Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

Koḇemankara Awer Imnis Rosai Komam Na

Koḇemankara Awer Imnis Rosai Komam Na

”Mkoḇe mankara awer imnis rosai [mkomam na], ḇape mkoḇe mankara kuker napnapes.”​—YOHANES 7:24.

DOYA: 142, 123

1. Rosaiso ḇardadi ro Yesaya ḇekur ḇe Yesus i, ma rosai ḇefnai fa ine nsambraḇser ko?

ḆARDADI ro Yesaya ḇekur ḇe Yesus Kristus i nsambraḇser ko ma nbuk saneraro ḇe ko. Yesaya ḇyardi Yesus nari ”ḇyemankara imnis rosai myam na ḇa, ḇaido ḇyuk aprer imnis rosai ryower monda ḇa”, ma ”nari ḇyemankara snonkaku ḇena roi noḇa kuker nanapes”. (Yesaya 11:3, 4) Rosai ḇefnai fa wos nane nsambraḇser ko? Snar kokenem ro dunya ḇefo kuker snonkaku ḇemamfarfir, ma snonkaku sya semankara snonkaku ḇese snar rosai smam na. Kofandun kaku Mankara ḇenapes, Yesus i, nari ḇyemankara ko snar myam ko ro bandi monda ḇa!

2. Parenta rosai Yesus ḇyuk ḇe ko fa kofrur na, ma rosai nari kawos ro artikel ine?

2 Ras ḇe ras, kona kakara oso faro snonkaku ḇesesya. Mboi koma konapes raris Yesus i ḇa, inja kakara koḇena na nanapes ḇa kako. Rosai komam na napyan kaku fa nawyae ko. Mboi, Yesus ḇyuk parenta ḇe ko, ”Mkoḇe mankara awer imnis rosai [mkomam na], ḇape mkoḇe mankara kuker napnapes.” (Yohanes 7:24) Inja, Yesus imarisen kakfur raris i ma koḇemankara awer snonkaku sya snar roi komam si ro bandi monda. Nari kawos roi rikyor ḇeninyan nyan komam snonkaku ḇesesya rai: keret ḇaido er sena, barbor ro pipi sna na, ma umur sedi. Ro roi oser-oser nane, nari kofarkor moḇsariso kosouser Yesus parenta ḇyena rai.

KOḆEMANKARA AWER SI SNAR KOMAM RO KERET ḆAIDO ER SENA

3, 4. (a) Rosai ḇefnai fa Petrus fyadwer nyan myam snonkaku ḇe Yahudi ḇa sya? (Mam sonin ro randak artikel ine.) (b) Fawawi ḇebabo rosai Yahwe fyarkor ḇe Petrus i?

3 Kwarapan kada moḇsa na Petrus ḇyaḇir rai rofyor Allah dor i fa ryaḇe Kaisarea, ḇe Kornelius rum ḇyedi, ima snonkaku Yahudi risyaḇa! (Farfyar 10:17-29) Ro fafisu Petrus ibaḇa ya, sfarkor i fa myam snonkaku Yahudi ḇa sya ḇe snonkaku ḇemamas. Mboi roi ono nfadwer kaku kakara ḇyeja. Imnis raris, myam fasasna oso ḇerama ro Allah. (Farfyar 10:9-16) Petrus myam rya roi oso imnis kruḇen ḇeba dado ro nanki mumfes, naser aiwan ḇemamas sya. Mura imnaf mkarem oso ikofen, ”Ne, Petrus wayor au, kwaruksi ma wansi!” Petrus pyampum na rarwan rikyor. Mboi mkarem ani ikofen ker, ”Rosai Allah fyasren, wapok fa befor naba.” Myam fasasna ani raposa, Petrus kyara ro sneri rosai knam ro fasasna ani. Fyoro ḇa mura, Kornelius manwawan ḇyesi srama. Rur ḇesren ikfin Petrus fa ryaḇe Kornelius rum ḇyedi fnoḇek snonkaku iwan sya.

4 Rofyor Petrus ḇyemankara ’imnis rosai myam na’ ido, na ipok ryaḇe Kornelius rum ḇyedi ḇa. Snonkaku Yahudi sya sakraḇe snonkaku Kafir rum sena ḇa. Inja rosai ḇefnai fa Petrus rya? Petrus dakmamfarfir snonkaku ḇe Yahudi ḇa sya kako, mboi fasasna myam anya ma farkankin ro rur ḇesren nfadwer mamam ḇyena. Rofyor Petrus ryower Kornelius i ramnai, doḇe, ”Kaku ḇeri yafawi kwar, Allah [myamfarfir] snonkaku ḇa. Snonkaku oser-oser ro er rosairya kaker, ḇeyararyof ma ḇeḇesyowi Allah kuker napnapes imarisen si.” (Farfyar 10:34, 35) Ine fawawi ḇebabo ḇeba kaku faro Petrus i, ma ine na nawyae snonkaku Kristen syakame. Nyan ya rariso?

Na kokara koma komamfarfir ḇa, mboi imbude sneḇaḇir ḇeradirya na isya kaker ke?

5. (a) Rosai Yahwe imarisen insama snonkaku Kristen syakam sifawi ya? (b) Kofawi kakaku ya kwar, mboi sneḇaḇir rosaiso nari naisya kaker?

5 Yahwe kyinfir Petrus i fa ifnoḇek snonkaku Kristen syakam fa sakfawi ima dakmamfarfir snonkaku sya ḇa. Yahwe myam keret, er korama ya, ḇaido wos koḇukidawos ya ima sasar oḇa. Mboi koḇesyowi Allah ma kofrur roi ḇekaku, nari imarisen ko. (Galatia 3:26-28; Fasasna 7:9, 10) Imbude wafawi roi ine kwar. Mboi, na rariso fyor snonkaku ḇero er ḇaido kina Bedi smamfarfir ker? Na kwara Auma wakmamfarfir ḇa mboi ḇaḇir rarirya kaker ke? Petrus ifnoḇek snonkaku ḇese kwar fa sifawi Allah ima myamfarfir ḇa, mboi mankundi myamfarfir kaker. (Galatia 2:11-14) Inja, na moḇsa kosouser Yesus i ma koḇemankara snonkaku ḇese werḇa imnis rosai komam na rai?

6. (a) Rosai na ḇefnoḇek ko fa kosawen mamfarfir na? (b) Farkarkor risai kun ro naek ḇena fakamaman oso?

6 Insama kofawi koma komamfarfir kaker ke roḇa, fandun fa komambir mankunko. Fandun fa kofawi moḇsa kakara koḇena faro roi kofarkor kwar ro Refo na nraya. (Mazmur 119:105) Snar kopok komam mankunko ḇardi ḇa, inja bisa kofuken ḇe bati koḇedi fa ikofenḇair ḇe ko koma komamfarfir kaker ke roḇa. (Galatia 2:11, 14) Imbude roi koḇaḇir ro rasras moḇ ryairi, inja kofawi ḇaḇeri ḇo komamfarfir kwar! Ine iso ḇekur naek ḇena fakamaman oso. Fyas laporan ḇekofenḇair fararur ḇemarḇak ro imbeswa ḇefarmyan ro oras nakam. Eḇe snon ya ryamaker keret snonkaku ḇebor sya smamkyof na. Naek ḇena fakamaman ani fyas roi ḇepyum ḇekur ḇe snon ani, mboi fyas wer, ”Ryamaker [keret ine], mboi nya rari ma kenem ḇepyum ḇefnoḇek snonkaku ḇesesya fa sakfawi snar snonkaku [ḇeramaker keret ine] sya spapos kam ḇa, ma sikam ḇa ḇefrur mamyai imnis snonkaku ḇebor ḇeramaker [keret ine] moḇ sisnai raya.” Farkarkor risai kun ro roi ine? Fakamamar rosai monda kosmai ro Yahwe organisasi Ḇyedi, fandun fa kokukeḇ mankunko ma komarisen kosmai fafnoḇek fa komam pyum mamfarfir na naisya kaker ro ko ke roḇa. Rosai na kofrur wer?

7. Rariso na kofasnai ’kosnesna nbasbos’ rai?

7 Fyor ’kosnesna nbasbos’ kada, na kofadwer mamfarfir kuker saswarya. (2 Korintus 6:11-13) Wamarisen syadi fa wakḇebati kuker snonkaku ḇeramaker er, keret, ḇaido ḇeyawos wos ḇemnis kuker Au monda ke? Rarirya ido, swewar fa ḇebati kuker snonkaku ḇesesya kako. Wor naek srar mansei monda fa wafararur kayam kuker si ro ḇaḇeḇaryas. Ḇaido na wor si fa srama sanan kayam ma sḇebati kuker Au. (Farfyar 16:14, 15) Fafisuya, na sne Bedi ifo kuker saswar mboi mamfarfir ḇa. Inja, rwama kawos nyan ḇese risai wer na koḇemankara snonkaku imnis rosai komam na.

KOḆEMANKARA AWER SI SNAR NANA ARASAI SENA

8. Rosai kofarkor ro Imamat 19:15 kuker rariso nana sena nari nawyae nyan komam snonkaku ḇesesya rai?

8 Kofawi snonkaku sya sḇenana ke sesaḇarar ke, na nawyae nyan komam si raya. Imamat 19:15 doḇe, ”Mkomarisen awer faro oso derer ḇardi snar ima ḇyesaḇarar ḇaido snar ḇyenana. Fandun fa mkoḇemankara min mkoḇesi kuker nanapes.” Moḇsariso snonkaku oso arasai ḇyena nari nawyae nyan komam i rai?

9. Roi ḇekaku rosai Salomo fyas na, ma rosai kofarkor ro wos ḇyena?

9 Salomo ismai farkankin ro Allah fa fyas roi ḇekaku ine, ”Sayin snonkaku ḇesaḇarar isyadi wer karyer ḇyesi kako sayin i, mboi snonkaku ḇenana bati ḇyesi sibore.” (Amsal 14:20) Rosai kofarkor ro wos nane? Kosasor ko ḇa ido, na komarisen kakḇebati monda kuker naek srar ḇenana sya. Rosai ḇefnai fa koḇemankara snonkaku sya snar komam ro nana sena ima roi ḇeḇyeḇa kaku?

10. Swarapepen rosai Yakobus ḇyuk ḇe snonkaku Kristen sya?

10 Kofrur pyum syadi naek srar ḇenana sya ro ḇenana ḇa sya ido, na kofrur sidang ya ḇyeoser ḇa. Roi ine ndarirya kwar ro sidang ḇeḇeso ro abad randak iwara, ma Yakobus ḇyuk swarapepen ḇe snonkaku Kristen ansya kuker roi ine. (Wasya Yakobus 2:1-4.) Komewer sidang koḇedi ḇyeoser ḇa. Rarirya ido, rariso insama koḇemankara awer snonkaku sya snar komam ro rosai sismai na?

Fandun fa kona sne ḇerun insa kosmai fafnoḇek fa komambir mamfarfir na naisya kaker ro ko ke roḇa

11. Snonkaku oso na ḇyebati kuker Yahwe I snar nana arasai ismai na ke? Fasnaiḇairpan.

11 Fandun fa komam naek srar koḇesya imnis moḇ Yahwe myam si rai. Yahwe ḇyesyowi snonkaku oso snar ḇyenana ḇaido ḇyesaḇarar ke? Oroḇa. Ḇaḇebati koḇena kuker Yahwe I ndramuma ro pipi ma arasai kosmai na ḇa. Kakuḇae, Yesus ikofen ḇo doḇe ”syamswen kaku faro snon ḇenana oso fa daksun ro [Karajan nanki]”. Ḇape, ine kyurfasnai ḇa na snonkaku ḇenana syakam jadi fa saksun ro Karajan nanki ḇa. (Matius 19:23) Yesus ikofen kako, ”Aski faro ḇesaḇarar mkoya, snar mkoiso ḇena Karajan Allah.” (Lukas 6:20, Terjemahan Dunia Baru [NWT]) Mboi ine kyurfasnai ḇa nari snonkaku ḇesaḇarar syakam srower Yesus i ma sismai ḇarakas ḇepyum. Snonkaku ḇesaḇarar sino sisya simewer siso Yesus i. Inja ḇekaku ya iso, na kopok kokofen ḇa snonkaku oso ḇyebati kuker Yahwe I snar nana arasai ismai na.

12. Rosai Refo ikofen ḇe snonkaku ḇenana ma ḇesaḇarar sya?

12 Rofandu Yahwe kawasa Ḇyesi, naek srar ono sisya sḇenana ma ḇesesya wer sesaḇarar. Ḇape, sikame siswar Yahwe I ma sifarmyan ḇe I kuker sisnesna ḇesiper. Refo ikofen faro snonkaku ḇenana sya insama ”sikyar awer roi nari ḇero imnis nana, mboi sikyar faro Allah”. (Wasya 1 Timotius 6:17-19.) Yahwe ḇyuk swarapepen kako ḇe manfamyan Ḇyesya kam, ḇenana ma ḇesaḇarar snar siswar pipi ido nari nun roi ḇeḇyeḇa ḇe si. (1 Timotius 6:9, 10) Rofyor komam naek srar koḇesya raris moḇ Yahwe myam si ido, nari koḇemankara si snar komam ro nana sena ḇa. Mboi bisa koḇemankara snonkaku sya snar umur sedi ke?

KOḆEMANKARA AWER SI SNAR UMUR SEDI

13. Rosai Refo fyarkor ḇe ko kuker moḇsariso komam snonkaku ḇesinan kwar sya rai?

13 Refo ikofen ker insama fandun fa koḇesyowi snonkaku ḇesinan kwar sya. Imamat 19:32 doḇe, ”Fandun fa mkofrur pyum snonkaku ḇena pik ḇepyoper kwar sya, ma fandun fa mkoḇesyowi snonkaku ḇesinan kwar sya. Fandun fa mkoḇesyowi Allah mkoḇedi.” Amsal 16:31 doḇe, ”Pik ḇepyoper ima imnis wower ḇepyum fafisu sisrow i ro nyan ḇekaku ya.” Paulus ikofen ḇe Timotius insama dawos masasor awer faro ḇeḇemansar sya mboi myam si ḇe kmasi. (1 Timotius 5:1, 2) Timotius nya fararur nabor syadi ro naek ḇeḇesinan kwar sya, mboi fandun fa ḇyesawarwar ma ḇyesyowi si.

14. Kosonek snonkaku ḇesinan kwar syadi ro ko ima syasar ke?

14 Mboi rariso rofyor snonkaku ḇesinan kwar oso ifrur sasar ḇaido dawyae ḇesesya fa sifrur roi Yahwe imewer na? Ḇyesinan ke, snonkaku sya sesyowi i ke, ifrur kaku sasar ido na Yahwe myam monda i ḇa. Komampan wos farkin ḇero Yesaya 65:20, ”Snonkaku ḇesasar oso umur ḇyeja taun ri 100 kwaro, nari ismai fafras.” Wos farkin ḇemnis naisya ro Yehezkiel fasasna ḇyedi. (Yehezkiel 9:5-7) Mboi ḇefandun syadi ya, koḇesyowi Yahwe I, iso Ḇesinan Kwar Kaku. (Daniel 7:9, 10, 13, 14) Snar koḇesyowi kaku Yahwe I, inja nari komkak ḇa fa kosonek snonkaku oso ḇefrur sasar kwar, komam ro umur ḇyedi ḇa.​—Galatia 6:1.

Ausya wakfasnai syowi faro naek ḇebabo sya ke? (Mam paragraf 15)

15. Rariso manwawan Paulus fyarkor ko snar naek ḇeḇabo sya sisyus fa saksmai syowi ro ko?

15 Rariso kuker naek besnonkbor kaker sya? Sisyus fa saksmai syowi ḇa ke? Oroḇa. Paulus fyas ḇe Timotius i ḇo doḇe, ”Snar besnonkbor kaker, imbude snonkaku ono skara ma srun awri. Mankundaw fasna faro kawasa ḇekyarsya, ro wawos bena, ro rari bena, ro saswar bena, ro ḇaḇesyowi bena ma ro saranden bena.” (1 Timotius 4:12) Rofyor Paulus fyas wos nane, Timotius ḇyeumur indokada taun ri 30. Mboi Paulus ḇyuk fararur ḇefandun kaku fa duf na. Farkarkor risai kun ro roi ine? Koḇemankara awer naek ḇeḇabo sya snar umur seja. Kokarapan fafisu Yesus ḇyeumur taun ri 33 ifrur roi nabor kwar!

16, 17. (a) Rariso penatua sya smam pyum naek oso iso akurfasnai ro Refo kwar fa dakḇe hamba pelayanan ḇaido penatua rai? (b) Rariso kakara mankun koḇena ma rari ḇero moḇ ya nama neḇesisye kuker rosai Refo ikofen na?

16 Ro budaya ḇeḇeso, kawasa sya sesyowi besnonkbor kaker sya ḇa. Ine nafnai fa naek ḇebabo oso na iso pyum akurfasnai ro Refo kwar, mboi imbude penatua ḇeḇeso sikyar i ḇa fyor imbe dakfarmyan ḇe hamba pelayanan ḇaido penatua. Ḇape, Refo ikofen ḇaḇeri naek oso umur ḇyeja ḇyefis insape duffarmyan ḇe hamba pelayanan ḇaido penatua. (1 Timotius 3:1-10, 12, 13; Titus 1:5-9) Rofyor penatua oso ifrur akurfasnai kuker roi ine imnis budaya ḇyedi ido, ima iso mnis Allah Wos Ḇyena ḇa. Penatua sya semankara awer roma babo sya imnis kuker kakara mankun sena ḇaido rari ḇero moḇ sedi, ḇape ro Allah kakara Ḇyena.​—2 Timotius 3:16, 17.

17 Penatua sya siso pyum akurfasnai ro Refoya ḇa ido, na sidwarek naek ḇesrow kwar fa ḇye hamba pelayanan ḇaido penatua. Ro sup ḇeba oso, hamba pelayanan oser ifrur pyum fararur ḇyena. Penatua sna wos oser snar naek ani iso pyum akurfasnai ro Refo kwar fa dakuffarmyan ḇe penatua. Mboi, penatua ḇeḇeso ḇesinan kwar sikofen ḇo soḇe ima ḇyabo kaker, inja simewer skinfir i fa dakḇe penatua. Faḇye, sikanow naek ine ḇe penatua ḇa snaro ḇyabo kaker. Snonkaku ḇebor ḇero sup ḇesena sakfasnai nyan kakara ḇeradine kako. Mboi, fandun kaku fa kokyar syadi faro rosai Refo ikofen na ro kakara mankun koḇena ḇaido rari ḇero moḇ ya. Rarirya kada na kosouser Yesus i ma komnai koḇemankara snonkaku sya imnis rosai komam na.

KOḆEMANKARA KUKER NYAN ḆENAPES

18, 19. Rosai nari ḇefnoḇek ko fa komam naek srar koḇesi raris Yahwe I?

18 Koinema konapes ḇa, mboi na kofarkor pdef fa komnis Yahwe I fa komamfarfir awer snonkaku ḇese. (Farfyar 10:34, 35) Inja, fandun fa komamuser faro swarapepen ḇero Refoya ḇesya kwar. Rofyor kofrur roi ine ido, ima kosouser Yesus parenta ḇyena fa ’koḇemankara imnis rosai komam na ḇa’.​—Yohanes 7:24.

19 Fyoro werḇa, Raja koḇedi, Yesus Kristus i, nari ḇyemankara snonkaku syakam. Ḇaḇemankara ḇyena neknam ro Allah sasoser ḇenapes Ḇyena, ro rosai myam ma ryower na monda ḇa. (Yesaya 11:3, 4) Kowaf kaku fafisu ḇepyum anya!