Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 31

”Kopok Kosusu Ḇa”!

”Kopok Kosusu Ḇa”!

”Inja, kopok kosusu ḇa.”​—2 KOR. 4:16, Terjemahan Dunia Baru.

DOYA 128 Wamkuepen Isof ro Papupes

ROI NA KOFARKOR *

1. Rosai fandun fa kofrur insama kofrar pdef isof kosmai mun ḇepupes ya?

SNONKAKU Kristen koya koso ro fanandi farandar faro kankenem. Koso babo ke koso fyoro kwar ke, fandun fa kofrar pdef isof kosmai mun ḇepupes ya. Ananun Manwawan Paulus fyas ḇe naek srar ḇero Filipi sya, na nsambraḇser ko fa kofrur posa farandar koḇena. Ḇeḇeso ro sidang ḇero abad randak sya sifarmyan ḇe Yahwe fyoro kwar fafisu sismai Paulus syapram ḇyedi. Sifarmyan soasuser kwar, ḇape Paulus iswarepenser si fa simkuepen ma sifarmyan pdef ḇe Yahwe I. Paulus imarisen insama sakso nyan ḇyena fa ’sifrar faro sisma sasuref’.​—Flp. 3:14.

2. Rosai ḇefnai fa ananun Paulus fyas ḇe naek srar ḇero Filipi sya nasrow kaku?

2 Ananun Paulus fyas ḇe naek srar ḇero Filipi sya nasrow kaku. Rofyor sidang anya insape dores, kawasa mnu Filipi sewayam naek srar ansi. Ro taun 50 M, Paulus ma Silas susmai fararyor ro Allah fa sura ḇe Makedonia. Inja, sura ḇe Filipi fa suḇaryas ankankinem ḇeḇye ro dia. (Farfyar 16:9) Ro diwa, susrow bin ḇenirḇe Lidia, ḇeyakmnaf ankankinem ḇeḇye ma Yahwe ”ḇyas sneri”. (Farfyar 16:14) Lidia dakḇe baptis fnoḇek ḇero kina ḇyesikam. Ḇape, Setan irandak fa ifrur roi ḇesamswen yoḇ si. Snon ḇero mnu sya sismer Paulus ma Silas su ḇe ḇarpon ḇebarara sya. Mura, skursof su ḇo soḇe sufnai famfabri ro mnu ya. Nafrur fa siprer su, sisun su ḇe bui, ma sor su fa subur mnu ani. (Farfyar 16:16-40) Paulus ma Silas sususu ke? Oroḇaḇeri! Naek srar ḇero sidang ḇebabo ani rosai sifrur ya? Sakmkuepen kako! Roi ḇepyum Paulus ma Silas sufasnai nane nsambraḇser kaku si.

3. Rosai Paulus ifawi kwar na, ma fakfuken rosai na kawos ya?

3 Paulus dun snemuk fa isusu ḇa. (2 Kor. 4:16) Ḇape, ifawi insama imkuepen pdef isof pupes ro fararmyan ḇyedi ḇe Yahwe, fandun fa myam mura ḇe ḇarpon ḇaido sasuref nari ismai ya. Rosai kofarkor ro Paulus fawar ḇyenane? Rariso naek srar ro baboine fawar sena nasambraḇser ko fa komkuepen pdef fafisu kosmai samswen? Ma moḇsa saneraro koḇena ro ras nayama nasambraḇser snemuk koḇena fa kosusu ḇa?

KUN FAINDA RO PAULUS FAWAWAR ḆYENA

4. Samswen ḇekur Paulus i mboi moḇsa imyaren ro fararmyan ya rai?

4 Kokarapan kada roi ḇekur Paulus fafisu fyas syapram ḇe sidang Filipi. Isya ismai ro bui mboi ro rum oso ḇero Roma. Jadi fa rya ḇyaryas ro rum ḇe rum ḇa. Ḇape, ḇyaryas pdef ḇe snonkaku ḇemamfar i sya ma fyas syapram faro sidang ḇebinkwan na. Rarirya kako ro baboine, naek srar ono sisya sḇarek ro rum monda snar siduf ma semansar binsar kwar. Ḇape, sḇuk pyum swaf fa sḇaryas ankankinem ḇeḇye faro ḇerama ḇe rum sena sya. Sakfas syapram fa sḇukiḇaryas ḇe snonkaku sisrow ro ḇaḇeḇaryas ḇa sya.

5. Imnis ḇekofen ro Filipi 3:12-14, rosai ḇefnoḇek Paulus fa myam monda ḇe ḇarpon?

5 Paulus ifrur roi ḇepyum ma kako roi ḇeḇyeḇa kwar. Mboi roi nane nakyaren fararmyan ḇyedi ḇe Yahwe I ḇa. Kaku ya, ikofen fandun fa ’fyanander rosai ḇero ḇarpur’ ma myam mura ḇe ’rosai ḇero ḇarpon’. Ifrur rarirya insama ifrur posa farandar ḇyedi. (Wasya Filipi 3:12-14.) Rosai ḇefnoḇek Paulus fa myam monda ḇe ḇarpon? Oser ya, fyor dakḇe Kristen ḇaim, Paulus ismai payamyum ḇeba kaku rofandu kawasa Yahudi sya, mboi myam nanekam ḇe papus. (Flp. 3:3-8) Ḇesuru ya, sneri ḇyuk sasar ker ḇe i snar iwayam snonkaku Kristen sya kwar, ḇape imewer roi ine ifrur fa isusu. Ḇekyor ya, dakkara ḇa roi ḇepyum ifrur kwar ḇe Yahwe namnis kwar. Samswen nabor nkur Paulus i, rupa ra ismai ro bui, siprer i, siso i kuker karui, wai dek ya imbroi, ma kako ismai roḇean ma sansun noḇa. Ḇape, Paulus ifrur roi ḇepyum ro fararmyan ḇyena. (2 Kor. 11:23-27) Paulus ifawi rosai monda ifrur kwar ma samswen risai ḇekur i na, fandun fa fyarmyan pdef ḇe Yahwe I. Fandun fa kakfrur rarirya kako.

6. ’Rosai ḇero ḇarpur’ fandun fa kofarander na nkur ḇe roi risai monda?

6 Raris Paulus i moḇsa ’kofarander rosai ḇero ḇarpur’ ya rai? Sino sisya sḇuk sasar ker ḇe mankunsi faro sasar sifrur ro fafisu naiwara. Wakḇaḇir rarirya ido, ipyum ya wafarkor mnis ḇekur farsarser fasaspar Yesus ḇyedi. Fandun fa wawasenkara, ma ḇenadi kuker roi ine. Rarirya ido na buk sasar ker ḇe mankundaw werḇa snar Yahwe ḇyuk ampun faro sasar Bena kwar. Kokarapan roi ḇese kofarkor ro Paulus i. Ono sisya srir fararur kuker ḇaḇyak ḇekaki insama sisewar ḇepon fandandun Karajan. Iso kofrur na ido, ’kofarander rosai ḇero ḇarpur’ kuker kofafko awer faro nana arasai ḇaido payamyum kobur kwar anna. (Bil. 11:4-6; Pkh. 7:10) ’Rosai ḇero ḇarpur’ kyur kako ḇe roi kofrur kwar ro fararmyan ḇe Yahwe ḇaido samswen kosmai ro fafisu naiwara. Kakuḇae, koswarepen mura moḇsa Yahwe ḇyebarakas ma isaramper ko ro swaf taun ḇe taun kwar, na nafrur fa kofanam syadi ḇe Kma koḇedi. Imbape, komewer kokara roi kofrur ro fararmyan ḇe Yahwe nama namnis kwar.​—1 Kor. 15:58.

Ro fanandi faro kankenem, fandun fa kobinkwanbur roi ḇekyaren ko ma komam monda ḇe sasuref ya (Mam syos ḇe 7)

7. Ro 1 Korintus 9:24-27, rosai fandun fa kofrur ya insama kosmai sasuref ro fanandi farandar faro kankenem? Buk wos sarḇer oso.

7 Yesus ikofen, ’Mkoḇesewar kuker samambraḇ mkoḇena nasiper.’ (Luk. 13:23, 24) Paulus ifawimnis wos nane. Ifawi fandun fa ḇyesewar kaku isof ro pupes raris Yesus i. Iso ḇefnai fa ikofen kankenem snonkaku Kristen imnis ra fanandi farandar. (Wasya 1 Korintus 9:24-27.) Ḇeso fanandi oso fafisu ifrare fandun fa myam monda ḇe mun ḇepupes ya ma myam roi ḇesena awer. Imnis raris, ḇeso fanandi ḇero kota sya, na sifrar ro sampak toko-toko na ma roi ḇekyaren si naisya. Kwara rariso, ḇeso fanandi oso na imnai fa myam roiebor srir ro toko ya ḇarpondi ke? Imḇe ismai ido ifrur rarirya ḇa! Ro fanandi faro kankenem kako, fandun fa kobinkwanbur roi na nakyaren ko. Komam monda ḇe ḇarpon, kosewar kuker samambraḇ koḇena nasiper raris Paulus i ido, nari kosmai sasuref ya!

ROI ḆEDWAREK FARARMYAN KOḆENA ḆE YAHWE

8. Rosai roi rikyor ḇedwarek fararmyan koḇena na kawos ya?

8 Mkorama kawos roi rikyor ḇedwarek ko fa komyaren wer ḇa ro fararmyan ḇe Yahwe. Roi anskoiya isoine: (1) fafisu roi kokyar na ndarirya ḇa, (2) fafisu kosambraḇ wer ḇa, ma (3) fafisu koḇekandera ro swaf kawan. Na kawos farfyar ro naek srar ḇeḇeso ḇesmai samswen ḇeradine ḇape simku pdef, ma moḇsa kakfrur raris si rai.​—Flp. 3:17.

9. Fafisu roi kokyar na ndarirya ḇa moḇsa na koḇaḇir rai?

9 Fafisu roi kokyar na ndarirya ḇa. Kokame na kowaf kaku fa komam roi ḇepyum Yahwe ḇyeasas kwar na. Komnis ra Nabi Habakuk i, ikofenḇair imarisen insama Yahwe ifrur mnai ḇaḇeḇarḇor ḇero Yehuda. Ma Yahwe dor i fa ’iwaf pdef kuker kakyar’. (Hab. 2:3) Ḇape, rofyor roi kokyar na rya ndrama fasaw ḇa, na nafrur fa koryaḇ ḇa ma koḇesanekar. (Ams. 13:12) Roi ḇeradine nkur naek srar koḇesi ro taun 1914 aniwara. Fyor ani, snonkaku ḇesmai ramrem sya sikyar nari sek ḇe nanki ḇeri ro taun ani. Fafisu roi sikyar nane ndarirya ḇa, snonkaku ḇesoasuser sya rosai sifrur ya?

Royal ma Pearl Spatz sumam roi sukyar na ndarirya ro 1914 ḇa, ḇape taun nenande mura susouser pdef (Mam syos ḇe 10)

10. Rosai imbeswa oso sufrur ya fafisu roi sukyar na ndarirya ḇa?

10 Kokarapan fawawar ro naek srar risuru ḇesmai roi anya mboi sumku pdef. Naek Royal Spatz ḇyebaptis ro 1908 fafisu ḇyeumur taun ri 20. Ikyar kaku nari kero wer dek ḇe nanki. Inja, ro 1911 rofyor dor bin ḇyedi, Pearl, fa sufakawin, ikofen, ”Wafawi kwar rosai nari ḇeḇesya ro 1914 ya. Inja, wamarisen kufarḇuk ido, kufarḇuk fasaw!” Imbeswa suine suyek ḇe nanki ḇa ro 1914 ya, inja sususu ro fanandi faro kankenem ya ke? Oroḇa, snar roi ḇepon kaku sumam ya iso sufarmyan soasuser faro Yahwe, mboi faro saneraro fa sukenem ro nanki ḇa. Suyun snemuk fa sumkuepen ro fanandi ya. Kaku ya, taun nenande mura Royal ma Pearl sumyaren ma susouser pdef isof ro kankenem suḇena ro supswan namnai kwar. Ko kako kowaf fafisu Yahwe na fyasren snori ro anonef nakam, fyasnai kaku ḇaḇepapoik Ḇyedi, ma ifrur asas Ḇyena fa ndarirya. Kokyar kaku roi nane kam nari ndarirya ro oras Yahwe imarisen na. Rarirya, iḇye kada komyaren pdef fa kofarmyan ḇe Yahwe. Kopok kosanekar awer fafisu roi kokyar na ndarirya fasaw ḇa.

Arthur Secord ḇyemansar kwar mboi iryaḇ fa ifarmyan pdef (Mam syos ḇe 11)

11-12. Nari kofarmyan soasuser pdef ḇe Yahwe I fafisu kosambraḇ wer ḇa ke? Fawarpan fawar oso.

11 Fafisu kosambraḇ wer ḇa. Ḇeso fanandi farandar simande sifandun baken ḇesambraḇ. Ko ḇeso fanandi faro kankenem ya kofandun kakyar ḇesambraḇ. Kaku ya, sibor sya baken sena nasambraḇ wer ḇa mboi simarisen sḇuk ḇepyum syadi ro fararmyan ḇe Yahwe. (2 Kor. 4:16) Imnis raris, fafisu Naek Arthur Secord ḇyeumur taun ri 88, fyarmyan ro Betel ro swaf taun ri 55 kwar. Ras oso fyor syambraḇ wer ḇa ma idafdufe, imbesrar oso ḇemamfaduru i ryama fa ifnoḇek Naek Secord. Dores fanam ḇe moḇ anenef ḇyedi ḇo myam yoḇ i ma ikofen, ”Naek Secord, wafrur nabor kwar ro fararmyan ḇe Yahwe I.” Ḇape, Naek anine myam monda ḇe roi ifrur kwar na ḇa. Inja fafisu myam ḇe imbesrar ani, imarafrif ma ikofen, ”Imbo kaku rarirya. Mboi roi ḇefandun ya iso roi kofrur kwar ro ḇepondina ḇa. Ḇape roi kofrur ro kirine ḇe ḇarpon.”

12 Imbude wafarmyan ḇe Yahwe fyoro kwar, mboi kirine wadufe inja wasambraḇ wer ḇa fa wafrur nabor raris ḇeponi ya ḇa. Rarirya ido ḇesanekar awer. Wakyar Yahwe iswarepen ma imarisen faro fararmyan Bena ro fafisu iwara. (Ibr. 6:10) Koswarepen, saswar koḇena faro Yahwe na neḇefasnai ro roi nabor kofrur ḇe I na ḇa. Ḇape, kofasnai koswar Yahwe kuker kofrur roi kosambraḇ fa kofrur na, koryaḇ pdef, ma koswarepen saneraro koḇena. (Kol. 3:23) Yahwe ifawi samambraḇ koḇena ma dor ko ḇa fa kofrur roi kosambraḇ ḇa fa kofrur na.​—Mrk. 12:43, 44.

Anatoly ma Lidiya Melnik susmai kandera nabor ḇape susoasuser pdef (Mam syos ḇe 13)

13. Rosai ḇekur Anatoly ma Lidiya su, ma rariso fawawar suḇena nasambraḇser ko fa kofarmyan pdef ḇe Yahwe fafisu kosmai kandera nabore?

13 Fafisu koḇekandera ro swaf kawan. Yahwe manfamyan Ḇyesi ono sisya sismai kandera ma wayam ro swaf kawan kaku. Imnis ra, Anatoly Melnik. * Fafisu ḇyeumur 12, sfor kmari, sisuni ḇe bui, ma sun i ḇe Siberia, swaf ya kilometer ri 7.000 ro kina ḇyansi ro Moldova. Taun rioser mura, Anatoly, snari, ma insar apus ḇyedi sun sko kako ḇe Siberia. Ḇarpur mura, skoso fananjur ro mnu ḇeseya, mboi fandun fa skombran ro swaf kilometer ri 30 ro fafisu mekem salju ḇepnunek kaku. Ramnai, Naek Melnik ismai ro bui swaf taun rikyor, byinkwan ro swari, Lidiya, ma inai suḇedi ḇyeumur taun rioser. Ro fafisu ḇesamswen ine, Anatoly ma kina ḇyesi sifarmyan soasuser ḇe Yahwe I. Kirine, Anatoly ḇyeumur 82 ma duffarmyan ḇe Panitia Cabang ro sup oso ḇero Asia Tengah. Raris Anatoly ma Lidiya su, iḇye kada kofrur roi ḇepyum syadi ro fararmyan ḇe Yahwe ma komkupen pdef imnis kofrur kwar ro fafisu naiwara.​—Gal. 6:9.

KOMAM MURA ḆE RAS ḆARPON NAYAMA

14. Rosai Paulus ifawi fandun fa ifrur insama ismai sasuref ya?

14 Paulus ikyar ro fanandi faro kankenem na ismai mun ḇepupes ma sasuref ya. Ima snonkaku Kristen ḇesmai ramrem diri, inja myam mura ḇe ”sasuref, isoine fararyor ro boiyaswa ro Allah”. Ḇape, ifawi fandun fa ’ifrar faro isma sasuref’ anya pdef. (Flp. 3:14) Paulus ḇyuk wos sarḇer ine fa ifnoḇek naek srar ḇero Filipi sya insama smam mura ḇe sasuref ya.

15. Rariso Paulus iswarepenser naek srar ḇero Filipi sya fa sifrar pdef faro sasuref ya?

15 Paulus iswarepenser naek srar ḇero Filipi sima nari sakḇe kawasa ro nanki. (Flp. 3:20) Rosai ḇefnai fandun fa siswarepen na? Ro fyor ani, snonkaku ḇebor simarisen syadi fa sakḇe kawasa faro pamarenta Romawi snar nari sismai fainda nabor. * Imbape, snonkaku Kristen ḇesmai ramrem sya sḇe kawasa faro pamarenta ḇepyum syadi, ḇebuk fainda nabor syadiwer ḇe si. Inja komam ido ḇeḇe kawasa faro Roma nun fainda nabor ḇa! Iso ḇefnai fa Paulus danunepen naek srar Filipi sya insama sḇe kawasa ’ḇekenem namnis kuker Kristus Ankankinem Ḇeḇye ḇyedi’. (Flp. 1:27) Snonkaku Kristen ḇesmai ramrem ro baboine sya sfasnai nyan ḇepyum kuker smam mura ḇe sasuref kankenem fyoro ro nanki.

16. Na kokenem fyoro ro nanki ḇaido supswan ke, rosai fandun fa kofrur ya imnis ḇefas ro Filipi 4:6, 7?

16 Na kokenem fyoro ro nanki ḇaido supswan ke, fandun fa komam mura ḇe sasuref ro ḇarpon. Rosai monda ḇekur kona, kopok komam ḇe ḇarpur awer ma korir awer roi sairirya kam nafnai fa kofarmyan ḇe Yahwe I wer ḇa. (Flp. 3:16) Imbude roi kokyar na ndrama fasaw ḇa, ḇaido kosambraḇ wer ḇa kwar. Oso wer ido koḇekandera ma kosmai wayam ro swaf kawan kaku. Rarirya ido, ’iḇye komkakwarek rosairya awer’. Ḇape, kofasnai marisen koḇenakam ma fararyor koḇena faro Allah ro nadi, ma nari ḇyuk aski ḇesyadi ro roi kokarana.​—Wasya Filipi 4:6, 7.

17. Rosai na kawos ro farkarkor ḇerama ya?

17 Ḇeso fanandi farandar oso na ḇyensewar kaku fa ismai mun ḇepupes ya. Rarirya kako, fanam ḇe pupes fanandi faro kankenem, iḇye kada komam monda pdef ḇe sasuref ya. Kirine komarisen kosewar fa kofrur kaku na. Rosai fandun fa kofrur insama komkuepen ro nyan ḇekaku ya pdef? Farkarkor ḇerama ya na nafnoḇek ko fa ’kokinfir roi ḇefandun syadi na’.​—Flp. 1:9, 10.

DOYA 79 Farkor Si Insama Sores Nako

^ par. 5 Kofarmyan ḇe Yahwe fyoro kwar ke roḇa, komarisen kosur pdef ro kakyar ma kofrur roi ḇepyum syadi wer ro samsyom koḇena. Manwawan Paulus danunepen min Kristen ḇyesi insama sisusu awer! Syapram fyas ḇe naek srar ḇero Filipi sya nasambraḇser ko fa komkuepen pdef ro fanandi faro kankenem ya. Ro farkarkor ine na kawos moḇsa koso Paulus anun ḇyena rai.

^ par. 13 Mam Naek Melnik fawar kankenem ḇyeja, ”Diajar sejak Kecil untuk Mengasihi Allah”, ro Sedarlah! 22 Oktober 2004.

^ par. 15 Mnu Filipi isya ro ḇaḇ papoik pamarenta Romawi. Kawasa Filipi sya sakna hak imnis kawasa ḇekaku Romawi sya. Inja, naek srar ḇero Filipi ansi sifawimnis wos sarḇer Paulus ḇyuk na.