Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 32

Iḇye Kada Saswar Koḇena Nafo

Iḇye Kada Saswar Koḇena Nafo

”Yanadi radine, iḇyekada saswar mkoḇena nafo.”​—FLP. 1:9.

DOYA 106 Kofaduru Rari Saswarya

ROI NA KOFARKOR *

1. Mansei monda ḇefnoḇek ḇeḇawes sidang Filipi?

FAFISU Manwawan Paulus, Silas, Lukas, ma Timotius skofyafer kwar ro Filipi, skosrow snonkaku ḇebor ḇemarisen ḇemnaf anun Karajan. Manbesrar rifyak anskoine skoryaḇ fa skoḇawes sidang oso ro dia, ma snonkaku ḇeḇe Kristen babo sya sakfanjur. Rya imbesrar ḇefrur pyum oso snori Lidia, ḇyuk rum ḇyedi fa sifanjur ro ya.​—Farfyar 16:40.

2. Samswen rosai sidang Filipi ismai ya?

2 Fyoro ḇa mura, sidang ḇebabo anine ismai fafisu ḇesamwen. Setan dawninyan snonkaku sya fa spampum ḇararyas ro Paulus ma bati ḇyesya. Sfor Paulus ma Silas su, siprer su kuker ankyon, sisun suḇe bui. Sumkei ro bui raposa, sura sumamfar naek srar ḇesun babo ansi ma suḇuk sneprei faro si. Mura Paulus, Silas, ma Timotius skobur mnu ani, ḇape rya Lukas ḇyarek pdef ro diwa. Inja, rosai naek srar ḇero sidang Filipi sifrur ya? Yahwe ifnoḇek si kuker rur papoik ḇesren Ḇyedi, inja sifarmyan pdef kuker raryaḇ. (Flp. 2:12) Iso ḇefnai fa Paulus ḇyesyowi kaku si!

3. Raris neḇefasnai ro Filipi 1:9-11, rosai monda Paulus dor ro nadi ḇyena?

3 Indokada taun risamfur mura, Paulus fyas syapram oso ḇe sidang Filipi. Fafisu wawasya na, na mam kada Paulus iswar kaku naek srar ansine. Fyas ḇo doḇe, ”Yaswar mko kuker saswarkuf ro Yesus Kristus mankundi.” (Flp. 1:8) Ikofen ro syapram ḇyedi ḇyenadiwarek si. Dor ḇe Yahwe fa ifnoḇek si insama saswar sena nafo, smam mnis roi ḇefandun syadi na, sisren, sifrur karkar snonkaku ḇesesya awer, ma sḇuk bon napnapes pdef. Koro baboine kako na kaksmai fainda ro Paulus syapram ḇyedi. Inja mkorama kowasya roi Paulus fyas ḇe naek srar ḇero Filipi sya. (Wasya Filipi 1:9-11.) Ramnai na kawos roi ḇeḇeso Paulus dap anna ma moḇsa kofrur na ro kenem koḇena rai.

SASWAR KOḆENA NAFO

4. (a) Imnis ḇekofen ro 1 Yohanes 4:9, 10, moḇsa Yahwe fyasnai saswar Ḇyedi faro ko? (b) Moḇsa kofasnai saswar faro Allah rai?

4 Yahwe fyasnai iswar kaku ko kuker iwan Yesus ḇe supswan fa imarwarek sasar koḇena. (Wasya 1 Yohanes 4:9, 10.) Allah saswar Ḇyenane nadif ko fa kakswar I. (Rm. 5:8) Moḇsa kofasnai saswar faro Allah rai? Yesus ikofen, ”Waswar Manseren, Allah ḇedi, kuker snembri ḇesiper ma kuker rur bedi ḇesiper ma kuker karkara ḇena ḇesiper.” (Mat. 22:36, 37) Komewer koswar Allah kuker sne ḇesiper ḇa. Ḇape, komarisen saswar koḇena faro I nasambraḇ syadi pdef ro ras ḇe ras. Paulus ikofen ḇe naek srar ḇero Filipi sya fandun fa ’saswar sena nafo’. Rosai na kofrur fa kosambraḇser saswar koḇena faro Allah I?

5. Rariso saswar koḇena faro Allah nasambraḇ syadi?

5 Insama koswar Allah I fandun fa komambir I. Refo doḇe, ”Mansei ḇesaswar ḇa, ikada myambaḇir Allah ḇa, snar Allah ikada isaswar”. (1 Yoh. 4:8) Manwawan Paulus fyasnaiḇair saswar koḇena faro Allah nari nasambraḇ syadi rofyor kona ”fawawi ḇenapes ma kakara ḇeḇor kam” ḇekur I. (Flp. 1:9) Fafisu kofarkor randak Refo ya, kofawi roi ḇebor kam ḇaim mboi nafrur fa koswar Yahwe I kwar. Mura, fafisu kofarkor nabor syadi ḇekur Yahwe, saswar koḇena faro I nasambraḇ syadi wer. Inja komam snai kaku, kofarkor Refo ras ḇe ras ma kokarauser na nama roi ḇefandun kaku ro kankenem koḇena!​—Flp. 2:16.

6. Ro 1 Yohanes 4:11, 20, 21, insama saswar koḇena nafo, faro mansei wer fandun fa kofasnai saswar ya?

6 Allah saswar ḇeba Ḇyedi faro ko nadif ko fa koswar naek srar kobansi. (Wasya 1 Yohanes 4:11, 20, 21.) Imbude kokara koswar naek srar koḇesima roi ḇepyan monda, snar kokame kosyom ḇe Yahwe ma komarisen kakso rari ḇepyum Ḇyena. Kosewar kako fa koso Yesus nyan ḇyena, ḇena saswar iba kaku kaku faro ko isof ro imarwarek ko. Ḇape kaku ya, fyorno ido samswen fa kosouser parenta fa koswar yae ko. Kokarapan fawar ro sidang Filipi.

7. Rosai kofarkor ro ananun Paulus ḇyuk ḇe Euodia ma Sintike su?

7 Euodia ma Sintike suma imbesrar ḇeraryaḇ suiri. Sufarmyan fnoḇek Manwawan Paulus ro ḇaḇeḇaryas ankankinem ḇeḇye. Ḇape, imbude sufamfabri nafnai fa suḇebati wer ḇa. Ro syapram fyas ḇe sidang Filipi, Paulus dap mnis snonsnon Euodia ma Sintike ma danun kaku ḇe su insama ’suna sne kakara oser’. (Flp. 4:2, 3) Paulus kyara fandun kako fa ikofen ḇe sidang anya ḇesiper, ”Mkofrur roi ḇeḇor kam kuker sasurem ma famfaḇri awer.” (Flp. 2:14) Kakuḇae, ananun Paulus ikofen bos nane nafnoḇek imbesrar ansuine ma kako naek srar ḇero sidang ani kako fa siswar yae si syadi wer.

Rosai ḇefnai fandun fa komam monda faro rari ḇepyum ro naek srar koḇesi? (Mam syos ḇe 8) *

8. Rosai ḇedwarek kaku ko fa koswar naek srar koḇesya, ma rosai na ḇefnoḇek ko?

8 Raris Euodia ma Sintike su, imbude kosmai roi ḇedwarek kaku ko fa koswar naek srar koḇesya. Isoine komamepen sasar sifrur na. Kokame kofrur sasar ker ras ḇe ras. Kokara ker faro sasar snonkaku ḇesesya ido, na samswen fa koswar si. Imnis raris, na kofafayaf fyor komam manbesrar oso dakfrur sren Balai Karajan ya ḇa. Rofyor kokara sasar ḇesena manbesrar ani ifrur kwar na ido, na kofafayaf syadi wer rawo koswar i wer ḇa. Waksmai roi ḇeradine ido, ipyum fa kwara roi ine: Yahwe ifawi sasar koḇena ma sasar manbesrar ani kako. Rarirya mboi, iswar pdef kokame. Iso ḇefnai fa, fandun fa kakso Yahwe saswar Ḇyena ma komam rari ḇepyum ro naek srar koḇesya. Kosewar kaku fa kosambraḇser saswar koḇena faro naek srar sya ido, na koḇeoser pdef.​—Flp. 2:1, 2.

’ROI ḆEFANDUN SYADI NA’

9. Rosai monda ’roi ḇefandun syadi na’ Paulus dap ro syapram ḇyedi ḇe naek srar ḇero Filipi sya?

9 Allah fyarkin Paulus i fa ikofenḇair naek srar ḇero Filipi, ma snonkaku Kristen sya kam fa ’smam mnis roi ḇefandun syadi na’. (Flp. 1:10) Roi ḇefandun syadi nane iso Yahwe snonsnon Ḇyedi ḇyeḇefasren, marisen Allah ndarirya, ma sidang ḇyeoser ma ḇyeaski. (Mat. 6:9, 10; Yoh. 13:35) Roi nane nḇe roi ḇefandun kaku ro kankenem koḇena ido, kofasnai koswar Yahwe I.

10. Insama kosren rosai fandun fa kofrur ya?

10 Paulus ikofen kako fandun fa ”sisren”. Ine kyurfasnai ḇa fandun fa koḇe snonkaku ḇesren kaku. Na kopok kosren kaku raris Yahwe I ḇa. Ḇape, Yahwe na myam kosren rofyor kosewar kaku fa kosambraḇser saswar koḇena ma komam mnis roi ḇefandun syadi na. Nyan oso kofasnai saswar ya iso komewer kofrur snonkaku ḇese fa skarkar.

11. Rosai ḇefnai fa kopok kofrur snonkaku ḇesesya skarkar awer?

11 Parenta fa kofrur snonkaku ḇesesya skarkar awer nama parenta ḇefandun kaku nairi. Moḇsa na kofrur karkar snonkaku oso rai? Kofrur na kuker hiburan, sansun, ḇaido fararur kokinfir na. Imbude rosai kofrur na nsasar ḇa. Ḇape, ḇesasar ya iso rofyor roi kokinfir na nakyaren snonkaku ḇese sneuser ḇyedi ma nafrur fa kakyar ḇyedi syambraḇ wer ḇa. Yesus ikofen iḇye syadi kofes karui yas-yas ro sasukor koḇedi ma simsawer ko ro soren ḇardibur kofrur naek ḇaido srar koḇedi fa kyarkar!​—Mat. 18:6.

12. Farkarkor rosai kun ro imbeswa perintis fawar suḇena?

12 Kokarapan moḇsa imbeswa ḇeḇe perintis susouser Yesus parenta ḇyena rai. Suyuffarmyan ro sidang oso. Ro sidang ani, imbeswa ḇebaptis babo suisya. Sinan suḇeskoya sfarkor su kuker nyan ḇepakrek kaku. Imbeswa suine sukara snonkaku Kristen sipok sra ḇe bioskop fa smam felem awer, felem ḇepyum na kako. Inja sukandor kaku fafisu sufawi imbeswa perintis ansuya sumam felem ro bioskop. Inja, imbeswa perintis suine sura ḇe bioskop wer ḇa isof ro imbeswa ḇebabtis babo ansuya sufarkor sneuser suḇena ma sufawi sumambir roi ḇeḇye ma ḇeḇarḇor na. (Ibr. 5:14) Imbeswa perintis ansuine sufasnai sufandun mankunsu ḇa. Sufasnai suswar naek ma srar ḇebaptis babo ansuya ro wos monda ḇa mboi ro roi sufrur na kako.​—Rm. 14:19-21; 1 Yoh. 3:18.

13. Moḇsa na kofnai snonkaku oso fa ifrur sasar rai?

13 Nyan ḇese kofrur karkar snonkaku oso iso kofnai i fa ifrur sasar. Moḇsa kofrur na rai? Kokarapan roi ḇeḇesya ine. Ḇefarkor Refo oso syewar kawan kaku kwar isof imkei ro aninem swan ya. Ifawi fandun fa imnai ḇeri. Fyadwer kaku kenem ḇyedi kwar ma ḇyebaptis. Ras oso, manbesrar oso dor i ḇe rum ḇyedi ma ḇyuk swan ya fa dinem ḇo doḇe, ”Kirinema wakḇe Saksi kwar, ma nwa Yahwe rur Ḇyedi kwar. Rur Allah bon Ḇyena oso iso ḇaḇefarmku mankun. Inja, farmkuser mankundaw ido, na winem mboi nabor awer.” Manbesrar ḇebaptis babo ani ryower anun ḇesasar anya ido, na kyaḇer fa fyarandinem wer. Ine iḇyeḇa kaku!

14. Rariso fananjur Kristen nafnoḇek ko fa kosomnis anun ḇero Filipi 1:10?

14 Fananjur Kristen koḇena nafnoḇek ko fa kosomnis anun ḇero Filipi 1:10 ya. Kuker nyan risai monda? Oser ya, roi kawos ro fananjur neswarepenser ko rosai Yahwe myam na ḇe roi ḇefandun kaku. Ḇesuru ya, kofarkor nyan kokenem imnis roi kofarkor kwar insama kosren. Ma ḇekyor ya, kodif yae ko fa ”kofrur roi ḇeḇye ma kofasnai saswarya”. (Ibr. 10:24, 25) Fafisu naek srar koḇesi sisambraḇser ko, saswar koḇena faro Allah ma faro si nasambraḇ syadi wer. Koswar Allah ma naek srar kuker sne ḇesiper ido, nari kosewar kaku fa kofrur karkar naek srar koḇesi ḇa.

KOḆUK ”BON NAPNAPES” PDEF

15. Koḇuk ”bon napnapes” kyurfasnai ḇe rosai?

15 Paulus ḇyenadiwarek naek srar ro Filipi sya insama kankenem sena ’nafo kuker bon napnapes’. (Flp. 1:11) Kakuḇae, ”bon napnapes” kyurfasnai ḇe saswar sfasnai faro Yahwe ma kawasa Ḇyesi, ma kako sawosḇair ḇe ḇesesya kakyar sena faro Kristus ma saneraro ḇepyum sena. Filipi 2:15 ḇyuk wos sarḇer ḇeseya wer ”mkosna rofandusi imnis maksya ro supswan ine”. Nane nasrow kaku snar Yesus dap manfamyan ḇyesi ’sisnai supswan’. (Mat. 5:14-16) Yesus iwan ḇeso I sya kako fa sfarkor snonkaku sya fa sakḇe manfamyan, ma ikofen nari ”mkoḇesaksi . . . isof supswan pember ya”. (Mat. 28:18-20; Farfyar 1:8) Koḇuk ”bon napnapes” fafisu kosewar kaku ro fararur ḇefandun kaku ine.

Fafisu smamwarek Paulus ro rum oso ḇero Roma, fyas syapram ḇyedi ḇe sidang Filipi. Paulus ḇyuk swaf fa ḇyaryas ḇe manwarek ma ḇemamfar i sya (Mam syos ḇe 16)

16. Imnis ḇekofen ro Filipi 1:12-14, rariso kosnaiyar ḇe sananai fafisu kosmai roi ḇedwarek? (Mam sonin ḇero ḇarpon.)

16 Roi risai ḇekur ko, na kosnaiyar ḇe sananai. Fafisu ono, roi neḇemam nadwarek fararur ḇaḇeḇaryas nḇuk swaf ḇepyum fa koḇaryas. Imnis raris, fyor ya smamwarek Manwawan Paulus ro rum oso ḇero Roma. Ḇape, fyas syapram ḇyedi faro naek srar ro Filipi sya. Rosai ḇekur i na nadwarek i ḇa fa ḇyaryas ḇe manwarek ma ḇerama ḇemamfar i sya. Ro fafisu ḇeradine Paulus iryaḇ pdef fa ḇyaryas, ma ine ḇyuk kakakyar ḇe naek srar sya fa ”simsik ḇo siwawos ro Allah wos ḇyedi kuker makakak ḇa”.​—Wasya Filipi 1:12-14; 4:22.

Kosewar nyan ḇesya kwar fa koḇaryas ḇe ḇesesya (Mam syos ḇe 17) *

17. Rariso naek srar ḇeḇeso sḇaryas pdef ro fafisu ḇesamswen?

17 Raris Paulus i, naek srar ḇebor sya sfasnai simkak ḇa. Sḇarek ro sup ḇedwarek fararur ḇaḇeḇaryas ro rum ḇe rum, mboi sisrow nyan ḇese fa sḇaryas ankankinem ḇeḇye. (Mat. 10:16-20) Ro sup oso, pengawas wilayah danun ḇe manbaryas sya fa sḇaryas ḇe karyer sesi, ḇeḇarek fanam kuker si, bati ro rumfarkor, bati ro moḇ fararur, ma snonkaku sifawi kwar sya. Indokada swaf taun risuru, barbor ro sidang nek syadi. Imbude koḇarek ro sup ḇedwarek fararur koḇena ḇa. Ḇape, na kun farkarkor ine ro naek srar ansi: Kosewar nyan ḇesya kwar fa koḇaryas ḇe ḇesesya. Wakyar Yahwe nari ḇyuk samambraḇ ḇe Au fa waḇaryas pdef ro fafisu ḇesamswen na.

18. Rosai kosewar kaku fa kofrur ya?

18 Fafisu koḇedinema swaf fa kosewar kaku kosomnis ananun Paulus fyas ḇe naek srar ro Filipi sya. Fandun fa komam mnis roi ḇefandun syadi na, kosren, kofrur karkar snonkaku ḇesesya awer, ma koḇuk bon napnapes. Rarirya ido na saswar koḇena nafo, ma koḇuk sanandik ḇe Kma ḇesaswar koḇedi, Yahwe.

DOYA 17 ”Yamarisen”

^ par. 5 Ro fafisu koḇedine, fandun fa kona saswar ḇesambraḇ faro naek srar koḇesi. Syapram Paulus fyas ḇe naek srar ḇero Filipi nafnoḇek ko fa kofawi nyan insama saswar koḇena nafo, ḇesyadi rofyor samswen fa kofasnai saswar i.

^ par. 54 SONIN: Fafisu sifrur sren Balai Karajan, naek oso, Jon, imnai fyararur ma dakfawar kuker manbekma ansuya. Naek ḇefrur sren lante, Sem, myam ḇo imsore. Kyara ḇo doḇo, ’Jon fyararur ḇa mboi dakfarfyare.’ Mura ido, Sem myam Jon ifnoḇek imbesrar ḇesinan kwar oso kuker mayaryaren. Roi ḇepyum ine ḇye swarapepen ḇe Sem fa kyara monda rari ḇepyum ro naek ḇyanine.

^ par. 58 SONIN: Ro sup ḇedwarek fararur koḇena, manbesrar oso ḇyaryas ankinem Karajan ḇe snon ifawi kwar ya ḇape kuker nyan ḇesnai bos ḇa. Mura, ro moḇ fyararur ro ya, ḇyuk swaf imnaisu fa ḇyaryas ḇe min ḇyedi.