Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 13

Koswaryae Ko kuker Sne Ḇesiper

Koswaryae Ko kuker Sne Ḇesiper

”Mkoswaryae mko kuker sne ḇesiper.”​—1 PTR. 1:22.

DOYA 109 Koswar kuker Sne Ḇesiper

ROI NA KOFARKOR *

Ro roḇ ḇepupes Yesus iwarpu kuker manwawan sya, fyarkor kaku si fa sna saswar (Mam syos ḇe 1-2)

1. Rosai Yesus ikofen kaku ḇe manfamyan ḇyesi fandun fa sifrur ya? (Mam sonin ḇero ḇarpon.)

RO ROḆ fyor Yesus imar ḇaim, Yesus ikofen kaku ḇe manfamyan ḇyesi rosai fandun fa sifrur na. Doḇe, ”Imnis raris moḇ yaswar mko kwar raya, rarirya mko kako mko swar yae mko. Rofyor mko swar yae mko ido snonkakusya kam nari sifawi mboi manfamyan ayesi mko.”​—Yoh. 13:34, 35.

2. Rosai ḇefnai fandun kaku fa koswaryae ko?

2 Yesus doḇe snonkaku sya na sifawi mansei manfamyan ḇekaku ḇyesi rofyor siswar snonkaku ḇese raris moḇ Yesus iswar si raya. Roi ikofen na nkaku bos ḇeri ro abad randak ma ro baboine. Iso ḇefnai fa samswen mboi fandun kaku fa koswaryae ko!

3. Rosai na kawos ro farkarkor inena?

3 Kokame konapes ḇa kaker. Ine nafrur samswen ko fa koswaryae ko kuker sne ḇesiper. Rarirya mboi, kosewar pdef fa koso Kristus nyan ḇyena. Ro farkarkor ine, na kawos rariso saswar nafnoḇek ko fa kosewar aski, komamfarfir ḇa, ma kofasnai snemura. Na kawos kako fawar ro naek srar ḇeḇeso ḇesmai roi ḇedwarek mboi sfasnai pdef saswar kuker sne ḇesiper ma rosai kofarkor ro si.

KOSEWAR FA KOKAIN PYUM KUKER ḆESESYA

4. Imnis ḇekofen ro Matius 5:23, 24, rofyor naek koḇedi oso imsor ko, rosai ḇefnai kosewar fa kokain pyum kaḇer kuker i?

4 Yesus fyarkor ko ḇo doḇe rofyor naek koḇedi oso imsor ko, kosewar fa kokain pyum kaḇer kuker i. (Wasya Matius 5:23, 24.) Fyasnai bos fandun fa kofaduru wis ḇepyum kuker ḇesesya insama kofrur Allah imarisen. Yahwe iryaḇ kaku rofyor kosewar kaku fa kokain pyum kaḇer kuker naek srar koḇesya. Komsor ker ḇaido komewer kokain pyum kaḇer kuker snonkaku oso ido, Yahwe na imarisen faro samsyom koḇena ḇa.​—1 Yoh. 4:20.

5. Rosai ḇefrur samswen Markus i fa kyain pyum kuker naek ḇese?

5 Fyorno ido samswen fa kokain pyum kuker ḇesesya. Rosai ḇefnai ya? Kwarapan rosai ḇekur Markus i. * Sneri fyafayaf kaku fafisu naek oso dawos sasurem i ma fyar roi ḇeḇyeḇa ḇekur i ḇe ḇesesya ro sidang. Rosai Markus ifrur ya? Imsor kaku naek ani. Mura ido, Markus fyafko snar roi ifrur na ma syewar fa dor maf ḇe naek ani insama sukain pyum kaḇer. Ḇape naek ani imewer. Randak ya Markus kyara ḇo doḇe, ’Yaḇesewar kwar mboi imewer ḇyedame kuker aya. Inja iḇye mura!’ Ḇape, pengawas wilayah oso syambraḇser Markus i fa isusu awer. Inja, rosai Markus ifrur wer?

6. (a) Rosai Markus ifrur fa kyain pyum kaḇer kuker naek ḇyedi? (b) Rariso Markus isouser wos ḇero Kolose 3:13, 14?

6 Markus kyara kaḇer ma ifawi fyasnai sne ḇerun ḇa ma fyandun mankundi ḇardi. Ḇyaḇir fandun fa fyadwer rari ḇyena. (Kol. 3:8, 9, 12) Fyasnai sne ḇerun kuker rya wer ḇe naek ani ma dor maf faro roi ifrur na. Markus fyas syapram kako ḇe i ḇo ikofen ifafko kaku ma dor i fa suḇebati kaḇer. Syadi wer Markus ḇyuk hadiah, kyara nari naek ani imarisen. Ḇape faḇye, naek ani imewer ḇyuk maf ma imsor ker. Rarirya mboi, Markus isouser Yesus parenta ḇyena fa iswar naek ḇyedi ma ḇyuk maf ḇe i. (Wasya Kolose 3:13, 14.) Fyorno ido kosewar kwar fa kokain pyum kuker ḇesesya mboi simewer. Ḇape, koswar snonkaku raris Yesus ido, na koḇuk ampun pdef ḇe si ma koḇenadi insama kokain payamyum kuker si.​—Mat. 18:21, 22; Gal. 6:9.

Oso ifrur fa kofafayaf ido, na kosewar nyan ḇebor insama kokain pyum kaḇer kuker i (Mam syos ḇe 7-8) *

7. (a) Rosai Yesus danunepen ko fa kofrur ya? (b) Rosai ḇefrur samswen imbesrar oso fa fyasnai saswar?

7 Yesus danunepen ko fa kofrur pyum ḇesesya imnis komarisen sakfrur yoḇ ko. Ikofen kopok koswar snonkaku ḇeswar ko monda awer. (Luk. 6:31-33) Moḇsa ḇerai fyor snonkaku oso ro sidang ḇyinkwanbur Au ma imewer dawos yoḇ Au? Imbesrar ḇenir ḇe Lara ismai roi ḇeradine. Fyar ḇo doḇe, ”Imbesrar oso imbran ro ḇarpon yedi mboi ḇyuk wos oḇa. Ifrur rarirya ker. Yaḇor sai ḇefrur i. Yakara ker na nafrur fa yaryaḇ ḇa ro fananjur ya.” Randak ya, Lara kyara ḇo doḇe, ’Yafrur sasar oḇa. Oso wer ido, ḇesesya ro sidang kako sisasurem imbesrar ine moḇ ifrur rai.’

8. Rosai Lara ifrur fa kyain pyum kaḇer kuker imbesrar oso, ma farkarkor rosai kun ro fawar ḇyeja?

8 Lara ifrur roi oso insama kyain pyum kaḇer kuker imbesrar anya. Ḇyenadi ḇe Yahwe mura rya fa dawos ḇe i. Suyawawos roi ḇefrur fa sufanamyae su wer ḇa, suforepenyae su, ma sukain pyum kaḇer. Rya nakam namnis kaḇer kwar. Lara fyawar, ”Ḇape ḇarpur mura, ifrur mnis aya ḇa wer raris moḇ ifrur ḇepon anya. Yaḇesneso kaku.” Randak ya, Lara kyara imbesrar ani fyadwer kenem ḇyedi kada na imarisen. Imbape mura ido Lara ifawi ipyum kaku fa iswar pdef ma ḇyuk ampun ker ḇe imbesrar ani. (Ef. 4:32–5:2) Lara iswarepen snonkaku Kristen ḇekaku ’ikram masasorḇa. Ḇyar kamnam ḇemarḇak kam, ikyar faro roi ḇeḇor nakam, nya kakakyar ḇesya kwar, ma imkuepen ro roi ḇeborkam’. (1 Kor. 13:5, 7) Lara ismai kaḇer aski ro swaruser ma sne ḇyedi. Ḇarpur mura, imbesrar ani ifrur pyum Lara syadi wer. Fafisu swewar fa kwain pyum kuker naek srar sya ma waswar si pdef, na wakyar ’Allah knam ro saswar ma aski nari ryowus mko’.​—2 Kor. 13:11.

KOMAMFARFIR ḆA

9. Imnis ḇekofen ro Farfyar 10:34, 35, rosai ḇefnai fa komamfarfir snonkaku sya awer?

9 Yahwe ima myamfarfir snonkaku sya ḇa. (Wasya Farfyar 10:34, 35.) Komamfarfir snonkaku sya ḇa ido, kofasnai koma Yahwe romawa Ḇyesi ko. Kosouser parenta fa koswar min koḇesi imnis koswar mankunko, ma kosewar fa kokenem ro ḇaḇeaski kuker naek srar koḇesya.​—Rm. 12:9, 10; Yak. 2:8, 9.

10-11. Rariso imbesrar oso isawen kakara ḇesasar ḇyena?

10 Fyorno ido samswen fa kofasnai komamfarfir ḇa. Kwarapan imbesrar oso snori Rut roi ismaina. Fafisu ḇye inai babo kaker, snonkaku oso ḇeraker sup ḇese ifrur roi ḇepyum ḇa yoḇ Rut kina ḇyesi. Moḇsa roi nane nawyae kakara ḇyena rai? Rut ikofen kaku, ”Yayin kaku rosai monda ḇekur ḇe sup ani. Yakara snonkaku ḇeraker sup anya, naek srar sya kako simnis kame.” Rariso Rut isawen kakara ḇesasar ḇyenane?

11 Rut ifawi fandun fa pyampum kakara ḇesasar ḇyena. Iwasya ro syap Tahunan fawawar ma kafkofenḇair kuker sup ani. Doḇe, ”Yaḇesewar kaku fa yana kakara ḇepyum kuker snonkaku ḇero sup ani. Yamam naek srar sya sakfarmyan ḇe Yahwe kuker sne ḇesiper. Nasnai kaku ḇe aya sima naek srar koḇesya kako.” Ḇarpur ya, Rut ifawi fandun fa fyasnai saswar. Ikofen, ”Fafisu yasrow naek srar ḇeramaker sup ani, yasewar fa yafrur pyum si. Yafarfyar kuker si ma yamamḇir pyum si.” Rosai bon ya? Rut doḇe, ”Fawawas kakara ḇesasar ayena napromes.”

’Koswar naek srar koḇesi kam’ kuker sne ḇesiper ido, na komamfarfir si ḇa (Mam syos ḇe 12-13) *

12. Samswen rosai imbesrar oso snori Sarah ismai ya?

12 Ono sisya sḇaḇir ḇa mboi smamfarfir kwar. Imnis ra Sarah, kyara ima myamfarfir ḇa snar myam snonkaku ro keret srama ya ḇa, snana ke roḇa, ḇaido fakamamar sena ro organisasi ḇa. Ḇape ikofen kaku, ”Yafawi ayama yamamfarfir kwar.” Rosai ḇefnai fa ikofen rariri? Sarah ma kina ḇyedi sakfarkor ro farkarkor ḇekaki. Inja, Sarah imarisen syadi ḇyebati kuker snonkaku ḇeyaksmai farkarkor ḇekaki kako. Ras oso ikofen ḇe bati ḇyedi oso, ”Yaḇebati kuker naek srar ḇeyakfarkor pyum ro farkarkor ḇekaki monda. Oroḇa ido yamewer yaḇebati kuker si.” Nasnai kaku, fandun fa Sarah fyadwer kenem ḇyeja. Moḇsa ifrur na rai?

13. Rosai ḇefnoḇek Sarah i fa fyadwer kenem ḇyeja, ma rosai farkarkor ya ḇe ko?

13 Pengawas wilayah oso ifnoḇek Sarah i fa fyadwer kenem ḇyeja. Sarah fyar, ”Ḇyuk wos sandik ḇe aya snar yafarmyan soasuser, yaḇuk kankarem ḇepyum ro fananjur, ma yafawi pyum Refo. Mura ikofen kona fawawi nabor kwar ido, fandun fa kakfasnai rari ḇepyum raris sne ḇerun, komambir mankunko, ma sawarwar ya.” Roi pengawas wilayah ani ikofen na nsun kaku ro Sarah sneri. Ikofen, ”Yafawi ḇefandun syadi ya iso kofasnai frur pyum ma saswar.” Inja, fyadwer nyan myam naek srar sya. Sarah doḇe, ”Yasewar fa yafawi rari rosai ḇefrur fa Yahwe iswar si.” Ko ido rariso? Kopok kokara awer kokaki syadi ro ḇesesya snar kofarkor ro farkarkor ḇekaki! ’Koswar naek srar koḇesi kam’ kuker sne ḇesiper ido, na komamfarfir si ḇa.​—1 Ptr. 2:17.

KOFASNAI SNEMURA

14. Imnis Ibrani 13:16 ikofen ya, fafisu kofasnai snemura ḇe ḇesesya moḇsa Yahwe ḇyaḇir rai?

14 Yahwe na imarisen fafisu kofasnai snemura. (Wasya Ibrani 13:16.) Yahwe myam na ḇe roi kofrur ro samsyom koḇena ḇe I, iba syadi fyor kofnoḇek ḇeḇefandun sya. (Yak. 1:27; 2:14-17) Inja, mnuk-mnuk anna danun ḇe ko fa korepen ḇefandun sya ḇe rum koḇena kuker sne ḇemarisen. (Rm. 12:13) Kofasnai snemura faro ḇesesya kuker kofandun kaku si, koswar si, ma koḇebati kuker si. Rofyor koḇuk kukis, roḇean fa san, dur fa sinem, ḇaido koḇuk swaf koḇena fa komam si ido Yahwe na imarisen. (1 Ptr. 4:8-10) Imbape, roi ono naisya nafrur samswen ko fa kofasnai snemura.

”Randak naiwara, yamewer yafasnai snemura, mboi yafadwer kakara yena ma kirine yasmai barakas nabor” (Mam syos ḇe 16) *

15-16. (a) Rosai ḇefrur fa ono sisya simewer sifasnai snemura? (b) Rosai ḇefnoḇek kwar Edita i fa fyasnai snemura?

15 Imbude komewer kofasnai snemura snaro roi oso. Kwarapan fawar ro kabom oso ḇenir ḇe Edita. Fyor dakḇe Saksi ḇaim, ima imewer daksrow kuker snonkaku ḇesesya. Ma Edita kyara snonkaku ḇese si mande na ḇesrow kaku fa sfasnai snemura.

16 Fafisu ḇye Saksi Yahwe kwar, Edita fyadwer nyan kakara ḇyena. Syewar fa dakfasnai snemura. Fyar, ”Rofyor sḇawes Balai Karajan ḇebabo nkoḇedi, penatua oso ikofen ḇe aya nari imbeswa oso surama fa sufnoḇek ro fararur ḇaḇeḇawes ya. Ma dor ḇe aya yamarisen ido na suḇarekus aya ro swaf minggu risuru. Yaswarepen Yahwe ḇyebarakas kaku kabom ḇero Zarefat.” (1 Raj. 17:12-16) Edita imarisen imbeswa su fa suḇarek kayam kuker i. Rosai barakas ismai na? Ikofen, ”Suḇarekus aya ro swaf minggu risuru ḇa mboi isof paik risuru. Ro fafisu anya, nkoḇebatiyae nko.” Ro sidang kako Edita dakna bati ḇefanam kuker i sya. Kirine dakḇe perintis ma imarisen naek srar sya sra smamfar i ro rum ḇyedi fyor siḇur ro ḇaḇeḇaryas. Doḇe, ”Yaḇuk ḇe ḇesesya nun sneprei! Ma roi yamam kaku ya iso yasmai barakas nabore.”​—Ibr. 13:1, 2.

17. Rosai Lukas ma swari sufawi kaku na?

17 Imbude kakfasnai snemura ya kwar, mboi bisa kofasnai syadi na ke? Imnis raris, Lukas ma swari suma sufasnai snemura kwar. Sumarisen suyor ker sinan suḇesuya, karyer, bati ḇefanam suḇesya, ma pengawas wilayah kako ḇe rum suḇedi. Imbape, Lukas doḇe, ”Nufawi numa nuyor ker snonkaku ḇefanam kuker nu monda.” Rariso Lukas ma swari sufasnai syadi snemura ya?

18. Rariso Lukas ma swari sufasnai syadi snemura ya?

18 Lukas ma swari sufadwer kakara suḇena fyor suwasya Yesus wos ḇyena: ”Rofyor mko swar faro ḇeswar mko sya, rosai wasma ḇeḇaḇyak ya?” (Mat. 5:45-47) Sufawi fandun fa suso Yahwe nyan Ḇyena, ḇefasnai snemura faro snonkaku syakam. Inja sukara kaku insama naek srar suyor ḇaim sya suyor si kako fa srama ḇe rum suḇedi. Lukas doḇe, ”Nkokame nkomarisen fafisu nkoḇekayamyam. Nkosambraḇser ma nkofanam syadi yae nko.”

19. Rariso kofasnaiḇair koma Yesus manfamyan ḇekaku ḇyesi ko, ma rosai imbe wafrur ya?

19 Kawos kwar koswar yae ko kuker sne ḇesiper ido, na nafnoḇek ko fa kokain pyum kaḇer kuker ḇesesya, komamfarfir ḇa, ma kofasna snemura. Fandun fa kosawen kakara ḇesasar na ma koswar naek srar koḇesi kuker sne ḇesiper. Kofrur na ido, nari koḇeaski ma kofasnaiḇair koma Yesus manfamyan ḇekaku ḇyesi ko.​—Yoh. 13:17, 35.

DOYA 88 Wakofenḇair Nyan-Nyan Bena ḇe Aya

^ par. 5 Yesus doḇe snonkaku sya na sifawi mansei snonkaku Kristen ḇekaku ro saswar sifasnai na. Koswar naek srar koḇesya, inja na kosewar kaku fa kokain pyum kuker si, komamfarfir si ḇa, ma kofasnai snemura. Fyorno ido samswen fa kofrur roi nane. Ro farkarkor ine na kawos moḇsa kofasnai pdef koswaryae ko kuker sne ḇesiper.

^ par. 5 Ro farkarkor ine, snonsnon riḇeso sfadwer na kwar.

^ par. 57 SONIN: Imbesrar oso syewar fa kyain pyum kaḇer kuker imbesrar ḇese. Randak ya, ismai bon ḇa mboi isusu ḇa. Snar syewar pdef fa fyasnai saswar, ḇarpur mura sukain kuker payamyum.

^ par. 59 SONIN: Manbesrar ḇesinan oso kyara naek srar ḇese ro sidang sfandun i ḇa.

^ par. 61 SONIN: Imbesrar oso randak ya imewer fyasnai snemura ḇape fyadwer kakara ḇyena, ma bon ya ismai marasrisen syadi.