Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 14

Wafrur Posa Fararmyan Bedi Kwar Ke?

Wafrur Posa Fararmyan Bedi Kwar Ke?

”Wafrur fararur ḇaḇeḇaryas Ankankinem Ḇeḇye, ma wafrur posa afuffarmyan bedi.”​—2 TIM. 4:5.

DOYA 57 Koḇaryas faro Snonkaku Syakam

ROI NA KOFARKOR *

Yesus isrow kuker manfamyan ḇyesya rofyor ikenem kaḇer kwar (Mam syos ḇe 1)

1. Rosai manfamyan Allah Ḇyesya kam simarisen sifrur ya, ma rosai ḇefnai ya? (Mam sonin ro ram ḇarpon.)

YESUS KRISTUS iwan manfamyan ḇyesya fa ’sra mura, . . . sfarkor [snonkaku] ro er sya kam ḇe manfamyan.’ (Mat. 28:19) Manfamyan Allah Ḇyesya kam simarisen sfarkor rariso sifrur posa fararmyan ine raris Yesus iwan ḇe si na. (2 Tim. 4:5) Kukro fararur ḇaḇeḇaryas ine ḇyefyandun syadi, ipyum syadi, ma ro fararur sariryakam i ḇefandun kaku fa kofrur ḇepon i. Ḇape, na kosmai samswen ro fararur ine snaro kona swaf fa nabor ḇa raris komarisen kofrur na.

2. Samswen risai monda kosmaina fafisu kofrur fararmyan koḇena?

2 Fararur ḇefandun ḇese ono naisya ḇefrur fa kona oras ma samambraḇ werḇa. Raris kofararur ro ras ḇe ras fa kosewar pipi faro fandandun koḇena ma kina koḇesya. Kosmai fakamamar ḇese kako ro kina koḇesi, kosmai dafduf, depresi, ma kosambraḇ werḇa snaro koḇe mansar binsar kwar. Rariso kofrur posa fararmyan koḇena wer fafisu kosmai samswen nane?

3. Farkarkor rosai kosmai ro Yesus wos ḇyedi ḇero Matius 13:23?

3 Samswen nane nafrur fa kofarmyan pyum ḇe Yahwe I ḇa ido, koḇeḇirḇar awer. Snaro Yesus ifawi snonkaku oser-oser nari ḇyuk bon ḇesisye ro fararur ḇaḇeḇaryas ya. (Wasya Matius 13:23.) Yahwe ḇyesyowi kaku rosai monda kofrur fa kofarmyan ḇe I kuker sne ḇesiper na. (Ibr. 6:10-12) Onower ido, kofawi kona swaf ḇepyum nabor fa kofrur nabor syadi wer ro fararmyan koḇena. Ro awawos koḇedine, nari kofarkor rariso kofakapon fararur ḇaḇeḇaryas ine ro kankenem koḇena, kofrur kenem koḇedi fa ipyan, ma moḇsa koḇekir ro fararur ḇaḇeḇaryas ma koḇuk farkarkor rai. Ḇape ḇepon ya, na kofarkor rariso kofrur fararmyan koḇenane rai?

4. Kofrur posa fararmyan koḇena ima kyurfasnai faro rosai?

4 Kofrur posa fararmyan koḇena ima kofrur fararur ḇaḇeḇaryas ma koḇuk farkarkor imnis raris samambraḇ koḇena. Ine kyurfasnai koḇuk oras koḇena monda ḇa, ḇape roi ḇefnai fa koḇaryas kako nefandun faro Yahwe I. Snaro koswar Yahwe ma min koḇesya, inja kofrur fararmyan Kristen * ine ro kankenem koḇena ḇesiper. (Mrk. 12:30, 31; Kol. 3:23) Kofrur fararmyan Kristen ine ro kankenem koḇena ḇesiper ima kyurfasnai koḇuk kankenem ma samambraḇ koḇena ḇesiper fa kofrur roi ḇepyum syadi ro fararmyan ya. Fararur ḇaḇeḇaryas ine ndrama ro Yahwe I, inja na koḇensewar kaku fa koḇaryas ḇe snonkaku syakam.

5-6. Buk contoh ḇefasnai snonkaku oso nya oras nabor ḇa mboi bisa fyakapon ḇaḇeḇaryas ro kankenem ḇyedi.

5 Kokarapan farfyar ro romawa babo oso ḇemarisen kaku ḇefnak gitar. Imarisen kaku ifnak gitar ro ras nakame. Ro ras Sabtu ma Minggu na ido, ismai fararur fa ifnak gitar ro kafe oso. Ḇape ḇaḇyak ismai na nabor ḇa. Inja ifararur wer ḇe kasir ro toko oso ro ras Senin isof ro Jumat ya. Ḇyuk oras ḇyena kam fa ifararur ro toko ani, ḇape imarisen kaku fa ifnak gitar. Inja imarisen fa fyarkor nabor wer ro farfnak gitar ḇyedi insama ḇyekir syadi ro farfnak musik ani. Oras ḇyena nabor ḇa rariryano syewar swaf fa ifnak musik.

6 Imnis romawa babo anine, Au kako wana oras nabor fa waḇaryas ḇa. Imboi wamarisen kaku fa waḇaryas. Inja, ḇensewar kaku insama wafnoḇek snonkaku sya fa sismai ankankinem ḇeḇye ya. Fararur ḇena na nabore, inja na kwara moḇsa fakapon fararmyan Bena rai.

MOḆSA KOFRUR FARARMYAN KOḆENA NAPYUM RAI

7-8. Rariso koso Yesus nyan ḇyena ro fararmyan ya?

7 Yesus fyasnai nyan ḇepyum ro fararmyan ya. Roi ḇefandun kaku faro Yesus ya iso fyakapon Allah Karajan Ḇyedi. (Yoh. 4:34, 35) Imbran ḇinkwan kaku fa ḇyaryas ankankinem ḇeḇye ḇe snonkaku sya. Syewar swaf insama ḇyaryas ro moḇ snonkaku sibor rona ma ro rum ḇe rum. Ro kenem ḇyedi, fyasnai kaku fararmyan ima roi ḇefandun kaku dirya.

8 Bisa kakso Yesus nyan ḇyena raris kosewar swaf fa koḇaryas ankankinem ḇeḇye ine ḇe snonkaku sya ro moḇ risai monda. Snar ḇaḇeḇaryas ine ḇeḇedari korir marisen mankun koḇena. (Mrk. 6:31-34; 1 Ptr. 2:21) Naek srar koḇesya sia sifarmyan ḇe perintis istimewa, perintis biasa ma perintis ekstra. Siawer sfarkor wos ḇebabo ḇaido sraḇe moḇ sifandun manḇaryas ḇebor sya. Ḇebor ḇeso ro fararur ḇaḇeḇaryas sine manḇaryas ḇena oras nabor raris perintis sya ḇa, mboi sesewar kaku fa sakso ro ḇaḇeḇaryas ya. Inja koḇuk nabor ke nabor ḇa ke, Yahwe ḇyesyowi kaku na. Imarisen insama koryaḇ fa koḇaryas ”ankankinem ḇeḇye ro Allah [ḇaḇeaski].”​—1 Tim. 1:11; Ul. 30:11.

9. (a) Rariso Paulus fyasnai kaku fyakapon fararur ḇaḇeḇaryas ro fararur ifrur tenda ine? (b) Imnis Farfyar 28:16, 30, 31 ine, rariso Paulus mamam ḇyeja faro fararmyan ḇyena?

9 Paulus fyasnai kako nyan ḇepyum rofyor fyakapon kaku fararur ḇaḇeḇaryas ro kenem ḇyedi. Ro marandan ḇe misionaris ḇesuru ḇyeja, ismai mnis pipi ḇa inja ifararur fa ifrur tenda. Ḇape fararur ine fararur ḇefandun kaku ro kankenem ḇyedi ḇa. Fararur ine isaramper monda fararmyan ḇyena insama ḇyaryas ro Korintus ido, ’dor [ḇaḇyak] kermkun oḇaḇeri’. (2 Kor. 11:7) Paulus ifararur fa ifrur tenda diryano, fyakapon fararmyan ḇyena ma ḇyaryas ker ro ras Sabat na. Ifrur posa fararur ḇyenane ramnai, ḇyuk swaf nabor fa ḇyaryas ankankinem ḇeḇye ya. ”Ḇyaryas wosya, ma ḇyuk kesaksian faro kawasa Yahudi, insa sifawi Yesus [ima Kristus].” (Farfyar 18:3-5; 2 Kor. 11:9) Ḇarpur mura, fyor ismai ro rum ro Roma taun risuru, Paulus fyas syapram ma ḇyaryas ḇe snonkaku ḇerama faro i sya. (Wasya Farfyar 28:16, 30, 31.) Kyara kaku insama roi oso idwarek i ḇa ro fararmyan ḇyena. Fyas ḇo doḇe, ”Fararur nkofrur ine ḇyeḇefrur kuker Allah famfnoḇek ḇyedi . . . , rarirya nkoḇe ḇirḇarḇa.” (2 Kor. 4:1) Imnis raris Paulus i, kofararur fa koḇukimam fandandun koḇena mboi komam pyum insama kofakapon fararur ḇaḇeḇaryas ya.

Nyan nabor naisya bisa kofrur insama koḇekir syadi ro ḇaḇeḇaryas ya (Mam syos ḇe 10-11)

10-11. Rariso kofrur posa fararmyan koḇena fyor kosmai dafdufe?

10 Fafisu koḇemansar binsar kwar ma koduf ido, jadi fa kofrur fararur ḇaḇeḇaryas ine ro rum ḇe rum ḇa, imboi nyan ḇese fa koḇaryas naisya. Snonkaku Kristen ḇero abad randak siwara sḇaryas ḇe snonkaku sya ro moḇ risai monda. Sisewar oras ḇepyum insama bisa sḇaryas ḇe snonkaku sya ro rum ḇe rum, ro moḇ snonkaku sya sibor rona, ma ’faro snonkaku ḇero diwa sya’. (Farfyar 17:17; 20:20) Kombran sambraḇ werḇa ido, kokain ro moḇ snonkaku sya sibor rona ma koḇaryas ḇe snonkaku ḇembran mura muma sya. Koḇuk kesaksian ḇeresmi ḇa, kofas syapram, ḇaido kawos ro telfon ya. Naek srar sibor sna samarawraw ro fararur ḇaḇeḇaryas ya werḇa, mboi sismai raryaḇ fafisu sḇaryas raris nyan insanja anna.

11 Wadafduf rariryano, bisa wafrur posa fararmyan Bena. Waswarepen mura ro Manwawan Paulus i. Ikofen, ”Ro roi ḇeḇor nakam yaḇarna snar Kristus ḇeḇuk samambraḇ maḇe aya.” (Flp. 4:13) Paulus fyandun samambraḇ ḇeradine rofyor idufe ro marandan ḇyedi ḇe misionaris. Ikofenḇair ḇe snonkaku Galatia sya ḇo doḇe, ”Mkofawi, mboi ro randakya yaḇaryas Ankankinem Ḇeḇyeya faro mko kwar isoine snar baken ayedi iduf.” (Gal. 4:13) Imnis raris Paulus i, fafisu wasmai dafduf ido na waksmai swaf ma ḇaryas ankankinem ḇeḇye faro dokter, suster, ma ḇefarur ro rum ḇeduf sya. Snonkaku ḇena fararur ḇeradinensya samswen kaku fa kosrow si ro rum sena snaro sisya sfararure.

KOMAM KENEM KOḆEDI FA IPYAN

12. Rosai Yesus imbe fyasnai ro wos ’mkamsu suḇye’?

12 Yesus ikofen, ”Mkamor ḇyepadamara faro ḇaken ya. Rofyor mkamsu suḇye [”sumam monda faro roi ḇefandun na”, NW], ḇaken ḇedi ḇesiper isnai.” (Mat. 6:22) Rosai Yesus fyasnai ro mnuk ine? Isoine fandun fa komam kenem koḇeja fa ipyan ma kokara monda faro fararur ḇaḇeḇaryas ya. Yesus fyasnai nyan ḇepyum ro fararur ḇaḇeḇaryas ine, ma fyarkor manfamyan ḇyesya insama skokara monda fa skofarmyan ḇe Yahwe I ma Karajan Ḇyedi. Koso pyum Yesus nyan ḇyena kuker kofakapon fararur ḇaḇeḇaryas ine ro kenem koḇena, isoine ’kosewar bepon [Karajan] Allah ma napnapes ḇyedi.’​—Mat. 6:33.

13. Rosai kofrur insama komam monda faro fararur ḇaḇeḇaryas ya?

13 Nyan oser insama komam monda faro fararur ḇaḇeḇaryas ya iso komam kankenem koḇedi fa ipyan. Rarirya kona swaf nabor kaku fa kofnoḇek snonkaku sya fa sakmamḇir ma sakswar Yahwe I. * Imnis ra, bisa fa kona oras nabor insama koḇaryas ro minggu ani ke? Bisa fa korir roi ḇefandun mankunḇa ḇefnak oras koḇena ke?

14. Rosai Elias ma swari sufrur insama suna oras nabor fa suḇaryas?

14 Komam rosai penatua oso ḇenirḇe Elias ma swari sufrur na. Elias doḇe, ”Randakya samswen ḇe nu fa nuḇemerintis. Fandun fa numam oras nuḇena insama nuna swaf ma nuḇemerintis.” Numam kankenem nuḇena fa napyan insama nusmai swaf nabor fa nuḇaryas. Imnis raris, nukaḇkoḇes famfnom roi ḇebor ḇa, marisen mankun nuḇena nurir na, nuyor ijin ro bos nuḇeja insama nusmai oras nabor ro fararur nuḇena ḇa. Inja, nuna swaf ma nuḇaryas ro mandira na, nufarkin snonkaku ḇefarkor Refo nabor syadi wer, nuna swaf kako fa nuḇaryas kali risuru ro paik oser. Numarisen kaku!”

NYAN INSAMA ḆEKIR SYADI RO ḆAḆEḆARYAS MA BUK FARKARKOR

Kofrur raris swarapepen kosmai ro fananjur minggu fadu na ido, na koḇekir syadi ro fararur ḇaḇeḇaryas ya (Mam syos ḇe 15-16) *

15-16. Ro 1 Timotius 4:13, 15, rosai kofrur insama koḇekir syadi ro ḇaḇeḇaryas ya? (Mam kotak ”Roi Yamarisen Yafrur Insama Yaḇekir Syadi ro Fararmyan.”)

15 Insama komarisen koḇaryas fandun fa koḇekir syadi ro fararur ḇaḇeḇaryas ine. Snonkaku ḇefararur ro kantor sya fandun fa sismai farkarkor sifandunna insama sekir syadi ro fararur sena. Manḇaryas sya kako simnis rarirya. Fandun fa kofarkor insama koḇekir syadi ro ḇaḇeḇaryas ya.​—Ams. 1:5; wasya 1 Timotius 4:13, 15.

16 Nyan risai kofrur insama koḇekir syadi wer? Ro fananjur Kankenem ma Fararmyan Kristen Koḇena fandun fa komam pyum akurfasnai sḇuk na. Roro fananjur ine, sfarkor ko roi ḇefandun kaku insama nafnoḇek ko fa koḇekir syadi ro ḇaḇeḇaryas ya. Imnis raris, fyor ḇefarkin fananjur ani ḇyuk swarapepen ḇe ḇena farkarkor ro fananjur anya, ko kako fandun fa komam pyum na. Rosai ḇefnai ya? Insama ko kako koḇekir syadi. Fyor koḇaryas ya, fandun fa kofrur raris swarapepen sḇuk ḇe ko ro fananjur ani. Kor kako fa koḇaryas kuker pengawas kelompok dinas koḇedi, manḇaryas ḇekir syadi sya, perintis sya, ḇaido pengawas wilayah koḇedi. Koḇekir fa koḇepake Roi fa Kobukifarkor na ido, nari koryaḇ syadi rofyor koḇaryas ma koḇuk farkarkor.

17. Rofyor koḇaryas kuker sne ḇesiper ido, rosai nari kosmai na?

17 Koḇe ’snonkaku ḇefararur kam faro Yahwe’ ima syowi ḇeba kaku! (1 Kor. 3:9) Komam fararur ḇefandun kaku ro kenem koḇena ma kona oras nabor fa koḇaryas ido, na kosmai raryaḇ ḇeba ro fararmyan ḇe Yahwe I. (Flp. 1:10; Mz. 100:2) Kosmai samswen ro kenem koḇena rariryano kokyar Allah nari ḇyuk samambraḇ ḇe ko fa kofrur fararmyan koḇena snar koḇemanfamyan ḇe I. (2 Kor. 4:1, 7; 6:4) Inja, oras fa koḇaryas nabor ke nabor ḇa ke, na ’komarisen’ snar kofarmyan kuker sne ḇesiper kwar. (Gal. 6:4) Koḇaryas kuker sne ḇesiper ido, nakurfasnai koswar Yahwe I ma min koḇesya. Inja ’nari mankunko ma kawasa ḇerowersya kosma [slamat] kam’.​—1 Tim. 4:16.

DOYA 58 Kosewar Snonkaku Ḇemarisen Aski

^ par. 5 Yesus iwan ko fa koḇaryas ankankinem ḇeḇye Karajan ma kofarkor snonkaku sya fa sakḇe manfamyan ḇe i. Ro farkarkor ine, na kawos rariso kofrur fararmyan koḇena fafisu kosmai samswen nabor ro kenem koḇena. Nari kofarkor kako rosai kofrur insama koḇekir syadi ro ḇaḇeḇaryas koḇena ma kosmai raryaḇ ro fararur ine.

^ par. 4 KNAM RO WOS ḆEḆESO: Fararmyan Kristen koḇena iso koḇaryas ma koḇuk farkarkor, ḇaḇawes ma fadaduru Balai Karajan, Balai Kebaktian, Fasilitas ro Betel, Kantor Penerjemahan, ma kosaramper naek srar fyor rim ḇeba nkur si.​—2 Kor. 5:18, 19; 8:4.

^ par. 13 Mam ro kotak ”Nyan Fa Wafrur Kankenem Bedi Ipyan” ro Baryas Juli 2016, ram ḇe 12.

^ par. 62 SONIN: Imbesrar oso ḇyuk contoh moḇsa ifrur rarama kaḇer ro fananjur minggu fadu ya. Raposa, ḇefarkin fananjur ani ḇyuk swarapepen ḇe i. Fyas swarapepen ani ro syap Buk Farkarkor. Ramnai, ifrur raris swarapepen ismai anna ro ḇaḇeḇaryas ya.