Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

”Isof Kosrow Ko ro Firdaus!”

”Isof Kosrow Ko ro Firdaus!”

”Nari awsya kuker aya ro Firdaus.”​—LUKAS 23:43.

DOYA: 145, 139

1, 2. Rosai snonkaku sya skara faro firdaus ya?

NAEK SRAR sibor ḇeraker sup ḇebor srama siso munara kebaktian ḇeba oso ro Seoul, Korea. Rofyor siḇe sibur ḇesisye, naek srar ḇero moḇ anya siryur kam fnoḇek ḇesesya. Siwawai sibrasna ma sikofen ḇo soḇe, ”Isof kosrow ko ro Firdaus!” Fafisu anya naser kankanes saswar kaku. Wakkara rariso, ”Firdaus” risai sap anya?

2 Kawasa ḇero baboine sya sna kakara ḇesisye faro firdaus ya. Sino soḇe firdaus ima mafafu monda nairi. Ono wer ido soḇe moḇ rosai monda ḇefrur fa simarisen ido iso firdaus nairi. Snon ḇebiser oso ḇekain ro ḇarpon meja ḇeba ḇeser roḇean nabor, na kyara isya ryo firdaus. Rofyor snonkaku oso myam moḇ ḇebas ḇefo kuker aiknam pampen, imbude na ikofen, ”Sye, firdaus isine!” Wakkara rariso, Firdaus ido rosairiri? Wakyar na Firdaus anya isya kaku ke?

3. Refo dap Firdaus randak kaku ryoiso?

3 Refo ikofenḇair snar firdaus oso isya ro awar madero naiwara ma nari isya kako ro ras ḇarpon iyama. Kofawi roi ine ro syap Kejadian. Ro Refo Katolik Douay Version, Kejadian 2:8 sfarwei na kwar ro wos Latin ḇe wos Inggris. Mnuk ine ryok radine, ”Ro randak ya, Manseren Allah ifrur firdaus ḇeyun marasrisen: ro moḇ anya iso ryir snonkaku ifrur kwar ya.” (Nkoiso ḇefas na fa npaisem syadi.) Ro fasfas Ibrani, sor na ḇe Yaf Eden. Wos ”Eden” iso ”Marasrisen”. Imboḇae, yaf anya ḇyemoḇ ḇeyun marasrisen kukro ipyum kaku ma roḇean nabor naisya. Ro moḇ anya, snonkaku sya skain pyum kayam kuker aiwan sya.​—Kejadian 1:29-31.

4. Rosai ḇefnai fa koḇe Yaf Eden ima firdaus nairi?

4 Wos Ibrani faro ”yaf”, sfarwei na ḇe wos Yunani ḇe pa·raʹdei·sos. Syap Cyclopaedia ḇeraker M’Clintock ma Strong, doḇe rofyor snonkaku Yunani oso ryower wos pa·raʹdei·sos, nari iwasen muraḇe yaf ḇepyum, moḇ ḇebas ḇemkei ro roi ḇemun na. Ro yaf ani, aiknam ḇeḇuk bon nasure, war ḇesren ḇedaf naisya, ma abris nafo ro moḇ anya, inja rusa ma domba sya bisa san abris na.​—Mam kako Kejadian 2:15, 16.

5, 6. Rosai ḇefnai fa Adam ma Eva suḇarek ro Firdaus werḇa, ma ḇeḇeso sya rosai sifuken na?

5 Yahwe ḇyuk yaf ḇeradirya faro Adam ma Eva su, isoine firdaus oso fa suḇarek ro na. Susouser faro Yahwe I mande, nari su ma kpu up suḇesya skain ro Firdaus anya ḇesya kwar. Mboi, susouser faro I ḇa. (Kejadian 3:23, 24) Snonkaku osoḇaḇeri ḇeḇarek ro Firdaus anya wer, mboi isya kaker isof ro Faḇruḇ Ḇeba ryama ro awar Nuh ani.

6 Sia sifuken, ’Nari ras oso Firdaus isya ro supswan ine wer ke?’ Roi ḇeḇuk kakyar faro roi ine isya ke? Wakmarisen fa wakkenem fnoḇek snonkaku waswar sya ro Firdaus ido, Ausya nwa kakyar kaku faro saneraro ine ke? Bisa wafasnai roi ḇefnai fa wakyar Firdaus ro ras ḇarpon iyama isya kaku ke?

ROI ḆEFASNAIBOS FIRDAUS RO RAS ḆARPON IYAMA ISYA

7, 8. (a) Asas rosai Allah ikofen yoḇ Abraham i? (b) Rosai na Abraham kyara faro Allah asas Ḇyena?

7 Mansei na ḇekofenḇair kankarem faro fakfuken ḇekur Firdaus ya? Iso Manḇefrur Firdaus ḇerandak kaku, Yahwe I. Ikofenḇair na yoḇ ko ro wos Refo ya. Kwarapan rosai Allah ikofen yoḇ bati Ḇyedi, Abraham i. Allah doḇe nari ifrur fa Abraham kpu up ḇyesi sibor raris ’yen ro swan andir na’. Mura, Yahwe ifrur asas ḇefandun kaku faro Abraham i ḇo doḇe, ”Roro up bansi, er syakam ro supswan ḇesiper nari sismai barakas, kukro rwower wos Ayena kwar.” (Kejadian 22:17, 18) Ḇarpur mura, Allah dap kaḇer asas anna wer faro Abraham romawa ma up ḇyesi.​—Wasya Kejadian 26:4; 28:14.

8 Rofyor Abraham ryower Yahwe dap ”er syakam ro supswan ḇesiper” nari sismai barakas, rosai kyara ya? Refo ikofenḇair ḇa Abraham kyara nari snonkaku sya sismai ḇaḇyak sena ro firdaus ḇero nanki. Abraham kyara barakas anna nari sismai na ro supswan ine. Mboi, Refo isya ikofenḇair roi ḇese wer ḇefasnaibos firdaus nari isya kaku ro supswan ine ke?

9, 10. Asas risai wer ḇeḇuk kakyar ḇe ko snar firdaus ro ras ḇarpon iyama nari isya kaku?

9 Allah fyarkin Abraham up ḇyedi oso, Daud i, fa ikofenḇair fafisu oso ro ras ḇerama ya ”snonkaku ḇeḇarḇor nari sisya ḇa kwar”. (Mazmur 37:1, 2, 10) Imbape, ”snonkaku ḇena sne ḇemayar siso nari ḇena supswan, ma nari simarisen kaku kukro nafo kuker aski ya.” Daud ḇyardi kako, ”Snonkaku ḇenapes siso nari ḇena supswan, ma nari sḇarek ro na isof fyoro-fyoro.” (Mazmur 37:11, 29; 2 Samuel 23:2) Asas nane ḇyuk fainda rosai faro snonkaku ḇefrur Allah marisen Ḇyena sya? Sna kakyar snar fafisu oso, snonkaku ḇenapes sya nari sḇarek ro supswan ine ma firdaus ḇemnis ra Yaf Eden nari kyaḇer wer.

Ḇardadi ḇendarirya kwar nbuk kakyar ḇe ko faro firdaus ro supswan ro ras ḇarpon iyama

10 Kawasa Israel ḇepon siwara, soḇe sifarmyan ḇe Yahwe I. Mboi, fawawas mura, spampum I ma samsyom ḇekaku ya. Inja, Allah myam monda snonkaku Babilon sya skafyo kawasa Ḇyesine, skakok sup sena, ma ḇebor sya sun si ḇe women. (2 Tawarikh 36:15-21; Yeremia 4:22-27) Mboi, Allah nabi Ḇyesya sḇardi snar ro swaf taun ri 70 nawas mura, insape nari kawasa Ḇyesi skaḇer ḇe sup marin sena. Ḇardadi nane ndarirya kwar. Mboi, ḇardadi anna nefainda kaker faro ko ro baboine. Na kawos ḇardadi riḇeso, ma komampan moḇsa nbuk kakyar ḇe ko faro firdaus ro supswan ro ras ḇarpon iyama rai.

11. Moḇsa Yesaya 11:6-9 ndarirya ro fafisu naiwara rai, mboi fakfuken risai kofuken kaker na?

11 Wasya Yesaya 11:6-9. Roro nabi Yesaya, Allah ḇyardi fafisu snonkaku Israel skaḇer ḇe sup marin sena, sup ani na ipyum kaḇer. Nari simkak faro aiwan ḇaido snonkaku ḇemun si werḇa. Ḇebabo ma ḇesinan kwar sya, nari sismai payamyum. Ḇardadi nane ndarirya kaku kwar. Roi nane nafrur fa koswarepen muraḇe payamyum ḇero yaf Eden anya ḇae! (Yesaya 51:3) Yesaya ḇyardi kako snar ro Israel monda ḇa, mboi ro supswan ḇesiper ine, nari ”ifo kuker fawawi ro Yahwe I raris war ḇekawef soren”. Fafisu risai ḇardadi ine ndarirya? Nasnai kaku, ḇardadi ine kyur ḇe ras ḇarpon iyama.

12. (a) Barakas rosai snonkaku Israel ḇekaḇer ro Babilon sya sismai na? (b) Rariso kofawi Yesaya 35:5-10 nari ndarirya ro ras ḇarpon iyama?

12 Wasya Yesaya 35:5-10. Komam kada, Yesaya ḇyardi wer ḇekur snonkaku Israel sya. Doḇe fyor skaḇer ro Babilon, nari aiwan ḇaido snonkaku sya sipok smun si ḇa. Moḇ sena nari nbuk roḇean ḇepyum nabor kukro war naisya nabor raris ḇero Yaf Eden anya. (Kejadian 2:10-14; Yeremia 31:12) Ḇardadi ine ndarirya ro snonkaku Israel ḇero fafisu naiwara monda ke? Komam ido ḇardadi ine ikofen kako snonkaku ḇepraf, ḇepapipen, ma ḇeproi sya nari siprei. Snonkaku Israel ḇekaḇer ro Babilon sya sismai roi nane ḇa. Inja, Allah isya fyasnaiḇair nari ḇyuk pararei faro dafduf nakam ro ras ḇarpon iyama.

13, 14. Rariso Yesaya 65:21-23 ndarirya kwar rofyor snonkaku Israel skaḇer ro Babilon ḇe sup marin sena, mboi ḇardadi risai na insape ndarirya ro ras ḇarpon iyama? (Mam sonin ro randak artikel ine.)

13 Wasya Yesaya 65:21-23. Rofyor snonkaku Yahudi skaḇer ḇe sup marin sena, sismai rum ḇepyum, yaf skaker ro na, ma yaf anggur ḇeri ḇa. Mboi, snar Allah ḇyebarakas si, inja sismai na fawawas. Kokarapan kada, na siryaḇ kaku fafisu sḇawes rum fa sḇarek ro na, ma san roḇean ḇeyan pyum ro rokaker sker anna!

14 Komampan ḇardadi ine kada, doḇe umur koḇena ’nari namnis umur ro aiknam’. Aiknam ḇeḇeso sikenem ro taun risyaran kwar. Snonkaku sya sfandun baken ḇeprei kaku insama sikenem kawane. Sikenem ro moḇ ḇepyum anya kuker payamyum ido, na napyum fafayaḇa, moḇ anya iso firdaus nairi! Yesaya ḇardadi ḇyenane nari ndarirya!

Moḇsa Yesus asas ḇyena ḇekur Firdaus na ndarirya rai? (Mam paragraf 15, 16)

15. Barakas rosai monda syap Yesaya dap na?

15 Kokarapan rariso asas insanja kawos anya nfasnai firdaus ro fafisu iwama nari isya kaku. Snonkaku ḇesmai barakas ro Allah, nari sifo ro supswan ine ḇesiper. Osoḇaḇeri na imkak faro aiwan ḇaido snonkaku ḇeḇarḇor na ḇemun i. Snonkaku ḇepraf, ḇeproi, ma ḇepapipen sya nari siprei. Snonkaku sya nari sḇawes rum mankun sena ma nari san roḇean rosai sker na. Nari sikenem kawan syadi ro aiknam sya. Kaku ḇeri, Refo fyasnaibos firdaus ḇeradirya nari isya. Mboi, sisya kawos yoḇ si ido, imbude soḇe ḇardadi nane nfasnai kaku ḇa nari firdaus isya ro supswan ine. Rosai na kokofen yoḇ si? Rosai ḇefnai kaku fa kokyar firdaus ro supswan nari isya kaku ro ras ḇarpon iyama? Yesus ḇyuk kakakyar ḇe ko.

NARI AUSYA RO FIRDAUS!

16, 17. Fafisu risai Yesus dawosḇair Firdaus ya?

16 Yesus ifrur sasar oḇaḇeri, mboi sḇuk samamyai marmar ḇe i. Spai i ro ai kandera fnoḇek snon Yahudi ḇeḇarḇor risuru ro ris ḇyedi. Snon oser ya fyawi Yesus ima raja diri, inja ikofen radine, ”Yesus, nari waswarepen aya, rofyor wafyafer imnis wairek.” (Lukas 23:39-42) Yesus ḇyuk asas ḇeser saneraro ro ras ḇarpon iyama faro snon ḇeḇarḇor anya, ine naisya ro Lukas 23:43. Sarjana ḇeḇeso srir kapkop koma ro wos ”ras ine” ḇaime, ma sfarwei wos anna ḇe, ”Yakofen kaku ḇeri faro au, ras ine nari ausya kuker aya ro Firdaus.” Iso ḇefnai fa Refo Ḇaḇeasas Ḇabo Wos Ḇyak ro Rasras fyarwei wos nane ḇe: ”Yakofen kaku faro aw, kaku ḇeri ras ine nari awsya kuker aya ro Firdaus.” Mboi, sna wos oser ḇa ḇekur ro diso fandun fa srir kapkop koma ro mnuk ine rai. Inja, rosai Yesus ikofen kaku fyor dap ”ras ine”?

17 Ro wos ḇebor ḇero baboine, na srir kapkop koma ro fasfas sena fa sḇukifasnai rosai imbe sikofen kaku na. Mboi, ro fasfas Yunani ḇerandak kaku, srir kapkop na ro fasfas sena ḇa. Inja na kofuken: Yesus doḇe, ”Yakofen kaku faro au, ras ine nari ausya kuker aya ro Firdaus”, rarirya ke? Ḇaido doḇe, ”Yakofen kaku faro au ras ine, nari ausya kuker aya ro Firdaus”? Manḇefarwei sya srir kapkop koma ro ḇarpon ḇaido ḇarpur wos ”ras ine”, imnis rosai sifawi ro knam ḇero Yesus wos ḇyenane. Roi ḇeradine kosrow na ro fararwei Refo ḇeḇeso ḇero baboine na.

18, 19. Rosai ḇefnoḇek ko fa kofawi knam ro Yesus wos ḇyena faro snon ḇeḇarḇor anya?

18 Mboi, koswarepen rosai Yesus ikofen faro manfamyan ḇyesi ḇekur marmar ḇyedi. Doḇe, ”Rumkun Snonkaku nari kyain ro mun aiḇui ḇeras rikior roḇ rikior.” Ikofen wer, ”Rumkun Snonkaku ya nari sḇoḇi faro snonkaku sya ma nari smun i ḇape ro ras ḇeḇekior nari ḇyeḇeḇawes.” (Matius 12:40; 16:21; 17:22, 23; Markus 10:34) Manwawan Petrus fyasnaiḇair roi ine ndarirya kaku. (Farfyar ro Manwawansya 10:39, 40) Inja, ro ras Yesus ma snon ḇeḇarḇor ani sumar anya, Yesus rya ḇeri ḇe Firdaus ḇa. Refo doḇe Yesus isya ”ro munaiḇui” fafisu ras rikyor, isof ro Allah ḇyawes i.​—Farfyar 2:31, 32. * (Mam fasfas kasun ro sop.)

19 Inja, rofyor Yesus dap wos ”Yakofen kaku faro au ras ine”, isya fyasnaiḇair asas ḇyena faro snon ḇeḇarḇor anya. Moḇ ḇyukidawos raya ima moḇ sawos ro rasras nairi. Ro Moses fafisu ḇyedi kako, sawos radiri. Ras oso, Moses ikofen, ”Wos yakofen ro ras ine fandun fa naisya ro mkosnemna”.​—Ulangan 6:6; 7:11; 8:1, 19; 30:15.

20. Rosai wer ḇefnoḇek ko fa kofawi roi Yesus ikofen na?

20 Manḇefarwei Refo oso ḇeramaker moḇ Yesus ḇyarek ro ya doḇe, ”Roi imbe sfasnai kaku ro mnuk ine iso wos ’ras ine’. Inja fandun fa siwasya na radine, ’Yakofen kaku faro au ras ine, nari ausya kuker aya ro Firdaus.’ Asas ine Yesus ḇyuk na ro ras ani ma ḇarpur mura insape nari ndarirya.” Ikofen kako ḇo doḇe ro sup ani, ine iso kawasa ḇero diansya moḇ sawos ndraya. Wos ḇeradiri nfasnai snar ”sifrur asas oso ro ras ono ma nari sifrur na fa ndarirya kaku”. Refo oso ro wos Siria ḇero taun ri 1.600 naiwara, sfarwei mnuk ine radine, ”Amin, yakofen faro au ras ine snar nari ausya kuker aya ro Yaf Eden.” Kaku ḇeri, asas ine na syambraḇser kokame.

21. Fakamaman rosai snon ḇeḇarḇor ani daksmai na ḇa, ma rosai ḇefnai ya?

21 Rofyor Yesus dawos ḇe snon ḇeḇarḇor ani ḇekur Firdaus, fyasnaiḇair firdaus ḇero nanki ḇa. Moḇsa kofawi na rai? Oser ya, snon ḇeḇarḇor ani ifawi ḇaḇeri Yesus ifrur asas kwar kuker manwawan ḇesoasuser ḇyesya fa sakḇepoik fnoḇek i ro nanki. (Lukas 22:29) Oso wer ido, snon ḇeḇarḇor anya ḇyebaptis ḇaime. (Yohanes 3:3-6, 12) Inja, nasnai kaku snon ḇeḇarḇor ani Yesus kyinfir i fa ikenem ro nanki ḇa. Rarirya, fyor Yesus ifrur asas faro i, isya dawosḇair firdaus ro supswan ine. Inja, Firdaus anya nari isya ro supswan ine ke? Na Ausya wakro diwa ke?

ROI BISA WAKYAR YA

22, 23. Rosai wakyar kaku nari waksmai ya?

22 Koswarepen Daud dap fafisu oso ”snonkaku ḇenapes siso nari ḇena supswan” ine. (Mazmur 37:29; 2 Petrus 3:13) Daud isya kyur ḇe fafisu snonkaku syakam ḇero supswan nari sisouser faro Allah wos ḇenapes Ḇyena. Ḇardadi ḇero Yesaya 65:22 ikofen, ”Umur ro kawasa Yesi nari imnis umur ro aiknam.” Ine fyasnai snonkaku ḇefarmyan faro Yahwe ro dunya babo nari sikenem ro fafisu taun syaran ma syaran. Wakyar na ke? Imbo, snar ro Fasasna faro Yohanes 21:1-4, doḇe nari Allah ḇyebarakas snonkaku sya, ma barakas oser ya iso nari ”marmarya isyaḇa kwar”.

23 Rosai Refo fyarkor ḇekur Firdaus ima isnai kaku. Adam ma Eva suna swaf fa sukenem fyoro ro Firdaus werḇa, mboi supswan ine nari ḇye firdaus kaḇer. Raris Allah ḇyeasas kwar na, nari ḇyebarakas snonkaku ḇero supswan ine sya. Daud doḇe snonkaku ḇemayar ma ḇenapes sya siso nari ḇena supswan ine ma sikenem fyoro ro na. Ma ḇardadi ḇero syap Yesaya nafnoḇek ko fa kowaf muraḇe fafisu nari kokenem kuker payamyum ro firdaus ḇepduk kaku ro supswan ine. Fafisu risai na ndarirya? Isoine, rofyor Yesus asas ḇyena faro snon ḇeḇarḇor ani namnis. Ausya nari wakro Firdaus anya kako. Ro fafisu anya, wos naek srar sikofen ro munara kebaktian ḇero Korea anya nari ndarirya, isoine: ”Isof kosrow ko ro Firdaus!”

^ par. 18 Profesor Marvin Pate fyas ḇo doḇe manḇefawinanem sya soḇe rofyor Yesus dap ”ras ine”, ine kyurfasnai nari imar ma ryo Firdaus ro ras anya ḇeri, ḇaido ro swaf oras ri 24. Profesor Pate ikofen wer ḇo doḇe roi skara nane neḇesisye ro farkarkor ḇese ḇero Refo na. Rupa ra, Refo doḇe fafisu Yesus imar anya, isya ro munaiḇui ma ḇarpur mura insape Allah ḇyawes i ma dek ḇe nanki.​—Matius 12:40; Farfyar 2:31; Roma 10:7.