnai sananai mkoḇena roro fararur ḇepyum, insama snonkaku sya smam na ma sisandik Mami mkoḇedi.”​—Matius 5:16, NW.

21 Kofasnai syowi koḇena ro kina yadori, sidang koḇedi, ma moḇ koḇarek ro na ido, imbude na kenem ḇepyum koḇena nafrur fa snonkaku ḇesesya simarisen sakfarkor fa sakfawi Yahwe I. Ma koḇesyowi snonkaku ḇesesya ido, ine nfasnai koḇesyowi Yahwe I. Nane na nafrur fa Yahwe imarisen, ma roi nane nfasnai koswar I.