Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

Farkarkor 28

Wakyar Wasmai Kakaku ya Kwar

Wakyar Wasmai Kakaku ya Kwar

’Wuf faswef kakaku wasmai kwar ma wakyar ani.’​—2 TIM. 3:14.

DOYA 56 Wamnasen Napnapes

ROI NA KOFARKOR *

1. Wos ’kakaku’ koḇukiḇair ḇe rosai?

”MOḆSA wakfawi kakaku ro Refo ya rai?” ”Sinan besuya suiso ḇefarkor au ke?” ”Wafawi kakaku ine fyoro kwar ke?” Imbude sia sifuken fakfuken anskoine ḇe Au ḇaido Auso ḇefuken si. Imbape, wos ’kakaku’ ine kyur ḇe rosai? Wos ’kakaku’ kap na ker fa koḇukiḇair kakyar koḇena, nyan koḇukisyom Yahwe I, ma nyan kenem koḇena. Snonggaku ḇero kakaku sima sifawi rosai Refo ikofen na, ma sikenem imnis rosai sfarkor ro na. Rarirya, simkei ro farkarkor agama ḇekaku ḇa. Oso wer ido, sikenem kaker ro dunya ḇesasar ine, mboi bisa sismai payamyum kaker.​—Yoh. 8:32.

2. Ro Yohanes 13:34, 35, rosai ḇefnai kaku fa snonggaku oso imarisen faro kakaku ya?

2 Rosai ḇefnai kaku fa wamarisen faro kakaku ya? Imbude wamarisen kukro mam Yahwe kawasa Ḇyesi kenem sena napyum. (1 Ptr. 2:12) Oroḇa ido snar mam sfasnai saswar faro ḇesesya. Ḇebor sya smam na rofyor sakso randak ro fananjur ari ya. Roi siswarepen ker ya iso rosai sawos ro fananjur ya ḇa ḇoi saswar sena. Na kokandor ḇa kukro Yesus doḇe na sifawi manfamyan ḇyesya kukro sima siswaryae si. (Wasya Yohanes 13:34, 35.) Mboi insama kakyar koḇena nako, fandun fa kofrur roi ono.

3. Kakyar koḇena neknam ro saswar komam ro Allah kawasa Ḇyesi monda ido, rosai na ḇejadi ya?

3 Kakyar koḇena neknam ro saswar komam ro Allah kawasa Ḇyesi monda ḇa. Kukro? Kakyar koḇena neknam ro saswar monda ido, na napyan fa napromes. Imnis raris, wafawi penatua ḇaido perintis oso ifrur sasar ḇeba kaku ido, nane bisa nafnai fa wamewer wafarmyan ḇe Yahwe I. Oroḇa ido, fafisu oso ifrur fa wafafayaf ḇaido ibur kakaku ya ḇo doḇe roi kokyar na nsasar, na wamewer wafarmyan ḇe Yahwe I wer. Inja, wakyar ḇe Yahwe I snar mam monda ro rosai snonggaku sya sifrur na ido, nari kakyar Bena nadworen ḇa. Fandun fa kakyar Bena neknam ro wis ḇefanam kaku kuker Yahwe I ma wakyar nako rosai Refo fyarkor ḇekur Yahwe I, ima kakaku nairi.​—Rm. 12:2.

4. Ro Matius 13:3-6, 20, 21, fafisu ono sisya sismai samswen, rosai sifrur ya?

4 Yesus doḇe ono sisya sismai kakaku ya ”kuker raryaḇ”, ḇape sismai samswen mura, sidworen ro kakyar sena ḇa. (Wasya Matius 13:3-6, 20, 21.) Imbude sifawi pyum ḇa snar mansei imbe ḇeso Yesus i, nari sismai samswen. (Mat. 16:24) Ḇaido skara sḇe snonggaku Kristen kwar ido, nari sipok sismai samswen ro kenem sena ḇa. Imbape, kokenem ro dunya ḇero baboine nari kosmai roi ḇedwarek nabore. Roi ono nafrur fa kenem koḇena nfadwer mura, kona raryaḇ wer ḇa.​—Mz. 6:6; Pkh. 9:11.

5. Rariso naek srar sibor sfasnai sikyar sima sismai kakaku ya kwar?

5 Naek srar sibor sfasnai sikyar sima sismai kakaku ya kwar. Moḇsa sfasnai na rai? Fafisu min sesi ono sifrur pyum si ḇa ḇaido sikenem mnis ḇa, sima suf nako kakyar sena pdef. (Mz. 119:165) Rofyor sismai samswen, kakyar sena napromes ḇa ḇoi nadworen syadi. (Yak. 1:2-4) Moḇsa na kakna kakyar ḇedworen ḇeradirya?

WASMAI ”FAWAWI ḆEKAKU RO ALLAH”

6. Manfamyan ḇero abad randak siwara kakyar sena neknam ro rosai?

6 Manfamyan ḇero abad randak siwara kakyar sena neknam ro fawawi ḇekaku ro Refo ma Yesus farkarkor ḇyena, isoine kakaku ḇero abar ḇepyum ya. (Gal. 2:5) Kakaku ine iso snonggaku Kristen koine kam kokyar na. Kokyar kako Yesus imarwarek ko kwar ma ikenem kaḇer wer. Manwawan Paulus ikyar roi ine kyaku. Kukro? Snar myam pyum mnuk ro Refo fa fyawi nari Kristus ismai marindi ma Yahwe ḇyawes kaḇer i ro fandu ḇemar sya. (Kis. 17:2, 3) Manfamyan ḇero abad randak siwara simarisen faro farkarkor nane. Mura, sikyar kaku rur ḇesren fyarkin si fa sifawi pyum Refo ya. Manggunsi sfasnai sikyar farkarkor anna neknam ro Refo ya. (Kis. 17:11, 12; Ibr. 5:14) Kakyar sena neknam ro roi sḇaḇir na ḇa, ma sfarmyan ḇe Yahwe I kukro simarisen sekayamyam kuker min sesya monda ḇa. Imbape, sḇawes kakyar sena ro ”fawawi ḇekaku ro Allah”.​—Kol. 1:9, 10.

7. Fainda rosai na kosmai snar kokyar faro kakaku ro Refo ya?

7 Kakaku ro Refo napok nfadadwer ḇaḇeri. (Mz. 119:160) Raris min koḇesi oso ifrur fa kofafayaf ḇaido ifrur sasar ḇeba kaku ke samswen nkur ko ke, kakaku ro Refo napok nfadwer ḇaḇeri. Inja, fandun fa kofawi pyum farkarkor ro Refo ma kokyar na ḇe kakaku. Rarirya mande, na kosouser pdef ḇe Yahwe I ro fafisu ḇesamswen na, imnis ra yor ḇesambraḇ ḇeserepen nako wai ro wam doḇer ya. Inja, rariso nwa kakyar ḇesambraḇ faro kakaku ya rai?

WUFEPEN ROI WAKYAR KWAR ANI

8. Imnis kowasya ro 2 Timotius 3:14, 15, moḇsa Timotius ikyar ismai kakaku ya kwar rai?

8 Timotius ikyar ismai kakaku ya kwar. Moḇsa ifawi kakaku ya rai? (Wasya 2 Timotius 3:14, 15.) Snari ma kpuri suiso ḇefarkor ḇepon kaku Timotius i fa myambir Refo ya. Ḇape, Timotius manggundi ḇyuk swaf ma samambraḇ ḇyena fa fyarkor Refo. Inja, manggundi ikyar kaku roi fyarkor ro Refo nama kakaku nairi. Mura Timotius, snari, ma kpuri sakso ro kakyar Kristen. Timotius myam Yesus manfamyan ḇyesi siswaryae si. Nane nafrur fa imarisen dakḇebati fanam kuker min Kristen ḇyansi ma dakswar si kako. (Flp. 2:19, 20) Imbape, Timotius kakyar ḇyena neknam ro saswar myam ro min ḇyesi anya ḇa, mboi snar ismai kakaku ya kwar ma fyanam kuker Yahwe I. Au kako fandun fa wafarkor Refo, kwarauser pyum na insama wakyar kaku roi wafarkor ḇekur Yahwe I.

9. Rosaiso kakaku rikyor ḇeknam kaku fandun fa wakyar na?

9 Ḇepon ya, fandun fa wakyar kakaku rikyor ḇeknam kaku ine. Oser ya, wakyar kaku Allah Yahwe iso ḇefrur roi nayafa kam. (Kel. 3:14, 15; Ibr. 3:4; Why. 4:11) Ḇesuru ya, wakyar Refo naser anun ḇeramuma ro Allah faro snonggaku sya. (2 Tim. 3:16, 17) Ma ḇekyor ya, wakyar Yahwe iryur kawasa ḇefarmyan faro I fa seoser, ma siso farkankin ro Yesus i. Siso Saksi-Saksi Yahwe sya. (Yes. 43:10-12; Yoh. 14:6; Kis. 15:14) Kwara awer na wafawi kam roi ḇero Refo resari insape bisa wakyar faro kakaku rikyor anskoya. Roi fandun fa wafrur ya iso buk swaruser Bena nasiper fa wakyar nako Ausya wasmai kakaku ya kwar.​—Rm. 12:1.

WAFNOḆEK ḆESESYA FA SIKYAR

10. Kofawi kakaku ya monda ḇa, mboi rosai fandun fa kofrur wer?

10 Wafawi ma wakyar kwar kakaku rikyor anskoya ido, ipyum fa buk Refo fa wafnoḇek ḇesesya fa sikyar kako. Wafrur roi ine kukro? Snar snonggaku Kristen koine kona fararur fa koḇuk farkarkor ḇekur roi kofawi kwar nakam. * (1 Tim. 4:16) Rofyor kofnoḇek si fa sikyar kakaku ḇero Refo na, koisya kosambraḇser kakyar koḇena faro kakaku anna.

11. Rosai Paulus ifrur fa fyarkor snonggaku ḇesesya, ma moḇsa koso nyan ḇyena rai?

11 Fafisu Manwawan Paulus fyarkor snonggaku ḇesesya, na ḇyuk Sasoser Moses ma syap Nabi-Nabi fa ḇyukifnoḇek si fa sikyar faro Yesus i. (Kis. 28:23) Moḇsa na kakfrur ra Paulus i fafisu kofarkor kakaku ya faro snonggaku ḇesesya? Na kokofenḇair rosai Refo fyarkor na monda ḇa. Kofnoḇek si kako fa skarauser rosai sfarkor ro Refo na, insama sfanam syadi ḇe Yahwe I. Komarisen sismai kakaku snar smanen ko ḇa mboi smam ro manggunsi kwar sisya sfarkor roi ḇekaku ḇekur Allah ḇesaswar koḇedi.

Sinan mgoya, mgofnoḇek romawa mgoḇesi fa sna kakyar kuker mgofarkor si fa sifawi roi ḇeyokef kaku ḇekur Allah aw Ḇyena (Mam syos ḇe 12-13) *

12-13. Rosai sinan sya sifrur fa sifnoḇek romawa sesi insama suf nako kakaku ya?

12 Sinan disau ido, na wamarisen romawa Besi suf nako kakaku ya. Imbude na kwara sḇebati kuker naek srar ro sidang sya mande, nari sakna kakyar ḇesambraḇ kako. Imbape, wamarisen sikyar sima sismai kakaku ya kwar ido, sfandun bati ḇefrur pyum monda ḇa. Manggunsi fandun fa sna wis ḇepyum kuker Allah ma sikyar kaku roi sfarkor ro Refo nama kakaku nairi.

13 Insama sinan sya sfarkor romawa sesi fa sakfawi kakaku ḇekur Yahwe I, ipyum fa sfasnai nyan ḇepyum kuker simyaren sfarkor Refo. Sḇuk oras sena kako fa skarauser rosai sfarkor na. Mura ido, na napyan fa sfarkor romawa sesi insa sakfrur rarirya. Fandun fa sfarkor romawa sesi, raris ḇefarkor Refo ḇesesya, sḇuk roi organisasi fyasos kwar fa sifawi nabor syadi. Sinan sya sifrur roi ine ido, nari sifnoḇek romawa sesi fa sesyowi Yahwe I ma women ḇesouser ma ḇefawinanem sya. Siso Yahwe kyur fa sfasos anan rur ḇe ko. (Mat. 24:45-47) Sinan Au ya, farkor romawa Besi kakaku ro Refo monda awer. Mam sisambraḇ ido, wafnoḇek si kako fa sikyar kaku faro roi ḇeyokef kaku ḇekur Allah aw Ḇyena.​—1 Kor. 2:10.

FARKOR FA WAFAWI ḆARDADI RO REFO NA

14. Rosai ḇefnai fa kofarkor insama kofawi ḇardadi ro Refo ima roi ḇefandun kaku? (Mam kako ” Wafawi Pyum Ḇardadi Nane Ke?”)

14 Ḇardadi ro Refo nama roi ḇefandun kaku. Nane nafrur fa kokyar syadi faro Yahwe I. Ḇardadi rosai ḇefrur fa kakyar Bena syambraḇ syadi kwar? Imbude na wap ḇeri ḇardadi ḇekur ras-ras ḇepupes na. (2 Tim. 3:1-5; Mat. 24:3, 7) Mboi, ḇardadi ḇese naisya ndarirya kwar na nsambraḇser kakyar Bena. Imnis raris, ḇardadi ḇero Daniel fasal 2 ḇaido Daniel fasal 11. Swewar fa wafawi moḇsa ḇardadi anna ndarirya kwar rai. * Kakyar Bena neknam kaku ro Refo kada, nari kakyar anna napok napromes ḇaḇeri. Kokarapan fawar ro naek srar koḇesi ḇekandera kaku snar sismai wayam ro Jerman rofyor Mamun Dunya II. Sifawi mnis ḇardadi ro Refo ḇekur ras-ras ḇepupes ya ḇa, rariryano sikyar kaku faro Allah Wos Ḇyena.

Kofarkor Refo, ḇardadi ḇero dori na kako, na nafnoḇek ko fa kosouser pdef ḇe Yahwe I ro fafisu ḇesamswen na (Mam syos ḇe 15-17) *

15-17. Rosai ḇefrur fa naek srar ḇesmai wayam ro fafisu Nazi sisambraḇ pdef?

15 Fafisu pamarenta Nazi ḇyepoik ro sup Jerman, sun naek srar sibor kaku ḇe kamp konsentrasi. Komandan raryur SS ḇenir ḇe Hitler ma Heinrich Himmler, sumewer kaku faro Saksi-Saksi Yahwe sya. Imbesrar oso iswarepen Himmler ikofen ḇe ḇar imbesrar ro kamp konsentrasi ḇo doḇe, ”Yahwe ima ḇyepoik ro nanggi, mboi pamarenta Nazi iso ḇepoik ro supswan ine! Nari nggofrur fa mgomam mansei ḇekain pdef, mgo ke Nazi!” Inja, rosai ḇefnoḇek Yahwe kawasa Ḇyesi fa sisouser pdef?

16 Siswa-Siswa Alkitab sifawi Karajan Allah ḇyepoik kwar ro taun 1914. Inja skandor ḇa rofyor sismai wayam ḇeba syadi. Imbape, Yahwe kawasa Ḇyesi sikyar kaku pamarenta snonggaku oso ḇaḇeri na idwarek Allah marisen Ḇyena fa ndarirya. Hitler na ipok ipyos samsyom ḇekaku ya ḇa ḇaido ḇyawes pamarenta oso ḇesambraḇ syadi ro Karajan Allah ḇa. Naek srar koḇesi sikyar kaku ḇarpur mura na Hitler ḇaḇepapoik ḇyedi imnai.

17 Rosai naek srar ansi sikyar na kyaku bos ḇeri. Fyoro ḇa mura, pamarenta Nazi ipromes. Heinrich Himmler ḇeyoḇe ”pamarenta Nazi iso ḇepoik ro supswan ine”, ifrar ibur. Mura ido isrow Naek Lübke, ifawi fyor iwara Naek ine daksmai ro bui kako. Himmler imai kaku ḇo ifuken ḇe Naek Lübke i, doḇe, ”Inja, Siswa-Siswa Alkitab mgoine, rosai na ḇejadi wer?” Naek Lübke ikofenḇair ḇe Himmler ḇo doḇe Saksi-Saksi Yahwe sifawi kwar nari simkei kukro pamarenta Nazi nari ipromes. Ḇepon ya, Himmler dawos roi ḇeḇyeḇa ḇekur Saksi-Saksi Yahwe sya. Ḇape, ḇarpur mura dawos wos oḇa. Fyoro ḇa mura, Himmler myun manggundi. Farkarkor rosai kun ro fawar ine? Kofarkor Refo, ḇardadi ḇero dori na kako, na nafnoḇek ko fa kona kakyar ḇesambraḇ faro Yahwe I ma kodworen pdef fafisu kosmai wayam.​—2 Ptr. 1:19-21.

18. Imnis ḇeyap ro Yohanes 6:67, 68, rosai ḇefnai fa kofandun fawawi ḇemnis ma kakara ḇepyum Paulus dap anya?

18 Fandun fa kokam kofasnai saswar insama sifawi koma snonggaku Kristen ḇekaku siko. Mboi kofandun kako fawawi ḇemnis ma kakara ḇepyum. (Flp. 1:9) Farkarkor ḇekaku ḇa ḇeramuma ro snonggaku ḇeanggarkar sya, ḇebur kakaku kwar sya kako, bisa sfarkor ninyan ko. (Ef. 4:14) Ro abad randak Masehi naiwara, fafisu manfamyan ḇebor siso Yesus wer ḇa, Manwawan Petrus ikofen bos ima ikyar kaku Yesus ’wos ḇyena nbuk kankenem ḇekain fyoro’. (Wasya Yohanes 6:67, 68.) Ro fafisu anya, Petrus ifawi mnis Yesus farkarkor ḇyena kam ḇa, mboi isouser pdef kukro ifawi Allah Yahwe iso ḇewan Yesus i. Rarirya kako, bisa swambraḇser kakyar Bena faro rosai Refo fyarkor na. Rarirya ido, samswen risai monda ḇekur Au, na kakyar Bena nadworen pdef, ma nari waksambraḇser naek srar ḇesesya kakyar sena kako.​—2 Yoh. 1, 2.

DOYA 72 Koḇaryas Napnapes Karajan

^ par. 5 Farkarkor ine ifnoḇek ko fa koḇesyowi roi ḇekaku kofarkor kwar ro Refo ya. Farkarkor ine nari dawosḇair kako rariso kokyar nako snar roi kofarkor ro Refo nama kakaku nairi.

^ par. 10 Imbe wafnoḇek ḇesesya fa sikyar faro rosai Refo fyarkor na, mam awawos ”Sebuah Percakapan” ḇesasyar ro syap Menara Pengawal taun 2010 isof ro 2015. Naser judul ”Apakah Yesus Itu Allah?”, ”Kapan Kerajaan Allah Mulai Memerintah?—Bagian 1” dan “2“ ma ”Apakah Allah Menghukum Orang dalam Api Neraka?”

^ par. 14 Imbe wafawi nabor ḇardadi nane ido, mam syap Menara Pengawal 15 Juni 2012, ma syap Baryas Mei 2020.

^ par. 60 SONIN: Imbeswa oso kuker roma inai suḇesuya sfarkor kam ḇardadi ro Refo ḇekur kandera ḇeba ro nadi ro kina sesi.

^ par. 62 SONIN: Ro fafisu kandera ḇeba ya, kina ansi skandor ḇa faro rosai ḇejadi ya.