Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 45

Fasnai Pdef Saswar Soasuser faro Oso ma Ḇesesya

Fasnai Pdef Saswar Soasuser faro Oso ma Ḇesesya

”Mgofasnai saswar soasuser ma sawarwar faro min mgoḇansi.”​—ZA. 7:9.

DOYA 107 Nyan Saswar ro Allah

ROI NA KOFARKOR *

1-2. Rosai ḇefnai fa fandun fa kofasnai saswar soasuser faro ḇesesya?

ROSAI ḇefnai fandun kaku fa kofasnai saswar soasuser faro oso ma ḇesesya? Roi riḇeso ḇefnai ya nasya. Mampan rosai Refo ikofen na: ”Mam awer saswar soasuser ibur au. . . . Inja nari simarisen ma smambir au ḇe snonggaku bena fawawi ro Yahwe mamam ḇyedi ma ro snonggaku sya.” ”Snon ḇefo saswar soasuser nun roi ḇepyum faro manggundi.” ”Snonggaku ḇesewar saswar soasuser ma rosai ḇekaku nari ismai kankenem.”​—Ams. 3:3, 4; 11:17, fasfas kasun; 21:21.

2 Mnuk-mnuk ani dap roi rikyor ḇefnai fandun kaku fa kofasnai saswar soasuser. Ḇepon ya, na kofrur Yahwe imarisen. Ḇesuru ya, nari kosmai payamyum ya. Imnis ra, na kosmai bati ḇekaku sya. Ḇekyor ya, nari kosmai barakas ro fafisu iyama, isoine kankenem fyoroya. Inja, roi anakam nfasnaiḇair fandun kaku fa kosouser Yahwe anun Ḇyena: ”Kofasnai saswar soasuser ma sawarwar faro oso ma min ḇesesya.”​—Za. 7:9.

3. Fakfuken rosai monda nari kawos ro farkarkor inera?

3 Ro farkarkor ine, nari kawos fakfuken rifyak ḇeuser nane: Faro mansei na kofasnai kaku saswar soasuser ya? Ro syap Rut, rosai na kofarkor kuker nyan moḇsa kofasnai saswar soasuser ya? Rariso kofasnai saswar soasuser faro snonggaku ḇesesya? Payamyum risai monda nari snonggaku ḇefasnai saswar soasuser sismai na?

FARO MANSEI KOFASNAI SASWAR SOASUSER KAKU YA?

4. Rariso kosofarari Yahwe saswar soasuser Ḇyedi rai? (Markus 10:29, 30)

4 Raris kawos kwar ro farkarkor ḇepon ya, Yahwe fyasnai saswar soasuser monda faro snonggaku ḇeswar I ma ḇefarmyan I. (Dan. 9:4) Komarisen ’kosoasuser Allah imnis romawa iswar kaku’. (Ef. 5:1) Eḇedari, na komarisen kaku kofasnai saswar soasuser faro naek srar ro sidang.​—Wasya Markus 10:29, 30.

5-6. Rosai snonggaku ḇebor sfawi kuker soasuser ya?

5 Kofawi kaku saswar soasuser ido, na napyan fa kofasnai saswar soasuser faro naek srar koḇesi kuker pyum syadi. Insama kofawi pyum rari ani, nari kawos roi ḇese ro fandu rari ani ma soasuser snonggaku ḇebor sya sfawi na. Mampan contoh ḇeuser ine.

 6 Rofyor snonggaku oso fyararur ro perusahaan ḇemnis rarirya ro swaf taun ḇe taun kwar, imbude kokofen kada ima karyawan ḇesoasuser kaku. Ḇape, fyor fyararur ro perusahaan ani, imbude daksrow ḇaḇeri kuker bena perusahaan ani. Imbude roi ono isya perusahaan ifrur na kuker fararur na ḇefrur imarisen ḇa. Ikako imarisen kuker fararur anya ḇa, ḇape imarisen ifrur fararur ani snar ismai babyak ro paik nabro na. Nari fyararur pdef ro perusahaan ani isof ro ḇyepension ḇaido sbuk fararur ḇepyum syadi ro moḇ ḇese.

7-8. (a) Rosai ḇefnai fa snonggaku oso fyasnai saswar soasuser? (b) Rosai ḇefnai fa nari kawos mnuk riḇeso ro syap Rut anine?

7 Roi oser isya iḇese ro soasuser ḇeyawos ro  syos 6 kuker saswar soasuser, isoine roi ḇefnai fa snonggaku oso fyasnai rari risuru ansuine. Ro fafisu Refo ḇaido fyor iwara, rosai ḇefnai fa Allah manfamyan Ḇyesi sfasnai saswar soasuser faro min sesi? Sfasnai na snar fandun kaku ḇa fa sifrur na, mboi snar simarisen fa sifrur kaku na. Mampan fawar ro Daud. Imḇape Yonatan kmari imarisen myun Daud i rariryano Daud sne ḇyedi idif fa fyasnai saswar soasuser faro bati ḇyedi Yonatan i. Taun riḇeso fyor Yonatan imar kwar, Daud fyasnai pdef saswar soasuser ḇyena faro Mefibosyet Yonatan romawa ḇyedi.​—1 Sam. 20:9, 14, 15; 2 Sam. 4:4; 8:15; 9:1, 6, 7.

8 Ro syap Rut na kofarkor nabor kuker rari soasuser ya ro mnuk riḇeso ro syap anine. Ro snonggaku sap ro syap ani sya, rosai na kofarkor kuker saswar soasuser ya? Rariso koso farkarkor ani ro sidang yadori rai? *

FARKARKOR RO SYAP RUT KUKER SASWAR SOASUSER YA

9. Rosai ḇefnai fa Naomi ikofen ḇo doḇe Yahwe pyampum i?

9 Ro syap Rut, kowasya fawar ro Naomi, imbikin ḇyedi Rut, ma Boaz ima karyer ro Naomi swari ḇyedi ma manfamyan Allah ḇyedi oso. Snar ro Israel basbiser ya myun. Inja Naomi, swari, ma roma ḇyesuya sra sibur ḇe Moab. Ro diwa, Naomi swari imar. Roma ḇyesuya sufarḇuk kuker bin Moab sya, ḇape ḇarpur mura sukako sumar. (Rut 1:3-5; 2:1) Roi nanekam nafrur Naomi ḇyesneso kaku. Fyafko kaku rawo kyara Yahwe ḇyuk samamyai ḇe i. Mampan rariso ikofenḇair roi ḇyaḇir na: ”Yahwe ḇramin ḇyedi myun aya kwar.” ”Manḇepoik syadi ifrur fa kenem ayena nsarmar kaku.” Ikako doḇe, ”Yahwe pyampum aya, ma Manḇepoik syadi ifrur fa roi ḇeḇyeḇa nkur aya.”​—Rut 1:13, 20, 21.

10. Rariso Yahwe myam roi ine rofyor ryower Naomi wos ḇyena?

10 Rariso Yahwe myam roi ine rofyor ryower Naomi wos ḇyena? Yahwe ibur manfamyan Ḇyedi ḇefafko ani ḇa. Ḇape, Yahwe fyasnai snar ifawi kaku Naomi sneḇaḇir ḇyena. Yahwe ifawi snar ”snonggaku ḇefawi nanem na nya kakara ḇepyum ḇa snar samswen nkuri”. (Pkh. 7:7, fasfas kasun) Rariryano, Naomi fandun fa sifnoḇek i fa fyawi snar Yahwe ipok ibur iḇaḇeri. Rariso Yahwe ifnoḇek Naomi i rai? (1 Sam. 2:8) Dor Rut i fa fyasnai saswar soasuser faro Naomi. Rut kuker sne ḇesiper ma myaren kako ifnoḇek Naomi insama inbanyo byani ismai sneprei ma syambraḇser wis ḇyena kuker Yahwe. Rosai kofarkor ro Rut rari ḇyepyum ḇyena ine?

11. Rosai ḇefnai fa naek srar ḇebor sḇesewar pdef fa sifnoḇek min sesi ḇefafko ḇaido ḇeboryae sya?

11 Saswar soasuser nadif ko fa kofnoḇek snonggaku ḇesmai samswen sya. Imnis raris Rut iḇur Naomi i ḇaḇeri, naek srar ḇebor ḇefrur pyum sifnoḇek snonggaku ro sidang ḇefafko ḇaido ḇeboryae ḇesya kwar. Naek srar ansine siswar min sesya ma simarisen ḇeri fa sbuk fafnoḇek ḇesya kwar. (Ams. 12:25, fasfas kasun; 24:10) Kuker sifrur rarirya, sisouser Paulus wos anun ḇyena ine: ”Mkawos sneprei faro ḇefafardunsya, mko ḇesanowarek ḇeryarḇasya, mkokḇaḇ faro snonkakusya kam.”​—1 Tes. 5:14.

Kofnoḇek min Kristen ḇesanekar sya kuker korower pyum si (Mam syos 12)

12. Rosai nyan ḇepyum kaku fa wafnoḇek min Kristen ḇesya ḇefafko sya?

12 Rosai nyan ḇepyum kaku fa wafnoḇek min Kristen ḇesya ḇefafko sya? Fandun fa waroweri ma buk kakakyar ḇe i snar waswari. Yahwe ḇyesyowi roi wafrur fa wafnoḇek domba-domba ḇemaeja Ḇyesya. (Mz. 41:1) Amsal 19:17 doḇe, ”Snonggaku ḇefrur pyum snonggaku ḇeryarḇa ḇyuk nyaki ḇe Yahwe I, ma nari Byak kaḇer snonggaku ani frur pyum ḇyena.”

Rut imewer ibur Naomi imbanyori, mboi Orpa ima kyaḇer ḇe Moab. Rut ikofen ḇe Naomi, ”Moḇ risai rwa roya nari yaso au.” (Mam syos ḇe 13)

13. Rosai eḇese ro Rut ma Orpa snemuk sufrur na, ma rariso Rut fyasnai saswar soasuser rai? (Mam sonin ḇero ḇarpon.)

13 Na kofawi pyum knam ro saswar soasuser kuker komam rosai Naomi ismai na rofyor swari ma roma ḇyesuya skomar kwar. Naomi ryower basbiser myun ro Israel namnai kwar snaro ”Yahwe myamwarek kawasa Ḇyesi wer kuker byuk roḇean ḇe si ”. Inja, Naomi dun snemuk fa ibur kaḇer ḇe mnu marin ḇyedi. (Rut 1:6) Randakya, imbikin ḇyesuya sukayam warpu i. Imfama, Naomi idif surawo rarwan rikyor fa sukaḇer ḇe Moab. Rosai sufruri? Refo doḇe, ”Orpa isyum imbanyori ma ibur kaḇer. Ḇape Rut iso pdef Naomi.” (Rut 1:7-14) Orpa isouser rosai Naomi imarisen na, ma ibur kaḇer ḇe sup Moab. Ḇape, Rut ifrur syadi ro roi Naomi kyara na. Rut bisa fa ibur kaḇer ḇe Moab. Rariryano, snar saswar soasuser ḇyena faro Naomi, Rut dun snemuk fa isowarpu imbanyo ḇyedinera. (Rut 1:16, 17) Ifrur rarirya snar inema fandun fa ifrur na, ḇape ifrur snar imarisen fa ifrur kaku na. Kuker ifrur roi ani, Rut fyasnai saswar soasuser ya. Rosai kofarkor ro farfyar inena?

14. (a) Moḇsa naek srar ro baboine sfasnai saswar soasuser rai? (b) Ro Ibrani 13:16, farsarser ḇemnis rariso ḇefrur Allah imarisen na?

14 Saswar soasuser nadif ko fa kofrur syadi wer. Raris ro fafisu iwara, naek srar ḇebor ro baboine sfasnai saswar soasuser faro min Kristen sesya, syadi wer faro min Kristen smambir baim sya. Imnis raris, rim ḇeba isya ḇyejadi ro moḇ oso ido, nari sisewar fa imbe sfawi ma sifnoḇek si ḇeri. Fafisu srower naek ḇaido srar oso ro sidang sia sismai samswen ro fandun ras-ras na ido, sisewar fa sfawi roi fyandun ma sifnoḇek i ḇeri. Raris snonggaku Makedonia ro abad randak sya, simarisen sbuk syadi. Infa sifnoḇek min Kristen ḇeananjar sya, kuker sne ḇesiper sfararur nabor fa ”ssḇuk syadi wer”. (2 Kor. 8:3) Yahwe nari imarisen kaku myam kofasnai saswar soasuser anine!​—Wasya Ibrani 13:16.

RARISO KOFASNAI SASWAR SOASUSER INE RAI?

15-16. Rariso Rut fyasnai ima isusu fasawsaw ḇaḇeri?

15 Ro farkarkor ine na kawos farfyar ro Rut ma Naomi su ma moḇsa komam farkarkor riḇeso ḇefandun kaku.

16 Kosusu fasaw awer. Rofyor imbanyori, Naomi i, iwan fa ibur Rut imewer, mboi idafdifer fa iso imbanyori fa subur ḇe Yehuda. Ḇape, Rut isusu ḇa. Inja Refo doḇe ”Rut idafdifer imbe iso inja Naomi imnai iwan ira ibur”.​—Rut 1:15-18.

17. Rosai na ḇefnoḇek ko insama kosusu fasawsaw ḇa?

17 Farkarkor yaḇe ko: Rofyor kofnoḇek snonggaku ḇeḇoryae ine napyan ḇa kofandun kaḇaḇaḇ, ḇoi kopok kosusu fasawsaw awer! Imnis ra imbesrar oso randak ya imbude imewer kofnoḇek i. * Ḇape saswar soasuser ine nadif ko fa kosusu ḇa ḇaido koḇensewar pdef fa kofnoḇeki. (Gal. 6:2) Na ras oso kofawi na imarisen kobuk sneprei ma imarisen kofnoḇek i.

18. Rosai na ḇefrur Rut sneri iduf kaku?

18 Komasasor fasawsaw awer. Rofyor Naomi ma Rut susya ro Betlehem kwar, Naomi isrow kaḇer kuker tetangga ḇyansi ro ḇepon iwara sya. Fyawar ḇe si doḇo, ”Nya roi nakam fyor ryamura, ḇape Yahwe ifrur fa ibur kuker dun roi oḇa.” (Rut 1:21) Ḇape kokara pan Rut ḇyensewar fa ifnoḇek Naomi i, komam ido kyanes kayam kukeri, byuk sneprei ḇe i, ma sufrur marandan ḇebinggwan. Ḇape, Naomi ikofen radine, ”Yahwe ifrur fa ibur kuker dun roi oḇa.” Roi ikofen nane, nfasnai ḇyesyowi ḇa rosai Rut ifrur nane, kokarapan isya dores fanam kukri. Ryower ido na iduf kaku! Ḇape, ibur Naomi i ḇa.

19. Rariso insa kofnoḇek pdef snonggaku oso ḇesmai samswen rai?

19 Farkarkor yaḇe ko: Imbude koḇesewar fa kofnoḇek imbesrar oso ḇesmai samswen mboi dawos wos ḇefrur fa sne koḇena naduf. Ifrur rarirya ido, na komsori fasawsaw awer. Bisa kofnoḇek imbesrar ani pdef insama ifrur samswen ḇyena ma kor fanfoḇek ro Yahwe I insa kofawi nyan ḇepyum fa kobuk wos sneprei ḇe i.​—Ams. 17:17.

Moḇsa penatua sya saksofarari Boaz i? (Mam syos 20-21)

20. Rosai ḇefrur Rut syambraḇ pdef ma isusu ḇa?

20 Kosambraḇser snonggaku ḇesesya fyor sifandun na. Rut fyasnai saswar soasuser ḇyena faro Naomi kwar. Ḇape, Rut manggundi fyandun fafnoḇek ro snonggaku ḇesesya kako, inja Yahwe ḇyuk Boaz i fa byuk samambraḇ ḇe i. Boaz ikofen ḇe Rut i, ”Iḇye kada Yahwe ḇyak kaḇer roi wafrur kwarna, ma iḇye kada wasmai ḇaḇyak ḇemnis kaku ro Yahwe Allah Israel, ro baḇ ḇraper Ḇyedi kwadaun roya.” Wos ḇebuk samambraḇ ine syun kaku ro Rut sneri. Rut ikofen ḇe Boaz i, ”Tuan wos bena nbuk sneprei ma kananon ḇe aya kwar.” (Rut 2:12, 13) Inja wos Boaz ḇyenane dawos ro oras ḇesrow kaku, inja nasambraḇser Rut i inja isusu ḇa.

21. Raris ḇeḇeyap ro Yesaya 32:1, 2, rosai penatua ḇesaswar sya na sifrur kaku na?

21 Farkarkor yaḇe ko: Snonggaku ḇefasnai saswar soasuser faro snonggaku ḇesesya fyorno ido sikako sakfandun wos ḇesamambraḇser. Imnis ra Boaz i fyor myam Rut fyasnai frur pyum ḇe Naomi ḇyuk wos samambraḇ ḇaido wos sanandik ḇe i. Inja rarirya kuker penatua sya kako fyor smam naek srar sya sifrur pyum snonggaku ḇesesya, na si kako sbuk wos sandik faro naek srar ansya. Inja wos samambraḇ sbuk ro oras ḇesrow ine na nasambraḇser naek srar sya ma nafrur fa sisusu ḇa.​—Wasya Yesaya 32:1, 2.

KOSMAI PAYAMYUM SNAR KOFASNAI SASWAR SOASUSER

22-23. Rosai ḇefasnaiḇair Naomi fyadwer mamam ḇyena, ma rosai ḇefnai i? (Mazmur 136:23, 26)

22 Ḇarpurya, Boaz fyasnai snemura ma frur pyum ḇyena faro Rut ma Naomi su kuker ḇyuk roḇean nabor ḇe su. (Rut 2:14-18) Inja rosai Naomi ikofen ya? Doḇe, ”Iḇye kada [Boaz] ismai barakas ro Yahwe, ḇefasnai saswar soasuser [faro] snonggaku ḇekenem ma ḇemar kwar sya.” (Rut 2:20a, fasfas kasun) Naomi fyadwer mamam ḇyena! Ḇepon ya, kyanes ḇo doḇe, ”Yahwe pyampum i.” Ḇape ḇarpurya, ikofen kuker marisen doḇe, ”Yahwe . . . fyasnai ker saswar soasuser.” Rosai ḇefrur fa Naomi fyadwer mamam ḇyena?

23 Naomi imarisen kaku kukro myam Yahwe fyasnai saswar soasuser ḇe i. Yahwe ḇye Rut i fa ifnoḇek Naomi ro marandan suḇena. (Rut 1:16) Naomi ikako myam snar Yahwe ifnoḇek i rofyor Boaz, snon oso bena ”hak fa ḇe kowes kaḇer [su]”, kuker frur pyum fyamfon fandandun ras ras suḇena . * (Rut 2:19, 20b, fasfas kasun) Randakya imbude Naomi kyara, Yahwe ibur i kwar ḇape myam ro manggundi Yahwe ibur i ḇa ryous i pdef!’ (Wasya Mazmur 136:23, 26.) Inja ine nafnoḇek Naomi fa ikofen kasumasa nabor snar Yahwe byuk Rut ma Boaz su fa sufnoḇek i ḇesya kwar ma susu ḇa. Na sumarisen kaku snar Naomi kyaḇer fa ifarmyan ḇe Yahwe kuker raryaḇ.

24. Rosai ḇefnai fa komarisen kofasnai saswar soasuser faro min Kristen koḇesi?

24 Ro syap Rut, rosai na kofarkor ro saswar soasuser anine? Saswar soasuser ine nari nadif ko fa kosusu fasaw ḇa fyor kofnoḇek naek srar ḇeboryae sya. Ramnai ido saswar soasuser ine nari nafnoḇek ko fa kofrur roi nabor faro si. Faro ḇeḇe penatua sya kako fandun sbuk wos sandik ḇaido wos samarawraw ro oras ḇesrow faro ḇefasnai saswar soasuser ansine. Mbarya fyor komam oso isya kyaḇer fa fyarmyan ḇe Yahwe kuker raryaḇ ido, nari komarisen kaku. (Kis. 20:35) Inja, rosai ḇefnai kaku fa imbe kofasnai saswar soasuser anine? Komarisen kofrur na snar imbe kosofarari ma kofrur Yahwe, Allah ”ḇefo kuker saswar soasuser” imarisen.​—Kel. 34:6; Mz. 33:22.

DOYA 130 Komarisen Koḇuk Ampun

^ syos 5 Yahwe imarisen kofasnai saswar soasuser faro naek srar koḇesi ro sidang. Kofawi pyum saswar soasuser ani kukro kofawi rariso Allah manfamyan ḇyesya ro fafisu iwara sfasnai rari ani. Ro farkarkor ine, nari kofarkor rosai kofarkor ro Rut, Naomi, ma Boaz sko.

^ syos 8 Insama wasmai payamyum ro farkarkor ine, wawasya Rut fasal 1 ma 2.

^ syos 17 Inja fawar ine sun ro imbesrar oso snar kawos farfyar ro Naomi. Ḇape, farkarkor ine na koḇukifnoḇek kako mambesrar oso kako.

^ syos 23 Infa kofawi rosai ḇefnai fa sap Boaz iḇe bena hak fa ḇekowes kaḇer Rut ma Naomi su, wawasya ro artikel ”Tirulah Iman Mereka—’Wanita yang Baik Sekali’”, ro Menara Pengawal 1 Oktober 2012, ram ḇe 20.