Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 23

Na Wemir Ḇaḇeri Yahwe Nari Kyonso Au

Na Wemir Ḇaḇeri Yahwe Nari Kyonso Au

”Yahwe fyanam kuker snonggaku syakam ḇeyor faro I.”​MZ. 145:18.

DOYA 28 Koḇebati kuker Yahwe I

ROI NA KOFARKOR *

1. Rosai ḇefnai fa Yahwe manfamyan Ḇyesi inoido sḇaḇir sḇero manggunsi?

ḆEBOR RO ko inoido koḇaḇir kokain ro manggunko. Faro snonggaku ḇeḇeso, sneḇaḇir ḇerarirya bisa namyomek fasaw. Ḇape faro ḇesesya, imbude sneḇaḇir ḇeraryanna nasya pdef ri. Imbude, koḇaḇir kemire fyor kosya fnoḇek snonggaku ḇesesya. Sia semire snar insape srama babo ro sidang ḇebabo. Sia wer fandun fa sbesisye kuker kina sfanam kaku sya. Ḇesewer sḇaḇir sḇero manggunsi snar karyer ḇaido bati sesya simarbur si. Ma snonggaku Kristen ḇeḇeso, insape ḇebabo kaker ro napnapes ine, sḇaḇir semire snar karyer ḇaido kina ḇeḇesaksi ḇa sya sbinggwanbur si.

2. Fakfuken rosai nari kawos na?

2 Yahwe ifawi pres roi nakam kuker ko. Ifawi fyor kosya kemire, ma imbe ifnoḇek ko. Rariso Yahwe ifrur na? Rosai kofrur kaku insa koḇaḇir kemir ḇa? Ma, rariso kofnoḇek naek srar ro sidang ḇeḇaḇir ḇeyemire? Mgorama komam kankarem ro fakfuken nane.

YAHWE FYANDUN KAKU KO

Yahwe fyarem malaikat Ḇyesi fa sbuk wos kakyar faro Elia snar demir ḇaḇeri (Mam syos ḇe 3

3. Rosai Yahwe ifrur snar fyandun faro Elia i?

3 Yahwe imarisen manfamyan Ḇyesya kam seaski. Fyanam ko oser-oser, ma bisa myam kosya kobesaneso ḇaido koḇesanekar. (Mz. 145:18, 19) Mam pan Nabi Elia fawar ḇyena ine ro Israel ḇepon iwara. Fafisu ani nsamswen kaku ḇe i. Ḇesyom Yahwe sya sewayam pyum kaku si ḇa, ma manḇepoik ḇeswar Yahwe ḇa sya simbran sisewar ker Elia i. (1 Raj. 19:1, 2) Elia i kako imbude iḇoryae kaku snar kyara, imonda nabi oser Yahwe ḇyedi ḇekenem kaker. (1 Raj. 19:10) Yahwe ifrur roi oso fa ifnoḇek i. Iwan malaikat oser Ḇyedi fa byuk wos samarawraw ḇe i fa ikyar snar demir ḇa, snonggaku Israel ḇesouser fa ḇefarmyan Yahwe sisya sibore.​—1 Raj. 19:5, 18.

4. Imnis Markus 10:29, 30, rosai Yahwe byuk faro manfamyan Ḇyesya bati ma kina sesya sbinggwanbur si?

4 Yahwe ifawi koisya kobur roi nabor kwar snar kuffarmyan ḇe I. Imnis raris, imbude bati ḇaido kina kobesya ḇeḇesaksi ḇa sya sfanam kower ḇa. Manwawan Petrus manggundi isya ikofen radine ḇe Yesus i, ”Inko ine inkobur kam roi ḇeḇor inkoḇena kwar ma inkoso Au; inja ḇaḇyak rosaiso nari inko isma ya?” (Mat. 19:27) Imbude Petrus ikofen radine snar imgak kako. Ḇape, Yesus kuker pyum kaku ḇyuk kakyar faro manfamyan ḇyesi snar nari sismai kina rohani. (Wasya Markus 10:29, 30.) Yahwe, Kma koḇedi ro nanggi, ḇyeasas kako nari ifnoḇek snonggaku ḇeyuffarmyan I sya ḇesya kwar. (Mz. 9:10) Inja koḇaḇir kemir ido, rosai bisa kofrur fa kosmai fanfnoḇek ro Yahwe I?

ḆAḆIR WEMIR IDO BISA WAFRUR ROI ANANE

5. Rosai fainda ya fyor kwarauser rariso Yahwe ifnoḇek au ro kirine?

5 Kwarapan rariso Yahwe ifnoḇek au kwar ro kirine. (Mz. 55:22) Kuker wafrur na, bisa nwa kakara ḇepyum. Karin *, srar ḇefarbuk ḇaim oso ḇeyemir ro napnapes ya, ikofen radine, ”Yaswar mura ro rariso Yahwe ifnoḇek aya fyor yasmai samswen ido, yafawi snar ayama yemir ḇa. Ma yakyare, rosai na ḇejadi wer na, Yahwe nari ifnoḇek aya ḇesya kwar.”

6. Rariso 1 Petrus 5:9, 10 nari nsambraḇser snonggaku ḇeḇaḇir ḇeyemire?

6 Wawasenpan rariso Yahwe ifnoḇek naek srar ḇesesya bena samswen kako. (Wasya 1 Petrus 5:9, 10.) Hiroshi, ḇeyuffarmyan Yahwe taun ḇe taun kwar ma ḇena kina ḇeḇesaksi ḇa, doḇe, ”Ro sidang, komam ido naek srar sya kako saksmai samswen. Ḇape, suffarmyan Yahwe pdef kuker pyum kaku. Roi nane nasambraḇser aya ma naek srar ḇesesya ḇeyemir ro napnapes.”

7. Payamyum rosai wasmai ro manggudaw snar ḇenadi?

7 Wana rutin rohani ḇepyum. Wakofenḇair bos rosai ḇero snembri faro Yahwe I. (1 Ptr. 5:7) Mam fawar imbesrar ḇebabo ḇenir Massiel. Ḇyaḇir byero binggundi snar kina ḇyesya sakfarmyan ḇe Yahwe ḇa. Ikofen ḇo doḇe, ”Roi oser ḇefnoḇek aya iso yaḇenadi kaku faro Yahwe I. Yahwe ima Kma ḇekaku yediri. Yaḇenadi faro I ras ma roḇ, inoido ras oser ido bisa yaḇenadi rarwan riḇeso, ma yakofenbairo roi ḇero sne yedi kame.”

Wemir ido, ḇesewar fa warower rekaman publikasi ma ḇaḇewasya Refo insama wemir ker ḇa (Mam syos ḇe 8) *

8. Fainda rosai wasmai ro manggundaw snar wawasya Refo ma kwarauser na?

8 Wawasya Refo ro ras nakam, ma kwara asuser mnuk-mnuk ḇefasnai Yahwe ima iswar Au. Imbesrar oso snori Bianca i kako dakḇe sanekar kuker wos ḇefrur duf ro kina ḇyesi. Doḇe, ”Yasmai samambraḇ kaku fafisu yawasya ma yakarauser Yahwe manfamyan Ḇyesya fawar sena ḇemnis kuker roi yasmai na, ḇesya ḇefasepen ro Refo ma ro publikasi koḇena.” Naek srar ḇesesya siswarepen kaḇer mnuk-mnuk ḇebuk sneprei, imnis ra Mazmur 27:10 ma Yesaya 41:10. Ḇesesya wer sfasos farkarkor na sbuk ro fanajur na ma siwasya Refo ḇo srower rekaman audio na. Rarirya, sḇaḇir semir ḇa.

9. Fainda rosai wasmai na snar waso fananjur?

9 Ḇesewar kaku fa waso fananjur pdef. Roi sawos ro fananjur nari nasambraḇser Au, ma bisa mambir pyumo naek srar ḇero sidang Bedi. (Ibr. 10:24, 25) Massiel, ḇeyap ḇepon ani, doḇe, ”Ayama yawos mangganggun ḇa. Ḇape, yaḇesewar fa yaso fananjur ma yabuk kankarem. Yaḇaḇir snar yakro sidang yadori.”

10. Rosai ḇefnai kaku fa koḇebati kuker naek srar ro sidang sya?

10 Ḇebati kuker naek srar ḇero sidang sya. Swewar bati nari ḇefasnai nyan ḇepyum faro Au, mam awer ro umur sena ḇaido moḇ srama ya. Waswarepen, Refo doḇe ”snonggaku ḇeḇeumur kwar ifawinanem”. (Ayb. 12:12) Inja, bisa kofarkor nabor ro si. Ramnai wer ido, ḇeḇesinan sya bisa sfarkor kako ro ḇebabo sya. Waso nyan ḇepyum ro Daud ma Yonatan su, umur subena naḇesisye rariryano suḇebati su. (1 Sam. 18:1) Susaramper yae su inja bisa susouser pdef fa suffarmyan Yahwe ro fafisu ḇesamswen kaku. (1 Sam. 23:16-18) ”Naek srar ḇero sidang sya bisa sakḇe sinan koḇedi, eba, ḇaido ḇedar manggun kobedi,” Irina ḇekofeni, bena kina Besaksi ḇa. ”Yahwe byuk si fa sifnoḇek ko.”

11. Rosai fandun fa kofrur na insa kosmai bati?

11 Imbo, koḇebati kuker snonggaku syama napyan ḇa, snar koma kawos mangganggun ḇa. Mam Ratna fawar ḇyena ine, imbesrar ḇeyawos mangganggun ḇa mboi fyarkor kakaku pdef fyor sidwarek i. Doḇe, ”Imbe yakofen snar kakuya ayama yafandun fanfnoḇek ma samambraḇ naek srar ro sidang sya.” Imbude, samswen ḇe au fa wakofenḇair roi ḇero snembri faro snonggaku ḇesesya. Ḇape wakofenbair na ido bisa wasmai bati. Waswarepen, snonggaku ḇero sidang siḇe sifnoḇek ma sisambraḇser Au. Ḇape, na fawar na resari faro si insamaido sfawi rosai wafandun na.

12. Rariso ḇaḇebaryas bisa nafnoḇek ko fa kosmai bati?

12 Kobaryas fnoḇek min Kristen koḇesya nama nyan oser ḇepyum fa kosmai bati. Karin, ḇeḇeyap ro ḇepon ya, doḇe, ”Snar yabaryas kayam kuker nyan nabore kuker naek srar sya inja yana bati ḇepyum. Siso ro fafisu ine Yahwe ḇyepake si fa sisambraḇser aya.” Sasewar koḇena faro ḇaḇebati kuker naek srar sya nari nefromo ḇa. Yahwe bisa ḇyepake si fa sifnoḇek ko ma kosawenbur sneḇaḇir ḇeḇyeḇa na, imnis raris koḇaḇir kemire.​—Ams. 17:17.

WAFRUR NAEK SRAR SYA FA SḆAḆIR WASWAR SI

13. Ḇero sidang sya kam rosai fandun sifrur ya?

13 Kokame fandun fa koswar yae ko ma koḇesyowi koro sidang yadori insamaido sia sḇaḇir kobinggwan si. (Yoh. 13:35) Wos ma roi kofrur na bisa nawyae naek srar sya. Imbesrar oso ikofen radine, ”Fyor yafarkor napnapes ya, ro sidang ya yaḇaḇir ine rya kina manggun yedi. Sifnoḇek aya ḇa ido, na yakḇe Saksi Yahwe ḇa.” Ro sidang Bedi sia semir ro napnapes ine ido, rosai na wafrur na insamaido ḇyaḇir sidang iswar i?

14. Rariso koḇebati kuker snonggaku ḇesun babo ro sidang sya?

14 Wakḇe bati faro naek srar ro sidang. Warandak na kuker wasaser snonggaku ḇesun babo ro sidang bedi. (Rm. 15:7) Ḇape, na kawos fasaw monda ḇa, snar marisen koḇena iso koḇebati kuker si. Wafrur pyum si, ma fasnai snar ḇefandun ḇaido ḇesyowi si. Ḇesewar fa wafawi samswen rosai sismai na, ḇape wafuken nabor awer snar bisa nafrur fa simai. Snonggaku ḇeḇeso imbude na sikofenḇairo roi ḇero sisnesna ḇa. Inja, kodif awer si fa skarem roi kofuken na. Imboi, buk fakfuken kuker fawawinanem fa bukimam roi ḇero sisnesna, ramnai warower pyum si. Imnis raris, wafuken radiso sismai napnapes ya.

15. Rariso snonggaku ḇefyoro ro napnapes bisa sakfnoḇek ḇesesya ḇero sidang?

15 Snonggaku ḇero sidang sya kam nari sisur ro rurya fyor snonggaku ḇefyoro kwar ro napnapes ansine, isoine penatua sya, smam si. Melissa, ḇeba ro kakaku roro snari, ikofen, ”Yakofen kasumasa nabor naba faro naek srar sya ḇebuko swaf sena faro aya ma smam aya ro taun ḇe taun. Sima simnis ra kma yeja. Fyor imbe yafawar roi oso ido, na srower pyum aya.” Naek ḇebabo oso ḇenir Mauricio ḇyaḇir demire fafisu ḇebuk farkarkor Refo faro i ani ḇye aktif wer ḇa. Ḇape doḇe, ”Yasmai samambraḇ kaku snar penatua sya sfandun aya. Sor ker aya fa kokain kofarfyare ma kobaryas kayam. Na sikofenḇair ḇe aya kako arasai rur sismai ro farkarkor Refo sedi. Ko kako kofrur fararur kayamyam.” Kirine, Melissa i ma Mauricio i suffarmyan ro fararur ro oras nakam.

Ro sidang Bedi, imbude mansei ḇefandun bati ma nari ḇemarisen fyor ḇebati? (Mam syos ḇe 16-19) *

16-17. Kuker nyan risai monda bisa kofnoḇek naek srar sya ?

16 Buk fanfnoḇek imnis roi sfandun kaku na. (Gal. 6:10) Misionaris oso ḇenir Leo, ro sup ḇebinggwan ro kina ḇyesi, ikofen radine, ”Inoido, roi sfandun na iso fafnoḇek ḇepyan monda ro fafisu ḇemnis”. ”Yaswarepen kakero fafisu yapambar kuker oto ya. Yabur ḇe rum kwar, ḇoi yaḇestres kaku. Ḇape, imbeswa oso suyor ayaḇe rum subedi. Yaswarepeno roḇean yan naḇa. Ḇoi roi yaswarepen iso, surowerepen pyum aya fyor yafaware. Ramnai, insape yaknon!”

17 Ko kame komarisen koso munara sarawrow wilayah ma regional, oser ya snar komarisen koḇebati kuker naek srar ma kawos roi ḇepyum ḇero munara ani. Ḇape Karin, ḇeyap ḇepon ani, doḇe, ”ro munara sarawrow wilayah ḇaido regional, yaḇaḇir yemir ker. Naek srar sibore se utin isof sesyaran rariryano, yamam siryur ma skain kuker kina sesya oser-oser. Inja yaḇaḇir yemire.” Faro snonggaku ḇeḇeso, srama ḇe munara sarawrow wilayah ḇaido regional fa srama randak ya fyor siswasi sroe inema nafrur sekandera. Wafawi ono sisya ḇesmai samswen ḇerariya ke? Imbo ido, bisa wor i fa dakso munara rohani ḇerama ya kuker kina Bedi?

18. Rariso bisa koso anun ḇero 2 Korintus 6:11-13?

18 Swewar swaf fa ḇebati. Ḇesewar fa ḇebati kuker naek srar ḇesena, syadi wer kuker ḇeḇaḇir ḇeyemir sya. Fandun fa ’kosnesna nbasbos’ faro si. (Wasya 2 Korintus 6:11-13.) Melissa, ḇeyap ro ḇepon ya, doḇe, ”Inggomarisen fyor bati ono sor nggo fa nggoraḇe rum sena ḇaido sun nggo fa nggombran farma kuker kina ḇyesi.” Kwarapan, mansei na wor fa ḇebati kuker Au ro sidang?

19. Fafisu risai naek srar koḇesya imbude sfandun kaku bati?

19 Ro fafisu ḇeḇeso, naek srar koḇansya imbude sfandun kaku bati. Sia sismai roi ḇedwarek fafisu sisya ro fandu kina sesya ḇeḇesaksi ḇa ro ras ḇebaya. Sia wer sesanekar kaku ro tanggal-tanggal oso, imnis raris ras tanggal marmar ro siswasi ḇaido kina sesya. Rofyor koḇe kofnoḇek naek srar ḇesmai roi ḇeraryan na, ine nfasnaiḇair ro kosnesna ḇesiper kofandun si.​—Flp. 2:20.

20. Rariso Yesus wos ḇyena ḇero Matius 12:48-50 bisa nasambraḇser ko rofyor koḇaḇir kemire?

20 Roi nabor ono nasya nafrur Yahwe manfamyan ḇyesya sḇaḇir semire. Ḇape, kopok koḇefnder awer snar Yahwe fyawi kaku roi ḇero kosnesna. Fyorno ido, Syambraḇser ko roro naek srar koḇesya. (Wasya Matius 12:48-50.) Ma kofasnai kasumasa koḇena faro Yahwe I, kuker koḇesewar kaku fa kofnoḇek naek srar koḇesi. Koḇaḇir kemir ido, koswarepen snar Yahwe isya kyainso ko!

DOYA 46 Nkokofen Kasumasa ḇe Au, Yahwe

^ syos 5 Fyono ido waḇaḇir kwain ro manggundaw ke ḇaido waḇero manggundaw ke? Ḇesyaido, wakyar snar Yahwe fyawi sneḇaḇir bena ma imbe isaramper Au. Ro farkarkor anine, nari kawos rosai wafrur fa ḇaḇir ḇero manggundaw ḇa. Ko kako nari kofarkor rariso bisa kofnoḇek naek srar ḇeḇaḇir rarirya.

^ syos 5 Snosnon riḇeso sfadwer na kwar.

^ syos 60 KAFKOFEN FARO SONIN: Naek oso swari imarburi isya ryower rekaman publikasi ma ḇaḇewasya Refo.

^ syos 62 KAFKOFEN FARO SONIN: Naek oso ma inaikir ḇyani sura sumamfar naek ḇeḇesinan oso ro rum ḇyani ro sidang skobeja ma sufasnai saswar.