Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

Farkarkor 12

Saswar Ifnoḇek Ko fa Kofarmku fyor Sayin Ko

Saswar Ifnoḇek Ko fa Kofarmku fyor Sayin Ko

”Sasoser ayena naiso nane faro mko: Mkoswar yae mko. Rofyor [dunya] ine dayin mko, mko swarepen mboi dayin ḇepon aya kwar ro mko.”​—YOH. 15:17, 18.

DOYA 129 Komkuepen Pdef

ROI NA KOFARKOR *

1. Imnis ḇeḇefas ro Matius 24:9, rosai ḇefnai fa kokandor ḇa rofyor dunya ine dayin ko?

YAHWE ifrur ko fa kofasnai saswar koḇena ḇe snonggaku ḇesesya ma komarisen siswar ko. Inja fyor snonggaku oso dayin ko, koḇesanekar ma imbude komgak kako. Imnis ra, imbesrar oso benir Georgina, ḇeḇarek ro Eropa, doḇe, ”Fyor yaḇe umur taun 14, awin imarisen aya ḇa kukro yafarmyan ḇe Yahwe I. Yaḇesaneso ma yaḇaḇir yemire, ma yakara kwar ayama snonggaku ḇepyum risaya ḇa.” * Manbesrar oso ḇenir Danylo kako fyas ḇo doḇo, ”Rofyor sordade sya smun, sayin, ma sawos makakak ḇe aya kukro Saksi-Saksi Yahwe risaya, yamgak kaku ma yaḇaḇir sanonef aya kaku.” Inema nafrur koḇaḇir koḇyeḇa kaku fyor snonggaku sayin ko, ḇoi roi anna nafrur kokandor ḇa. Yesus ḇyardi kwar snar nari sayin ko.​—Wasya Matius 24:9.

2-3. Rosai ḇefnai fa sayin Yesus manfamyan ḇyesi?

2 Dunya ine dayin Yesus manfamyan ḇyesi koine. Rosai ḇefnai ya? Kukro raris Yesus i, koma ’[dunya] ine i ḇena konyaba’. (Yoh. 15: 17-19) Iso ḇefnai fa, koḇesyowi pamarenta sya raryano, kopampum fa kosyom si ḇaido roi ḇekopbair si fa ḇewakili si. Kosyom monda faro Yahwe I. Kosonem Allah hak Ḇyedi fa ḇyepoik snonggaku sya ḇape Setan ma ḇeso isya sfamyun snar Allah nya hak ine ḇa. (Kej. 3:1-5, 15) Kobaryas snar Karajan Allah iso saneraro snonggaku sismai na ma Karajan iso nari ḇekakok snonggaku ḇepampum i syakam. (Dan. 2:44; Why. 19:19-21) Anun aniso abar ḇepyum faro snonggaku ḇena sne ḇemayar sya ḇape ine abar ḇepyum ḇa faro snonggaku ḇeḇarḇor sya.​—Mz. 37:10, 11.

3 Sayin ko kako kukro kokenem imnis Yahwe sasoser Ḇyena. Sasoser ine iḇese kaku kuker dunya ḇeḇyeḇa ine. Imnis ra, snonggaku ḇebor ro kirine simarisen sifrur roi ḇeḇyeḇa raris snonggaku Sodom ma Gomora sifrur ya inja Allah myun mnu ani! (Yud. 7) Kosouser faro roi Refo ikofen kuker roi ḇeḇyeḇa anna, snonggaku ḇebor skoryae ko ma sobe koinema kopyum ḇa!​—1 Ptr. 4:3, 4.

4. Rari-rari risai ḇesambraḇser ko rofyor snonggaku sayin ko?

4 Rosai ḇefnoḇek ko fa kofarmku rofyor snonggaku sayin ma sanonef ko? Fandun fa kona kakyar ḇesambraḇ kaku snar Yahwe nari ifnoḇek ko. Rupa ra adai, kakyar koḇena na ’kofasye ikoi ḇesak nakam ro Ibiris i”. (Ef. 6:16) Imboi kofandun syadi kakyar ya monda ḇa. Kofandun kaku saswar ya kako. Rosai ḇefnai ya? Snar saswar ya ”imasasor fasawḇa”. Ine fyasnaiḇair fyarmku ro roi nakam ḇefrur kandera na. (1 Kor. 13:4-7, 13) Kirine, mgorama komam moḇsa saswar faro Yahwe, saswar faro naek srar, ma faro mbroḇ koḇesi nari nafnoḇek ko fa kofarmku fyor sayin ko.

SASWAR FARO YAHWE NAFNOḆEK KO FA KOFARMKU FYOR SAYIN KO

5. Moḇsa Yesus saswar ḇyedi faro Kmari nasambraḇser i rai?

5 Ro roḇ smun Yesus ḇaim, ikofen faro manfamyan ḇesouser ḇyesi, ”Yaswar Mami ma yafrur roi ḇeḇor kam Mami syoser faro ayana kwar.” (Yoh. 14:31) Yesus saswar ḇyedi faro Yahwe nasambraḇser i fa pyampum farawrowes ḇerama na. Saswar koḇena faro Yahwe rarirya kako.

6. Imnis ḇeḇefas ro Roma 5:3-5, moḇsa Yahwe manfamyan Ḇyesi sneḇaḇir sena fyor sfarmku ro ayayin dunya ine?

6 Saswar faro Allah nafnoḇek Yahwe manfamyan ḇyesi sfarmku fyor sismai ḇaḇewayam. Imnis ra, rofyor manwawan sya ssun siḇe ḇarpon kankain karkara agama Yahudi ḇo siwan si fa simnai sbaryas, saswar sena faro Allah nadif si fa ’siso syadi faro Allah ro siso snonggaku’. (Kis. 5:29; 1 Yoh. 5:3) Saswar ḇesambraḇ ḇerarirya kako ḇesambraḇser naek srar koḇesi ro baboine, ḇebor ro fandu si sores nako fa spampum pamarenta ḇerarmomen ma ḇepoik sya. Samaido koḇeḇirḇar ḇa, komam naḇe fakamaman fa kofarmku fyor kosmai ayayin ro dunya ine.​—Kis. 5:41; wasya Roma 5:3-5.

7. Rosai kofrur rofyor kina oso sidwarek ko?

7 Rofyor kina manggun koḇesi sidwarek ko, ine nbe roi ḇesamswen kaku dirya ḇe ko. Fyor sifawi komarisen kofarkor kakaku ro Yahwe I, ḇero kina riḇeso imbude skara sawninyan ko kwar. Snonggaku ḇese imbude skara kosawo kwar. (Mam kako Markus 3:21.) Imbude sidwarek ko kuker rarmomen. Roi sifrur nane nafrur kokandor ḇa. Yesus doḇe, ”Kina ro rum oso nari sembroḇ yaesi.” (Mat. 10:36) Inja, moḇsa karyer koḇesi smam ko, komewer fa kofrur si ra mbroḇ koḇesi. Ḇape, fyor saswar koḇena faro Yahwe nasur, rarirya kako saswar koḇena faro snonggaku ḇese. (Mat. 22:37-39) Imboi, nari komnai ḇa fa kosouser sasoser ma wos farkin ro Refo samaido kofrur marisen snonggaku ḇesesya.

Imbude koḇekandera isof ro swaf ono, ḇape Yahwe nari isya fyanam ko fa ḇyuk sneprei ma syambraḇser ko (Mam syos ḇe 8-10)

8-9. Imbesrar oso sidwarek marmar kaku i ḇoi rosai ḇefnoḇek imbesrar ani fyarmku pdef ya?

8 Georgina, sap randak ani, syambraḇ fa dores nako fyor snari idwarek marmar kaku i. Georgina ikofen, ”Aya ma awin ayedi randak nufarkor Refo kuker Saksi sya. Mboi paik riwonem ramnai rofyor imbe yakso fananjur, awin kakara ḇyena nfadwer kaku beri. Yasrow awin isya iryur kuker snonggaku murtad, ma ḇyuk roi sikofenna fyor dawos ḇe aya. I kako danonef aya, pyaw snomburyam yena, damkposer aya, ma isawen Refo yedi. Rofyor yaḇe umur taun 15, yaḇebaptis. Awin ḇyesewar fa yamnai yafarmyan ḇe Yahwe I kuker ryir aya ro rum kukro romawa babo ḇesesya, riḇeso rofandu si sepake narkoba ma sifrur roi ḇeḇarḇor. Inja, samswen kosmai kaku iso rofyor snonggaku koswar ma ḇefaduru konsya spambar fa sidwarek ko.”

9 Rosai ḇefnoḇek Georgina i fa fyarmku ri? Doḇe, ”Ras awin idwarek aya, ras ya insape yawasya naḇro wawasya Refo ayena kam. Kirine yakyar kaku yasrow kakaku ya, ma yaḇaḇir yafanam kaku kuker Yahwe I. Yaḇenadi ker faro I, ma ryower nadi ayena. Rofyor yaḇarek ro rumi ya, imbesrar oso dor aya ḇe rum ḇyedi, ma nufarkor Refo kayame. Yaḇaḇir yasambraḇ isof ro kirine, snar samambraḇ yasmai ro naek srar ro Balai Karajan. Sḇe aya fa yaksun rofandu kina sedi. Yamam ḇeri Yahwe syambraḇ syadi ro snonggaku ḇedwarek konsya, ma manseirirya monda.”

10. Kokyar Yahwe nari ifrur rosairirya ḇe ko?

10 Manwawan Paulus fyas snar roi oso ḇaḇeri na ’ḇedwarek Allah saswar ḇyuk maḇekonyaḇa, imnis fyasna kwar ro Yesus Kristus Manseren koḇedi’. (Rm. 8:38, 39) Imbude koḇekandera isof ro swaf ono, ḇape Yahwe nari isya fyanam ko fa ḇyuk sneprei ma syambraḇser ko. Raris fawar ro Georgina ḇyedi, nfasnaiḇair kaku Yahwe dakfnoḇek ko kako ro kina koḇesi ḇero sidang yadori.

SASWAR FARO NAEK SRAR KOḆESI NAFNOḆEK KO FA KOFARMKU FYOR SAYIN KO

11. Rariso saswar Yesus fyasnaiḇair ro Yohanes 15:12, 13 nafnoḇek manfamyan ḇyesi? Buk conto.

11 Ro roḇ Yesus imar baim, ḇyuk swarapepen ḇe manfamyan ḇyesi fa siswar yae si. (Wasya Yohanes 15:12, 13.) Ifawi saswar fyasnai na nari nafnoḇek si fa sḇeoser pdef ma simarisen dunya ine dayin si. Mampan conto ro sidang Tesalonika. Rofyor dores randak, sismai wayam. Mboi, naek srar ḇero diansya sfasnai soasuser ma saswar ya. (1 Tes. 1:3, 6, 7) Paulus dor si fa sfasnai saswar sena pdef, ma ’sifrur syadi kakuna wer’ (1 Tes. 4:9, 10) Saswar sena na nafrur si fa sawos sneprei faro ḇefafardunsya, sisanowarek ḇeryarḇasya. (1 Tes. 5:14) Siso akurfasnai ro Paulus i, snar ro syapram ḇeḇesuru ḇyedi, fyas indo kada taun oser ḇyenande mura, Paulus ikofen ḇe si, ”Saswaryae mkoḇena nsambraḇ syadi rofandu mko.” (2 Tes. 1:3-5) Saswar sena nafnoḇek si fa sikamar samswen ma ḇaḇewayam sismai na.

Saswar Kristen koḇena nafnoḇek ko fa kofarmku fyor sayin ko (Mam syos ḇe 12) *

12. Rofyor mamamun ya, moḇsa naek srar ro sup oso sfasnai siswaryae si rai?

12 Mampan Danylo, ḇeḇeyap ḇepon ani, ma swari fawar suḇena. Rofyor mamunmun isya ryok ro kota sedi, siso pdef fananjur ya, sbaryas pyum kaku, ma sirwas roḇean sairirya monda snana faro naek srar sesya. Mura ro ras oso, sordade ḇeyamk romamun fyanam ḇe Danylo doḇe, ”Sor aya fa yarir kakyar yedi. Yoḇe yamewer, inja smun aya ma spam frowes aya, spam robo bukor ayedi. Rofyor sra ḇaim, sawos makakak ḇo soḇe nari skaḇer fa seraro swari. Ḇape naek srar koḇesi sun fasaw nufa nuyek kereta ḇe kota ḇese. Yapok yaḇefnder saswar ro naek srar ḇefasnai saswar ansine ḇa. Ma, fyor nusabu ro kota babo, naek srar ḇero diansya sbuk roḇean ḇe nu ma sifnoḇek aya fa yana fararur ma rum! Bonya, nufrur rarirya kako fa nukadaunwarek Saksi ḇese ḇefrarbur ro moḇ mamamun ya.” Fawar ḇerarirya nfasnaiḇair kaku saswar Kristen koḇena nafnoḇek ko fa kofarmku fyor sayin ko.

KOSWAR MBROḆ KOḆESI NAFNOḆEK KO FA KOFARMKU FYOR SAYIN KO

13. Moḇsa rur ḇesren ifnoḇek ko fa kofarmku fa kofarmyan ḇe Yahwe fyor snonggaku sayin ko?

13 Yesus ikofenḇair ḇe manfamyan ḇyesi fa siswar mbroḇ sesya. (Mat. 5:44, 45) Roi ine napyan ke? Aroḇa! Ḇape bisa sifrur kuker fafnoḇek ro Allah rur ḇesren ḇyedi. Bon ḇyena iso saswar, ḇaḇekaḇaḇaḇ, ḇaḇenaḇye, ḇaḇerandun sne, ma ḇaḇefarmku manggun. (Gal. 5:22, 23) Rari-rari nane nafnoḇek ko fa kofarmku fyor sayin ko. Snonggaku ḇebor randak ḇedwarek ḇarpur mura nefararwei kukro siswasi eḇe snon ma bin ya, romawa, ḇaido ḇeḇarek fanam si sya sfasnai rari-rari anna. Ḇebor ḇedwarek sya sḇe naek srar koḇesi. Inja, rofyor ḇabir samswen fa waswar snonggaku ḇeyayin ausya snar sifarmyan ḇe Yahwe I, ḇenadi wor rur ḇesren. (Luk. 11:13) Wakyar kaku Allah nyan Ḇyena napyum syadi.​Ams. 3:5-7.

14-15. Moḇsa Roma 12:17-21 nafnoḇek Yasmeen fa fyasnai saswar ḇyena ḇe swari fyor idwarek marmar kaku i?

14 Mampan Yasmeen, ḇeḇarek ro Timur Tengah fawar ḇyena. Rofyor ḇye Saksi Yahwe, swari doḇerada ifrowes i kwar, ma ḇyesewar insama imnai ifarmyan ḇe Allah. Danonef i ma idif karyer kuker pendeta ḇyesi ma ḇena robor sya fa sawos makakak i ḇo skursof i snar ifrur napnap kina ḇyedi. Swari kako iyiw naek sya ro fananjur! Yasmeen kyanes ker kukro ifrur pyum i ḇa.

15 Ro Balai Karajan, naek srar ro sidang Yasmeen iso ya sbuk sneprei ma samambraḇ ḇe i. Penatua sya sor i fa isouser wos ḇero Roma 12:17-21. (Wasya.) Yasmeen doḇe ”Inema samswen”. Ḇape, yor fafnoḇek ro Yahwe, ma yafrur roi ḇepyum fa yasouser rosai Refo ikofen na. Inja, rofyor swa yedi imsor ḇo isawen papus ḇe dapur, yafrur sren na. Fyor danonef aya, yakarem myaren yoḇ i. Ma rofyor iduf, yamamwarek i.”

Rofyor kofasnai saswar ya pdef faro snonggaku ḇedwarek konsya, ine nfadwer snonggaku ḇese sisnesna (Mam syos ḇe 16-17) *

16-17. Rosai wafarkor ro Yasmeen fawar ḇyena?

16 Yasmeen ismai syowi kukro fyasnai saswar faro swari. Ikofen ḇo doḇe, ”Swa yedi insape ikyar syadi aya kukro ifawi roi yawos na nggaku. Rofyor nuyawos faro agama na ryower pyum aya, ma imarisen fa nukain pyum ro rum. Ikofenḇair ḇe aya fa yara yakso yafanjur. Kirine swa yedi ma aya nuna wis ḇepyum syadi ma nuknon kaku. Marisen yedi iso, swa yedi imarisen ḇyas sne ḇyedi faro kakaku ya ma ḇyeoser kuker aya fa nufarmyan ḇe Yahwe I.”

17 Yasmeen fyasnai nyan ḇepyum kuker fyasnai saswar ima ’fyarmku roḇarpon ro roi ḇeḇor nakam, . . . kakyar ḇyedi ryobur iḇa ma ikḇaḇ iwaf roi ḇeḇorkam’. (1 Kor. 13:4, 7) Ayayin na naba syadi ma nafrur koḇe kandera, ḇape saswari isambraḇ syadi. Ine nfadwer snonggaku ḇese sisnesna fa simnai sidwarek ko. Ma, rofyor kofasnai saswar ya pdef, ine nafrur Yahwe sneri iryab kaku. Imbape snonggaku ḇedwarek konsya sayin ko raryano, koḇeaski pdef. Moḇsa ndarirya ya?

KOḆEASKI FYOR SAYIN KO

18. Rosai ḇefnai fa na koḇeaski fyor sayin ko?

18 Yesus ikofen, ”Aski faro, mko rofyor snonkaku sya sayin mko.” (Luk. 6: 22) Komewer kokinfir fa sayin ko. Komarisen ḇa sewayam ko snar kakyar koḇena. Inja rosai ḇefnai fa na koḇeaski fyor sayin ko? Kwarapan roi rikyor ḇefnai ya. Oser ya, rofyor kofarmku ido, kosmai kyaremso ro Allah. (1Ptr. 4:13, 14) Ḇesuru, kakyar koḇena nefasren ma nsambraḇ syadi. (1 Ptr. 1:7) Ma ḇekyor ya, nari kosmai barakas ḇeba kaku iso kankenem fyoro ya.​—Rm. 2:6, 7

19. Rosai ḇefnai fa manwawan sya seaski rofyor siprer si?

19 Rofyor Yesus ḇyeḇeḇawes ramnai, manwawan sya sismai aski ro roi ikofen na. Fyor siprer si ma siwan si fa simnai fa sbaryas, sna ”raryaḇ ḇeba, snar skara kwar sikako sakḇe kandera ma san anonef snar snonsnon Yesus”. (Kis. 5:40-42) Siswar Guru sedi syadi ro simgak ayayin ro mbroḇ sesi. Ma sfasnai saswar sena kuker ’simnai’ sbaryas abar ḇepyum ya ḇa. Ḇeḇor ro naek koḇesi ro baboine sifarmyan kuker souser fyor sismai samswen. Sifawi Yahwe nari ipok ḇyefnder ḇaḇeri fararur ma saswar sena faro snonsnon Ḇyedi.​—Ibr. 6:10.

20. Rosai nari kawos ro farkarkor ḇeuser ya?

20 Dunya ine nari dayin ko fafisu pamarenta ro dunya isya kaker. (Yoh. 15:19) Ḇape komgak awer. Imnis ra nari komam ro farkarkor ḇeuser ya, Yahwe ”nari ḇyuk samambraḇ ma iḇriwarek” ḇesouser sya. (2 Tes. 3:3) Rarirya, mgorama koswar Yahwe I pdef, koswar naek srar koḇesi, ma koswar mbroḇ koḇesi kako. Kosouser wos anun ine ido, nari koḇe oser pdef ma kosambraḇ ro rurya, kosandik Yahwe I, ma kofasnai kaku snar saswar koḇena isambraḇ syadi buro ayayin ya.

DOYA 106 Kofaduru Rari Saswarya

^ syos 5 Ro farkarkor ine, nari komam moḇsa saswar faro Yahwe, saswar faro naek srar koḇesi, ma faro mbroḇ koḇesi nafnoḇek ko pdef fa kofarmyan ḇe Yahwe rofyor dunyan ine dayin ko. Nari komam kako rosai ḇefnai fa Yesus doḇe na koḇeaski fyor sayin ko.

^ syos 1 Snonsnon riḇeso sfadwer na kwar.

^ syos 58 KAFKOFEN FARO SONIN: Rofyor sordade sawos makakak Danylo ramnai, naek sya sifnoḇek i ma swari su fa sura ḇe kota ḇese, ma naek bero diansya sisaser pyum su kuker sifnoḇek su.

^ syos 60 KAFKOFEN FARO SONIN: Yasmeen swari idwarek kaku i, ḇape penatua sya sbuk wos anun ḇepyum ḇe i. Fyasnai kaku ima binswa ḇepyum ma myamwarek swari fyor idufe.