Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

Kofandun Kaker Sne Ḇerun

Kofandun Kaker Sne Ḇerun

”Allah iswar ḇerun sisnesna.”YAKOBUS 4:6.

DOYA: 38, 69

1, 2. Sai ḇefnai fa Allah imarisen faro Saul i ḇa? (Mam sonin ro randak artikel ine.)

ROFYOR Yahwe kyinfir Saul i ḇe raja, ima snonkaku ḇena sne ḇerun. (1 Samuel 9:1, 2, 21; 10:20-24) Ḇape, rofyor ḇye raja kwar, dawawowi. Ro fafisu oso, snonkaku Filistin risyaran srama siḇe smun er Israel sya. Nabi Samuel ikofen nari ryama fa fyarser farsarser ḇe Yahwe I. Ḇape, ryama ḇaime, snonkaku Israel sibor sifrar sibur Saul i snar simkak. Snar ḇyekaḇaḇaḇ ḇa Saul mankundi fyarser farsarser ani. Saul nya hak fa fyarser na ḇa, iso ḇefnai fa Yahwe imarisenḇa faro rosai ifrurna.1 Samuel 13:5-9.

2 Rofyor Samuel ryama, imsor Saul i snaro isoasuser faro Yahwe I ḇa. Ḇape, Saul kyara ifrur roi oso ḇesasar ḇa. Syewar nyan ma iba syadiwer ḇyuk sasarya ḇe snonkaku ḇesesya faro rosai ifrurna. (1 Samuel 13:10-14) Ro fafisu anya Saul isouser ker ḇa. Inja, Yahwe pyampum i fa ḇye raja werḇa. (1 Samuel 15:22, 23) Randak ya, Saul kankenem ḇyeja ipyum kaku ḇape ḇarpurya naḇyeḇa syadiwer.1 Samuel 31:1-6.

3. (a) Rosai kakara snonkaku ḇebor kuker sne ḇerun ya? (b) Fakfuken rosai nari kokarem na?

3 Snonkaku ḇebor ro baboine sḇaḇir snonkaku ḇefasnai sne ḇerun nari sismai roi noḇa. Smanen si insama snonkaku smam sipyum syadi ro ḇesesya. Imnis raris, aktor oso ma politikus kako ikofen, ”Sne ḇerun ima namnis kuker ayaḇa.” Ḇape, rosai ḇefnai fa snonkaku Kristen sya fandun fa sfasnai sne ḇerun ya? Rariso kofasnai sne ḇerun? Mamam rosai ḇekaku kuker rari anine? Ro artikel ine, nari kokarem fakfuken nane. Ma ro artikel ḇeḇeuser ya, nari kofarkor samswen raryano, bisa kofasnai sne ḇerun ya pdef.

ROSAI ḆEFNAI FA SNE ḆERUN IMA FYANDUN KAKU?

4. Kekdofen roi oso ido rosairiri?

4 Refo ikofenḇair snonkaku ḇefasnai sne ḇerun iḇeseḇur snonkaku ḇemarisen ḇeyekdofen roi oso sidwarekna. (Wasya Amsal 11:2.) Daud dor kaku faro Yahwe, insama ifnoḇek i fa ifrur roi oso ḇeyekdofen ḇa. (Mazmur 19:13) Kekdofen roi oso ido rosairiri? Isoine kofrur roi oso ḇape, kona hak fa kofrurna ḇa, kofrurna snar kararer ko ḇaido kokaḇaḇaḇ ḇa. Fyorno ido, kokame kekdofen roi oso snar koine komnis ḇa. Ḇape raris Raja Saul i, kofrurker na ido, nari Yahwe imarisen ḇa. Mazmur 119:21 ikofen Yahwe nari ”imsor kaku faro snonkaku ḇeyekdofen roi oso sya.” Rosai ḇefnai ya?

Kofasna syowi ḇe Yahwe kuker kona sne ḇerun

5. Rosai ḇefnai fa kekdofen roi oso ima sasar ḇeba rirya?

5 Ḇerandak ya, kekdofen roi oso ido, kofasnai syowi ḇe Yahwe I ḇa, Allah ma Manḇepoik koḇedi. Ḇesuru ya, kofrur roi oso ḇape kona hak fa kofrurna ḇa ido, nari komarisen kofamfaḇriyae kuker snonkaku ḇesesya. (Amsal 13:10) Ḇekyor ya, ono sisya sifawi kekdofen roi oso ido, nari komai ma ḇesesya skoryae ko. (Lukas 14:8, 9) Iso ḇefnai fa Yahwe imarisen kofasnai sne ḇerun.

SNE ḆERUN IDO ROSAIRIRI?

6, 7. Rariso kofasnai sne ḇerun ya?

6 Snonkaku Kristen ḇena sne ḇerun nari darareri ḇa. Myam snonkaku ḇesesya sikaki syadi ro i. (Filipi 2:3) Fyawi snar nya ḇaḇeraryarḇa kako. Imarisen ikofenḇair sasar ḇyena. Imarisen ryower kakara snonkaku ḇesesya ma fyarkor ro si. Snonkaku ḇena sne ḇerun Yahwe iswar kaku si.

7 Refo fyasnaiḇair snar snonkaku ḇena sne ḇerun myambir kaku mankundi. Ifawi kako roi ḇeḇeso syambraḇ fa ifrurna ḇa ma ipok fa ifrurna ḇa. Inja, nari ḇyesyowi snonkaku ḇesesya ma ifrurpyum si.

8. Insama kofasnai sne ḇerun pdef ido, kakara rosai fandun fa koḇinkwanḇur na?

8 Fafisu oso, na kofasnai sne ḇerun ḇa snar kakara ḇesasar koḇena. Na koḇaḇir kofandun syadibur snonkaku ḇesesya snar mankunko ḇaido bati koḇesya sna fakamamar oso ro sidang. (Roma 12:16) Ḇaido komanen mankunko. (1 Timotius 2:9, 10) Iḇa syadiwer, kodwarek snonkaku ḇesesya fa sifrur roi oso.1 Korintus 4:6.

9. Sai ḇefnai fa snonkaku ḇeḇeso sekdofen roi oso? Buk contoh ro Refo.

9 Fyor kofara marasrisen ḇesasar koḇena ḇa ido, nari koyuk ḇaido kekdofen roi oso. Snonkaku ḇebor sya seyuk ḇaido sekdofen snar sisewar snonsnon, smamḇe snonkaku ḇesesya ḇa, ḇaido simkuepen masasor sena ḇa. Refo fyas contoh ḇeḇeso, raris Absalom, Uzia, ma Nebukadnezar. Yahwe ḇyemankara si snar sifasnai sne ḇerun ḇa.2 Samuel 15:1-6; 18:9-17; 2 Tawarikh 26:16-21; Daniel 5:18-21.

10. Rosai ḇefnai fa koḇemankara awer snonkaku ḇesesya? Buk contoh ro Refo.

10 Roi oso ḇese naisya ḇefnai fa snonkaku sya fyorno ido, sfasnai sne ḇerun ḇa. Kwarapan contoh ro Abimelek ma Petrus su. (Kejadian 20:2-7; Matius 26:31-35) Suma suyekdofen ke? Imbude sufawi mnis ḇaim kakaku nakame ḇaido sufrur roi oso mboi sukara ḇaimna ke? Kofawi snonkaku sya sisnena ḇa, inja koḇemankara awer snonkaku ḇesesya.Wasya Yakobus 4:12.

FARARUR KOḆEDI RO ALLAH ORGANISASI ḆYEDI

11. Ro Yahwe organisasi Ḇyedi, rosai fandun fa kofawi na?

11 Snonkaku ḇena sne ḇerun fyawi fararur ḇyeja ro organisasi Allah. Yahwe iso Allah ḇefamfnom ḇa. Inja, naek srar oser-oser ro sidang sna fararur ḇeḇeseyae ma nakame nefandun. Yahwe ḇyuk ḇe snonkaku oser-oser ḇaḇekir, bakat, ḇaido samambraḇ ḇeḇeseyae, ma dor ko fa kokinfir rariso kofasnai na rai. Kona sne ḇerun ido, nari koḇuk rosai Yahwe ḇyuk ḇeko kuker nyan imarisen na. (Roma 12:4-8) Yahwe imarisen koḇukna fa koḇesyowi I ma kofnoḇek snonkaku ḇesesya.Wasya 1 Petrus 4:10.

Rofyor fararur koḇena nefararwe, rosai na kofarkor ro Yesus i? (Mam paragraf 12-14)

12, 13. Rosai fandun fa koswarepen rofyor kosmai fararwe ro fararmyan koḇena ḇe Yahwe I?

12 Bisa kosmai fararwe nabor ro fararmyan koḇena ḇe Yahwe I. Kwarapan fararwe rosai monda Yesus ismana. Randakya, mankundi ḇyarek kuker Kmari. (Amsal 8:22) Ramnai, ifnoḇek Yahwe fa sufrur malaikat, supswan ma farsyos, ma snonkaku sya. (Kolose 1:16) Ramnai, Yahwe iwan i ḇe supswan. Ḇyeḇeaḇen ḇe kapira snonkaku ma iba mufyas ḇe romawa babo. (Filipi 2:7) Marmar ḇyedi ramnai, Yesus kyaḇer ḇe nanki, ma ro taun 1914 ḇye Raja ro Karajan Allah. (Ibrani 2:9) Ma ro fafisu iyama, rofyor ḇyepoik taun syaran oser ḇe Raja kwar, Yesus nari ḇyuk kaḇer Karajan ani ḇe Yahwe insama ”roi ḇeḇor kam fa nkafyoi faroi”.1 Korintus 15:28.

13 Kankenem koḇena kako bisa nefararwe. Fyorno ido, fakamamar koḇena neḇefadwer snar snemuk kunna. Imnis raris, kun snemuk fa kofarḇuk ḇaido kona romawa. Ḇaido na kun snemuk fa kofrur fararwe ḇeḇeso insama kofarmyan ḇe Yahwe I ro oras ḇesiper. Fakamamar koḇena bisa neḇefadwer snar fafisu kosmai ro kankenem koḇena. Imbude na kofrur nabor syadi ḇaido nabor ḇa. Ḇape, koḇe romawa babo ḇaido sinan ke, koduf ke roḇa, Yahwe fyawi fararur ḇepyum faro ko ro fararmyan koḇena faro I. Dor nabor syadi ro koḇa imnis rosai bisa kofrur faro I. Ma iryaḇ kaku kuker rosai monda kofrur faro I na.Ibrani 6:10.

14. Rariso sne ḇerun nafnoḇek ko fa koryaḇ ma komarisen ro fafisu risai monda?

14 Yesus iryaḇ kaku kuker fararur rosai monda Yahwe ḇyuk ḇe i na. Ko kako bisa kofarari Yesus i. (Amsal 8:30, 31) Snonkaku ḇena sne ḇerun nari imarisen faro fararur ma fakamamar ḇyena ro sidang. Myam monda ḇa faro rosai snonkaku ḇesesya sifrurna. Ḇape, iryaḇ faro fararur ḇyena ro Allah organisasi Ḇyedi. Myam fararur ismaina ndrama ro Yahwe I. Snonkaku ḇena sne ḇerun nari ḇyesyowi kako snonkaku ḇesesya ma imarisen ifnoḇek si. Fyawi Yahwe ḇyuk kako fararur ḇe snonkaku ḇesesya.Roma 12:10.

MAMAM ḆEKAKU KUKER SNE ḆERUN

15. Rosai kofarkor ro Gideon i?

15 Kofarkor ro Gideon rariso fyasnai sne ḇerun ya. Rofyor Yahwe iwan i fa fyasparbur Israel ro snonkaku Midian sya, Gideon doḇe, ”Kina yediso ḇekasun syadi ro keret Manasye, ma ayama ḇeḇefandun syadiḇa ro mami rum ḇyeja.” (Hakim-Hakim 6:15) Ḇape, Gideon ikyar faro Yahwe ma imarisen ifrur fararur ani. Ramnai Gideon myam mnis kaku snar ifawi rosai Yahwe dorna ma ḇyenadi dor farkankin Ḇyena. (Hakim-Hakim 6:36-40) Gideon ima snon ḇesambraḇ ma mambri, ḇape nya fawawinanem ma isasori kako. (Hakim-Hakim 6:11, 27) Ḇarpurya, rofyor snonkaku sya simarisen fa ḇyepoik si, pyampum na. Ifrur rosai Yahwe dorna ramnai, kyaḇer ḇe rum ḇyeja.Hakim-Hakim 8:22, 23, 29.

16, 17. Rariso snonkaku bena sne ḇerun sya bisa sisur ro ḇaḇerur ya?

16 Snonkaku oso imarisen ismai fararur ḇebabo ḇaido imarisen ifrur fararur nabor ro sidang ido, ine kyurfasnai ḇa ima snonkaku ḇena sne ḇerun ḇa. Mboi, Refo danun ḇe Allah manfamyan Ḇyesya fa sisur ro ḇaḇerur ya. (1 Timotius 4:13-15) Ḇape, fandun fa kona fararur ḇebabo oso ke? Oroḇa. Kokame bisa kosur ro ḇaḇerur ya kuker kofrur babo rari Kristen koḇena ma samambraḇ Yahwe ḇyuk ḇeko kwarna. Kofrurna insama kofarmyan ḇe Yahwe I ma kofnoḇek snonkaku ḇesesya kuker nyan ḇepyum.

17 Rofyor ismai fararur ḇebabo ḇaim, snonkaku ḇena sne ḇerun nari syewar fa ifawi rosai sor ro i ya. Ḇyenadi kuker roi ani ma kyara mnis bisa ifrur fararur ani ke roḇa. Nya kaker oras ma samambraḇ fa ifrur fararur ḇefandun ani ke? Roḇa ido, fararur ḇeḇeso ḇyena bisa ḇyuk ḇe ḇesesya ke? Kyara kuker roi anna ramnai, snonkaku ḇena sne ḇerun imbude kyara na ifrur fararur ḇebabo ani kuker payamyum ḇa. Rarirya kako kona sne ḇerun ido, na kopampum fararur kosambraḇ fa kofrur ḇa na.

18. (a) Rosai nari snonkaku ḇena sne ḇerun ifrurna rofyor sḇuk fararur ḇeḇabo faro i? (b) Rariso Roma 12:3 ifnoḇek ko fa kofasnai sne ḇerun?

18 Yahwe imarisen insa kona sne ḇerun rofyor kombran kuker I. (Mikha 6:8) Inja, rofyor sḇuk fararur ḇeḇabo oso ḇeko ido, kosewar farkankin Ḇyena ma kor farfnoḇek Ḇyeja imnis rosai Gideon ifrurna. Fandun kako fa kokara pyum rosai Yahwe ikofenna kuker knam ḇero Refo ma organisasi Ḇyedi. Koswarepen snar rosai kofrur ro fararmyan koḇena, inema samambraḇ koḇena ḇa ḇape, snar Yahwe nya sne ḇerun ma imarisen ifnoḇek ko. (Mazmur 18:35) Snonkaku ḇena sne ḇerun ’ḇyaḇir mankundi ikaki syadi awer ro roi ḇekakuna’.—Wasya Roma 12:3.

19. Sai ḇefnai fandun fa kofasnai sne ḇerun?

19 Snonkaku ḇena sne ḇerun fyawi snar Yahwe monda ḇesyus fa ḇesmai sanandik, snaro iso Manḇedaw ma Mankun Ḇekaki Syadi ro supswan ma farsyos ine. (Fasasna faro Yohanes [Wahyu] 4:11) Kofasnai sne ḇerun ido, rosai monda kofrurna faro Yahwe I nari nafrur ko fa kosma aski. Nari koḇesyowi sneḇaḇir ma kakara naek srar koḇesya. Bon ya iso, kokame nari koḇeoser. Snonkaku ḇena sne ḇerun na kyara mnis resari rofyor ifrur roi oso ḇaim, inja na ḇyinkwanbur sasar ḇeba. Yahwe iswar kaku snonkaku ḇefasnai sne ḇerun sya. Inja, ḇaḇerun sne ine ḇyefandun kaku faro Allah manfamyan Ḇyesya. Ro artikel ḇeuser ya, nari kawos rariso kofasnai sne ḇerun pdef fyor koḇaḇir samswen fa kofrurna.