Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 5

Kosowarpu Awer ro Dunya Ine Ḇesya Kwar

Kosowarpu Awer ro Dunya Ine Ḇesya Kwar

”Mkoma mkakwarpu ro dunya ine ḇa.”​—YOHANES 15:19, Terjemahan Dunia Baru [NW].

1. Rosai Yesus kyara ro roḇ rofyor imar ḇaim?

 RO ROḆ rofyor Yesus imar ḇaim, ifawi nari ibur manfamyan ḇyesi. Inja, imkakwarek kenem sena ro ras ḇarponi. Rarirya, ikofen yoḇ si, ”Mkoma mkakwarpu ro dunya ine ḇa.” (Yohanes 15:19, NW) Mura, ḇyenadiwarek si ḇo dor faro Kmari radine, ”Sima sakwarpu ro dunya ine ḇa, raris aya kako yakwarpu ro dunya ine ḇa.” (Yohanes 17:15, 16, NW) Rosai Yesus ikofen kaku ya?

2. Wos ”dunya” Yesus ikofen anya kyur ḇe?

2 Wos ”dunya”, kyur ḇe snonkaku ḇeyakfawi Allah ḇa ma ḇero Ibiris papoik ḇyena. (Yohanes 14:30; Efesus 2:2; Yakobus 4:4; 1 Yohanes 5:19) Rosai na kofrur fa kakwarpu ro dunya ine ḇa? Ro farkarkor ine, nari kawos nyan riḇeso. Ḇepon ya, kufepen nako pdef faro Allah Karajan Ḇyedi ma kowaira oso ḇa. Inema kosowarpu ro fararur polotik na ḇa. Kosampum kakara dunya ine. Komam pyum moḇsa kosansun ko rai ma moḇ kosnai raya. Kona mamam ḇepyum faro pipi na. Kun kako romamun Allah fyasos kam faro ko na.​—Mam Fasfas Ḇepupes 16.

KUFEPEN NAKO FARO ALLAH KARAJAN ḆYEDI

3. Moḇsa Yesus myam fararur polotik na rai?

3 Fafisu Yesus ryo supswan ine, myam roi ḇeḇyeḇa nabor ma kenem na nsamswen. Iswar kaku snonkaku sya ma imarisen ifnoḇek si. Inja, nane nafrur fa imarisen dakḇe manfarkin polotik ke? Oroḇa. Yesus ifawi sima sfandun kaku Allah Karajan Ḇyedi, ḇaido pamarenta Ḇyedi. Yesus iso nari ḇe Raja, ma Karajan ine naiso ḇeknam ro fararmyan ḇyena. (Daniel 7:13, 14; Lukas 4:43; 17:20, 21) Yesus daksowarpu ro fararur polotik oḇa, mboi iwaira faro oso ḇa ḇesya kwar. Rofyor dores ro ḇarpon Gubernur Romawi Pontius Pilatus, ikofen ḇo doḇe, ”Karajan ayedi isya ro dunya ine ḇa.” (Yohanes 18:36, NW) Manfamyan ḇyesi sakwaira faro oso ḇa. Syap On the Road to Civilization doḇe snonkaku Kristen ḇero abad randak siwara ”simewer suf nasan polotik”. Snonkaku Kristen ḇekaku ro baboine sakfrur rarirya. Kosewar fa kufepen nako Allah Karajan Ḇyedi monda ma kowaira faro fararur polotik ḇero dunya ine ḇa.​—Matius 24:14.

Fasos Au kwar fa wawoswarek kakyar Bena faro Allah Karajan Ḇyedi monda ke?

4. Moḇsa snonkaku Kristen ḇekaku sya sakfnoḇek Allah Karajan Ḇyedi rai?

4 Fararur ro duta ḇeba iso ḇyarek ro sup ḇese ḇo ḇyewakil faro sup ḇyedi. Inja, na daksowarpu ḇa ro fararur polotik ḇero sup moḇ ḇyarek ya. Ḇesmai ramrem sya kako, simnis radiri. Manwawan Paulus fyasḇair si ḇo doḇe sima ”duta-duta ḇewakil faro Kristus i”. (2 Korintus 5:20, NW) Ḇesmai ramrem ansine siso ḇewakil faro Allah Karajan Ḇyedi. Sisowarpu ḇa ro fararur polotik ma pamarenta ḇero dunya ine na. (Filipi 3:20) Sifnoḇek snonkaku riyuta sya insama sakfarkor fa sakfawi Allah Karajan Ḇyedi. ’Domba-domba ḇese’, sakfnoḇek si. Sima sna saneraro fa sikenem fyoro ro dunya babo ya. Si kako sakwaira faro oso ḇa ḇesya kwar. (Yohanes 10:16; Matius 25:31-40) Inja, kofawi kaku kwar snar snonkaku Kristen ḇekaku sima saksowarpu ro fararur polotik ḇero dunya ine ḇa.​—Wasya Yesaya 2:2-4.

5. Rosai ḇefnai fa snonkaku Kristen sima siso ro mamamun ya ḇa?

5 Snonkaku Kristen ḇekaku smam naek srar ḇena kakyar oser sya raris kina sesi. Sramaker sup ma kenem ḇesisye, mboi sḇeoser pdef. (1 Korintus 1:10) Koso ro mamamun ya ido, ima komun kina ḇaido naek srar koḇesi. Imbape, Yesus iwan ko fa koswaryae ko. (Yohanes 13:34, 35; 1 Yohanes 3:10-12) Isyadi wer, Yesus iwan faro manfamyan ḇyesi fa siswar mbroḇ sesi.​—Matius 5:44; 26:52.

6. Moḇsa Yahwe kawasa Ḇyesi smam pamarenta sya rai?

6 Snonkaku Kristen koine kowaira faro oso ḇa, mboi kosewar kaku fa kokenem pyum ro moḇ koḇarek na. Rupa ra, koḇesyowi pamarenta sya kuker kosouser faro roi sor fa kofrur na, ma koḇak som. Mboi, koḇuk faro Allah rosai Allah nya na. (Markus 12:17; Roma 13:1-7; 1 Korintus 6:19, 20) Roi Allah nya na iso, saswar koḇena, soasuser koḇena, ma samsyom koḇena faro I. Komarisen syadi koḇuk kenem koḇena faro Yahwe I ḇardibur kosouser I ḇa.​—Lukas 4:8; 10:27; wasya Farfyar 5:29; Roma 14:8.

KOSAMPUM KAKARA DUNYA INE

7, 8. Kakara dunya ine ido rosairiri, ma rariso dawninyan snonkaku sya rai?

7 Koḇinkwanbur Setan dunya ḇyedine ido, komam monda awer kakara dunya ine dawninyan kakara koḇena. Kakara dunya ine iso nyan swaruser ma kenem ro snonkaku ḇesyom Yahwe I ḇa sya, ine ryamuma ro Ibiris i. Mboi, snonkaku Kristen ḇekaku sima siḇese. Paulus ikofen ḇo doḇe Allah ḇyuk ḇe snonkaku Kristen ḇekaku ansine kakara ro dunya ine ḇa, mboi Allah rur ḇesren Ḇyedi.​—1 Korintus 2:12; Efesus 2:2, 3; mam Fasfas Ḇepupes 17.

8 Kakara dunya ine ifnai fa snonkaku sya sfandun mankunsi, sararer si, ma sisampampum. Nane nafnai fa simewer sisouser faro Allah parenta Ḇyena. Ibiris imarisen fa snonkaku sya sifrur marisen sena ḇo skara faro roi nari ḇekur si na ḇa. Imarisen fa snonkaku sya sikyar snar marisen ḇesasar ro baken saprop ma mkamor, iso roi ḇefandun syadi ro kenem ine. (1 Yohanes 2:16; 1 Timotius 6:9, 10) Ibiris syewar marmar kaku fa ifrowes ma dawninyan Yahwe kawasa Ḇyesi fa siso nyan kakara ḇyena.​—Yohanes 8:44; Farfyar 13:10; 1 Yohanes 3:8.

9. Moḇsa kakara dunya ine dawninyan ko rai?

9 Rupa ra wam, kakara dunya ine isya ro moḇ nakam. Koḇesewar kaku fa kopampum na ḇa ido, nari koso nyan kakara ḇero dunya ine. (Wasya Amsal 4:23.) Kosasor ko ḇa ido, na komam rya roi ono nsasar ḇa. Rupa ra komam monda kakara ma fararur ro snonkaku ḇesyom Yahwe I ḇa sya, dawninyan ko. (Amsal 13:20; 1 Korintus 15:33) Oroḇaido, nafnai fa komam sonin ḇeḇyeḇa na, snonkaku ḇesasyar ro kakaku, ma farfnak olahraga ḇefo famfaḇri.​—Mam Fasfas Ḇepupes 18.

10. Moḇsa kopampum kakara dunya ine rai?

10 Inja, rosai na kofrur insama kakara dunya ine dawninyan ko ḇa? Fandun fa kofanam pdef faro Yahwe I ma koso farkankin Ḇyena. Koḇenadi ḇesya kwar faro Yahwe I ḇo kor rur ḇesren Ḇyedi ma komyaren ro fararur ḇesren ḇesya kwar. Yahwe iso ḇena papoik ro supswan ma farsyos ine. Inja, kokyar na ifnoḇek ko fa kopampum kakara ḇero dunya ine.​—1 Yohanes 4:4.

ḆESYOWI SINAN I KUKER MOḆ WASANSUN AU RAYA

11. Moḇsa kakara dunya ine dawninyan moḇ snonkaku sya sisansun si rai?

11 Kofasnai kako koma kosowarpu ro dunya ine ḇa kuker komam moḇ kosnai raya. Snonkaku ḇebor ḇero baboine sisansun si insama ḇesesya smanen si, sifrur fa ḇesesya senafsu, sfasnai kenem ḇefandun ḇa, ḇaido sfasnai nana sena fa ḇesesya smam. Sia wer ido, sfandun faro moḇ sisnai raya ḇa, inja sisansun famfnom si ḇaido sisun sansun ḇeradir. Komewer kofrur radine.

Moḇ yasnai ine nfasnai ayama yaḇesyowi Yahwe I ke?

12, 13. Wos farkin rosai monda na ḇefnoḇek ko fa kofawi moḇ kosansun ko raya?

12 Mboi, koma kosyom Yahwe I, inja komarisen kosansun pyum ko, sansun na nasren, napyum, ma namnis faro fafisu ya. Kosansun ko kuker payamyum ma syowi insama nfasnai koma kosyom faro Allah.​—1 Timotius 2:9, 10; Yudas 21.

13 Moḇ kosnai raya naiso snonkaku ḇesesya sḇukimam Yahwe I ma kawasa Ḇyesi. Komarisen ’kofrur roi nakam fa koksandik Allah’. (1 Korintus 10:31) Kosansun ko kuker payamyum iso koḇesyowi kako kakara ma mamam ro snonkaku ḇesesya. Inja, rofyor imbe kokinfir sansun ḇaido komam moḇ kosnai raya, koswarepen snar roi kokinfir na nari dawninyan snonkaku ḇesesya.​—1 Korintus 4:9; 2 Korintus 6:3, 4; 7:1.

14. Fakfuken risai na kokara resari rofyor imbe kokinfir sansun risai na kosun faro fararur ḇesren na?

14 Moḇsa kosansun ko rofyor koḇe kora koso fananjur ḇaido ḇaḇeḇaryas? Moḇ kosansun ko nḇair kofandun mankunko monda ke? Nyan kosansun ko nafnai fa snonkaku ḇesesya simai ke? Na kokara moḇ kosansun ko nama marisen koḇenairi ḇo kokara snonkaku ḇesesya ḇa ke? (Filipi 4:5; 1 Petrus 5:6) Kakuḇae, na komarisen snonkaku sya smam kosnai pyum, mboi roi ḇefrur fa kopyum syadi iso rari-rari Kristen koḇena. Naiso Yahwe myam ro na. Myam kaku manseisiko, isoine myam ro famankor ’ḇena nek ro sne ḇeyokef ḇeḇemaeja kaku ro mamam Ḇyedi’.​—1 Petrus 3:3, 4.

15. Rosai ḇefnai fa Yahwe ḇyuk akurfasnai nakam ḇa faro moḇ kosansun ko rai?

15 Yahwe ḇyuk akurfasnai oser-oser ḇa faro rosai na kosun ma kosun awer na. Imbape, ḇyuk wos farkin ro Refo insama kokinfir pyum. (Ibrani 5:14) Imarisen wos snemuk koḇena, roi eba ke kasun ke, ndramuma ro saswar koḇena faro I ma min koḇesi. (Wasya Markus 12:30, 31.) Ro supswan ine ḇesiper, Yahwe kawasa Ḇyesi nyan sisansun si nasnai ḇesisye kukro ine ndramuma ro moḇ srama ya ma rosai simarisen na. Roi nane nasnai pyum ma nafrur marisen.

MAMAM ḆEMNIS FARO NANA PIPI

16. (a) Moḇsa mamam dunya ine faro pipi ya iḇese ro Yesus farkarkor ḇyena? (b) Fakfuken risai fandun fa kokara na?

16 Ibiris imarisen fa snonkaku sya skara roi ḇefrur fa simarisen iso pipi ma nana arasai na. Mboi, Yahwe kawasa Ḇyesi sifawi roi nane nkaku ḇa. Koma kokyar Yesus i. Doḇe snonkaku oso nana ḇyena nabor kaku rariryano, nana ḇyena nbuk kankenem faro i ḇa. (Lukas 12:15) Pipi na nbuk marisen ḇekaku oḇa. Nbuk bati ḇekaku ḇe ko ḇa, nbuk sneprei oḇa, ḇaido nbuk kankenem fyoro ḇa. Kakuḇae, kofandun nana arasai kerno fa kosmai marisen ro kenem ine. Mboi, Yesus doḇe kona wis ḇepyum kuker Allah ma komam samsyom koḇena faro Allah ḇe roi ḇefandun kaku ro kenem koḇena mande na komarisen. (Matius 5:3; 6:22) Kwarapan, ’Mamam ayena imnis ra moḇ dunya ine myam pipi ya ke? Ras nakam pipi iso yakain yakara ma yawos monda ker ke?’​—Lukas 6:45; 21:34-36; 2 Yohanes 6.

17. Payamyum risai nari kosmai rofyor kopampum moḇ dunya ine myam pipi raya?

17 Kofarmyan faro Yahwe I ma kopampum mamam dunya ine faro pipi na kada, nari kenem koḇena napyum syadi. (Matius 11:29, 30) Nari koryaḇ faro rosai kona kwar, mura sne ma swaruser koḇena naknon. (Matius 6:31, 32; Roma 15:13) Nari komkakwarek syadi faro arasai koḇena ḇa. (Wasya 1 Timotius 6:9, 10.) Nari kosmai marisen kukro kofasnai frur pyum. (Farfyar 20:35) Kokenem radine kada, nari kona swaf nabor syadi faro snonkaku koswar sya. Ḇepyum syadi wer, nari kenef pyum syadi.​—Pengkhotbah 5:12.

ROMAMUN ALLAH FYASOS KAM NA

18. Rosai Ibiris syewar kaku fa ifrur ḇe ko na?

18 Ibiris syewar kaku fa imeruk wis koḇena kuker Yahwe I. Inja, kosewar kaku fa komamwarek wis anna. Koma komamun fa ’kosampum rur ḇeḇarḇor’ sya. (Efesus 6:12) Ibiris ma ḇeso i sya, simewer kosmai marisen ḇaido simewer kokenem fyoro. (1 Petrus 5:8) Kakuḇae, siso mbroḇ ḇesambraḇ kaku, mboi na komkei ro si kuker fafnoḇek ro Yahwe I!

19. Moḇsa Efesus 6:14-18 fyasnaiḇair romamun Allah fyasos kam faro snonkaku Kristen sya rai?

19 Ro fafisu naiwara, sordade sya siḇe sra smamun ido, sisun romamun sfasos kwar fa nadwarek si. Rarirya kako, fandun fa kosun romamun Allah fyasos kam ḇe ko na. (Efesus 6:13) Nari nkadaunwarek ko. Sap romamun nane ro Efesus 6:14-18 (NW), ”Inja, mkores nako ḇo mkosower ḇeḇoḇek sifer isoine kakaku, mkosun sansun ḇedwarek anderkor isoine kenem ḇepyum, ma mkosower sepato isoine mkofasos fa mkoḇaryas ankinem ḇepyum ḇekur aski ya. Oso wer ido, mkun adai ḇeba isoine kakyar, insama mkoḇukimbrer ikoi ḇesak nakam ḇeramuma ro Ibiris i. Ma, mkun roi ḇesaswo bukor isoine fasaspar, mkun kako sumber rur isoine Allah wos Ḇyena ḇo mkoḇenadi faswef kuker farkankin ro rur ḇesren ro fafisu nakam, ro nadi ma fararyor rosairirya kam.”

20. Rosai kofrur insama ”romamun Allah fyasos kam na” nafnoḇek ko?

20 Sordade oso ḇyefnder fa syun romamun oser monda ido, nari baken ḇyeja ono nbas. Moḇ ine iso na mbroḇ sya smam kaku ro na. Inja, komarisen kosun ”romamun Allah fyasos kam na” fa nkadaunwarek ko. Kopok koḇefnder awer fa kosun nakam ro ras nakam, ma komamwarek na fa napyum pdef. Mamamun koḇena nambran pdef rawo Yahwe imkok Setan dunya ḇyedine ma myunpres Ibiris warpu ḇeso i sya ro supswan ine bori resari. (Fasasna 12:17; 20:1-3) Inja, koisya kopampum marasrisen ḇesasar ḇaido koḇesewar fa kopampum raryar ḇa koḇena ido, kosusu awer!​—1 Korintus 9:27.

21. Rosai na kofrur insama komkei ro Ibiris i?

21 Ibiris syambraḇ syadi ro ko. Mboi, Yahwe ifnoḇek ko ido, nari komkei ro i! Fandun fa koḇenadi kor ḇe Yahwe I, kofarkor Wos ḇesren Ḇyena, ma koḇeoser kuker naek srar koḇesi insama kosouser pdef. (Ibrani 10:24, 25) Nane kam, nari nafnoḇek ko fa kosouser pdef faro Allah ma nfasos ko fa kawoswarek kakyar koḇena.

KOFASOS KO FA KAWOSWAREK KAKYAR KOḆENA

22, 23. (a) Rosai na kofrur insama kofasos pyum ko fa kawoswarek kakyar koḇena? (b) Rosai nari kofarkor ro farkarkor ḇerama ya?

22 Kofasos pyum ko fa kawoswarek kakyar koḇena ro fafisu nakam. (Yohanes 15:19) Saksi-Saksi Yahwe kenem sena nasnai ḇese kaku ro snonkaku ḇebor sya ro roi ono. Inja, wafukenpan, ’Yafawi kaku roi ḇefnai fa nkoma nkofrur radine ke? Yakyar Wos Refo ma women ḇesouser ma ḇefawinanem roi sikofen na nkaku ke? (Matius 24:45; Yohanes 17:17) Yamarisen kaku sor aya ḇe Saksi-Saksi Yahwe ke? (Mazmur 34:2; Matius 10:32, 33) Yafasos kwar fa yakofenḇair pyum kakyar ayena faro snonkaku ḇesesya ke?’​—Wasya 1 Petrus 3:15.

23 Ro fafisu ḇebor, kofawi pyum rosai na kofrur fa kaksowarpu ro dunya ine ḇa. Mboi fafisu ono, na kofawi pyum ḇa rosai fandun fa kofruri. Ibiris isewar ker nyan fa ifrowes ko. Denem oser ya iso hiburan na. Rarirya, moḇsa na kokinfir pyum hiburan na rai? Farkarkor ḇerama ine nari dawos na.