Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 12

Swaf Risai Ḇesrow fa Kawose?

Swaf Risai Ḇesrow fa Kawose?

”Oras naisya . . . fa kofasise ma oras fa kawose.”​—PKH. 3:1, 7.

DOYA 124 Kosouser Pdef

ROI NA KOFARKOR *

1. Rosai kofarkor ro Pengkhotbah 3:1, 7?

SNONKAKU ḇeḇeso simarisen sawawos, mboi ḇesesya sefasis monda. Fyorno ido, komarisen naek srar ḇeḇeso siso ḇeyawos ker, mboi komarisen sia wer sawos kermkun monda. Ḇape, imnis mnuk ḇeknam ro farkarkor ine, oras naisya fa kawose ma oras naisya fa kofasise.​—Wasya Pengkhotbah 3:1, 7.

2. Mansei ḇesyus ḇefarkor ko fa kofawi mnis moḇsa koḇuk pyum samambraḇ fa kawose?

2 Yahwe iso ḇeḇuk samambraḇ fa kofawi kawose. (Kel. 4:10, 11; Why. 4:11) Ro Refo, Yahwe ifnoḇek ko fa kofawi mnis nyan koḇuk pyum samambraḇ Yahwe ḇyuk ḇe ko ine. Ro farkarkor ine, nari kawos fawar riḇeso ro Refo ḇefnoḇek ko fa kofawi swaf risai na kawos ma swaf risai kofasise. Na komam kako moḇsa Yahwe ḇyaḇir rai fyor ryower roi kokofen ḇe snonkaku ḇese. Ḇepon ya, mkorama kawos swaf risai fandun fa kawose.

FAFISU RISAI FANDUN FA KAWOSE?

3. Imnis ḇekofen ro Roma 10:14, fafisu risai fandun fa kawose?

3 Fandun fa kofasos ko ḇesya kwar fa kawos ḇe snonkaku ḇese ḇekur Yahwe ma Karajan Ḇyedi. (Mat. 24:14; wasya Roma 10:14.) Kofrur na ido, kakso Yesus nyan ḇyena. Roi ḇefnai kaku Yesus i fa ryama ḇe supswan iso infa ikofenḇair Kmari kakaku Ḇyena faro snonkaku ḇesesya. (Yoh. 18:37) Ḇape, ipyum fa koswarepen nyan kawos raya nefandun kako. Inja, rofyor kawos ḇe snonkaku ḇese ḇekur Yahwe I, iḇye kada kofrur na kuker ”fawawi ma syowi”. Fandun kako fa kofasnai koḇesyowi sneḇaḇir ma kakakyar sena. (1 Ptr. 3:15) Rarirya ido, na kawos monda ḇa mboi kakfarkor si ma roi kawos na nsun ro sisnesna.

4. Imnis wos ḇero Amsal 9:9, rariso wos koḇena nafnoḇek snonkaku ḇesesya rai?

4 Penatua sya fandun fa sawose fafisu smam naek ḇaido srar oso fyandun wos ananun. Mboi na skinfir oras ḇesrow fa sḇuk wos anun ḇe i insama imai ḇa. Na siwaf swaf ḇesrow isof ono sisya sro diwa ḇa. Penatua sya sisewar fa sawos kuker nyan ḇepyum ḇefasnai sḇesyowi ḇerower ya. Imbape, sifawi wos anun ro Refo na ḇefnoḇek snonkaku ani fa ifrur roi ḇenapes ido, na sfasis ḇa mboi sikofen beri. (Wasya Amsal 9:9.) Rosai ḇefnai fa kopok komkak awer fa kawose? Na kawos fawar risuru ḇeḇesisye. Oser ya, snon oso fandun fa ḇyuk anun ḇepakrek faro romawa ḇyesu, ma ḇese ya, bin oso fandun fa dawos faro snon oso nari ḇye raja.

5. Ro swaf risai fandun fa Imam Ḇeba Eli dawose?

5 Imam Ḇeba Eli nya romawa snon risuru ma iswar kaku su. Mboi, romawa ansuine suḇesyowi Yahwe I ḇa. Suna fararur ḇefandun kaku iso sufarmyan ḇe imam ro tabernakel. Ḇape, suḇuk sasar papoik suḇena, suḇesyowi farsarser sḇuk ḇe Yahwe I ḇa, ma sufrur fararur farḇuk. (1 Sam. 2:12-17, 22) Ro Sasoser Moses, fandun fa smun Eli romawa ḇyesuine. Ḇape, Eli isonek su kuker dawos myaren ḇe su monda ma ḇye su fa sufarmyan pdef. (Ul. 21:18-21) Yahwe imarisen faro roi Eli ifrur nane ke? Ikofen ḇe Eli i, ”Rosai ḇefnai fa ḇesyowi syadi romawa ḇesuya ro Aya?” Yahwe doḇe Eli romawa ḇeḇarḇor ḇyesuya na sumar.​—1 Sam. 2:29, 34.

6. Farkarkor rosai kun ro Eli?

6 Kosmai farkarkor ḇefandun kaku ro Eli. Fyor kofawi bati ḇaido kina koḇedi oso ifrur roi Allah imewer na, fandun fa kawos yoḇ i. Fandun fa koḇuk swarapepen ḇe i fa ḇyefnder awer Yahwe sasoser Ḇyena. Ramnai, komam insama ismai fafnoḇek ro penatua sya. (Yak. 5:14) Komewer komnis Eli i, komarisen koḇesyowi syadi Yahwe I ro bati ḇaido kina koḇedi oso. Inja komkak awer fa kawos yoḇ bati ḇaido kina koḇedi ḇefrur sasar kwar, snaro ine nari nun payamyum ḇe i. Rwama komam fawar ro bin Israel ḇenir ḇe Abigail, ima ifrur raris Eli i ḇa.

Abigail fyasnai nyan ḇepyum ḇe ko. Kyinfir swaf ḇesrow fa dawose (Mam syos ḇe 7-8) *

7. Rosai ḇefrur fa Abigail dawos yoḇ Daud i?

7 Abigail swari Nabal i, ima snon ḇenana ma nya saprop nabore. Rofyor Daud ma sordade ḇyesya sifrar sibur Raja Saul i, sḇarek fasaw kuker ḇemamwarek Nabal rofanfan ḇyesi. Smamwarek kako Nabal rofanfan ḇyesi ro ḇekaraw sya. Inja, Nabal ikofen kasumasa faro si ke? Oroḇa. Fafisu Daud dor fa Nabal ḇyuk war ma roḇean kermkun faro mankundi ma sordade ḇyesi, Nabal imsor kaku ma dawos pyum si ḇaḇeri. (1 Sam. 25:5-8, 10-12, 14) Mura, Daud imsor kaku ḇo imbe myun snon syakam ḇero Nabal rum ḇyedi. (1 Sam. 25:13, 22) Rariso insama roi ḇeḇyeḇa nane ndarirya awer? Abigail ifawi ine iso swaf ḇesrow kaku fa dawose. Daud ma sordade ri 400 ḇeyuf romamun sya sibiser ma simsor, ḇape Abigail imkak ḇa ḇo rya isrow si ma dawos yoḇ Daud i.

8. Rosai kofarkor ro Abigail fawar ḇyeja?

8 Fafisu Abigail isrow Daud i, dawos kuker makak ḇa, fyasnai syowi, ma myaren asuser. Abigail iso ḇefrur samswen anya ḇa, mboi dor maf ḇe Daud i. Ikofen ḇo doḇe ifawi Daud ima snonkaku ḇefrur pyum ma na ifrur roi ḇenapes. Abigail kako ikyar Yahwe nari ifnoḇek i. (1 Sam. 25:24, 26, 28, 33, 34) Raris Abigail i, fyor komam snonkaku oso isya ifrur roi nari ḇeyun ḇe sasar ḇeba, komkak awer fa kawos yoḇ i. (Mz. 141:5) Ipyum fa kofrur na kuker syowi, ḇape komkak ḇa. Kofasnai saswar kuker koḇuk wos anun ḇe snonkaku ḇefandun na ido, kofasnai koma bati ḇekaku si ko.​—Ams. 27:17.

9-10. Rosai fandun fa penatua sya siswarepen fafisu sḇuk wos ananun?

9 Penatua siso ḇepon kaku ḇemkak ḇa fa sḇuk wos anun faro naek srar ro sidang ḇembran sasar kwar. (Gal. 6:1) Penatua sya sifawi sima sinapes ḇa ma ras oso sakfandun wos anun kako. Imbape, sfasis monda ḇa ḇo simewer sisonek snonkaku ḇefandun wos sonek sya. (2 Tim. 4:2; Tit. 1:9) Rofyor penatua sḇuk wos anun ḇe snonkaku oso, sisewar fa sḇuk samambraḇ Yahwe ḇyuk fa sawose kuker payamyum ma kaḇaḇaḇ. Sifrur radirya snaro siswar snonkaku ani. (Ams. 13:24) Ḇape, ḇefandun syadi ya snaro imbe sisandik Yahwe I kuker siso mnis farkankin Ḇyena ma insama sikadaunwarek sidang ro roi ḇeḇyeḇa na.​—Kis. 20:28.

10 Kawos kwar swaf risai fandun fa kawose. Ḇape, ro swaf ono fandun fa kofasise. Samswen rosai monda imbude na kosmai na ro fafisu ḇeradirya?

FAFISU RISAI FANDUN FA KOFASISE?

11. Wos sarḇer rosai Yakobus ikofen na, ma rariso ine ḇyefesepen kuker wos koḇena?

11 Fyorno ido samswen fa kofara roi kawosna. Yakobus ḇyuk wos sarber ḇefasnaiḇair roi ine. Ikofen, ”Mansei ḇesasar ḇa kuker wos ḇyena, ikada snonkaku ḇenapes, ma nari fyara baken ḇesiper ḇyedi kako.” (Yak. 3:2, 3) Snonkaku na sfes kaḇrai ro kuda oso bruri ma sḇadon ḇyedi. Ḇeyek kuda nari pyaw kabrai anya fa ḇyukifara kuda ani insama pyambar ḇe moḇ ḇese ḇaido imnai. Ḇeyek kuda ani dufepen nako kabrai ani ḇa ido, kuda anya bisa ifrar famfnome. Ine na nafrur susa kuda ani ma ḇeyek ya. Rarirya kako, kofara sḇadon ḇaido roi kawos na ḇa ido, nari nun samswen ḇeko. Rwama komam fafisu ḇeḇeso fandun fa kofara wos koḇena ma kofasise.

12. Ro swaf risai fandun fa kofara wos koḇena ma kosewar kaku insama kawos awer?

12 Rosai na wafrur ya fyor naek ḇaido srar oso ifawi roi ipok ikofenḇair na ḇe snonkaku ḇese awer? Imnis raris, wasrow min Kristen ḇeraker sup fararur koḇena sidwarek ro na. Imbude na wamarisen wafuken i rariso sifrur fararur koḇena rodiwa ke? Kakuḇae, wafuken i snar imbe wafrur susa i ḇa. Kokame koswar naek srar koḇesi ma komarisen fa kofawi roi ḇekur si. Komarisen koḇenadiwarek si kako kuker kap mnis roi sfandun na. Mboi, ine iso swaf fandun fa kofara wos koḇena ma kosewar kaku insama kawos awer. Kodif snonkaku oso fa fyawar roi ipok ikofenḇair ḇe ko na ḇa ido, kyurfasnai koswar i ḇa. Kofasnai syowi ḇa kako faro naek srar ḇekyar i kwar nari fyawar roi sifrur na ḇe ḇesesya ḇa. Komewer kofrur susa syadi min Kristen kobesi ḇebarek ro moḇ fararur koḇena sidwarek ro na. Koiso ḇefarmyan ro moḇ beradirya ido, na komewer kokofenḇair roi Saksi-Saksi Yahwe ḇero moḇ anya sifrur na ma rariso sḇaryas rai ḇaido sifrur fananjur, ma roi ḇesena.

13. Imnis ḇekofen ro Amsal 11:13, rosai fandun fa penatua sya sifrur na, ma rosai ḇefnai ya?

13 Iba syadi penatua sya fandun kaku fa sisouser wos anun ḇefas ro Amsal 11:13. (Wasya.) Sifrur na kuker sḇuk awer infomasi faro snonkaku ḇena hak fa ḇefawi na ḇa. Rya ine samswen faro penatua ḇefarbuk kwar sya. Rosai ḇefnai ya? Imḇewsa oso na susambraḇser farḇakḇuk suḇedi kuker sufarfyare ma sukofenḇair roi sukarana, makakwarek suḇena, ma roi ḇero susnesna. Mḇoi, penatua oso ifawi ipok ikofenḇair awer ḇe swari roi ḇekankunes ro snonkaku ḇese ḇero sidang. Ifrur rarirya ido, nari naek srar ro sidang sikyar faro i werḇa ma snonsnon ḇyedi iḇyeba. Si ḇesmai fararur ḇesren ro sidang siswarepen insama ’seramar kasip’ ḇaido sankarkar awer. (1 Tim. 3:8) Ine kyurfasnai sipok sawos awer roi oso ḇe snonkaku oso mboi na sawos roi ḇeḇese wer ḇe ḇesesya. Sikako sfawar pampam awer. Penatua oso iswar swari ido, nari imewer swari ḇyar roi ipok ifawi awer na.

14. Rariso penatua oso swari dakfaduru pyum swari snonsnon ḇepyum ḇyedi?

14 Rariso penatua oso swari dakfaduru pyum swari snonsnon ḇepyum ḇyedi? Na ipok idif ker swari ḇa fa fyawar roi fandun fa fyawar awer na. Binswa oso ifrur rarirya ido fyasnaibair isaramper swari, ma fyasnai kako ḇyesyowi snonkaku ḇefawar roi ḇekur si na ḇe snonswa ḇyedi. Ḇesyadi ya, ifrur Yahwe imarisen snaro dakmamwarek ḇaḇeoser ro sidang yadori.​—Rm. 14:19.

YAHWE IMARISEN FARO ROI KAWOS NA KE ROḆA?

15. Yahwe imarisen faro Ayub bati rikyor ḇyeskoya ke, ma rosai ḇefnai ya?

15 Ro syap Ayub, na kofarkor nabor fa kofawi fafisu risai ma moḇsa na kawos rai. Rofyor roi ḇepyum ḇa nkur Ayub kankenem ḇyedi raposa, snon rifyak skorama fa skoḇuk sneprei ma wos anun ḇe Ayub i. Snon anskoine skofasis ro swaf kawan. Kyor ro sko skosnosna iso Elifaz, Bildad, ma Zofar. Fafisu skokain ḇo skofasise, skoḇuk swaf anya ḇa fa skokara moḇsa skofnoḇek Ayub i rai. Ḇesyaḇo, skokara monda nyan fa skoḇukifasna Ayub ifrur sasar kwar. Roi ḇeḇeso skokofen na nkaku, mboi roi ḇebor skokofen ḇekur Ayub ma Yahwe nama napyum ḇa ḇaido nkaku ḇaḇeri. Skursof famfnom Ayub i. (Ayb. 32:1-3) Yahwe imarisen faro roi skofrur na ke? Oroḇa. Yahwe imsor fafaya snon rikyor anskoine. Dap sko ḇe snon ḇefawi royoḇa ma iwan sko fa skor ḇe Ayub insama ḇyenadiwarek sko.​—Ayb. 42:7-9.

16. Farkarkor rosai kun ro roi ḇeḇyeḇa Elifaz, Bildad, ma Zofar skofrur na?

16 Na kun farkarkor riḇeso ro roi ḇeḇyeḇa Elifaz, Bildad, ma Zofar skofrur na. Ḇepon ya, kopok komankara famfnom awer naek srar koḇesi. (Mat. 7:1-5) Ḇape, ipyum fa korower pyum si insape kawose. Rarirya ido, na kofawi pyum rosai ḇekur kaku si. (1 Ptr. 3:8) Ḇesuru ya, fyor kawose fandun fa komam mnis roi kawos na napyum ma nkaku. (Ef. 4:25) Ḇekyor ya, koswarepen Yahwe myam kaku roi kokofen ḇe snonkaku ḇese.

17. Rosai kofarkor ro Elihu fawar ḇyeja?

17 Snon ḇefyak ḇerama ḇemamfar Ayub iso Elihu i. Ima Abraham kina karyer ḇyediri. Fafisu Ayub ma snon rikyor anskoya skawose, Elihu kyain ḇo ryower. Ryowerepen pyum rosai skowawos na. Inja, bisa ḇyuk anun ḇepyum mboi ikofen kaku fa isonek Ayub nyan kakara ḇyena. (Ayb. 33:1, 6, 17) Elihu syewar ḇepon fa dun sanandik faro Yahwe, ḇape faro mankundi ḇaido snonkaku ḇese ḇa. (Ayb. 32:21, 22; 37:23, 24) Ro Elihu fawar ḇyeja, kofawi swaf ono fandun fa kofasis ma korower. (Yak. 1:19) Kofarkor kako rofyor koḇuk wos anun ḇe snonkaku ḇese, kosewar ḇepon sanandik faro Yahwe ḇo mankunko ḇa.

18. Moḇsa kofasnai kasumasa koḇena faro samambraḇ Yahwe ḇyuk ḇe ko fa kofawi kawose?

18 Koḇesyowi samambraḇ Yahwe ḇyuk ḇe ko fa kawose kuker koso wos farkin ro Refo ḇefnoḇek ko fa kofawi swaf risai nari kawos ma moḇsa kawos rai. Allah fyarkin Raja Salomo ḇefawinanem anya fa fyas, ”Raris apel brawen ḇero rosaser sarak, rarirya wos neḇekofen ro oras ḇemnis.” (Ams. 25:11) Korower pyum fyor snonkaku ḇese sawose ma kokara resari roi imbe kawos na ido, wos koḇena namnis ra apel brawen ḇepduk ma ḇemaeja kaku. Rarirya, kawos nabor ḇaido kermkun ke, wos koḇena nasambraḇser snonkaku ḇese ma na Yahwe imarisen faro ko. (Ams. 23:15; Ef. 4:29) Ine iso nyan ḇepyum kaku fa kofasnai kasumasa koḇena faro samambraḇ Yahwe ḇyuk ḇe ko fa kofawi kawose!

DOYA 82 ’Rarirya Isnai Bedi Isak’

^ par. 5 Refo naser wos farkin ḇefnoḇek ko fa kofawi swaf risai nari kawos ma kofasise. Kofawi ma kofrur rosai Refo fyarkor kwar na ido, nari wos koḇena nafrur fa Yahwe imarisen.

^ par. 62 SONIN: Imbesrar oso ḇyuk wos anun ḇe imbesrar ḇese.

^ par. 64 SONIN: Manbesrar oso ḇyuk wos anun ḇekur saranden ya.

^ par. 66 SONIN: Abigail dawos ḇe Daud ro fafisu ḇesrow, ine nun payamyum.

^ par. 68 SONIN: Imbeswa oso sumewer sukofenḇair moḇsa sifrur ḇaḇeḇaryas ro sup fararur koḇena sidwarek ro ya.

^ par. 70 SONIN: Penatua oso isasor i insama ono ḇerower ḇa fafisu dawos ḇekur samswen ro sidang, snonkaku ḇese sipok sifawi awer na.