Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 46

Wamgak Awer—Yahwe Nari Ifnoḇek Au

Wamgak Awer—Yahwe Nari Ifnoḇek Au

”Nari yarir aw ḇa ma nari yabur aw ḇa.”​IBR. 13:5.

DOYA 55 Mkomkak Awer Si!

ROI NA KOFARKOR *

1. Rofyor kokara oso ifnoḇek ko ḇaḇeri ḇaido koḇor koḇerari ro samswen ḇekur ko na, rosai nari ḇeyun sneprei ko? (Mazmur 118:5-7)

RAS OSO ḇaḇir kwain ro manggundaw, ma oso ifnoḇek Au ḇa rofyor wasmai samswen ke? Ono sisya skara rarirya, Allah manfamyan ḇesouser Ḇyesi kako. (1 Raj. 19:14) Kwara rarirya ido, waswarepen Yahwe asas Ḇyenane: ”Nari yarir aw ḇa ma nari yabur aw ḇa.” Inja kuker kakyar nari kokofen, ”[Yahwe] ifnoḇek aya, inja nari yamkak ḇa.” (Ibr. 13:5, 6) Manwawan Paulus fyas wos nane faro naek srar ḇero Yudea rya taun 61 M. Wos ḇyena namnis kuker manfasfas Mazmur wos ḇyena ḇero Mazmur 118:5-7.​—Wasya.

2. Rosai nari kawos ro farkarkor ineni, ma rosai ḇefnai fa kawos na?

2 Raris manfasfas Mazmur, Paulus ifawi Yahwe nari ifnoḇek i pdef. Rupa ra, taun risuru fyor Paulus fyas syap Ibrani ḇaim, imkei ro roi ḇemun ḇeyun marmar fafisu wamdoḇer ya myun kaku kapal dek anya. (Kis. 27:4, 15, 20) Ro marandan anya, ma taun-taun ḇepon ya, Yahwe ifnoḇek Paulus ro nyan riḇeso. Nari kawos nyan rikyor Yahwe ifnoḇek i, isoine roro Yesus ma malaikat sya, snonggaku ḇena papoik sya, ma min Kristen ḇyesi. Komam moḇ Yahwe ifnoḇek Paulus i raya ido, na kokyar kaku faro Yahwe asas Ḇyena isoine nari dakkarem fararyor koḇena kako.

FAFNOḆEK ḆERAMUMA RO YESUS MA MALAIKAT SYA

3. Rosai imbude Paulus kyara na?

3 Paulus fyandun fafnoḇek. Fafisu fanam ḇe taun 56 M, snonggaku sya sfor Paulus i ma sismer i ḇe bandi bur bait Yerusalem fa imbe smun i. Meser ya, fyor imbe sun i ḇe Sanhedrin, indokada snonggaku ḇemsor kaku i sya spawakuk i. (Kis. 21:30-32; 22:30; 23:6-10) Ras anya imbude na Paulus kyara, ’Isof fafisu sairi nari sewayam ker aya radine?’

4. Rariso Yahwe ḇye Yesus i fa ifnoḇek Paulus i?

4 Rariso Yesus ifnoḇek Paulus i rai? Ro roḇ fyor sisun Paulus i ḇe ayar mamun, Yesus ryama dores fanam i ma doḇe, ”Swambraḇser snembri, snar raris waḇri kuker aya ro Yerusalem.” (Kis. 23:11) Wos anna na nsambraḇser kaku Paulus i! Yesus myanen i kukro byaryas kwar ro Yerusalem. Ma Yesus ḇyeasas faro Paulus i nari rya ḇe Roma kuker payamyum. Ma ro diwa, na dakbaryas kako. Fyor Paulus ryower wos nane, iknon kaku imnis ra romawa kasun ḇyaḇir iknon kaku rofyor kmari fyorepen i.

Fafisu wamdober ya myun, malaikat oso byuk kakakyar ḇe Paulus ro wai yabori nari imar ḇa ro marandan ani. (Mam syos ḇe 5)

5. Rariso Yahwe ḇye malaikat oso fa ifnoḇek Paulus i? (Mam sonin ḇero barpon.)

5 Samswen rosai wer ḇekur Paulus i? Indokada taun risuru ḇyenande mura, Paulus dayun wer ḇe Italia. Ḇape wamdoḇer ya myun kapal dek anya ma ḇeso ro kapal ansya skara na simar. Mboi, Paulus imgak ḇa. Ikofen faro snonggaku ḇero kapal ansi, ”Roḇandi Allah malaikat ḇyedi oso, isoine Allah yasyom ma ḇena aya, dores fanam aya, ma ikofen: Paulus, wamkak awer! Nari wores ro ḇarpon Kaisar; ma kaku ḇeri snar Allah ḇaḇenaḇye ḇyedi, inja snonkaku ḇefnoḇek au ro kapal ine sya kam nari sisma faspar.” Yahwe ḇye malaikat oso fa ikofen kaḇer asas Yahwe ikofen ḇepon ḇe Paulus kwar roro Yesus i. Ma kaku ḇeri, Paulus dado ro Roma kuker payamyum.​—Kis. 27:20-25; 28:16.

6. Asas rosai Yesus ikofen ḇefrur fa kosambraḇ kaku, ma rosai ḇefnai ya?

6 Rariso Yesus ifnoḇek ko rai? Yesus nari ifnoḇek ko raris moḇ ifnoḇek Manwawan Paulus i raya. Imnis ra, Yesus ḇyeasas faro manfamyan ḇyesi ḇo doḇe: ”Aya ine nari yarous mko besya kwar isof awar ḇepupes.” (Mat. 28:20) Wos ḇyenane nafrur fa kosambraḇ kaku. Rosai ḇefnai ya? Kukro imbude koisya kosmai samswen ḇemarḇak. Rupa ra, fafisu snonggaku koswar sya simar sibur ko, na koḇesaneso kaku ro ras oser monda ḇa, mboi imbude isof swaf taun riḇeso. Sia wer na sekandera kukro se mansar binsar kwar. Ḇesesya wer, sekandera kukro skara roi nabor rawo siḇor sḇerari. Mboi na kosambraḇ kukro kofawi Yesus na ’ryous ko besya kwar’, isyadi wer ro fafisu koḇoryae kaku.​—Mat. 11:28-30.

Malaikat sifnoḇek ma sfarkin ko rofyor kobaryas (Mam syos ḇe 7)

7. Imnis wos ro Fasasna 14:6 ya, moḇsa Yahwe ifnoḇek ko rai?

7 Refo ya ikofenḇair ḇe ko Yahwe nari iwan malaikat Ḇyesi fa sifnoḇek ko. (Ibr. 1:7, 14) Imnis raris, malaikat sya sisya sfarkin ma sisaramper ko fafisu kora kobaryas angginem ḇepyum Karajan faro snonggaku ḇeraker ’er, keret, wos, ma kawasa’.​—Mat. 24:13, 14; wasya Fasasna 14:6.

FAFNOḆEK ḆERAMUMA RO SNONGGAKU ḆENA PAPOIK SYA

8. Rariso Yahwe ḇye mananir sarar Romawi oso fa ifnoḇek Paulus i?

8 Fafnoḇek rosai Paulus ismai na? Ro taun 56 M, Yesus byuk kakyar ḇe Paulus i nari ifyafer ro Roma. Ḇape snonggaku Yahudi ro Yerusalem imbe smun Paulus i. Rofyor mananir sarar Romawi, Klaudius Lisias, ifawi aw ḇeḇye ḇa senane, syewar fa fyaspar Paulus i. Fasaw kaku, iwan sordade ḇyesi fa sun Paulus ḇe Kaisarea, kawanwan ro Yerusalem kilometer ri 105. Ro Kaisarea, Gubernur Feliks iwan fa ”siwaren Paulus i ro Herodes rum ḇyedi”. Inja, Paulus ikrenbur snonggaku ḇekara fa ḇemun i sya.​—Kis. 23:12-35.

9. Rariso Gubernur Festus ifnoḇek Paulus i rai?

9 Paulus ismai taun risuru kwar ro Kaisarea. Kirine Festus iso ḇye gubernur fadwer Feliks i kwar. Snonggaku Yahudi sor faro Festus i insama semankara Paulus i ro Yerusalem, mboi Festus imewer. Imbude ifawi snonggaku Yahudi ’sna aw kwar insa smun Paulus ro nyan ya faduri’.​—Kis. 24:27–25:5.

10. Rofyor Paulus dor fa dek mankara faro Kaisar, rosai Gubernur Festus ifrur ya?

10 Ḇarpur mura, semankara Paulus i ro Kaisarea. Festus imarisen ifrur kawasa Yahudi sya fa simarisen, inja ifuken ḇe Paulus i, ”Fasoske fa rwabe Yerusalem, insa beḇekara ro diwa ro ḇarpon ayedi ro wawos ine?” Paulus ifawi nari smun i ro Yerusalem, ma ifawi kako rosai nari ifrur fa imkei ro marmar ya. Rarirya rya ḇe Roma ma ifrur fararur ḇaḇebaryas pdef. Inja doḇe, ”Yek mankara faro Kaisar!” Fyor Festus dawos faro manfawinanem ḇyesya kwar, kyarem radine, ”Wek mankara kwar faro Kaisar, inja nari rwaḇe ḇarpon Kaisar.” Festus wos snerimuk ḇyedine nbuk makakei faro Paulus i ro mbroḇ ḇyesi. Inja Paulus nari rya ḇe Roma, ḇyinggwan ro snonggaku Yahudi ḇesewar fa ḇemun i sya.​—Kis. 25:6-12.

11. Rosai nabi Yesaya wos ḇyena Paulus iswarepen kaku na?

11 Fafisu Paulus imbe rya ḇe Italia, imbude kyara mura ḇe nabi Yesaya wos ḇyena faro ḇembroḇ i sya: ”Mgofrur aw ḇeḇye ḇa, mboi na nun bon oḇa ḇeri, kukro Allah ryous nggo ḇesya kwar!” (Yes. 8:10) Paulus ifawi Allah nari ifnoḇek i. Ine syambraḇser kaku sneri fyor semankara i ro Roma.

Fafisu naiwara, Yahwe ḇye snonggaku ḇena papoik sya fa skadaunwarek kawasa Ḇyesi, na ifrur rarirya ro baboine kako (Mam syos ḇe 12)

12. Rariso Yulius ifrur pyum Paulus i rai, ma rosai Paulus ifawi kaku na?

12 Ro taun 58 M, Paulus rya ḇe Italia. Snar Paulus ismai ro bui, rarirya mananir sordade ḇenir ḇe Yulius iso ḇeyun i. Inja, Yulius imarisen ido nya papoik fa ifrur susa syadi Paulus i. Ḇape moḇsa byuk papoik ḇyena rai? Ro meser ya, fyor skorande ro kota Sidon kwar, ”Yulius ḇyeaḇaḇen faro Paulus ma ḇyuk fa Paulus isrow bati ḇyesi.” Ḇarpur mura Yulius fyaspar Paulus i kako. Moḇsa fyaspar i rai? Sordade sya imbe smun snonggaku ḇesmai ro bui ḇero wai ansya kam, ḇape Yulius idwarek si. Rosai ḇefnai ya? ”Imarisen fyaspar Paulus i.” Rya Paulus ifawi kaku Yahwe iso ḇefarkin mananir sordade ḇefrur pyum anine fa ifnoḇek ma kyadaunwarek i.​—Kis. 27:1-3, 42-44.

Mam syos ḇe 13

13. Rariso Yahwe idif snonggaku ḇena papoik sya sisnesna rai?

13 Fafnoḇek rosai kosmai na? Yahwe byuk rur ḇesren Ḇyedi fa nadif snonggaku ḇena papoik sya sisnesna insama marisen Ḇyena ndarirya. Raja Salomo fyas: ”Raja oso sneri imnis ra war ḇedaf ro Yahwe ḇramin Ḇyedi. Fyara na ḇe moḇ risai monda imarisen na.” (Ams. 21:1) Rosai kofawi kaku ro wos ine? Snonggaku sya bisa sḇai saprop insama war na nadaf ḇe moḇ simarisen na. Rarirya kako, Yahwe bisa byuk samambraḇ Ḇyena fa idif ḇena papoik sya swaruser sena insama sifrur roi imarisen na. Iso ḇefnai fa fafisu ono ido, ḇena papoik sya snemuk sun na nun payamyum faro Allah kawasa Ḇyesi.​—Mam kako Ezra 7:21, 25, 26.

14. Imnis wos ro Farfyar 12:5 ya, mansei monda bisa konadiwarek si?

14 Rosai na kofrur ya? Bisa konadiwarek raja-raja ma ḇena papoik syakam insama fafisu sun snemuk, nari nun ḇaḇemkei fa kofanjur ma kobaryas pdef. (1 Tim. 2:1, 2; Neh. 1:11) Imnis Yesus manfamyan ḇyesi ro fafisu naiwara, ko kako na koḇenadiwarek kaku naek srar koḇesya ḇesmai ro bui sya. (Wasya Farfyar 12:5; Ibr. 13:3) Isyadi wer konadiwarek ḇewaren naek srar koḇesi ḇero bui sya. Kor Yahwe I insama fyarkin swaruser sena fa sakfrur raris Yulius i ma sifrur pyum naek srar koḇesi ḇesun ro bui sya.​—Kis. 27:3.

FAFNOḆEK ḆERAMUMA RO NAEK SRAR SYA

15-16. Rariso Yahwe ḇye Aristarkhus ma Lukas fa sufnoḇek Paulus i rai?

15 Fafnoḇek rosai Paulus ismai na? Ro Paulus marandan ḇyena ḇe Roma, ismai fafnoḇek nabor ro Yahwe I roro naek srar sya. Rwama kawos fawar riḇeso.

16 Paulus bati risuru ḇyesuya, Aristarkhus ma Lukas, suyun snemuk fa suyaksowarpu Paulus i ḇe Roma. * Yesus ḇyeasas faro su ḇa nari sufyafer ro Roma kuker payamyum, Paulus i mande. Ḇape sumgak ḇaḇeri faro roi nari ḇeyun marmar ḇe su kukro imbe sufnoḇek Paulus i. Ḇarpur ya fyor skobur wamdoḇer ya kwar, insape sufawi nari sukrenbur marmar ya. Inja, fyor Aristarkhus ma Lukas suyek kapal ḇe Kaisarea anya, na Paulus inadiwarek kaku su ma ikofen kasumasa kaku kukro Yahwe ifnoḇek i kwar roro naek ḇebri ansuine.​—Kis. 27:1, 2, 20-25.

17. Rariso Yahwe ḇye naek srar sya fa sifnoḇek Paulus i rai?

17 Naek srar sya sifnoḇek ker Paulus i ro marandan ḇyena. Rupa ra, ro pelabuhan ḇero kota Sidon, Yulius byuk swaf ḇe Paulus i fa ”isrow bati ḇyesi, insa sifnoḇek i ro fandun ḇyena”. Ro kota Puteoli, Paulus ma bati ḇyesya sisrow naek srar sya ma sanun si fa skainus si swaf ras rifik. Fafisu naek srar ro moḇ anine sifnoḇek Paulus ma bati ḇyesi, na Paulus byuk swaf anya kako fa irwas fawar ḇepyum fa nsambraḇser kakyar sena. (Mam kako Farfyar 15:2, 3.) Sisrow ma sisambraḇser si raposa, Paulus ma bati ḇyesi sifrur marandan wer.​—Kis. 27:3; 28:13, 14.

Raris Paulus i, na Yahwe ḇye naek srar sya fa sifnoḇek ko (Mam syos ḇe 18)

18. Rosai ḇefnai fa Paulus ikofen kasumasa faro Yahwe I ma rosai ḇyabir na?

18 Ro Paulus marandan ḇyena ḇera ḇe Roma, na iswarepen roi fyas taun rikyor naiwara faro naek srar ḇero kota ani: ”Wampasi wambarek ono, yamarisen yarakaki naek srar mko.” (Rm. 15:23) Imbape, kyara ḇa na ryama myamfar naek srar sya kuker sfor i radine. Paulus na imarisen kaku rofyor myam naek srar siwaf i kwar ro nyan ya fa imbe sisaser i! ”Rofyor Paulus myam si, ikofen kasumasa faro Allah ma isma samambraḇ ro sneri.” (Kis. 28:15) Mam kada, Paulus ikofen kasumasa faro Yahwe fyor myam naek srar ansya. Rosai ḇefnai ya? Snaro Paulus ifawi Yahwe ḇye naek srar sya fa sifnoḇek i kwar.

Mam syos ḇe 19

19. Imnis wos ro 1 Petrus 4:10, rariso Yahwe ḇye ko fa kobuk sneprei faro naek srar koḇesi ḇesmai samswen sya?

19 Rosai na kofrur ya? Imbude kofawi naek ḇaido srar oso ro sidang koḇedi isya ḇyekandera kukro dafduf ḇaido samswen ḇesena ke? Ḇaido snonggaku iswar ya imarbur i kwar. Kofawi kwar sfandun fafnoḇek ido, bisa kor ḇe Yahwe I ro nadi insama ifnoḇek ko fa kofawi kawos ḇaido kofrur roi ḇepyum faro si. Imbude roi kokofen ma kofrur na, iso roi sfandun kaku fa nbuk sneprei faro si. (Wasya 1 Petrus 4:10.) * Ine nari nafrur fa sikyar kaku Yahwe asas Ḇyenane kyur ḇe si kako: ”Nari yarir aw ḇa ma nari yabur aw ḇa.” Kakuḇae, na kakmarisen warpu si kako.

20. Rosai ḇefnai fa kuker kakyar na kokofen radine: ’Yahwe nari ifnoḇek aya’?

20 Imnis Paulus ma bati ḇyesya, kaksmai samswen kako ḇemnis ra wamdoḇer ro marandan kankenem koḇena. Ḇape komgak awer kukro Yahwe isya ryous ko ma nari ipok ibur ko ḇaḇeri. Ifnoḇek ko roro Yesus ma malaikat sya. Oso wer ido, na Yahwe ḇye snonggaku ḇena papoik sya fa sifnoḇek ko rofyor roi anna imnis kuker marisen Ḇyena. Fafnoḇek kosmai ro kenem koḇena fyor samswen nkur ko, nfasnaiḇair Yahwe ḇye rur ḇesren Ḇyeja idif naek srar sya fa sifnoḇek ko. Inja raris Paulus i, bisa kokofen kuker kakyar radine: ’Yahwe ifnoḇek aya, inja nari yamgak ḇa. Snonggaku oso ḇaḇeri nari ifrur roi oso maḇe aya!’​—Ibr. 13:6.

DOYA 38 Nari Ifrur Au fa Wasambraḇ

^ syos 5 Nari kawos nyan rikyor moḇsa Yahwe ifnoḇek Manwawan Paulus i fa syambraḇ ro samswen ḇebor ḇekur i na. Na komam kaḇer moḇsa Yahwe ifnoḇek manfamyan Ḇyesi ro fafisu naiwara. Nane nafrur fa kokyar syadi ro baboine Yahwe nari ryir ko ḇaḇeri fafisu kosmai samswen ḇemarḇak ro kenem koḇena.

^ syos 16 Aristarkhus ma Lukas sura kayam fnoḇek Paulus i kwar ro marandan ḇepon ḇyena. Subur Paulus i ḇa mboi suso i pdef rofyor ismai ro bui ro Roma.​—Kis. 16:10-12; 20:4; Kol. 4:10, 14.