Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 2

Sneuser Ḇesren ro Ḇarpon Allah

Sneuser Ḇesren ro Ḇarpon Allah

”Mkofaduru sneuser mkoḇena fa nasren pdef.”​—1 PETRUS 3:16, Terjemahan Dunia Baru [NW].

1, 2. Rosai ḇefnai fa kofandun roi ḇefarkin ko ro moḇ kofawi pyum ḇa na? Rosai Yahwe ḇyuk fa fyarkin ko ro kenem koḇena ine?

 KOKARAPAN kombran ro supyado. Mura, wam ya ifnak rawo sup ya isnai mankun ḇa. Roi nane nafnai fa koḇe kokmom nyan kombran ro na. Inja, rosai na ḇefnoḇek ko insama kofawi nyan ḇesrow ḇo kobyor ḇa? Kofandun roi ḇefarkin ko, raris kompas, ori, mak, peta, GPS (roi ḇekurfasnai moḇ roro satelit), oroḇaido snonkaku ḇefawi pyum supyado ani. Kofandun kaku roi ḇefarkin ko kukro kofawi nyan ḇesrow ya kada, na koḇye.

2 Farawrowes nabor ḇekur ko ro kenem ine, nafrur fa koḇor famfnom. Mboi, Yahwe ḇyuk sneuser ḇe ko fa nfarkin ko ro kenem koḇena. (Yakobus 1:17) Rwama kawos sneuser ine ido rosairiri, ma moḇsa na ifnoḇek ko rai. Ramnai, nari komam moḇsa kofarkor sneuser koḇena rai, roi ḇefnai fa kokarauser snonkaku ḇesesya sneuser sena, ma payamyum kosmai ro kenem koḇena kukro kona sneuser ḇesren.

SNEUSER MA MOḆ IFNOḆEK KO RAYA

3. Sneuser ido rosairiri?

3 Sneuser iso roi ḇepyum kaku ḇeramuma ro Yahwe I. Ḇyuk sneuser ine ḇe ko insama kofawi komambir roi ḇekaku ma ḇesasar na. Ro Refo ya, wos Yunani faro ”sneuser” ine kyurfasnai ḇe ”fawawi ḇewarpu”. Sneuser koḇena fyararur pyum ido, na nafnoḇek ko fa komambir pyum kaku manseisiko. Oso wer ido, nafnoḇek ko kako fa kofawi pyum rosai kokram kaku ro kakara ma kosnesna. Nfarkin ko kako fa kofrur roi ḇepyum ma koḇinkwanbur roi ḇeḇyeḇa na. Sneuser ine iso ḇefnai fa rofyor kofrur roi ḇekaku ido na komarisen, mboi kofrur roi ḇesasar ido na kofafko.​—Mam Fasfas Ḇepupes 5.

4, 5. (a) Rosai ḇekur Adam ma Eva su rofyor sumewer surower sneuser suḇena? (b) Fasnaiḇair fawar ḇero Refo ḇefasnai moḇsa sneuser koḇena fyararur rai.

4 Koḇe korower sneuser koḇena ke roḇa, ine ryama ro mankunko. Adam ma Eva sukinfir fa sumewer surower sneuser suḇena, inja susapi ro sasar. Ḇarpur mura, insape sufawi sufrur sasar kwar. Mboi, moḇsa imbe kokofen wer rai, sufrur sasar fa nawarai kwar kukro susouser faro Sinan I ḇa. (Kejadian 3:7, 8) Suma suna sneuser ḇenapes kaku ma sufawi susouser faro Sinan I ḇa ido, nari susasar. Ḇesyaḇo, sukinfir fa sumewer surower sneuser suḇena.

5 Snonkaku koine konapes ḇa, mboi sibor sisya simarisen kaker fa srower sneuser sena. Oser ya iso Ayub i. Ifrur snemuk ḇepyum, inja doḇe, ”Ro swaf yakenem ine, sanerine na ḇyuk sasar ḇe aya ḇaḇeri.” (Ayub 27:6, fasfas kasun) Ayub dap wos ”sanerine”, ine kyur ḇe sneuser ḇyedi, isoine roi ḇyaḇir ro sneri ḇekur ḇe roi ḇekaku ma ḇesasar na. Mboi Daud ima iḇese, imewer ryower sneuser ḇyedi ma isouser faro Yahwe I ḇa. Ḇarpur mura, sneri ḇyuk sasar ḇe mankundi ma sneri ”ikyaren” i. (1 Samuel 24:5) Sneuser ḇyedi ifnoḇek i fa fyawi roi ifrur anna nsasar. Ḇarpur mura, ryower sneuser ḇyedi ndari, ifrur sasar ḇerarirya wer ḇa kwar.

6. Rosai ḇefnai fa kokofen sneuser ima roi ḇepyum ḇeramuma ro Sinan I?

6 Snonkaku ḇefawi Yahwe I ḇa sya kako sakfawi roi ḇekaku ma ḇesasar na. Refo ya doḇe, ”Kakara sena nfasnaiḇair sisasar ke roḇa.” (Roma 2:14, 15, NW) Komam kada rupa ra, snonkaku sibor sakfawi komamun ma kokarawraw nama nsasar. Inja, sfawi ḇaḇoi nama srower sneuser sena kwar ḇekur ḇe roi ḇekaku ma ḇesasar na. Yahwe iso ḇeḇuk roi ine faro si. Ine nḇair siso Sinan wos farkin Ḇyena, ḇaido kakaku Yahwe ḇyuk ḇe si insama sifrur snemuk ḇesasar ḇa.

7. Rosai ḇefnai fa fafisu ono sneuser koḇena na nsasar kako?

7 Mboi fafisu ono, sneuser koḇena nsasar kako. Koine konapes ḇa, inja kofaduru pyum sneuser koḇena ḇa ido, nari nafnak ḇa kukro kakara ma sne ḇesasar koḇena. Mura, nari nafrowes ko fa kombran sasar. Koḇe kona sneuser ḇepyum, ima ryamuma ro mankundi ḇa. (Kejadian 39:1, 2, 7-12) Fandun fa kofarkor i, ma Yahwe ḇyuk rur ḇesren ma wos farkin ro Refo fa nafnoḇek ko. (Roma 9:1) Rwama kawos moḇsariso kofarkor sneuser koḇena rai.

NYAN FA KOFARKOR SNEUSER KOḆENA

8. (a) Rariso kosnesna na dawninyan sneuser koḇena rai? (b) Rosai ḇefnai fa kokara ḇepon resari rofyor kun snemuk ḇaim?

8 Sino skara ḇo soḇe srower sneuser sena dawose, nama siso marisen sena monda. Skara monda sifrur marisen sena indo napyum kwar. Mboi, konapes ḇa ndari, nari kosnesna nafrowes ko. Marisen ro kosnesna syambraḇ kaku ido, na dawninyan sneuser koḇena. Refo ikofen ḇo doḇe, ”Sne ya dankarkar syadi ro rosai monda ma idafdif. Manseiso ḇefawi kaku na?” (Yeremia 17:9) Inja, roi oso na nsasar ḇoi kokara nkaku. Rupa ra, rofyor Manwawan Paulus ḇye snonkaku Kristen ḇaim anya, ḇyewayam fafaya Allah kawasa Ḇyesi ḇo kyara roi ifrur anna nkaku. Kyara sneuser ḇyedi isren. Fama, ḇarpur mura ikofen ḇo doḇe, Yahwe iso ḇefasnai ima syasar ke roḇa. (1 Korintus 4:4; Farfyar 23:1; 2 Timotius 1:3) Rofyor Paulus fyawi Yahwe imarisen ḇa faro rosai ifrur kwar na, ifawi fandun fa fyadwer kenem ḇyedi. Inja, rofyor kofrur roi oso ḇaim, kokara ḇepon resari, ’Yahwe imarisen yafrur roi ine ke?’

9. Makak faro Allah kyur ḇe rosairi?

9 Koswar snonkaku oso ido, na komewer kofrur fa fyafkori. Rarirya kako, koswar Yahwe ido, na komewer kofrur roi ḇefnai fa fyafko. Komkak kofrur fa fyafkori. Rupa ra Nehemia i, imewer ḇyuk nasan gubernur ḇyena fa ismai nana nabor. Rosai ḇefnai ya? Kukro ”imkak faro Allah” ndari. (Nehemia 5:15) Nehemia imewer ifrur rosai monda ḇefnai fa Yahwe fyafko. Raris Nehemia i, ko kako komewer kofrur sasar ḇefnai fa Yahwe fyafko. Imboi, komarisen kofrur marisen Ḇyena kuker koso farkarkor ḇero Refo ya.​—Mam Fasfas Ḇepupes 6.

10, 11. Wos farkin ro Refo risai monda na ḇefnoḇek ko fa kofrur snemuk ḇepyum faro aninem swan ya?

10 Rupa ra, imbude nari koḇe kokinfir fa kinem swan ke roḇa. Wos farkin ro Refo risai monda na ḇefnoḇek ko fa kofrur snemuk ḇepyum? Raris, Refo ya idwarek ko fa kinem swan ḇa. Kukro Refo mankundi doḇe anggur ima roi ḇepyum ḇeramuma ro Allah nairi. (Mazmur 104:14, 15) Yesus ikofen faro manfamyan ḇyesi fa ’sinem syadadi’ awer. (Lukas 21:34, NW) Paulus ikofen kako ḇe snonkaku Kristen sya fa sifrur festa ḇeḇyeḇa awer isof simser. (Roma 13:13) Doḇe snonkaku ḇemasaser sya ’nari saksmai moḇ ro Allah Karajan Ḇyedi ḇa’.​—1 Korintus 6:9, 10, NW.

11 Kofukenpan mankunko radine, ’Swan nama roi ḇefandun mankenem faro aya ke? Yinem swan kada insape kakara ayena napyum ke? Yinem swan kada insape na yamkak mankun ḇa ke? Bisa yamam pyum fa yinem syadadi ḇa ma nari yinem ker ke? * Rofyor yakainus bati ayesya ḇo swan na naisya ḇa ido, na yamarisen kaker ke?’ Konadi kor ḇe Yahwe I insama ifnoḇek ko fa kofrur snemuk ḇepyum. (Wasya Mazmur 139:23, 24.) Inja, insama sneuser koḇena fyararur pyum, fandun fa koḇuk wos farkin ro Refo fa kokfarkor na. Mboi, roi ḇese ono naisya fandun kako fa kokarauser na wer.

FANDUN FA KOKARA PYUM SNONKAKU ḆESESYA SNEUSER SENA

12, 13. Rosai ḇefnai fa snonkaku koine sneuser koḇena namnis kam ḇa? Rosai na kofrur rofyor mamam koḇena faro roi oso naḇesisye ro snonkaku ḇesesya?

12 Snonkaku koine sneuser koḇena namnis kam ḇa. Imbude sneuser koḇena idwarek ko ḇa rofyor koḇe kofrur roi oso, mboi snonkaku ḇesesya sima simewer sifrur na. Rupa ra, imbude komarisen kinem swan. Mboi, sino skara ipyum syadi sinem ḇaḇeri. Rosai ḇefnai fa mamam faro roi nane naḇesisye radine?

Kofarkor sneuser koḇena kuker wos farkin ro Refo ido, nari nafnoḇek ko fa kokinfir koḇe kinem swan ke roḇa

13 Mamam ro snonkaku oso faro roi oso ndramuma ro moḇ iba ro na, kina ḇyesi, rosai ismai ro kenem ḇyedi, ma roi ḇesena wer. Snonkaku ḇefarandinem swan ro fafisu naiwara kwar, imbude imewer dinem kermkun oḇaḇeri. (1 Raja 8:38, 39) Inja, rofyor sḇuk swan ḇe snonkaku oso fa dinem mboi imewer ido, moḇsa na kokara rai? Na komsor i, kodif i, ḇaido kofakfuken i ke? Oroḇa, kukro koḇesyowi sneuser ḇyena.

14, 15. Samswen rosai ḇekur naek srar ro Paulus fafisu ḇyedi? Anun ḇepyum rosai Paulus ḇyuk na?

14 Fawar ro Refo naisya nfasnaiḇair snar snonkaku koine sneuser koḇena namnis kam ḇa. Ro Manwawan Paulus fafisu ḇyedi, sḇuk kraf ro aiwan fa sfarser na faro amfyanir. Mura, kraf anna sboḇ na ro pasar. Paulus kyara san kraf ḇerarirya nama sasar risyaḇa kukro roḇean nama Yahwe iso ḇeḇuk na. (1 Korintus 10:25) Mboi, naek ḇeḇeso ro randak sisyom faro amfyanir, sima simewer sanri. Skara san aiwan ḇerarirya nama roi ḇesasar nairi. Mboi, bisa Paulus kyara radine, ’Sneuser ayenama dakkyaren aya ḇa. Marisen ayenairi, yaḇe yan ido yan monda.’

15 Paulus kyara rarirya ḇa. Myam snonkaku ḇesesya kakara sena nefandun syadi ro kakara ḇyena. Imewer ifrur marisen ḇyena. Paulus ikofen ḇo doḇe ipyum ya ’kofrur marisen mankun koḇena awer’. Ikofen wer, ’Kristus kako kyara raryaḇ faro mankundi ḇardi ḇa.’ (Roma 15:1, 3) Raris Yesus i, Paulus fyakapon fandun ro snonkaku ḇesesya ro fandun mankun ḇyena ḇardi.​—Wasya 1 Korintus 8:13; 10:23, 24, 31-33.

16. Rosai ḇefnai fa koḇemankara awer snonkaku ḇesesya sneuser sena?

16 Rofyor snonkaku oso sneuser ḇyena nadwarek i ḇa insa ifrur roi kokara ḇe roi ḇesasar ido, na moḇsa koḇerai? Fandun fa kosasor kaku ko. Komewer kosewar ker roi ḇesasar ḇyena ḇo kokara ko iso ḇekaku syadi. (Wasya Roma 14:10.) Yahwe ḇyuk sneuser ḇe ko fa koḇukimankara snonkaku ḇesesya ḇa, mboi koḇukimankara mankunko. (Matius 7:1) Komewer kofrur roi nari ḇefnai fa sidang ḇyeoser ḇa. Imboi, kosewar nyan insama kokam koswaryae ko ma koḇeoser.​—Roma 14:19.

PAYAMYUM RO KONA SNEUSER ḆESREN

17. Snonkaku ḇeḇeso sya moḇsa sneuser sena nerai?

17 Manwawan Petrus doḇe, ”Mkofaduru sneuser mkoḇena fa nasren pdef.” (1 Petrus 3:16, NW) Mboi faḇye, rofyor snonkaku oso imewer iso Yahwe wos farkin Ḇyena pdef ido, na fawas mura sneuser ḇyedi ḇyaḇir roi oḇa. Paulus doḇe sneuser ḇerarirya sḇuk mankarmomen ḇesam fa spanepen ro na kwar. (1 Timotius 4:2) For ya ryap kif Bena ro swaf oso kwar ke? Na mam moḇ ḇepar ani ḇyaḇir roi oḇa. Rarirya kako, snonkaku oso ifrur sasar ker ido, nari sneuser ḇyedi ḇyaḇir roi oḇa ma ifnak ḇa kwar.

Sneuser ḇepyum na nfarkin ko ro kenem koḇena ma nafrur fa kosmai marasrisen ma sneprei

18, 19. (a) Komai oroḇaido kokara kosasar kaker ido, ine kyurfasnai ḇe? (b) Rosai nari kofrur rofyor kosnesna ḇyuk sasar kaker ḇe ko?

18 Rofyor kokara kosasar, imbude sneuser koḇena isya ikofenḇair ḇe ko snar koisya kofrur sasar kwar. Roi nane nari nafnoḇek ko fa kokara rosai kofrur kwar na ma nari komnai kofrur na wer. Kofarkor ro sasar koḇena insama kofrur sasar wer awer. Rupa ra, Raja Daud i, ifrur sasar kwar mboi sneuser ḇyedi idif i fa imbror. Dayin rosai ifrur kwar na ma imarisen isouser faro Yahwe I ḇo imewer ifrur sasar wer. Rosai Daud ismai nane nafrur i fa doḇe Yahwe ima ’ifrur pyum ma imarisen ḇyuk ampun’.​—Mazmur 51:1-19; 86:5; mam Fasfas Ḇepupes 7.

19 Imbape, snonkaku ḇembror kawan kwar ro sasar sena, skara sisasar kaker. Kakara ḇerarirya nafnai fa sesneso kaku ma sna marasrisen ro kenem sena ḇa. Wakkara rarirya ido, waswarepen snar na wapok wafadwer rosai wafrur kwar na ḇa. Roi wafrur ro ḇepon iwara, wafawi kwar nama nsasar ke wafawi ḇaim ke, Yahwe ḇyuk ampun ḇe Au kwar ma ipyos sasar Bena kwar. Yahwe myam wasren kwar, inja ḇefnder awer snar fafisu ine myam Ausya wafrur roi ḇekaku. Imbude snembri ḇyuk sasar kaker ḇe Au, mboi Refo doḇe, ’Allah iba syadi ro kosnesna.’ (Wasya 1 Yohanes 3:19, 20.) Ine kyurfasnai saswar ma Yahwe ampun Ḇyena naba syadi ro mamai ma kakara ḇesasar koḇena. Wakyar Yahwe ḇyuk ampun ḇe Au kwar. Rofyor snonkaku oso fyawi Yahwe ḇyuk ampun ḇe i kwar, nari sneuser ḇyedi iprei ma ifarmyan faro Sinan I kuker marasrisen.​—1 Korintus 6:11; Ibrani 10:22.

20, 21. (a) Syap ine nari ifnoḇek Au fa? (b) Moḇsa na komam ḇaḇemkei Yahwe ḇyuk ḇe ko na rai?

20 Syap ine nari ifnoḇek Au fa farkor sneuser Bedi. Rarirya, nari ḇyuk swarapepen ḇe Au ma kyadaunwarek Au ro fafisu ḇesamswen ro baboine. Syap ine nari ifnoḇek Au kako fa wasouser wos farkin ḇero Refo ro kenem Bena. Kakuḇae, syap ine ḇyuk akurfasnai faro farawrowes ḇekur ko nakam ḇa. Kukro ”sasoser Kristus” ḇeknam ro wos farkin ḇeramuma ro Allah iso ḇefarkin ko, inja kona swaf fa kokinfir ro mankunko. (Galatia 6:2) Refo ya iser akurfasnai faro farawrowes nakam ḇekur ko ro rasras na ḇa. Mboi, roi nane nafnai awer ko fa kosewar nyan insama kofrur sasar. (2 Korintus 4:1, 2; Ibrani 4:13; 1 Petrus 2:16) Koḇuk ḇaḇemkei fa kokinfir ine fa kofasnai saswar koḇena faro Yahwe I.

21 Kokarauser wos farkin ro Refo ma kofrur na ro kenem koḇena ido, nari nafnoḇek ko fa koḇuk samambraḇ ro kakara koḇena ma kokara raris moḇ Yahwe kyara raya. (Ibrani 5:14) Kofrur rarirya ido, nari sneuser koḇena nfarkin ko ro kenem koḇena ma nafrur fa Allah iswar ko ḇesya kwar.

^ Dokter sya sikofen ḇo soḇe samswen kaku faro ḇefarandinem swan sya fa sinem kermkun monda, kukro sinem rawo siwarai kwar. Inja, dokter sya sanun insama simnai ḇeri.