Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 3

Kosewar Bati Ḇeyakswar Sinan I

Kosewar Bati Ḇeyakswar Sinan I

”Snonkaku ḇembran kuker snonkaku ḇefawinanem nari fyawinanem.”​—AMSAL 13:20.

1-3. (a) Farkarkor rosai kosmai ro Amsal 13:20 ya? (b) Rosai ḇefnai fa kokinfir pyum bati koḇesi?

 ROFYOR kapira oso ifawi dawos ḇaim, rosai sinan ḇyesuya sufrur nakam, ryower ma myam na kwar. Rarirya, rofyor iba muryase, na dakfrur raris moḇ sinan ḇyesuya sufrur raya. Inja, na kokandor ḇa rofyor komam eba sya kako kakara ma kenem sena namnis raris snonkaku bebati fanam kuker si.

2 Kosmai swarapepen ro Amsal 13:20, ryok radine, ”Snonkaku ḇembran kuker snonkaku ḇefawinanem nari fyawinanem.” Ro mnuk ine, wos snonkaku ”ḇembran kuker” snonkaku oso, nḇair nya wis kuker snonkaku ani monda ḇa. Ine kyurfasnai kako kyinfir fa ḇyebati fanam kuker i. Manḇefawinanem Refo oso ikofen ḇo doḇe, kombran kuker snonkaku oso nama koswar i ma koḇaḇir kofanam kuker i. Kakuḇae, kofanam kaku faro snonkaku oso ido, na napyan kaku fa dawninyan ko, isyadi wer rofyor komanen snonkaku ani kwar.

3 Bati koḇesi na sifnai ko fa kofrur roi ḇepyum syadi oroḇaido kofrur roi ḇeḇyeḇa syadi. Amsal 13:20 ikofen wer, ”Snonkaku ḇefrur wis kuker snonkaku ḇenawnower nari sismai roi ḇemun.” Kokinfir pyum bati ḇeswar faro Sinan I kada, nari ifnoḇek ko fa kosouser pdef faro Sinan I. Inja, rwama kofarkor fa komam snonkaku ḇerariso Yahwe imarisen fa ḇyebati kuker i.

SNONKAKU BEBATI KUKER ALLAH MOḆ SISNAI RAYA

4. Rosai ḇefnai fa koḇebati kuker Sinan ima syowi ḇeba kaku nairi? Rosai ḇefnai fa Yahwe dap Abraham i ḇe ’bati Ḇyedi’?

4 Yahwe, Manḇepoik Supswan Farsyos Ḇeba ine, ḇyuk swaf fa koḇebati kuker I. Inema syowi ḇeba kaku nairi. Mboi, Yahwe kyinfir pyum kaku bati Ḇyesya. Kyinfir snonkaku ḇeswar I ma ḇekyar faro I. Imnis ra Abraham i. Imarisen fa ifrur rosai monda Sinan dor ro i na. Abraham fyasnai kakyar ma soasuser ro kenem ḇyena ḇesya kwar. Imarisen ḇyuk roma oser baken ḇyedi, Ishak i, fa imar ḇe farsarser. Abraham ikyar ”Allah ipok ḇyuk kaḇer kankenem faro Ishak ro marmar ḇyedi”. (Ibrani 11:17-19; Kejadian 22:1, 2, 9-13) Abraham ikyar ma isouser faro Yahwe I, inja Yahwe dap i ḇe ’bati Ḇyedi’.​—Yesaya 41:8; Yakobus 2:21-23.

5. Moḇsa Yahwe myam snonkaku ḇesouser faro I sya?

5 Yahwe myam bati Ḇyesi sesyowi kaku kukro mankunsi kako smam Yahwe fyandun syadi ro roi nakam. (Wasya 2 Samuel 22:26.) Simarisen sisouser faro I ma sibur I ḇa kukro siswar I. Refo doḇe Allah ima ”fyanam faro snonkaku ḇena sne ḇenapes”, isoine snonkaku ḇesouser faro I sya. (Amsal 3:32) Yahwe dor bati Ḇyesine fa srama sedakam ro ’rum’ Ḇyedi. Dor si fa sisyom ma senadi sor I ro fafisu risai monda.​—Mazmur 15:1-5.

6. Moḇsa kofasnai saswar koḇena faro Yesus i rai?

6 Yesus doḇe, ”Rofyor oso iswar aya, ikada nari ḇyeuser farkarkor ayena, ma Mami nari iswari.” (Yohanes 14:23) Inja, imbe koḇebati kuker Yahwe ido, fandun fa koswar Yesus i ma kofrur raris rosai ikofen na. Rupa ra, kosouser Yesus parenta ḇyena fa kokofenḇair ankinem ḇepyum faro snonkaku sya ma kofrur si fa sakḇe manfamyan. (Matius 28:19, 20; Yohanes 14:15, 21) Koswar Yesus iso eḇedari komarisen koso pyum kaku moḇ imbran raya. (1 Petrus 2:21) Yahwe na imarisen rofyor myam koso pyum kaku raris Roma Ḇyedi ro wos ma fararur koḇena kam.

7. Rosai ḇefnai fa koḇebati kuker Yahwe bati Ḇyesi?

7 Yahwe bati Ḇyesi sima sikyar I, sibur I ḇa, sisouser I, ma siswar faro Roma Ḇyedi. Na komarisen kokinfir bati ḇerarirya ke? Bati koḇedi iso pyum Yesus nyan ḇyena ma imyaren fyarkor snonkaku ḇese fa sakfawi Allah Karajan Ḇyedi ido, nane nari nafnoḇek ko fa kokenem pyum syadi ma nari kobur Yahwe I ḇaḇeri.

KOFARKOR RO FARFYAR ḆERO REFO

8. Rosai wamarisen ro Rut ma Naomi ḇaḇebati suḇena?

8 Farfyar ḇero Refo ḇekur ḇe ḇaḇebati, naisya nabor fa kun farkarkor ro na. Oser ya iso, farfyar ro Rut ma Naomi su. Bin ansuine suramaker sup ma moḇ ḇesisye. Naomi ima Rut imbanyo ḇyediri. Inja, ḇyesinan syadi ro Rut i. Mboi, suḇebati kukro suswar Yahwe I. Rofyor Naomi imbe ibur sup Moab ma kyaḇer ḇe sup Israel, ”Rut isya pdef kuker Naomi i”. Rut ikofen yoḇ Naomi ḇo doḇe, ”Er bedi iso er yediri, ma Allah bedi iso Allah yediri.” (Rut 1:14, 16) Rut ifrur pyum Naomi i. Rofyor suraro Israel kwar, Rut fyararur marḇak faro bati ḇyedine. Naomi iswar fafaya Rut i ma ḇyuk anun ḇepyum faro i. Rut ryower rosai Naomi ikofen na, ma ḇarpur mura Yahwe ḇyuk barakas nabor ḇe su.​—Rut 3:6.

9. Rosai wamarisen ro Daud ma Yonatan ḇaḇebati suḇena?

9 Roi ḇepyum ḇese ro Daud ma Yonatan ḇaḇebati suḇena iso sukam susouser faro Yahwe I. Yonatan ḇyeumur syadi ro Daud i. Swaf ro umur suḇena iso taun ri 30, ma Yonatan iso na ḇefadwer kmari fa ḇye raja ro Israel. (1 Samuel 17:33; 31:2; 2 Samuel 5:4) Imbape, rofyor Yonatan fyawi Daud iso nari Yahwe kyinfir fa ḇye raja, sneri ḇyedosam ḇa ma imsor ḇa. Mboi, Yonatan isewar kaku fa isaramper Daud i. Rupa ra, fafisu roi ḇemun imbe nkur Daud i, Yonatan ’syambraḇser Daud kakyar ḇyena faro Yahwe I’. Oso wer ido, imarisen imarwarek Daud i. (1 Samuel 23:16, 17) Daud dakbur Yonatan i ḇaḇeri. Daud ikofen kaku ḇo doḇe nari myamwarek Yonatan kina ḇyesi, ma ifrur na radiri isof Yonatan imar.​—1 Samuel 18:1; 20:15-17, 30-34; 2 Samuel 9:1-7.

10. Farkarkor rosai wun ro snonkbor Ibrani rikyor anskoya ḇaḇebati skoḇena?

10 Syadrakh, Mesyakh, ma Abednego skoma snonkbor Ibrani skoiri. Sun sko fa skobur sinan skoḇesya fafisu skobaḇa kaker. Inja, skoḇinkwanbur kina skoḇesya, ḇesyaḇo skofnoḇekyae sko fa skosouser pdef faro Yahwe I. Rofyor skoba muryase, skosmai fafrowes ro kakyar sena rofyor Raja Nebukhadnezar iwan sko fa skosyom amfyanir ro brawen. Mboi, Syadrakh, Mesyakh, ma Abednego skomewer ma skoḇe, ”Na nkopok nkosyom allah-allah besya ḇaḇeri, ḇaido nkoḇansuba faro amfyanir ro brawen wafrur ani.” Fafisu skosmai fafrowes ro kakyar sena, skosouser pdef faro Allah skoḇedi.​—Daniel 1:1-17; 3:12, 16-28.

11. Rosai ḇefnai fa Paulus ma Timotius ḇaḇebati suḇenama napyum?

11 Rofyor Manwawan Paulus isrow kuker snonkbor oso ḇenir ḇe Timotius, myam iswar Yahwe I ma myamwarek sidang. Inja, Paulus fyarkor pyan i fa ifnoḇek naek srar ḇero moḇ ḇese. (Farfyar 16:1-8; 17:10-14) Paulus doḇe Timotius ima ifnoḇek i kwar ro afuffarmyan faro fararur ḇesren ya. Paulus ifawi Timotius nari ’kyara kaku fandun’ ro naek srar sya. Paulus ma Timotius sufararur marḇak kayam fa sufarmyan ḇe Yahwe I, ma ḇarpur mura suḇebati fanam kaku.​—Filipi 2:20-22; 1 Korintus 4:17.

KOMAM PYUM MOḆSA KOKINFIR BATI KOḆESYA

12, 13. (a) Rosai ḇefnai fa kokinfir pyum bati koḇesya ro sidang yadori? (b) Rosai ḇefnai fa Manwawan Paulus ḇyuk swarapepen ro 1 Korintus 15:33 yandi?

12 Ro sidang yadori, kofarkor ro naek srar ḇemarisen ḇefnoḇekyae insama kosouser pdef. (Wasya Roma 1:11, 12.) Mboi, ro sidang yadori kako, fandun fa komam pyum moḇsa kokinfir bati ḇefanam faro ko rai. Naek srar koḇesya sramaker moḇ ma kenem ḇesisye. Ono wer ido, sia insape saksun babo ro kakaku, ḇesesya wer sfarmyan ḇe Yahwe I fyoro kwar. Inja, rupa ra komam ro aibon kada, dakfandun swaf fa imbrai, wis koḇena kuker Yahwe I imnis radiri. Rarirya, fandun fa kokam kowaf pyum ḇo koswaryae ko ma koḇuk fawinanem koḇena fa kokinfir pyum mansei na kona ḇe bati.​—Roma 14:1; 15:1; Ibrani 5:12–6:3.

13 Fafisu ono, fandun fa kosasor kaku ko ro sidang yadori. Imbude, naek ḇaido srar ono kenem sena namnis ḇa kero. Ḇaido, sia sisnurem ker rawo nafnai fa payamyum ya isya ro sidang yadori ḇa. Mboi, kokandor ḇa kukro ro abad randak naiwara kako, fafisu ono samswen ḇeradiri naisya ro sidang yadori. Iso eḇedari Manwawan Paulus ḇyuk swarapepen faro snonkaku Kristen sya ḇo doḇe, ”Oso ifrowes awer mko. Ḇaḇebati ḇeḇyeḇa nafrur fa kenem ḇepyum iḇyeḇa.” (1 Korintus 15:12, 33, Terjemahan Dunia Baru [NW]) Paulus ḇyuk swarapepen kako faro Timotius i fa kyinfir pyum mansei nari nya ḇe bati ḇefanam. Inja ro baboine, kakfrur radiri.​—Wasya 2 Timotius 2:20-22.

14. Moḇsariso na bati kokinfir sya sifnai wis koḇena kuker Yahwe I rai?

14 Fandun kaku fa komamwarek wis koḇena kuker Yahwe I. Ima roi ḇefandun kaku fa komyof nairi. Inja, na komewer koḇebati kuker mansei monda nari ḇefnai fa kakyar koḇena nsambraḇ ḇa ma ḇefnai fa wis koḇena kuker Yahwe I namuk. Rupa ra koḇe kan kyum, mboi korir kyum ani ro mani saprop ido, nari syosef dur ḇemarnden oḇa. Imnis radiri, koḇebati kuker snonkaku ḇefrur roi ḇesasar ido, na samswen fa kofrur roi ḇekaku. Inja, fandun fa kokinfir pyum kaku mansei na kona ḇe bati.​—1 Korintus 5:6; 2 Tesalonika 3:6, 7, 14.

Kosewar pyum ido na kosmai bati ḇepyum ḇeswar faro Yahwe I

15. Rosai na kofrur insama kosmai bati ro sidang yadori?

15 Ro sidang yadori, na kosmai bati ḇeswar kaku faro Yahwe I. Siso nari kokinfir fa kona si ḇe bati. (Mazmur 133:1) Kokinfir bati ido, kosewar monda awer bati ḇena umur ḇaido ḇerama ro keret ḇemnis kuker konsya. Koswarepen, Yonatan ima ḇyeumur syadi ro Daud i, ma Rut ḇyabo syadi ro Naomi i. Inja, komarisen koso anun ro Refo ine, ”Mkoḇas mkosnemna.” (2 Korintus 6:13; wasya 1 Petrus 2:17.) Koso syadi Yahwe nyan ḇepyum Ḇyena ido, nari ḇesesya simarisen sḇebati kuker ko.

ROFYOR SAMSWEN ISYA

16, 17. Rofyor snonkaku oso ro sidang ifrur fa komsor ido, rosai kopok kofrur awer na?

16 Komam snonkaku oser-oser ro kina yadori, rari, marisen, ma kakara sena neḇesisye. Ro sidang yadori, moḇryairi. Roi nane nafrur fa kenem ine ipyum syadi, ma kofarkor nabor ro oso ma ḇesesya. Mboi fafisu ono ido, roi nane nafnai fa kokara sasar naek srar koḇesi rawo kofafayaf si. Imbude komsor fasawsaw ḇaido kosnesna nasam faro si. (Amsal 12:18) Inja, samswen ḇeradine nkur ko ido na nafnai fa koḇesanekar ḇaido koḇinkwanbur sidang ya ke?

17 Oroḇa. Rofyor sino sifrur fa kofafko, nari koḇinkwanbur sidang ya ḇa. Yahwe I ḇefrur fa komsor ḇa, mboi iso ḇeḇuk kenem ma roi ḇepyum nakam maro konya. Inja, Yahwe iso ḇena hak fa ismai saswar ma soasuser ro ko. (Fasasna 4:11) Sidang iso roi ḇepyum Yahwe ḇyuk ḇe ko fa syambraḇser kakyar koḇena. (Ibrani 13:17) Na kopok kopampum roi ḇepyum ine ḇa kukro snonkaku oso ifrur fa kofafko kwar.​—Wasya Mazmur 119:165.

18. (a) Rosai nari ḇefnoḇek ko fa kokain pyum kuker naek srar koḇesi? (b) Rosai ḇefnai fa koḇuk ampun faro snonkaku ḇesesya?

18 Koswar naek srar koḇesi, ma komarisen kokain pyum kuker si. Yahwe dor ko fa konapes kaku raris I ḇa, inja kakfrur radiri. (Amsal 17:9; 1 Petrus 4:8) Kokam kofrur sasar, mboi kona saswar ido nari ’koḇuk ampunyae’ kuker kosnesna ḇesiper ḇesya kwar. (Kolose 3:13) Kona saswar ido nari roi ḇemankenem ḇa, kofrur na ḇe roi ḇesamswen ḇeba ḇa. Kakuḇae, oso ifrur fa kofafko kwar ido, na samswen fa kofarander na. Imbude na kosnesna nasam ma kokram masasor faro snonkaku ani. Mboi, roi nane nari nafrur fa koḇeaski ḇa ma kopapum monda. Inja, koḇuk ampun faro snonkaku ḇefrur fa komsor kwar ani kada, nari kakara koḇena napyum, sidang ḇyeoser, ma ḇefandun syadi ya iso, na wis koḇena kuker Yahwe I nsambraḇ ḇesya kwar.​—Matius 6:14, 15; Lukas 17:3, 4; Roma 14:19.

ROFYOR OSO SISASYAR I

19. Fafisu risai insape komnai koḇebati kuker snonkaku ḇero sidang yadori?

19 Snonkaku oser-oser ro kina yadori, sakwarpu samande kina sedi imbran pyum. Mboi kwarapan, oso isya imewer ḇo ifrur napnap. Sikam sisewar kwar fa sifnoḇek i, mboi imewer. Mankundi isasyarbur rum, ḇaido ḇebukor ro kina iwan i fa isasyarbur rum sedi. Ro sidang yadori, moḇryairi. Imbude oso ifrur ker roi Yahwe imewer na rawo nafnai roi ḇepyum ḇa faro sidang. Imbude kyinfir fa isasyarbur sidang, ḇaido sisasyarbur i ro sidang ya. Sifnoḇek i kwar mboi imewer, ma imewer ryo sidang wer. Mura, kyinfir fa isasyarbur sidang. Roi ḇeradine isya ro sidang ido, Refo ya iwan ko fa komnai koḇebati kuker snonkaku ani. (Wasya 1 Korintus 5:11-13; 2 Yohanes 9-11) Imbape, ima bati ḇaido karyer ḇefanam koḇediri ido, nari roi ine syamswen kaku. Mboi, fandun fa koswar syadi Yahwe I ro mansei monda.​—Mam Fasfas Ḇepupes 8.

20, 21. (a) Rosai ḇefnai fa sisasyarbur snonkaku ḇesasar ro sidang, nama nfasnai nyan saswar nairi? (b) Rosai ḇefnai fa komam pyum kaku mansei na kona ḇe bati?

20 Sisasyarbur snonkaku ḇesasar ro sidang, nane nfasnai Yahwe saswar Ḇyena. Roi nane nafrur fa sidang kyain pyum ro snonkaku ḇefandun ḇa faro Yahwe parenta Ḇyena. (1 Korintus 5:7; Ibrani 12:15, 16) Ine iso swaf ḇepyum fa kofasnai koma koswar Yahwe I, komarisen kosouser parenta Ḇyena, ma kofasren snonsnon Ḇyedi. (1 Petrus 1:15, 16) Ma sisasyarbur snonkaku ḇesasar ani kako, nane nfasnai Yahwe iswar i. Aprer ḇepakrek anna nafrur fa snonkaku ani fyawi sasar ḇyena ma imarisen ido nari fyadwer kenem ḇyedi. Fyor iwara, sibor sya sisasyarbur si kwar mboi skaḇer ḇe Yahwe I wer, ma naek srar sya simarisen smam skaḇer wer ḇe sidang yadori.​—Ibrani 12:11.

21 Rosai imbe kokofen wer, bati koḇesi na sawninyan ko ḇae. Inja, komam pyum kaku mansei na kona ḇe bati. Koswar snonkaku Yahwe iswar sya kada, nari kokain rofandu snonkaku ḇesaramper ko fa kobur Yahwe I ḇa isof fyoro-fyoro.