Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

Wafawi Ḇepon Kakaku Ḇyena Kwar Ke?

Wafawi Ḇepon Kakaku Ḇyena Kwar Ke?

”Snonkaku oso ḇyuk kankarem ḇepon faro roi oso rofyor ryower kakaku ḇyena ḇaim ido, ima fyawi royoḇa ma ifrur mamyai.”​—AMSAL 18:13.

DOYA: 126, 95

1, 2. (a) Roi risai fandun fa kofawi na, ma rosai ḇefnai ya? (b) Rosai nari kawos ro artikel ine?

KOKAME fandun fa kofawi moḇsariso komam pyum roi oso ḇepon ari insape kun kakara ḇepyum. (Amsal 3:21-23; 8:4, 5) Mboi roḇa ido, nari Setan ma dunya ḇyedine napyan fa dawninyan kakara koḇena. (Efesus 5:6; Kolose 2:8) Kakuḇae, insama kun kakara ḇepyum oso, fandun fa kofawi ḇepon kakaku ḇyena ari. Amsal 18:13 doḇe, ”Snonkaku oso ḇyuk kankarem ḇepon faro roi oso rofyor ryower kakaku ḇyena ḇaim ido, ima fyawi royoḇa ma ifrur mamyai.”

2 Ro artikel ine, nari komam rosai na ḇedwarek ko fa kofawi kakaku ro roi oso ma kun kakara ḇepyum na. Nari kofarkor kako wos farkin ma farfyar riḇeso ḇero Refo ḇefarkor ko moḇsa na kokara pyum roi korower ma kowasya na rai.

WAKYAR AWER FARO ”WOS NAKAM”

3. Rosai ḇefnai fandun fa koso wos farkin ḇero Amsal 14:15 ya? (Mam sonin ro randak artikel ine.)

3 Baboine, anun ḇebor ndramuma ro moḇ sairirya kam. Raris ro internet, televisi, ma ḇesena. Ḇaido kosrow na ro e-mail, SMS, ma farfyar ro bati koḇesi. Rya anun anya nabor fafayaḇa. Inja fandun fa kosasor ko. Bati koḇesya imbude sna kakara ḇepyum, mboi ḇesesya ono sisya sikofenḇair anun ḇekaku ḇa ḇaido spambar wos ḇyena. Wos farkin ḇero Refo risai ḇefnoḇek ko fa kokara pyum roi korower na? Amsal 14:15 doḇe, ”Snonkaku ḇefawi royoḇa ikyar famfnom faro wos nakam, mboi snonkaku ḇefawinanem na kyara pyum wewur ḇyena kam.”

4. (a) Rariso Filipi 4:8, 9 nafnoḇek ko fa kokinfir pyum rosai kowasya na? (b) Rosai ḇefnai fandun kaku fa kosmai anun ḇekaku na? (Mam kako kotak ”Roi Ḇeḇefasos Ḇefnoḇek Ko fa Kosmai Anun Ḇekaku”.)

4 Kofandun anun kokyar kaku na insama kofrur snemuk ḇepyum. Inja, fandun fa kosasor ko rofyor kokinfir roi imbe kowasya na. (Wasya Filipi 4:8, 9.) Kofnak awer oras koḇena fa koḇukimam ker situs berita ro Internet ḇaido e-mail ḇeser fawar ḇekaku ḇa. Ḇefandun syadi ya iso koḇinkwanbur situs web ḇeser farkarkor ḇeḇeninyan ro snonkaku ḇebur kakaku kwar sya. Imbe sawninyan Allah kawasa Ḇyesi ma sfarkor roi ḇekaku ḇa na. Anun ḇekaku ḇa nari nafnai fa kofrur snemuk ḇesasar. Kopok kokara awer nari anun ḇesasar na nawyae ko ḇa.​—1 Timotius 6:20, 21.

5. Fawar ḇekaku ḇa rosai snonkaku Israel srower na, ma rariso nane nawyae si rai?

5 Fawar ḇekaku ḇa nari nun ḇe roi ḇeḇyeḇa. Ro Moses fafisu ḇyedi, iwan manpaf ri 12 fa sraḇe Sup Ḇaḇeasas ya. Manpaf risamfur ansya skaḇer ḇo sikofen roi ḇekaku ḇa. (Bilangan 13:25-33) Spambar roi ḇekaku na, nafnai fa Allah kawasa Ḇyesi simkak ma siryaḇ ḇa. (Bilangan 14:1-4) Rosai ḇefnai ya? Imbude skara farfyar anna nkaku snar manpaf ansi sikofen roi ḇemnis kam. Inja, simewer srower manpaf risuru ḇekofenḇair roi ḇepyum ḇekur ḇe Sup Ḇaḇeasas ani. (Bilangan 14:6-10) Kawasa ansi sisewar fa sifawi kakaku ya ḇa ma sikyar faro Yahwe I ḇa, mboi skinfir fa sikyar famfnom fawar ḇekaku ḇa anna.

6. Rosai ḇefnai fa kokandor awer rofyor korower farfyar ḇeyun sneprei ḇa ḇekur ḇe Yahwe kawasa Ḇyesi?

6 Fandun fa kosasor ko rofyor korower farfyar ḇekur ḇe Yahwe kawasa Ḇyesi. Koswarepen mbroḇ koḇedi Setan ḇeḇeyap ḇe ”[ḇekursof] naek srar koḇesi”. (Fasasna faro Yohanes 12:10) Yesus ḇyuk swarapepen nari ḇembroḇ konsya ’sonef ko kuker wos ḇeḇor ḇeḇyeḇa’. (Matius 5:11) Kokarauser swarapepen ine ido, na kokandor ḇa rofyor korower farfyar ḇeyun sneprei ḇa ḇekur ḇe Yahwe kawasa Ḇyesi.

7. Rosai ḇefnai fandun fa kofuken ro mankunko fyor kofarem e-mail ḇaido SMS ḇaim?

7 Wamarisen wakfarem e-mail ḇaido SMS ḇe bati Besya ke? Fyor wafawi farfyar ḇaido fawar ḇepyum oso ido, wamarisen fawar pampam na ke? Fafisu farem e-mail ḇaido SMS ḇaim, wafuken mankundaw: ’Yafawi mnis kwar farfyar ine nkaku ke? Yafawi kakaku ḇyena kwar ke?’ Wafawi mnis ḇaim na ido, na fawar pampam roi ḇekaku ḇa na. Inja, rofyor wafawi mnis ḇaim roi anna nkaku ke roḇa, farem awer na. Wapyos na ḇeri!

8. (a) Ḇembroḇ konsya roi risai sifrur ro sup ḇeḇeso? (b) Rariso insama kaksmai awer roi ḇeḇyeḇa na?

8 Roi oso ḇese isya wer ḇefnai fa kokara ḇepon roi imbe kofarem pampam ro e-mail ḇaido SMS na. Ro sup ḇeḇeso, sidwarek kaku fararur koḇena. Ḇembroḇ konsya imbude sirwas farfyar ḇekaku ḇa ḇefnai fa koryaḇ werḇa ma kokyaryae ko ḇa. Kokarapan roi ḇeḇejadi ro Uni Soviet ḇepon iwara. Polisi rahasia sifawi si ḇe KGB, sikofenḇair roi ḇekaku ḇa ḇo soḇe naek ḇeḇeso sfamyun Yahwe kawasa Ḇyesi kwar. * (Mam fasfas kasun ro sop.) Faḇye kaku, naek srar sibor sikyar ma sibur Yahwe organisasi Ḇyedi. Ḇarpur mura ono sisya skaḇer, mboi ono wer skaḇer ḇa. Farfyar ḇekaku ḇa anna naiso eḇedari kakyar sena namuk. (1 Timotius 1:19) Rariso insama kosmai roi ḇeradine awer? Komewer kofawar pampam roi ḇeḇyeḇa ma ḇekaku ḇa na. Kokyar famfnom awer roi korower na. Mboi, kofawi pyum ḇepon ari roi anna nkaku ke roḇa.

FAFISU WAFAWI PYUM KAM KAKAKU ḆYENA ḆA

9. Rosai wer ḇefrur samswen ko fa kosmai anun ḇemnis na?

9 Fafisu ono korower farfyar oso mboi naser roi ḇekaku kam ḇa. Ḇaido farfyar anna nakofenḇair kakaku ḇyena kam ḇa. Ine na nafrur samswen ko fa kun kakara oso. Farfyar ḇeser roi ḇekaku kam ḇa na kopok kokyar na ḇa! Rosai na kofrur insama farfyar ḇeradinena nfarkor ninyan awer ko?​—Efesus 4:14.

10. Rosai ḇefrur fa snonkaku Israel ḇeḇeso indokada smamunmun kuker naek sesi, ma rosai ḇefnai fa sra smamunmun ḇa?

10 Na kofarkor ro rosai ḇekur snonkaku Israel ḇeḇarek ro ḇar wambarek Warḇeki Yordan ro Yosua fafisu ḇyedi. (Yosua 22:9-34) Srower abar snonkaku Israel ḇeḇarek ro bar wamurem Yordan sḇawes rokef ḇeba ro moḇ ḇefanam warḇeki anya. Roi srower anna naisya nkaku, mboi nakam ḇa. Ine nafnai fa snonkaku Israel ḇero ḇar wambarek skara naek sesi ro ḇar wamurem sya sembroḇ Yahwe I kwar. Inja sna wos oser fa smamunmun kuker si. (Wasya Yosua 22:9-12.) Ḇape fyor sra smamunmun ḇaim, kawasa Israel ḇero ḇar wambarek siwan snon ḇeḇeso fa sisewar insama sifawi roi srower anna nkaku ke roḇa. Rosai snon ansya sismai na? Snonkaku Israel ḇero ḇar wamurem sḇawes rokef fa sifrur farsarser faro allah ḇekaku ḇa risyaḇa. Mboi sḇawes na ḇe swarapepen insama snonkaku syakam sifawi sima sisyom ḇe Yahwe I. Kawasa Israel ansya na simarisen kaku snar sra ḇeri fa smamunmun kuker naek sesi ḇa, mboi sra sisewar fa sifawi kakaku ya resari.

11. (a) Rariso sifrur pyum Mefibosyet i ḇa? (b) Moḇsa Daud ifrur pyum Mefibosyet i rai?

11 Imbude ras oso kosnesna naduf snar snonkaku sya sfawar ḇe ḇesesya roi ḇekur ko mboi roi sfar anna namnis kam ḇa. Roi ine iso ḇekur Mefibosyet i. Kuker snemura Raja Daud ḇyuk ḇe Mefibosyet i kpuri Saul yaf ḇyena kam yoḇ i. (2 Samuel 9:6, 7) Mboi, ḇarpur mura Daud ryower farfyar ḇepyum ḇa kuker Mefibosyet i. Syewar ḇepon ḇaḇeri fa ifawi farfyar ani kyaku ke roḇa, mboi dunbur rosai Mefibosyet nya nakam. (2 Samuel 16:1-4) Ḇarpur muma, rofyor Daud mankundi dawos yoḇ Mefibosyet i, insape ifawi ifrur sasar kwar. Inja ḇyuk kaḇer roi ḇeḇeso Mefibosyet nya na. (2 Samuel 19:24-29) Rofyor Daud syewar ḇepon fa ifawi kakaku ya ḇo kyara fasaw awer faro roi ḇemnis kam ḇa anna kada, na Mefibosyet ḇyekandera ḇaḇeri.

12, 13. (a) Rosai Yesus ifrur rofyor snonkaku sya sfawar roi ḇekaku ḇa ḇekur i? (b) Rofyor snonkaku oso ikofen roi ḇekaku ḇa ḇekur ḇe ko ido, rosai imbe kofrur ya?

12 Rosai na wafrur rofyor snonkaku sya sfawar roi ḇekaku ḇa ḇekur ḇe Au? Ine iso ḇekur Yesus ma Yohanes Ḇeḇebaptis su. (Wasya Matius 11:18, 19.) Rosai Yesus ifrur ya? Imewer ifnak oras ma samambraḇ ḇyena fa dawoswarek i ro farfyar ḇekaku ḇa na. Mboi, danun ḇe snonkaku sya fa sifawi roi ḇekaku ya. Imarisen insama smam monda faro roi ifrur ma fyarkor faro si na. Yesus doḇe, ”Allah fawawi Ḇyena nfasna napnapes ro fararur ḇyena.”​—Matius 11:19.

13 Kosmai farkarkor ḇefandun kaku ro Yesus i. Fyorno ido snonkaku sya na sawos ankarkar ḇaido sikofen roi ḇekaku ḇa ḇekur ko. Imbude komkak roi anna nari nafnai fa snonsnon koḇena naḇye ḇa. Mboi, moḇ kokenem raya nari nafrur fa snonkaku sya sakfawi mansei kaku ko. Raris kofarkor ro Yesus i, kenem ḇepyum koḇena na nfasnaibos roi skursof yoḇ kona namnis kam ḇa ma nkaku ḇa.

WAKYAR MANKENEM FARO MANKUNDAW KE?

14, 15. Rosai ḇefnai fa kokyar faro fawawi mankun koḇena awer?

14 Kofawi kwar na samswen kaku fa kosmai anun ḇekaku faro roi oso. Oso wer ido, snaro koinema snonkaku ḇenapes ḇa siko. Inja, imbude kofarmyan fyoro kwar ḇe Yahwe I ma kakfasnai fawawinanem kwar ro nyan kankenem koḇena. Snonkaku ḇesesya sesyowi ko snaro kona kakara ḇepyum. Mboi, roi annane nari nun samswen ḇe ko ke?

Refo ḇyuk swarapepen ḇe ko insama kokyar awer faro fawawi mankun koḇena

15 Imbo. Na kokyar faro fawawi mankun koḇena. Imbude na komam monda sneḇaḇir ma swaruser koḇena nfara nyan kakara koḇena. Imbude koḇe kofawi kakaku ḇyena kam ḇaim mboi kokyar kofawi roi ḇeḇesya anna kwar. Ine naḇyeḇa kaku! Refo ḇyuk swarapepen ḇesnaibos kwar ḇe ko insama kokyar awer faro fawawi mankun koḇena.​—Amsal 3:5, 6; 28:26.

16. Ro farfyar ine, rosai ḇeḇejadi ro restoran, ma rosai Tom kyara na?

16 Imnis radine, kokarapan ro roḇ oso, penatua ḇefarmyan fyoro kwar ḇenir ḇe Tom ryaḇe restoran. Rodiwa myam penatua oso ḇese ḇenir ḇe Jhon, isya kyainus bin oso mboi ima swari risyaḇa. Rya sumarisen kaku. Tom myam mboi sumbrif ḇo suforyae su. Iḇoryae kaku ma ifuken ro mankundi: ’Jhon ma swari nari suḇesisye ke? Rariso kuker romawa suḇesya?’ Roi ḇeradine Tom myam na ro fafisu ḇepon iwara kwar. Auso Tom ido, moḇsa na ḇaḇir rai?

17. Ro farfyar ine, rosai Tom insape ifawi na, ma farkarkor rosai kun ro fawar inena?

17 Ḇape komam resanari. Tom kyara Jhon isouser faro swari ḇa. Mboi ifawi kakaku ḇyena kam kwar ke? Ro meser ya, Tom ḇyetelfon Jhon i. Insape ifawi bin ani ima Jhon srar ḇyedi ḇeramaker moḇ ḇeḇinkwan. Jhon ma srar ḇyedine susrowyae su ḇa fyoro kaku kwar. Ma snaro srar ḇyedine ryama ro swaf oras riḇeso monda, inja Jhon nya swaf kawan ḇa fa isrow i fa sunan kayam ro restoran oso. Swari jadi fa daknan kayam kuker su ḇa. Tom imarisen snaro ikofen ḇe snonkaku ḇese ḇa rosai kyara na! Farkarkor rosai kun roi fawar inena? Kofarmyan ḇe Yahwe I fyoro kwar ke roḇa, fandun fa kosewar kakaku ro rosai komam ḇaido korower resari insape kun kakara oso.

18. Rosai na ḇefnai ko fa kokyar faro roi ḇeḇyeḇa naek srar koḇesi sifrur na?

18 Rofyor anun oso ḇekur ḇe naek ḇaido srar komarisen kuker i ḇa ido, na samswen ḇe ko kako fa komam mnis fafisuya. Kokara ker roi ḇemnis ḇa ro naek ḇaido srar koḇani ido, na kokara sasar i. Ramnai, fyor korower roi ḇekaku ḇa ḇekur i ido, nari kofandun ḇa roi anna nkaku ke roḇa, na komarisen kokyar ḇeri na. Farkarkor risai kun ro roi ine? Kofaduru kakara ḇesasar faro naek srar koḇesya ido, nari nafnai fa kun kakara ḇesasar ma neknam ro roi ḇekaku na ḇa. (1 Timotius 6:4, 5) Korir awer kakara ḇesasar raris dosam ma fafayaf naisya pdef ro kosnesna. Koḇefnder awer Yahwe imarisen koswar naek srar koḇesya ma koḇuk ampun kuker sne ḇesiper.​—Wasya Kolose 3:12-14.

WOS FARKIN RO REFO NARI NKADAUNWAREK KO

19, 20. (a) Wos farkin ro Refo risai na ḇefnoḇek ko fa kokara pyum anun kosmai na? (b) Rosai nari kawos ro artikel ḇerama ya?

19 Baboine, samswen kaku fa kosmai anun ḇekaku ma kokara pyum na. Snaro? Anun ḇebor na namnis ḇa ḇaido naser roi ḇekaku kam ḇa ma koine snonkaku ḇenapes ḇa siko. Rosai na ḇefnoḇek ko? Wos farkin ḇero Refo na! Raris, wos farkin oso ikofenḇair ḇe ko rofyor kokarem roi oso mboi korower ḇepon kakaku ḇyena ḇaim ido kofasnai kofawinanem ḇa. (Amsal 18:13) Wos farkin ḇese wer ifnoḇek ko fa kofawi kokyar awer faro roi nakam. Ḇape, kosewar ari fa kofawi roi anna nkaku ke roḇa. (Amsal 14:15) Ma kofarmyan ḇe Yahwe I fyoro kwar ke roḇa, kokyar awer faro kakara mankun koḇena. (Amsal 3:5, 6) Wos farkin ro Refo na nafnoḇek ko rofyor koḇuk kakaku kosmai na fa kun kakara ḇepyum oso ma kofrur snemuk ḇekaku.

20 Ḇape, roi ḇese wer isya ḇefnai fa nari samswen fa kofawi roi oso nkaku ke roḇa. Snonkaku koine, na fasaw fa kun kakara oso ro rosai komam na. Ro artikel ḇerama ya, nari kawos roi risai monda na nafnai ko fa kofrur sasar ḇeradirya ma kofawi moḇsariso koḇinkwanbur na rai.

^ par. 8 Mam Buku Kegiatan Saksi-Saksi Yehuwa 2004, ram ḇeḇe 111-112, ma Buku Tahunan 2008, ram ḇeḇe 133-135.