Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

Kofasnai Sawarwar faro ’Snonkaku Syakam’

Kofasnai Sawarwar faro ’Snonkaku Syakam’

FAFISU Yesus fyarkor manfamyan ḇyansi moḇsa sḇaryas ankankinem ḇeḇye rai, ḇyuk swarapepen ḇe si nari snonkaku syakam ḇa ḇemarisen ḇerower si. (Lukas 10:3, 5, 6) Kaksmai roi ḇeradine ro ḇaḇeḇaryas koḇena kako. Sino sisya simsor ḇaido spampum ko. Ma rofyor sifrur rarirya ido, na samswen ḇe ko fa kofasnai sawarwar ma komewer koḇaryas yoḇ si.

Snonkaku oso fyasnai sawarwar ido nari myam faro fandandun ma samswen ro snonkaku ḇesesya, iswar si, ma imarisen ifnoḇek si. Ḇape, moḇsa na koḇerai rofyor kona sawarwar faro snonkaku kosrow ro ḇaḇeḇaryas sya werḇa? Nari koryaḇ werḇa, iso ḇefnai fa komewer koḇaryas yoḇ si, ma komewer kofnoḇek si. Raryaḇ koḇena namnis raris for. Insama for ya isak naba ido, fyandun oksigen nabore. Rarirya kako, insama raryaḇ koḇena nako ido, kofandun sawarwar ya!​—1 Tesalonika 5:19.

Rariso insama kona sawarwar syadi, iba syadi wer ro fafisu ḇesamswen ya? Rwama kawawos nyan ḇepyum rikyor fa koso na: Yahwe, Yesus, ma manwawan Paulus i.

YAHWE SAWARWAR ḆYENA

Ro fafisu swaf taun risyaran kwar, snonkaku sya sawos ankarkar ḇekur Yahwe I. Ḇape ”ipyum faro snonkaku ḇekofen kasumasa ḇa ma snonkaku ḇeḇarḇor sya”. (Lukas 6:35) Rariso fyasnai frur pyum Ḇyena rai? Kyaḇaḇ faro snonkaku syakam. Yahwe imarisen ’snonkaku syakam’ sismai fasaspar ya. (1 Timotius 2:3, 4) Yahwe dayin kaku roi ḇeḇarḇor na, mboi iswar kaku snonkaku sya ma imewer oso ryo.​—2 Petrus 3:9.

Yahwe ifawi Setan iso ḇerup kakara snonkaku sya insa sikyar faro ankarkar ḇyena. (2 Korintus 4:3, 4) Sibor sya sfarkor si kuker farkarkor ḇekaku ḇa ḇekur ḇe Allah rofyor sibaba kaker. Inja, kakara ma sneḇaḇir sena nafrur samswen si fa sismai napnapes ya. Ḇape, Yahwe imarisen kaku fa ifnoḇek si. Kofawi na ro?

Rupa ra, kokarapan kada rariso Yahwe mamam Ḇyedi faro snonkaku ḇero mnu Niniwe sya. Sima siḇarḇor kaku, mboi Yahwe ikofen ḇe Yunus i, ”Iḇye fa yaswar faro Niniwe kako, mnu ḇeba ani ḇa ke? Ro diwa, snonkaku sisyadi ro 120.000 ḇefawi rosai ḇekaku ma rosai ḇesasar ya ḇa”. (Yunus 4:11) Yahwe iswar kaku kawasa ansi snar sakfawi farkarkor ḇekaku ḇekur ḇe I ḇa. Inja, iwan Yunus i fa rya ḇyuk swarapepen ḇe si.

Raris Yahwe I, kakmam snonkaku sya rarirya. Koswar kaku si. Komarisen kofnoḇek si fa sakfawi farkarkor ḇekaku ḇekur ḇe Yahwe I, iba syadi rofyor samswen fa sismai napnapes ya.

YESUS SAWARWAR ḆYENA

Imnis raris Kmari, Yesus dakswar snonkaku sya ”snar simor ma ssoninyan imnis domba ḇena manfarandowsḇa”. (Matius 9:36) Yesus ifawi rosai ḇefnai fa sro fafisu ḇeradine. Snaro manfarkin agama sesya sifrur pyum si ḇa ma sankar si. Yesus ifawi snonkaku ḇerama ḇerower i sya sna fandun ḇese inja na sia sḇe manfamyan faro i ḇa, mboi fyarkor nabor si pdef.​—Markus 4:1-9.

Kofafko awer rofyor sino sisya simewer srower ko rofyor kosrow randak si

Rofyor samswen ndrama nkur kankenem sena ido, snonkaku sya na simarisen sismai napnapes ya

Rofyor snankaku sya spampum ankinem koḇaryas na, fandun fa kosewar kaku insama kofawi rosai ḇewar fa sifrur radirya. Imbude skara sasar Refoya ḇaido snonkaku Kristen sya snar smam snonkaku ḇeyap si ḇe Kristen, sino sisya sifrur roi ḇeḇyeḇa. Ḇesesya imbude srower fawar ḇekaku ḇa kuker rosai kokyar ya. Ḇesesya wer ido simkak nari karyer ma snonkaku ḇeḇarek fanam kuker si skoryae si rofyor sawos yoḇ ko.

Snonkaku ḇeḇeso kosrow sya imbude fafisu iwara sismai roi ḇeḇyeḇa ḇeawyae kaku kenem sena. Misionaris ḇenir ḇe Kim fyar ḇo doḇe snonkaku ḇebor ḇero moḇ ḇyaryas roro ya siso snonkaku ḇefasparbur mamamun ma roeḇor sena napromes. Sna saneraro ḇekaku faro ras ḇarpon iyama ḇa. Sfafko ma sikyar snonkaku oso ḇa. Fyorno ido sisewar fa sidwarek fararur ḇaḇeḇaryas ro Saksi Yahwe sya. Ras oso, rofyor Kim rya fa ḇyaryas, kawasa sya imbe smun i.

Rosai ḇefnoḇek Kim i fa fyasnai sawarwar pdef fafisu snonkaku sya sifrur pyum i ḇa? Iswarepen wos ḇero Amsal 19:11, ḇekofen, ”Fawawi ro snonkaku oso kaku ya na nafrur fa imasasor fasaw ḇa”. Rofyor kyara rosai ḇekur snonkaku ḇero moḇ anya kwar, nane nafrur fa iswar si. Mboi ḇemewer ḇerower sya sikam ḇa, sino sisya simarisen srower. Ro moḇ ine kako, sino simarisen fa ryama kaḇer yoḇ si.

Na kofuken mankunko: ’Yakfawi kakaku ḇa ido, rosai na yafrur faro Saksi Yahwe sya rofyor srama sḇaryas ḇe aya?’ Rupa ra, korower sfawar roi ḇekaku ḇa ḇekur ḇe Saksi Yahwe sya. Imbude na kakmewer kakrower si. Ro fafisu ḇeradine, kofandun si fa sfasnai pdef sawarwar ya. Yesus doḇe fandun fa kakfrur snonkaku ḇesesya imnis moḇsa komarisen sifrur faro ko raya. Inja, fandun fa kosewar fa kofawi pyum moḇsa snonkaku ḇesesya sḇaḇir rai ma kokaḇaḇaḇ faro si, iba syadi rofyor roi ine syamswen fa kofrur na.​—Matius 7:12.

PAULUS SAWARWAR ḆYENA

Manwawan Paulus fyasnai sawarwar pdef, iba syadi faro snonkaku ḇepampum kaku ankinem dun anna. Rosai ḇefnai ya? Snaro iswarepen muraro fafisu naiwara moḇ dakfrur ryairi. Doḇe, ”Ḇeponya yonef ma yaḇewayam kuker yakoryae ma yamsor Yesus Kristus, ḇape Allah iswar aya, snar yafrur nakam kuker fawawiḇa snar rofyor ani yakyar ḇaim.” (1 Timotius 1:13) Paulus ifawi Yahwe ma Yesus sufasnai sawarwar ḇe i kwar. Inja, na ifawi kaku moḇsa snonkaku ḇedwarek ḇaḇeḇaryas ḇyena sḇaḇir rai, snar randak ya dakḇaḇir rarirya kako.

Fafisu ono, Paulus isrow kuker snonkaku ḇena kakakyar ḇekaku ḇa. Rariso myam si rai? Ro syap Farfyar 17:16, kowasya kada fafisu ryo Atena ”sneri fyafayaf kaku snar myam mnu ani ifo kuker amfyanir-amfyanir karwar.” Ḇape roi ḇefrur i fa fyafayaf anna ḇyuk na fa fyarkor snonkaku sya. (Farfyar 17:22, 23) Fyadwer nyan ḇyukiḇaryas ya, ma moḇ dawos raya, ifrur na fa namnis faro snonkaku sairirya kam insama ’kuker nyan rosairya kaker dun ono fasisma aski’.​—1 Korintus 9:20-23.

Rofyor koḇaryas ḇe snonkaku ḇepampum ko ḇaido ḇena kakakyar ḇekaku ḇa sya, na kakfrur raris Paulus i. Na koḇuk rosai kofawi ro si fa kofnoḇek si fa sfarkor ”abar ḇepyum kuker roi ḇepyum syadi oso”. (Yesaya 52:7) Imbesrar oso ḇenir ḇe Dorothy doḇe, ”Ro moḇ nkoḇedi, ḇebor sya sikyar Allah ima imasasor ma imarisen ḇyuk samamyai. Yaḇuk wos sandik ḇe si snar sikyar kaku faro Allah, mura yafasnai ro Refo Yahwe ima Allah ḇesaswar dirya ma asas Ḇyena faro ras ḇarpon iyama.”

”MKOKAFYO ḆARḆORYA KUKER ḆAḆYEYA”

Snar kofanam syadi ḇe papupes dunya ine, na komam ḇeḇarḇor ma ḇeararer sya nari ”sḇarḇor syadi”. (2 Timotius 3:1, 13) Ḇape, rosai sifrur nane nafrur fa sawarwar ma raryaḇ koḇena napromes awer. Yahwe na ḇyuk samambraḇ ḇe ko fa ’kokafyo ḇarḇorya kuker ḇaḇyeya’. (Roma 12:21) Imbesrar ḇeḇe perintis ḇenir ḇe Jessica ikofen ḇo doḇe isrow ker snonkaku ḇeararer ma ḇekoryae ko ma anun koḇaryas na. Ikofen wer, ”Ine nafrur fafayaf kaku. Rofyor yarandak fa yawose, yaḇenadi ro sne yedi ḇe Yahwe I ma yor I fa ifnoḇek aya insa yamam snonkaku ansine raris moḇsa myam si rai.” Ine nafnoḇek Jessica i fa myam monda faro rosai ḇyaḇir na ḇa, mboi kyara nyan fa ifnoḇek snonkaku ansi.

Kosewar pdef snonkaku ḇemarisen ḇesmai napnapes ya

Ro fafisu oso, snonkaku ono na simarisen sismai fafnoḇek koḇena ma sakfarkor kakaku ya

Fandun fa kofnoḇek naek srar koḇesya kako rofyor koḇaryas kuker si. Jessica doḇe fyor ḇyaryas kuker ḇesesya ma oso fyawar roi ḇepyum ḇa ḇekuri ido, na syewar fa kyara ker na ḇa. Mboi, fyawar roi ḇepyum ismai ro ḇaḇeḇaryas, imnis raris snonkaku ono sisya spampum ko mboi kosmai bon ḇepyum ro fararur ḇaḇeḇaryas koḇena.

Yahwe ifawi kaku fafisu ono samswen ḇe ko fa koḇaryas. Ḇape, imarisen kaku rofyor myam kakfarari sawarwar Ḇyena! (Lukas 6:36) Kakuḇae, Yahwe na fyasnai pdef sawarwar ma kaḇaḇaḇ faro snonkaku ḇero supswan ine ḇa. Kokyar kaku fafisu oso nari fyasnai sawarwar faro si werḇa. Fafisu ani ryama ḇaim ido, na koḇaryas pdef. (2 Timotius 4:2) Inja, rwama koḇaryas pdef kuker raryaḇ ma kofasnai sawarwar faro ’snonkaku syakam’.