Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

Fakfuken Ro Ḇewasya

Fakfuken Ro Ḇewasya

Manwawan Paulus fyas snar Yahwe ”nari myam monda mkoḇa ro fafrowes ḇesyadi ro samambraḇ mkoḇena”. (1 Korintus 10:13) Ine fyasnaḇair Yahwe dapḇair ḇepon kwar rosai sambraḇ fa kokamarna, ramnai kyinfir farawrowes nari kosmana ke?

Rarirya ido, kwarapan rariso ine nawyae kankenem koḇena. Raris, romawa oso myun makundi. Nari kmari ḇyesneso fafayaḇa. Na kyara, ’Yahwe fyawi kwar roi ine na nḇejadi, ramnai dapḇair snar aya ma swa yedi nusambraḇ ro fafisu ḇesaneso ine ke?’ Ro dunya ine, kokam kosma susa. Inja, nari kokara Yahwe iso ḇefasos roi nakam ro kankenem koḇena ke?

Komam ro 1 Korintus 10:13 kuker aunos ido, nfasnaibos snar Refo ikofen ḇaḇeri Yahwe fyawi ḇepon kwar rosai kosambraḇ fa kokamarna ramnai kyinfir farawrowes rosai nari kosmana. Sai ḇefnai ya? Roi rifyak nasya.

Oser ya, Yahwe ḇyuk ḇe snonkaku sya ḇaḇemkei fa skinfir. Imarisen insama kofrur snemuk ro mankunko. (Ulangan 30:19, 20; Yosua 24:15) Kun snemuk ḇefrur Yahwe imarisen ido, kokyar nari fyarkin ko. (Amsal 16:9) Ḇape fyor snemuk kunna naḇyeḇa ido, koiso ḇekamar sasarna. (Galatia 6:7) Inja, Yahwe dapḇair ḇepon kwar rosai nari kosmana ido, ine fyasnaḇair kona ḇaḇemkei ke?

Ḇesuru ya, Yahwe kyadaun koḇa ro ”fafisu kofawiḇa na”. (Pengkhotbah 9:11) Snonkaku oso bisa ismai roi ḇemun snar fafisu anya isya ro moḇ ani. Yesus dapḇair kuker snonkaku ri 18 ḇemar snar kaderen syosya imbriwer fa myunbosi. Ikofen kaku snar Allah iso ḇefnai marmar senaḇa. (Lukas 13:1-5) Inja, nsun ro swaruserḇa fyor kokara roi ḇemun oso ḇyejadi ḇaim, Allah kyinfir kwar mansei nari ḇekenem ḇaido ḇemar ya.

Ḇekyor ya, snonkaku oser-oser fandun fa fyasnaḇair soasuser ḇyedi faro Yahwe I. Setan kyursof Allah kawasa ḇyesya sfarmyan ḇe I snar ḇyuk barakas ḇesi. I kako ikofen fyor kosmai farawrowes ido, nari kosouser faro Yahwe I ḇa. (Ayub 1:9-11; 2:4; Fasasna 12:10) Yahwe ipyos farawrowes oso rofyor kosmai ḇaimna snar kyara farawrowes ani myarbak ḇeko, nari safsof Setan ḇyena rya nkaku.

Ḇefyak ya, Yahwe kyinfir fa myam ḇa rosai nari ḇeḇejadi faro ko ro fafisu iyama. Kakuḇae, Yahwe nya samambraḇ fa myam ḇe fafisu iyama. (Yesaya 46:10) Ḇape, Refo kyurfasnai snar kyinfir fa ḇyuk samambraḇ ḇyena ḇa. (Kejadian 18:20, 21; 22:12) Yahwe isawarwar ma inapes, inja ḇyesyowi ḇaḇemkei koḇena fa kofrur snemuk ro mankunko.Ulangan 32:4; 2 Korintus 3:17.

Rarirya ido, rosai knam ro Paulus wos ḇyena fyor ikofen snar Yahwe ”nari myam monda mkoḇa ro fafrowes ḇesyadi ro samambraḇ mkoḇena”? Ro mnuk ine, Paulus fyasnaḇair rosai Yahwe ifrur ḇeko rofyor farawrowes ani nkur koḇaim ḇa, ḇape rofyor farawrowes ani nasya nkur ko. * Paulus wos ḇyenane nbuk kakyar ḇeko snar kokyar faro Yahwe ido, nari ifnoḇek ko fa kosambraḇ ro farawrowes rosai monda. (Mazmur 55:22) Kirine, nari komam roi risuru ḇefnai Paulus ikofen roi anna.

Roi oser ya, farawrowes kosmana ima ”farawrowes snonkakusya sisma kam rirya”. Fyor kokenem ro dunya ine, nari kankenem koḇena nafo kuker roi ḇe samswen ma farawrowes ḇemarbak. Ḇape kokyar Yahwe ido, nari kosambraḇ ro roi nanekam ma kosouser pdef. (1 Petrus 5:8, 9) Ro 1 Korintus 10:6-11, Paulus fyas kuker farawrowes ḇeḇeso snonkaku Israel sya sismana ro moḇ ḇeḇeursḇa. Si ḇekyar faro Yahwe sisambraḇ pdef ro farawrowes ani. Ḇape, ḇemnaf ma ḇekyar faro Yahwe ḇa sya ḇarpur mura ido sisouser faro I ḇa.

Roi ḇesuru ya, ”Allah inapes [isouser]”. Rosai knam ya? Ro fafisu iwara isof ro kirine, Yahwe kuker soasuser fyaduru pdef manfamyan ḇesya ”ḇeswar faro I ma ḇembranser parenta Ḇyena”. (Ulangan 7:9) Ko kako kofawi Yahwe ifur asas ḇyena ḇesyakwar. (Yosua 23:14) Inja, kokyar snar (1) Yahwe nari myam monda ḇa farawrowes oso myarbak kaku isof ro kosambraḇ kokamarna ḇa, ma (2) nari ḇyuk ”nyan” ḇeko.

Yahwe ”ḇyuk samambraḇ ro kosnesna ro fafisu ḇaḇekandera kosma na”

”Nyan” rosai Yahwe ḇyuk faro ḇekyar I sya? Yahwe bisa ipyos farawrowes oso. Ḇape koswarepen, Yahwe nari ’ḇyuk nyan faro ko insa kofarmku’. Inja, Yahwe ḇyuk nyan ḇeko pdef kuker syambraḇser ko insama kosouser pdef. Rariso Yahwe syambraḇser ko rai?

  • Yahwe ”ḇyuk samambraḇ ro kosnesna ro fafisu ḇaḇekandera kosma na”. (2 Korintus 1:3, 4) Bisa ḇyuk ḇaḇeknon ro sne, swaruser, ma sneḇaḇir koḇena roro Refoya, rur ḇesren, ma manfamyan ḇeḇesyowi.Matius 24:45; Yohanes 14:16; fas-fas kasun ro sop; Roma 15:4.

  • Yahwe na fyarkin ko roro rur ḇesren Ḇyeja. (Yohanes 14:26) Rur ḇesren bisa nafnoḇek ko fa koswarepen farfyar ma wos ḇefarkin ro Refo insama kofrur snemuk ḇemnis.

  • Yahwe na ifnoḇek ko roro malaikat Ḇyesya.Ibrani 1:14.

  • Yahwe na ḇyuk naek srar sya fa sifnoḇek ko. Na sisambraḇser ko roro rosai sikofen ma sifrurna.Kolose 4:11.

Inja, farkarkor rosai kosma ro 1 Korintus 10:13 ya? Yahwe kyinfirḇa fafrowes rosai nari kosmana. Ḇape, rofyor farawrowes nasya, na kokyar snar bisa kosambraḇ fa kokamarna fyor kokyar faro Yahwe I. Kofawi Yahwe nari ḇyuk nyan ḇeko insama kosouser pdef ḇe I. 

^ par. 7 Wos Yunani sefarwe ḇe ”farawrowes” ine kako nfasnaḇair ḇe ”embuk”, ḇaido ”mnasenbir”.