Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 7

”Rwower Snonggaku Ḇefawinanem Wos Ikofen Na”

”Rwower Snonggaku Ḇefawinanem Wos Ikofen Na”

”Buk kneram bedi ma rwower snonggaku ḇefawinanem wos ikofen na.”​—AMS. 22:17.

DOYA 123 Kosoasuser Kokunem faro Ḇaḇepapoik ro Allah

ROI NA KOFARKOR *

1. Roi risai monda ḇefrur fa sbuk wos anun ḇe ko?

 KOKAME kofandun wos ananun. Nono ido, koiso ḇeyor wos anun ro snonggaku kosyowi sya. Ḇaido imbude min Kristen oso byuk wos anun ḇe ko kukro myam mboi kero kada kombran sasar, oroḇa ido kofrur roi nari kofafko ro ḇarpur ya. (Gal. 6:1) Oso wer ido, na sbuk wos anun ma wos sonek snar kofrur sasar ḇeba. Roi risai monda ḇefrur fa sbuk wos anun ḇe ko, fandun fa korower ma kosouser na. Kofrur rarirya ido, nari kosmai payamyum, ḇesyadi ya na kosmai ḇaḇye!​—Ams. 6:23.

2. Imnis wos ḇero Amsal 15:22, rosai ḇefnai fandun fa korower wos ananun?

2 Mnuk ḇeknam faro farkarkor ine danunepen ko fa ’korower snonggaku ḇefawinanem wos ikofen na’. (Ams. 22:17) Snonggaku oso ḇaḇeri ḇefawi roi ḇebor kam. Na snonggaku oso ḇese ḇyekir syadi ḇaido ifawi nabor syadi ro ko. (Wasya Amsal 12:15.) Komarisen korower wos anun ido, fyasnaiḇair kona sne ḇerun ma kofawi roi ono syambraḇ fa kofrur na ḇa. Kofawi kako kofandun snonggaku ḇese fa sifnoḇek ko insama kosmai bon ḇepyum. Yahwe fyarkin Raja Salomo ḇefawinanem ani fa fyas, ”Fararur nari nambran pyum fyor ḇebuk wos ananun sibore.”​—Ams. 15:22.

Nyan minsai wamarisen syadi fa wasmai wos ananun? (Mam syos 3-4)

3. Ro nyan risai monda na kosmai wos ananun?

3 Na kosmai beri wos ananun ro snonggaku oso ḇaido kosmai na roro nyan ḇesena. Na kosmai beri wos anun rofyor penatua ḇaido min Kristen ḇemas kwar sikofenḇair ḇe ko roi fandun fa kofadwer na. Snonggaku oso byuk wos anun ro Refo ḇe ko snar iswar ko ido, fandun fa koḇesyowi na kuker korower ma kosouser na. Ḇape na kosmai wos anun roro nyan ḇese kako. Imnis raris rofyor kowasya Refo ma syap-syap koḇena. Roi kowasya na kobukikara kankenem koḇena, ma kofrur sasar kaker ido kofadwer na.​—Ibr. 4:12.

4. Imnis wos ḇero Pengkhotbah 7:9, rosai kofrur awer na rofyor sbuk wos anun ḇe ko?

4 Rya na komarisen manggun ḇa ḇaido kofafayaf rofyor ono sbuk beri wos anun ḇe ko. Kofawi kwar koma konapes ḇa inja na kofrur sasar. Ḇape rofyor snonggaku oso fyasnaiḇair sasar koḇena ma byuk wos anun ḇe ko, rya samswen fa korower na. (Wasya Pengkhotbah 7:9.) Imbude na kosewar fa kobriwarek ko. Ma kofuken ro kosnesna, roi risai ḇefrur fa byuk wos anun ḇe ko, ḇaido komarisen faro nyan byuk wos anun anna ḇa. Ḇesyadi ya na kokara bo koḇo, ’Ima isrow fa byuk wos anun ḇe aya ḇa! Manggundi dakna sasar kako.’ Komarisen faro wos anun byuk ḇe ko na ḇa ido, imbude na kopampum na ḇaido kor snonggaku ḇese fa sbuk wos anun komarisen syadi na.

5. Rosai nari kawos ro farkarkor inenya?

5 Ro farkarkor ine, nari kawos fawar ro snonggaku ḇeḇeso ḇefas ro Refo, sia simewer srower wos ananun ma sia wer simarisen. Nari kawos kako rosai fandun fa kofrur ya insama komarisen syadi fa korower wos anun ma kosmai payamyum na.

SIMEWER SROWER WOS ANANUN

6. Farkarkor rosai kun ro Raja Rehoboam fawar ḇyena?

6 Kokarapan Rehoboam fawar ḇyena. Fafisu ḇye raja ro Israel, kawasa ḇyesi srama fa sor i insama ḇye kamnam kmari, Salomo, ḇyuk ḇe si na fa nmanan syadi. Randak ya, Rehoboam fyasnai fawinanem kuker ifuken ḇe ḇesinan ro Israel sya rosai nari kyarem yoḇ si. Ḇeḇesinan ansi sanun ḇe i, ḇyuk rosai sor ro i ido, nari sisaramper i pdef. (1 Raj. 12:3-7) Ḇape Rehoboam imarisen faro wos anun ani ḇa. Dor wos anun wer ro snonggaku ḇena umur ḇemnis ra i. Rya umur sena taun ri 40 kwar, inja sna fawawi nabor kuf kwar. (2 Taw. 12:13) Ḇape Rehoboam bati ḇyansine sbuk wos anun ḇepyum ḇa ḇe i. Sanun fa byuk kamnam ḇemarḇak syadi ḇe kawasa ḇyesya. (1 Raj. 12:8-11) Rofyor ismai wos anun ri suru ḇeḇese ansuine, ipyum ya Rehoboam ḇyenadi ḇe Yahwe I ma ifuken minsai fandun fa iso na. Ḇape ifrur rarirya ḇa, fama iso wos anun imarisen na isoine wos anun ro bati ḇyesya. Snemuk dun nane nafnai roi ḇeḇye ḇa faro i ma kawasa Israel. Ko ro fafisu ine ido rariso? Fyorno ido, komarisen ḇa fafisu kosmai wos ananun. Imbape wos anun sbuk na neknam ro Allah Wos Ḇyena ido, fandun fa kosouser na.

7. Farkarkor rosai kun ro Raja Uzzia fawar ḇyena?

7 Raja Uzzia kako imewer ryower wos anun. Ras oso syun ḇe moḇ ḇero bait imam sya monda bisa sisun ro na, mura fyarser farsarser dupa. Ramnai imam Yahwe ryem sya sikofen ḇe i, ”Uzzia auma wasyus fa rwap dupa faro Yahwe I ḇa! Imam sya monda na ḇerap dupa ya.” Rosai Uzzia ifrur ya? Fyasnai sne ḇerun fa ryower wos anun ani ma ibur beri moḇ ya kada, Yahwe nari ḇyuk ampun ḇe i. Ḇape ifrur rarirya ḇa, ḇesyabo imsore. Rosai ḇefnai fa imewer ryower wos ananun ro imam sya? Imbude kyara ima raja diri, inja isyus fa ifrur rosai monda imarisen na. Ḇape roi ifrur na imnis Yahwe kakara Ḇyena ḇa. Snar Uzzia ifrur roi ipok ifrur awer na, ”ismai dafduf pado isof ro imar”. (2 Taw. 26:16-21) Rosai farkarkor ya ḇe ko? Manseisi ko ke, komewer korower wos anun ḇeknam ro Refo ido, Yahwe na imarisen faro ko ḇa.

SIMARISEN SROWER WOS ANANUN

8. Rosai Ayub ifrur ya fafisu ismai wos ananun?

8 Refo fyawar snonggaku ḇena kenem ḇeḇese ro snonggaku kawos insanja. Sima simarisen srower wos anun ma sismai barakas. Oser ya iso Ayub. Ayub iswar Allah ma syewar fa ifrur Allah sneri imarisen. Ḇape Ayub ima snonggaku ḇenapes ḇa. Inja fafisu ismai samswen ḇemarḇak, nya kakara ḇesasar kako. Iso ḇefnai fa ismai beri wos ananun ro Elihu ma Allah Yahwe I. Rosai Ayub ifrur ya? Fyasnai sne ḇerun ma imarisen ryower wos anun anna. Doḇe, ”Ayama yawos mboi yana fawawi noḇa . . . yayer kaḇer wos yakofen kwar na, inja yambror ma yakain ro fafen ma roref.” Snar Ayub fyasnai sne ḇerun, Yahwe ḇyebarakas i.​—Ayb. 42:3-6, 12-17.

9. Rosai Moses ifrur ya fafisu ismai wos anun?

9 Moses fyasnai nyan ḇepyum fa koso na. Rofyor ifrur sasar ḇeba imarisen ismai wos sonek. Ras oso, imku masasor ḇyena ḇa rawo dun sanandik ḇe Yahwe I ḇa. Eḇedari Yahwe ḇye i fa daksun ḇe Sup Ḇaḇeasas ya ḇa. (Bil. 20:1-13) Fafisu dor fa Yahwe fyadwer wos snemuk ifrur ya, Yahwe ikofen ḇe i, ”Wawos awer roi ine wer.” (Ul. 3:23-27) Rarirya mboi Moses fyafayaf ḇa. Imarisen iso monda roi Yahwe dap namuk kwar na, ma Yahwe ḇye i fa fyarkin er Israel pdef. (Ul. 4:1) Rofyor sbuk wos anun ḇe ko, fandun fa koso Ayub ma Moses nyan sufasnai na. Ayub imarisen fyadwer kakara ḇyena ma dawos warek manggundi ḇa. Moses daksun ro Sup Ḇaḇeasas ya ḇa fama imarisen isouser pdef ḇe Yahwe I.

10. (a) Imnis wos ḇero Amsal 4:10-13, payamyum rosai kosmai na rofyor kosmai wos ananun? (b) Rariso naek srar ḇeḇeso smam wos ananun sbuk ḇe si na?

10 Koso nyan ḇepyum ro snonggaku ḇesoasuser raris Ayub ma Moses su kada, nari kosmai payamyum. (Wasya Amsal 4:10-13.) Naek srar ḇebor smam ro manggunsi kwar payamyum snar sifrur roi ine. Rupa ra komam fawar ro mambesrar ḇeḇarek ro Kongo snori Emmanuel. Fyar bo doḇe, ”Naek ḇemas kwar ro sidang smam mboi yafanam kuker Yahwe I wer ḇa. Inja sisewar fa sifnoḇek aya. Yasouser wos ananun sbuk na, inja yaḇinggwan ro samswen ḇebor na.” * Megan, perintis ḇeraker Kanada ikofen, ”Fafisu sbuk wos ananun ḇe aya rya yamarisen ḇa kero. Ḇape kaku ya naiso roi yafandun kaku nairi.” Marko, mambesrar oso ḇero Kroasia, ikofen, ”Fafisu oso sbuk fararur ḇe aya ro sidang wer ḇa. Yaswarepen kaḇer ido, wos ananun ma wos sonek yasmai ro fafisu anya, nafnoḇek aya fa yana wis ḇepyum kaḇer kuker Yahwe I.”

11. Imnis Naek Klein roi ikofen ya rosai ḇefnai korower wos ananun ima roi ḇefandun kaku?

11 Mambesrar oso ḇese ḇesmai payamyum snar imarisen ryower wos anun iso Naek Karl Klein. Fyor iwara dakuffarmyan ḇe oso ro Raryur Naek Ḇefarkin. Ro fawar kankenem ḇyeja, Naek Klein fyar bo doḇe ras oso bati ḇyedi, Joseph F. Rutherford, byuk wos anun ḇepakrek kaku ḇe i. Naek Klein ikofen randak ya sneri iduf kaku fafisu ismai wos anun ani. Rofyor susrow su wer, Naek Rutherford ikofen aroo ḇe i, ”Jow Naek Karl!” Ḇape Naek Klein rya imarisen ḇa kero. Mura Naek Rutherford doḇe, ”Naek, wasasor au! Ibiris isya myamepen au!” Naek Klein imai inja ikofen imsor Naek Rutherford i ḇa. Ḇape Naek Rutherford ifawi Naek Klein fyafayaf kaker, inja ikofen, ”Ryanido mboi wasasor au. Ibiris isya myamepen au.” Naek Klein ifawi roi dawos anya nkaku rariri. Mura ikofen kofafayaf ker faro naek ḇeḇuk wos anun, ḇesyadi naek ḇesyus fa ḇefrur roi ani ido, koisya kobuk swaf ḇe Ibiris i fa ifrowes ko. * (Ef. 4:25-27) Naek Klein ryower wos anun Naek Rutherford byuk na, ma suḇebati pyum kaḇer.

ROSAI KOFRUR KAKU INSAMA KOMARISEN KOROWER WOS ANUN?

12. Rosai ḇefnai kona sne ḇerun ido nari komarisen korower wos ananun? (Mazmur 141:5)

12 Fandun fa kona sne ḇerun insama komarisen korower wos ananun. Kona sne ḇerun ido na koswarepen koinema konapes ḇa ma nono ido kokara sasar. Kawos kwar insanja Ayub kako dakna kakara ḇesasar. Ḇape imarisen fyadwer nyan kakara ḇyena, ma Yahwe ḇyebarakas i. Rosai ḇefnai fa Ayub imarisen fyadwer kakara ḇyena? Kukro nya sne ḇerun. Elihu byabo syadi ro Ayub i mboi imarisen ryower Elihu anun ḇyena. (Ayb. 32:6, 7) Rofyor ono sbuk wos ananun ḇe ko, imbude kokara anun sbuk na nasrow kuker ko ḇa. Ḇaido ḇeḇuk wos anun anna byabo syadi ro ko. Rarirya mboi, kona sne ḇerun ido na komarisen korower wos anun byuk na. Penatua oso ro Kanada ikofen, ”Imbude jadi fa komam sasar manggun koḇena ḇa imboi snonggaku ḇese bisa smam na. Sia sbuk wos anun ḇe ko ḇa ido moḇsa na koḇe snonggaku ḇepyum syadi rai?” Manseisi ko ke, roi ono fandun kaker fa kofrur na insama kofanam syadi ḇe Yahwe I. Imnis ra, fandun fa kofasnai rari ḇepyum ro rur ḇesren bon ḇyena ma kokir syadi ro fararmyan ya.​—Wasya Mazmur 141:5.

13. Rariso komam wos ananun kosmai na?

13 Komam wos anun ḇe fasasnai Yahwe saswar Ḇyena. Yahwe imarisen insama kosmai roi ḇepyum. (Ams. 4:20-22) Byuk wos ananun ḇe ko roro Refo, syap-syap ḇeknam ro Refo, ḇaido naek srar ḇemas kwar ro sidang sya. Roi nanekam nfasnaiḇair Yahwe ima iswar kaku ko. Ibrani 12:9, 10, ikofen Yahwe byuk wos ananun ḇe ko ’faro ḇaḇye manggun koḇena’.

14. Rosai fandun fa kokara na fafisu sbuk wos anun ḇe ko?

14 Kokara mura faro fainda ro wos ananun ani, mboi nyan sbuk na awer. Fyorno ido na komarisen ḇa faro nyan sbuk wos anun ḇe ko. Kaku ḇae snonggaku ḇebuk wos anun fandun fa sifrur na kuker nyan ḇepyum insama simarisen srower na. * (Gal. 6:1) Ḇape fafisu sbuk wos anun ḇe ko, kokara mura faro fainda ḇyena monda. Ḇesyadi rofyor komarisen ḇa faro nyan sbuk wos anun anna. Bisa kokara fakfuken-fakfuken nane: ’Payamyum rosai nari yasmai ro wos anun ine? Snonggaku ḇebuk wos anun ani raryar ḇa ḇyena bisa yaḇefnder na monda ke?’ Kosewar fainda ro wos anun sbuk ḇe ko na ido, nfasnaiḇair koma kofasnai fawawinanem.​—Ams. 15:31.

WOR WOS ANUN MA NARI WASMAI PAYAMYUM

15. Rosai ḇefnai fa kor wos ananun?

15 Refo danunepen ko fa kor wos ananun. Amsal 13:10 ikofen, ”Ḇena fawawinanem iso snonggaku ḇeyor wos ananun.” Wos nane nkaku! Snonggaku ḇeyor wos ananun nari sfanam syadi ḇe Yahwe buro snonggaku ḇewaf monda fa ḇesmai wos anun. Inja komgak awer fa kor wos ananun.

Rosai ḇefnai fa imbesrar ḇebabo ani dor wos anun ro imbesrar ḇemas kwar ya? (Mam syos 16)

16. Fafisu risai kor wos ananun ro naek srar koḇesya?

16 Fafisu risai kor wos ananun ro naek srar koḇesya? Kokarapan fafisu ḇeuser nane: (1) Imbesrar oso dor binbaryas ḇekir kwar fa isowarpu i fa ḇyuk farkarkor Refo ya. Ramnai ifuken ḇe i rosai ifrur wer insama ḇyukfarkor kuker nyan ḇepyum syadi. (2) Imbesrar ḇefarbuk ḇaim imbe kyowes sansun. Inja, dor imbesrar ḇemas kwar oso fa ikofenḇair kakara ḇyena ḇekur sansun imbe kyowes anna. (3) Mambesrar oso ismai fakamaman fa dun randak faya faro kawasa kam. Dor manḇefaya oso ḇekir kwar fa ikofen ḇe i rosai fandun fa ifrur na wer. Ḇefaya fyoro kwar kako bisa dor wos anun ro manfaya ḇeyawos kir ḇesesya ma iso wos anun sbuk na.

17. Rosai kofrur kaku insama kosmai fainda ro wos anun sbuk ḇe ko na?

17 Kokame nari sbuk wos anun ḇe ko, kosmai beri na baido kosmai roro nyan ḇese. Rofyor sbuk wos ananun ḇe Au, waswarepen roi kawos kwar insanja kada. Fasnai sne ḇerun. Kwara monda fainda ḇyena bo nyan sbuk wos anun ani awer. Wasouser na kada. Kokame koḇe snonggaku ḇefawinanem beri ḇa fyor kosnasi skapar ko. Ḇape komarisen ’korower wos anun ma kosmai farkarkor’ ido, Refo doḇe nari kofawinanem.​—Ams. 19:20.

DOYA 124 Kosouser Pdef

^ syos 5 Yahwe kawasa Ḇyesi koine, kofawi fandun fa korower ma kosouser wos anun ḇeknam ro Refo ya. Ḇape fyorno ido, rya komarisen fa korower ma kosouser wos anun sbuk ḇe ko na ḇa. Rosai ḇefnai ya? Ma rosai kofrur kaku insama komarisen syadi fa korower wos anun ma kosmai payamyum ḇyena?

^ syos 10 Snonsnon riḇeso sfadwer na kwar.

^ syos 11 Mam syap Menara Pengawal seri 4 taun 1984, ram 23-30.

^ syos 14 Ro farkarkor ḇeuser ya, nari kawos moḇsa kofrur na rai.