Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 16

Mkoso Awer Karamram Ḇemnis kuker Roi Refo Fyarkor Ḇa Na

Mkoso Awer Karamram Ḇemnis kuker Roi Refo Fyarkor Ḇa Na

”Nyan fa kofawi komambir wos ḇekaku na ma ḇekaku ḇa na.”​—1 YOH. 4:6, NW.

DOYA 73 Wafnoḇek Nko fa Nkomkak Ḇa

ROI NA KOFARKOR *

Koḇuk wos sneprei faro ḇesmai susa sya. Mboi koso awer adat ḇemnis kuker roi Refo fyarkor ḇa na (Mam syos ḇe 1-2) *

1-2. (a) Moḇsa Setan dankar snonkaku sya rai? (b) Rosai nari kawos ro farkarkor ine?

RO RANDAK iwara Setan dankar snonkaku sya kwar. Iso ḇefnai fa sor i ḇe ”kma ro ankarkar na kam.” (Yoh. 8:44) Ankarkar ḇyena iso kuker marmarya ma rosai ḇeḇejadi rofyor snonkaku oso imar kwar. Ro baboine karamram snonkaku ḇemar ma rosai sikyar ro snonkaku ḇemar sya ndrama ro Setan ankarkar ḇyena. Inja, naek srar ḇeḇeso koḇesya fandun fa ’sifaḇri fa samkepen kakyar ya’ ma sfasnai na rofyor kina sesya ḇaido moḇ sḇarek rona ono sisya simar.​—Yud. 3.

2 Fyor sidif Au fa waso ro nyan ḇekaku ḇa ḇeradirya ido, rosai na wafrurya insama wasouser pdef faro rosai Refo ikofen na? (Ef. 6:11) Imnis raris naek srar koḇesi ono sisya sidif si fa siso ro nyan ḇekakuḇa ḇeradirya, rariso bisa kofnoḇek si rai? Ro farkarkor ine nari kawos rariso Yahwe bisa ifnoḇek ko rai. Mkorama kofarkor ḇepon rosai Refo ikofen kuker marmarya.

KAKU YA MOḆSA SNONKAKU ḆEMAR SYA SḆERAI?

3. Rosai ḇeḇejadi snar Setan ankarkar ḇyena?

3 Allah imarisen snonkaku sya simar ḇa. Ḇape, insama sukenem fyoro, Adam ma Eva fandun fa susouser Yahwe I. Allah ḇyuk parenta ḇepyan kaku ḇe su isoine, ”Bon ro aiknam fawawi kuker roi ḇeḇye ma roi ḇeḇyeḇa wapok wan awer i, snaro ro ras wan i, nari wamar ḇeri.” (Kej. 2:16, 17) Ḇape komam kada Setan ryama ma dankar su. Ḇyepake ikak oso fa dawos ḇe Eva i. Ikofen, ”Kaku ḇeri nari mumar ḇa.” Ḇape, Eva ryower Setan ma dan aibon ani. Ḇarpur ya, Adam dakan kako aibon ani. (Kej. 3:4, 6) Iso ḇefnai fa snonkaku syakam sisapi ro sasarya ma simar.​—Rm. 5:12.

4-5. Moḇsa Setan dankar ker snonkaku sya rai?

4 Ḇarpur ido Adam ma Eva sumar raris Allah ikofen kwar anya. Ḇape Setan imnai ḇa, dankar kaker snonkaku sya kuker marmarya. Ḇarpur mura, dankar snonkaku sya ḇo doḇo snonkaku oso imar ido, baken saprop ḇyedi iso ḇemarya ḇape rur ḇyedi isya ikenem kaker ma iswor farma mura muma. Inja isof ro baboine snonkaku ḇebor sya sikyar faro ankarkar ḇyenane.​—1 Tim. 4:1.

5 Rosai ḇefnai fa sikyar faro ankarkar ḇyenane? Setan ifawi rosai snonkaku sya sḇaḇir kuker marmari, inja ineiso myam ma ḇyukdankar si. Yahwe ifrur ko fa kokenem fyoro, inja na komewer komar di. (Pkh. 3:11) Iso ḇefnai fa komam marmar ine ḇe mbroḇ koḇedi.​—1 Kor. 15:26.

6-7. (a) Setan bisa dadu kakaku kuker marmarya ro snonkaku sya ke? Fasnaiḇair pan. (b) Moḇsa kakaku ḇero Refo ifnoḇek ko fa komkak faro snonkaku ḇemar sya ḇa?

6 Setan ḇyuk ankarkar ḇe ko rariryano, jadi fa dadu kakaku faro marmarya ro ko. Ḇape kirine snonkaku ḇebor sya sifawi kwar rosai kakaku na ḇeḇejadi faro snonkaku ḇemar sya ma saneraro rosai sismai ya. Ma fawawi sismai kwar nane sikofenḇair na ḇe snonkaku ḇesesya kako. (Pkh. 9:5, 10; Farfyar 24:15) Snar kofawi kakaku kuker marmarya kwar, inja kona saneraro ḇesambraḇ kaku. Contoh ya, komkak faro snonkaku ḇemar sya ḇa ma ro fafisu iwama kako kofawi sna saneraro ḇepyum syadi. Kofawi na sikyaren ko werḇa snar simnis raris snonkaku ḇeyenef sya. (Yoh. 11:11-14) Rofyor sikbawes kaḇer ro marmarya, simar ro utin taun naiwara raryano, na sḇaḇir fasaw monda faro si rofyor sikḇawes kaḇer kwar.

7 Na wamarisen snar wafawi kakaku faro snonkaku ḇemar sya ima samswen ḇa ma ipyan monda. Ḇape, ankarkar Setan ḇyenane nafrur fa snonkaku sya sikmome! Dankar monda snonkaku sya ḇa, ḇape ankarkar ḇyenane kako nafrur fa snonkaku sya sanonef Yahwe snonsnon Ḇyeja. Insama kofawi rosai ḇefnai fa ankar ḇyenane nanonef Allah I, nari kawos fakfuken rikyor nane: Rosai ḇefnai fa Setan ankankar ḇyedine nanonef Yahwe I? Rosai ḇefnai fa Setan ankarkar ḇyena nafrur snonkaku sya sikyar faro farsarser Kristus ḇyeja ḇa? Rosai ḇefnai fa ankarkar Setan ḇyena nafrur fa snonkaku sya sesneso syadi ma sekandera kaku?

SETAN ANKARKAR ḆYENA NUN BON ḆEḆYEḆA

8. Imnis ḇeḇekofen ro Yeremia 19:5, rosai ḇefnai fa ankarkar Setan ḇyena nun anonef faro Yahwe I?

8 Setan ankankar ḇyenane nanonef Yahwe I. Ankarkar oser ḇyena iso snonkaku ḇemar sya nari srap si ro for ḇembrer ḇa. Rosai ḇefnai fa farkarkor ine nun anonef ḇe Yahwe I? Snaro nafrur snonkaku skara Allah ḇena saswar ani dakna rari ḇeḇyeḇa raris Ibiris i. (1 Yoh. 4:8) Moḇsa ḇaḇir rai? Isyadi wer moḇsa Yahwe ḇyaḇir rai? Na imarisen ḇa kukro dayin kaku faro roi ḇeḇyeba na.​—Wasya Yeremia 19:5.

9. Rosai ḇefnai fa Setan ankarkar ḇyenane nafrur fa snonkaku sya sikyar faro farsarser Kristus ḇyeja werḇa, imnis ḇeḇefas ro Yohanes 3:16 ma 15:13 ya?

9 Setan ankarkar ḇyena nafrur fa snonkaku sya sikyar faro farsarser Kristus ḇyeja ḇa. (Mat. 20:28) Ankarkar ḇese Setan ḇyena iso rofyor snonkaku simar ido, ḇar oso isya ikenem pdef ro snonkaku ansi, ine kyurfasnai snonkaku oser-oser nari ikenem fyoro. Inja, kofandun farsarser Kristus ḇyeja werḇa fa kosmai kankenem fyoro ya. Mboi kaku ya, Yahwe ma Yesus suswar kaku ko, inja suḇuk farsarser faro snonkaku sya. (Wasya Yohanes 3:16; 15:13.) Inja, kokarapan rariso Yahwe ma Yesus sneḇaḇir suḇena fyor snonkaku sya sikyar ḇa faro farsarser suḇuk kwar na snaro sikyar faro farkarkor ḇekakuḇa ani!

10. Rosai ḇefnai fa ankarkar Setan ḇyena nafrur fa snonkaku sya sesneso syadi ma sekandera kaku?

10 Ankarkar Setan ḇyena nafrur fa snonkaku sesneso syadi ma sekandera kaku. Raris romamkun oso imar ido, soḇe Allah dun i fa ḇyemalaikat ro nanki. Ankarkar ine ifrur fa sinan sesya sesneso ḇaido simarisen ke? Farkarkor ḇesasar ro for ḇembrer ḇa ine kako eḇedari snonkaku ḇemewer ḇesouser faro farkarkor ro gereja na ido nari srap si ro aprop. Syap oso ro Pengadilan Katolik Spanyol ikofen, snonkaku ḇena fararur ine sya sikyar imbe sfasnai monda faro bidah [snonkaku ḇemewer ḇeso farkarkor ro gereja] sya bisa ”sḇaḇir kaku for ḇembrerḇa isof fyoro-fyoro” anine insama simbror ma jadi fa srap si ḇa. Ro sup ḇesena snonkaku sya sfasos anan ḇaido sḇuk roi oso faro apus sesya ḇemar fyoro kwar sya, ḇefasnai sesyowi si ma kako sor barakas ro si. Sino wer ido sifrur rarirya kako insama apus sesya simsor si ḇa ma sawninyan si ḇa kako. Kakyar ḇerama ro ankarkar Setan ine nun fainda ḇa kaku. Mboi nafrur fa snonkaku sya seḇirḇar ma simkake.

KOSOUSER ROSAI REFO IKOFEN YA

11. Rariso kina koḇesya sidif ko fa kosouser Allah wos Ḇyena ḇa?

11 Fyorno ido kina koḇesya sidif ko fa kakso ro karamram ḇemnis kuker roi Refo fyarkor ḇa na. Imbude sifrur mamyai ko rofyor sikofen koswar faro snonkaku ḇemar koḇesya ḇa. Ma sikofen snonkaku ḇemar ansine na sifrur ninyan ko snaro komam mnis si ḇa. Snar koswar syadi Allah ma wos Ḇyena, inja kosouser syadi faro I. Moḇsa koso pdef kakaku ḇero Refo na? Mkorama kawos nyan riḇeso bisa ḇefnoḇek Au na.

12. Rosai monda tradisi faro snonkaku ḇemar kwar sya ḇemnis ḇa kuker rosai Refo ikofen ya?

12 Kun snemuk kaku fa koso awer tradisi ḇaido kakyar ḇekaku ḇa na. (2 Kor. 6:17) Ro sup Karibia, snonkaku ḇebor sya sikyar rofyor snonkaku oso imar ido, ”roi oso isya ikenem pdef ro snonkaku ani” iso na ḇerama ḇeyaw ninyan snonkaku ḇefrur sasar faro i rofyor ikenem kaker. Syap oso ikofen ”roi oso isya ikenem pdef ro snonkaku ani” bisa ifrur napnap snonkaku ḇero mnu ansya kam. Ro moḇ ḇese wer spam pelita ro kubir na ma sifrur warek ras rikyor ro snonkaku ḇemar ani ma sifrur kako ras ḇeḇe samfur rifyak ḇyeja kako. Sifrur radine insama ḇemar ani irmomen awer ma ifrur ninyan kina ḇyesya ḇa. Koma Yahwe kawasa Ḇyesi ko, inja komewer kaku kokyar faro kakyar ḇekaku ḇa na ḇaido koso roi sifrur nane ḇa snar nane kam ndrama ro Setan ankarkar ḇyena!​—1 Kor. 10:21, 22.

Kosewar akurfasnai ḇero Refo ma kawos pyum ḇe kina ḇeḇe Saksi ḇa sya insama nun samswen awer (Mam syos ḇe 13-14) *

13. Rofyor kofawi mnis tradisi oso imnis kuker Refoya ḇa ido, rosai nari kofrur ya imnis ḇeḇekofen ro Yakobus 1:5?

13 Kokyar faro adat ḇaido tradisi oso ima kyakuke kyakuḇa ke, fandun fa konadi ḇe Yahwe ma kor fawawi Ḇyedi. (Wasya Yakobus 1:5.) Konadi ramnai, koḇeriset ro publikasi koḇena. Fyorno ido, kofuken ḇe Penatua sya insama sḇuk anun ḇerama ro Refoya raris roi kofarkor nane insama ido nafnoḇek ko. Ḇape, Penatua sya na sikofenḇair rosai na kofrur na ḇa imboi na mankun koiso ḇeyun snemuki. Kofrur radine ido na kona fawawi nanem fa ”komambir roi ḇekaku ma roi ḇesasar na.”​—Ibr. 5:14.

14. Rosai kofrur ya insama snonkaku ḇesesya skarkar awer?

14 ”Mkofrur nakam fa mkoksandik Allah. Mkokenem rarirya insa kankenem mkoḇedi ifrur fa snonkaku ḇeḇesya skarkar awer.” (1 Kor. 10:31, 32) Rofyor kun snemuk fa koso adat ḇaido tradisi oso ḇaim, kokara pyum snaro snemuk kun ine nbuk fainda ḇepyum ḇe naek srar koḇesya ke roḇa. Komewer kofrur fa naek srar koḇesya skarkar awer! (Mrk. 9:42) Komewer kako kofrur fa snonkaku ḇeḇe Saksi ḇa sya sne sena naduf kuker komasasor yae kuker si ḇaido kokoryaye kakyar sena. Mkoswarepen saswar ine fainda ḇyedi iba kaku! Snaro saswar ine eḇedari bisa kawos ḇe snonkaku sya ido kofasnai syowi, rarirya na nun sanandik ḇe Yahwe I. Ma kofasnai saswar ine kuker komam ma koḇesyowi si, na randak ya simewer srower rosai kokofen na ḇape ḇarpur mura sfafko ma srower ko.

15-16. (a) Rosai ḇefnai fa snonkaku ḇesesya fandun fa sifawi pyum kakyar koḇena? Fasnai Contoh. (b) Farkarkor rosai kun ro Paulus wos ḇyedi ro Roma 1:16 ya?

15 Kofasnai ḇeri ḇe snonkaku sya koine Saksi-Saksi Yahwe si ko. (Yes. 43:10) Kina koḇesya oso imar ido, kina eḇese sya nari simarisen ko ḇa snaro koso ro kebiasaan senane ḇa. Ḇape kokofenḇair ḇepon kuker kakyar koḇena ḇe si ido, na sidif ko ḇa kuker sifawi kwar. Fancisco, ḇebarek ro Mozambik fyawar radine, ”Fafisu aya kuker swa yedi randak nufarkor kakaku ya, ro randak ya ḇeri nukofen ḇe kina nuḇesya nari nuso ro farsyamsyom ḇe snonkaku ḇemar sya ḇa. Fyor Carolina eba ḇyedi imar, kakyar suḇena neḇeuji. Ro mnu ani kebiasaan sedi simasi snonkaku ḇemar sya rofyor farsamsyom ḇe ḇemar ani sifrur i. Ramnai ḇena snonkaku ḇemar ani ro ras rikyor denef ro moḇ simasi ḇemar ani ro i. Sifrur rarirya insama ḇar ḇese ro snonkaku ḇemar ani syae fa ikyaren si awer. Inja, Carolina kina ḇyesya siwan i fa denef ro moḇ ani.”

16 Rosai Fancisco ma swari sufrur ya? Francisco doḇe, ”Nuswar Yahwe I ma numarisen nufrur sne ḇyedi fa imarisen, inja nuso fararyor sena ḇa. Mura Carolina kina ḇyesi simsor kaku. Skursof nu ma soḇo nuḇesyowi ḇeba ḇyedine ḇa, inja soḇe rofyor nusmai susa na smam nuwer ḇa. Randak ya nukofenḇair kakyar nuḇena ḇe sikwar inja fafisu sirmomen nuḇe fasis monda. Ḇape kina ḇyesya ono sisya sawoswarek nu. Faḇaḇye mura, Carolina kina ḇyesine sirmomen werḇa. Simsor nu werḇa. Ma ono sisya sor syap koḇena.” Inja, kopok fa komai awer kokofenḇair kakaku kuker snonkaku ḇemar sya ḇe snonkaku ḇesesya.​—Wasya Roma 1:16.

MKOḆUK SNEPREI MA MKOSARAMPER NAEK SRAR ḆESMAI SUSA SYA

Bati ḇekaku ḇyuk sneprei ma isaramper ḇesmai susa sya (Mam syos ḇe 17-19) *

17. Rosai fandun fa kofrur ya fafisu min Kristen koḇesya ono sisya sismai susa?

17 Ro fafisu min Kristen koḇesya kina sesya oso imar ido, fandun fa kofasnai kaku koma ’bati ḇekaku . . . , koḇe naek rofyor samswen isya.’ (Ams. 17:17) Rariso na koḇe ’bati ḇekaku,’ faro naek srar koḇesi rofyor ono sisya sidif si fa siso ro adat ḇemnis kuker roi Refo fyarkor na ḇa? Mkorama kawos wos ḇefarkin ro Refo risuru na bisa ḇefnoḇek si.

18. Rosai ḇefnai fa Yesus kyanes? Rosai bisa koso ro Yesus i?

18 ”Mkokanes fnoḇek snonkaku ḇekanes.” (Rm. 12:15) Imbude kofawi mnis wos sneprei risai koḇuk ḇe si na, ḇape fafisu smam kokanes ido mankun sḇaḇir koswar si isyadi ro wos koḇukna raris Lazarus fafisu imar, Maria, Marta ma bati ḇese ḇyesya skanes snaro kina ma bati skoḇedine isya ḇa kwar. Ro ras ri fyak ramnai Yesus dakrama ro diya ifawi nari ḇyawes Lazarus i rariryano fafisu ani dakanes kako. (Yoh. 11:17, 33-35) Fafisu Yesus kyanes ine fyasnai kaku Yahwe I kako ḇyesneso. Fyor Maria ma Marta sumam Yesus kyanes sufawi Yesus iswar kaku sko. Inja ro fafisu naek srar koḇesya smam kofasnai saswar koḇena kuker kokanes fyor kina sesya oso imar ido, nari sisambraḇ snaro sifawi koswar ma kosaramper kaku si.

19. Rariso koso mnis wos ḇero Pengkhotbah 3:7, fafisu koḇuk wos ḇeyun sneprei faro min Kristen koḇesya?

19 ”Oras naisya fa kofasise ma oras naisya fa kawose.” (Pkh. 3:7) Insama buk wos ḇeyun sneprei ḇe min Kristen bansi, nyan ḇepyum yaiso warower pyum si. Fafisu naek Bedi fyawar rosai ḇyaḇir ro sneri na, wapok fa wasunuk awer wos ḇyena. (Ayb. 6:2, 3) Imbude skara kaku samswen sismai ine snar kina sesi ḇeḇe Saksi ḇa sidif si. Inja, konadi kayam kuker si. Kor ḇe Yahwe, ”Manḇerower nadi” insama Yahwe ḇyuk kakara ḇepyum ma samambraḇ ḇe si. (Mz. 65:2) Ma swaf no nasya ido, kowasya Refo kuker si. Ḇaido kowasya bahan ḇero syap koḇena ḇe si raris farfyar ro kankenem ḇemnis raris samswen sismai na.

20. Rosai nari kawos ro ḇar ḇeuser ya?

20 Kokofen kasumasa kaku ḇe Yahwe I snaro kofawi kakaku kuker moḇsa snonkaku ḇemar sya serai ma saneraro ḇepyum syadi nari sismai ro fafisu iwama! (Yoh. 5:28, 29) Inja, ipyum syadi kofasnai ro wos ma fararur koḇena, kawos warek roi ḇekakuya ma kokofenḇair ḇe si ro swaf ḇemnis na. Ro ḇar ḇeuser ine nari kawos nyan ḇese Setan ḇyepake nawer yaiso ilmu gaib, insama snonkaku sya sifawi mnis rosai ḇekaku na ḇa. Nari kawos nyan rariso bisa kokrenbur hiburan ma adat ḇeoser kuker ankarkar ḇerama ro Setan i.

DOYA 24 Mkorama Koraḇe Yahwe Bon Ḇyedi

^ par. 5 Setan ma rur ḇeḇyeḇa sya sifrowes snonkaku sya kuker ankarkar nabore raris moḇsa snonkaku ḇemar sya serana. Mura snonkaku ḇebor sya sifrur karamram ḇemnis kuker roi Refo fyarkor ḇa na. Farkarkor ine nari ifnoḇek ko fa kosouser pdef ḇe Yahwe I fafisu snonkaku ḇesesya sidif ko fa koso ro adat ḇeraryana.

^ par. 55 SONIN: Manbesrar oso kyanes snaro ro kina ḇyeja oso isya imar. Kina ḇesaksi ḇyesya sḇuk wos sneprei ḇe i.

^ par. 57 SONIN: Fyor kina oso sifawi pyum kakaku kuker karamram ya, inja kina ine sikofenḇair kakyar sena ḇe kina ḇesesya.

^ par. 59 SONIN: Penatua ḇero Sidang sya sḇuk ḇos ḇeyun sneprei ma sisaramper Saksi oso ḇesmai susa.