Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

Farkor Sneuser Bedi kuker Allah Sasoser ma Wos Farkin Ḇyena

Farkor Sneuser Bedi kuker Allah Sasoser ma Wos Farkin Ḇyena

”Yakarauser anun swarapepen Bena.”​—MAZMUR 119:99.

DOYA: 127, 88

1. Rosai ḇefrur fa snonkaku koine kopyum syadi ro aiwan sya?

YAHWE ḇyuk roi ḇepyum oso faro snonkaku sya, isoine sneuser. Sneuser ine nafrur fa kopyum syadi ro aiwan sya. Moḇsa kofawi Adam ma Eva su kako suyakna sneuser ya? Rofyor susouser Allah I ḇa, suyokefbur su ro I. Ine nfasnaiḇair sneuser suḇena naknon ḇa.

2. Rariso sneuser Bedi imnis raris kompas? (Mam sonin ro randak artikel ine.)

2 Sneuser koḇena iso fawawi ḇero kosnesna ḇefnoḇek ko fa komambir roi ḇekaku ma ḇesasar na. Snonkaku oso fyarkor sneuser ḇyedi ḇa ido na imnis raris kapal ḇena kompas ḇeḇyeḇa kwar. Wam ma daf ḇero soren ya nari nun kapal ani ḇe moḇ ḇesasar. Ḇape, kompas ḇembran pyum nari ifnoḇek kapten ya fa fyara kapal ani ro nyandayuk ḇyena. Imnis rarirya, kofarkor sneuser koḇena ido, nari nfarkin pyum ko ro marandan kankenem koḇena.

3. Rosai na ḇeḇejadi rofyor kofarkor pyum sneuser koḇena ḇa?

3 Kofarkor pyum sneuser koḇena ḇa ido, rofyor kofrur sasar nari nbuk swarapepen ḇe ko ḇa. (1 Timotius 4:1, 2) Iba syadi wer, na kokara ”roi ḇeḇyeḇa ima ipyum”. (Yesaya 5:20) Yesus ikofen ḇe manfamyan ḇyansi, ”Fafisuya ryama nari snonkaku ḇemun mko skara ḇo soḇo: sesyowi faro Allah.” (Yohanes 16:2) Kawasa ḇemun Stefanus ansya sakkara radirya kako. (Farfyar 6:8, 12; 7:54-60) Ro marandan kankenem snonkaku sya, kawasa ḇebor ḇena agama sakfrur roi ḇeḇarḇor, raris smamunmun, ma soḇe sifrur Allah marisen Ḇyena. Ḇape ḇekaku ya, roi sifrur ro kenem sena neḇesebur Allah sasoser Ḇyena. (Keluaran 20:13) Ine nfasnaiḇair sneuser sena nfarkin si ḇe nyan ḇesasar!

4. Rosai fandun fa kofrur ya insama sneuser koḇena nfarkin pyum ko?

4 Inja, rosai fandun fa kofrur ya insama sneuser koḇena nfarkin pyum ko? Sasoser ma wos farkin ḇero Refo ”nbefainda kaku fakoḇuki fyarkor, koḇuki ikofen fasna ḇaḇesasarya, koḇuki ifrur mnis rari ma koḇuki fyarkor snonkaku ro ḇaḇenapnapesya.” (2 Timotius 3:16) Fandun fa komyaren kofarkor Refo, kokarauser rosai kofarkor na, ma kofrur na ro kankenem koḇena. Kofrur rarirya ido, na kakso mnis Yahwe nyan kakara Ḇyena. Kofrur roi anna raposa, insape kokyar na sneuser koḇena nfarkin pyum ko. Rwama kawos nyan rariso koḇuk Yahwe sasoser ma wos farkin Ḇyena fa kofarkor sneuser koḇena rai.

BUK ALLAH SASOSER ḆYENA

5, 6. Fainda rosai na kosmai snar kosouser Allah sasoser Ḇyena?

5 Komarisen Allah sasoser Ḇyena nfarkin ko ido, na kowasya ma kofawi sasoser anna monda ḇa. Fandun fa koswar ma koḇesyowi na. Refo ikofenḇair ḇe ko, ”Mkayin roi ḇeḇyeḇa, ma mkoswar roi ḇepyum.” (Amos 5:15) Moḇsa kofrur na rai? Koḇensewar fa komam roi nane imnis Yahwe moḇ dakmam na raya. Kwara sarḇer ine. Samswen fa wenef pyum, mura dokter ikofenḇair ḇe Au fa wan roḇean ḇepyum, ḇeolahraga, ma fadwer roi riḇeso ro kenem Bedi. Snar waso pyum rosai ikofen anna, inja wasmai fainda! Na wamarisen kaku snar waso pyum anun dokter ḇyuk anna ḇae.

6 Imnis rarirya, Manḇedaw koḇedi ḇyuk sasoser ḇekadaunwarek ko ro roi ḇeḇyeḇa snar sasarya ma nafnoḇek ko fa kokenem pyum syadi wer. Imnis raris, Refo fyarkor ko fa kankarkar awer, kofrowes snonkaku sya awer, kokarawraw awer, kofrur fararur farḇuk famfnom awer, korarmomen awer, ḇaido kofrur awer roi ḇena wis kuker rur ḇemaḇak sya. (Wasya Amsal 6:16-19; Fasasna 21:8) Rofyor kosmai fainda snar kosouser Yahwe ido, na saswar koḇena faro I ma sasoser Ḇyena nsambraḇ syadi.

7. Rariso farfyar ḇero Refo na nafnoḇek ko rai?

7 Komam monda awer koḇekandera ḇepon snar koyuk Allah sasoser Ḇyena kwar insape kofawi roi ḇebye ma ḇeḇyeḇa na. Kun farkarkor ro snonkaku ḇesesya sasar sifrur ro fafisu naiwara. Imnis raris farfyar sfas ro Refo na. Amsal 1:5 doḇe, ”Snonkaku ḇefawinanem imarisen fa ryower ma fyarkor nabor syadi wer.” Roi kofarkor nane ndramuma ro Allah, ma nun fainda faro ko! Imnis raris, kokarapan rosai ḇekur Daud i rofyor ifrur fararur farḇuk kuker Bat-syeba i. Ḇyekandera fafayaḇa snar isouser faro Allah I ḇa. (2 Samuel 12:7-14) Fafisu kowasya farfyar ani, na kofuken mankunko: ’Rosai fandun fa Daud ifrur insama ḇyinkwanbur kandera anna? Rosai nari yafrur rofyor yaro fafisu ḇemnis radirya? Fyor yaro fafisu na nun ḇe fararur farḇuk ḇesasar, na yamnis Daud i ke Yusuf i?’ (Kejadian 39:11-15) Rofyor kokara ḇepon kandera na ḇekur ko ido, na kayin syadi roi ḇeḇyeḇa na.

8, 9. (a) Kofarkor sneuser koḇena kwar ido na nafnoḇek ko fa kofrur rosai? (b) Rariso Allah wos farkin Ḇyena nfarkor sneuser koḇena rai?

8 Kakuḇae na koḇinkwanbur roi Yahwe imewer na. Mboi rofyor kosmai samswen oso ḇo sasoser ḇesnaibos ro Refo naisya ḇa ido rosai na kofrur ya? Moḇsa na kofawi rosai Allah imarisen na rai? Koḇuk sasoser ḇero Refo fa nfarkor sneuser koḇena ido, nari kofawi rosai fandun fa kofrur ya.

9 Snar Yahwe iswar ko, inja ḇyuk ḇe ko wos farkin nari ḇefarkin sneuser koḇena. Doḇe, ”Aya, Yahwe, iso Allah mkoḇedi, ḇefarkor mko faro payamyum mkoḇena, ḇefarkin mko ro nyan ḇefandun fa mkombran ro na.” (Yesaya 48:17, 18) Rofyor kokarauser wos farkin ro Refo ma kokram na ro kosnesna ido, sneuser koḇena na nfarkin pyum syadi ko wer. Rarirya, nari nafnoḇek ko fa kofrur snemuk ḇepyum.

BUK ALLAH WOS FARKIN ḆYENA

10. (a) Rariso wos farkin ro Refo nafnoḇek ko rai? (b) Rariso Yesus ḇyuk wos farkin fa ḇyukifarkor manfamyan ḇyansi rai?

10 Wos farkin ro Refo na nfarkin swaruser koḇena ma nafnoḇek ko fa kofrur snemuk ḇepyum. Kofarkor Yahwe wos farkin Ḇyena ido, na kofawi pyum Yahwe nyan kakara Ḇyena ma rosai ḇefnai fa ifrur sasoser oso. Yesus dakḇuk wos farkin fa ḇyukifarkor manfamyan ḇyansi insama sifawi rosai sifrur na nari nun bon ḇepyum ke roḇa. Imnis raris, fyarkor si ḇo doḇe masasor nari nun ḇe mamamun ma kakara ḇeḇyeḇa nari nun ḇe fararur farḇuk. (Matius 5:21, 22, 27, 28) Insama kofarkor pyum sneuser koḇena, fandun fa koḇuk Yahwe wos farkin Ḇyena fa nfarkin ko. Rarirya nari snemuk kofrur na nun sanandik faro Allah.​—1 Korintus 10:31.

Snonkaku Kristen oso ḇemas ro rurya, nari ḇyesyowi snonkaku ḇesesya sneuser sena (Mam paragraf 11, 12)

11. Rosai ḇefnai fa snonkaku oso sneuser ḇyedi na neḇesisye ro ḇesesya?

11 Snonkaku Kristen sisya sḇuk Refoya fa sfarkor kwar sneuser sedi, ḇape na mamam sena faro roi oso neḇesisye. Imnis raris aninem swan ya. Refo ikofenḇair ḇa snar aninem swan nama nsasar, mboi Refoya ḇyuk swarapepen ḇe ko fa kinem syadadi ḇaido komser awer. (Amsal 20:1; 1 Timotius 3:8) Inja, ine nfasnaiḇair fafisu snonkaku Kristen oso kyara fa dinem kermkun, nari dinem monda ḇo kyara roi ḇesena ḇa ke? Oroḇa. Sneuser ḇyedi idwarek i ḇa, mboi fandun kaker fa kyara pyum resari snonkaku ḇesesya sneuser sena.

12. Rariso wos ḇero Roma 14:21 nafnoḇek ko fa koḇesyowi snonkaku ḇesesya sneuser sena?

12 Paulus doḇe fandun fa koḇesyowi snonkaku ḇesesya sneuser sena kuker fyas radine, ”Iḇye syadi wan awer manfnai roḇa winem awer anggur roḇa wafrur rosai wer, rofyor nafrur fa naek oso bena kakyar oser ḇyesasar.” (Roma 14:21) Kakuḇae, kinem swan nama hak koḇenairi. Ḇape, rofyor roi anna nakyaren naek srar ḇesesya sneuser sena ido, ipyum syadi kinem awer na. Imbude naek oso rofyor fyarkor kakaku ya ḇaim, fafisu iwara imasarser ḇape kirine dun snemuk kwar fa imnai ro farandinem swan ya. Na komewer kofrur roi oso ḇefnai fa kyaḇer wer ḇe kenem ḇekwar ḇyana. (1 Korintus 6:9, 10) Rofyor kor naek ani fa ryama ḇe rum koḇedi ḇo imewer dinem, na kodif i fa dinem swan anya ke? Oroḇaḇeri!

Inja, na wamarisen rwir hak Bena fa wafnoḇek snonkaku ḇesesya ke?

13. Rosai Timotius ifrur fa ifnoḇek snonkaku sya insama sakrower ankankinem ḇeḇye ya?

13 Rofyor Timotius ḇye snonkbor kaker, ifawi snonkaku ḇesofakfuk nari sidufe, ḇape imarisen daksmai sofakfuk. Rosai ḇefnai ya? Snaro imbe ḇyaryas ḇe snonkaku Yahudi sya, ma ifawi snonkaku Yahudi smam sofakfuk ima roi ḇefandun kaku nairi. Raris Paulus i, Timotius imewer roi nane nekarui karkar faro snonkaku ḇesesya. (Farfyar 16:3; 1 Korintus 9:19-23) Inja, na wamarisen rwir hak Bena fa wafnoḇek snonkaku ḇesesya ke?

”KOSEWAR PDEF FA KOḆE SNONKAKU ḆEMAS”

14, 15. (a) Rariso insama koḇe snonkaku ḇemas ro rurya? (b) Snonkaku Kristen ḇemas kwar ro rurya rosai na ifrur faro snonkaku ḇesesya?

14 ”Rofyor kofarkor farkarkor araref ḇekur ḇe Kristus i kwar”, kokame fandun fa ”kosewar pdef fa koḇe snonkaku ḇemas”. (Ibrani 6:1, nwt) Koro kakaku ya fyoro kwaro, na koḇe snonkaku Kristen ḇemas ro rurya ḇeri ḇa. Fandun fa koḇesewar kaku insama koḇe snonkaku ḇemas ro rurya. Fandun fa kofarkor ma kosmai fawawi ya ḇesya kwar. Inja, ras ḇe ras na kowasya Refoya ḇesya kwar. (Mazmur 1:1-3) Kowasya Refo ro ras ḇe ras ido, na fawawi koḇena kuker Yahwe sasoser ma wos farkin Ḇyena napyum syadi wer.

15 Sasoser rosai ḇepon syadi faro snonkaku Kristen sya? Isoine sasoser ḇekur ḇe saswar. Yesus ikofen ḇe manfamyan ḇyansi, ”Rofyor mko swar yae mko ido snonkakusya kam nari sifawi mboi manfamyan ayesi mko”. (Yohanes 13:35) Yakobus dap saswarya ḇe ”sasoser ḇepon”. (Yakobus 2:8) Ma Paulus doḇe rofyor kona saswar ido, ima ’kofrur mnis sasoser’ anna kwar. (Roma 13:10) Kopok kokandor awer snar saswar ima roi ḇefandun kaku, snaro Refoya doḇe, ”Allah ikada isaswar.” (1 Yohanes 4:8) Allah dakfasnai saswar ro sneri monda ḇa mboi fyasnai na ro fararur Ḇyena kam. Yohanes fyas ḇo doḇe, ”Allah fyasna saswar ḇyedi ro kosnesna snar iwan Rumkun oser ḇyedi ḇesupswan ine insa kuker Rumkun ḇyedi kosma kankenem.” (1 Yohanes 4:9) Rofyor kofasnai saswar faro Yahwe, Yesus, naek srar koḇesi, ma snonkaku ḇesesya, nama nfasnai koma snonkaku ḇemas kwar ro rurya.​—Matius 22:37-39.

Kokarauser wos farkin ro Refoya ido, na kokyar kaku sneuser koḇena nfarkin ko (Mam paragraf 16)

16. Rosai ḇefnai fa koḇe snonkaku ḇefawinanem syadi kada, nari koḇesyowi kaku wos farkin ro Refoya?

16 Koḇe snonkaku ḇefawinanem syadi kada, nari koḇesyowi kaku wos farkin ro Refoya. Sasoser nama sḇuk na ker ro fafisu oso monda. Ḇape, wos farkin neḇeḇuk ro fafisu sairirya kam. Imnis raris, romawa kasun oso nari fyawi ḇa samswen rosai nari ḇekur i rofyor kyinfir sasar bati ḇyesya. Inja, sinan ḇyesuya na sufrur sasoser fa nkadaunwarek i. (1 Korintus 15:33) Ḇape rofyor iba mura, na fyarkor fa kyarauser wos farkin ro Refoya. Wos farkin anna nari nafnoḇek i fa kyinfir pyum bati ḇyesi. (Wasya 1 Korintus 13:11; 14:20.) Kokarauser wos farkin ro Refo ido, kokyar kaku sneuser koḇena nari fyarkin ko ma kofawi pyum kako Allah marisen Ḇyena faro fafisu oso.

17. Roi risai monda na ḇefnoḇek ko fa kofrur snemuk ḇepyum?

17 Kona roi ḇebor nakam kofandun fa kofrur snemuk ḇeyun marisen faro Yahwe I. Refoya naser sasoser ma wos farkin ḇefnoḇek ko ’oser-oser fa koḇeḇefasos faro fararur ḇeḇyeya’. (2 Timotius 3:​16, 17) Fandun fa kosewar wos farkin ro Refo insama nafnoḇek ko fa kofawi rosai Allah imarisen na. (Efesus 5:​17) Kona roi ḇefnoḇek ko isoine Indeks Publikasi Menara Pengawal, Panduan Riset untuk Saksi-Saksi Yehuwa, Perpustakaan Menara Pengawal, PERPUSTAKAAN ONLINE Menara Pengawal, ma aplikasi JW Library. Rofyor koḇuk roi ḇebor nane kam ro farkarkor mankun ma ro kina koḇedi, nari kosmai fainda nabor syadi.

KOSMAI FAINDA SNAR KOFARKOR SNEUSER KOḆENA

18. Fainda rosai nari kosmai snar koḇuk Yahwe sasoser ma wos farkin Ḇyena ro kankenem koḇena?

18 Koḇuk Yahwe sasoser ma wos farkin Ḇyena ido, kankenem koḇena na napyum syadi wer! Mazmur 119:97-100 doḇe, ”Yaswar sasoser Bena rawo! Yakarauser na ras ma roḇ. Parenta Bena nafrur aya fa yafawinanem syadi ro mbroḇ ayesi, snar nfarkin aya isof fyoro-fyoro. Yafawinanem syadi ro guru ayesi kam, snar yakarauser anun swarapepen Bena. Rosai yafrur na napyum syadi ro snonkaku ḇesinan kwar sya, snar yasouser farkankin Bena.” Nari kofawinanem syadi rofyor koḇuk oras koḇena fa kokarauser Allah sasoser ma wos farkin Ḇyena. Ma koḇuk na fa nfarkor sneuser koḇena ido, nari koḇe snonkaku ḇemas ro rur, ma ’faḇaḇye muma kosur imnis Kristus’.​—Efesus 4:13.