Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

”Koswar  . . . kuker Saswar Ḇekaku ro Fararur Koḇena”

”Koswar  . . . kuker Saswar Ḇekaku ro Fararur Koḇena”

”Koswar monda awer kuker sḇadon roḇaido wawos. Ḇape koswar kuker saswar ḇekaku, kofasna ro fararur koḇena.”​—1 YOHANES 3:18.

DOYA: 72, 124

1. Saswar ḇemnis rariso ḇemaeja kakuya? Fasnaḇairpan. (Mam sonin ro randak artikel ine.)

YAHWE iso knam ro saswar ya. (1 Yohanes 4:7) Saswar ḇemaeja kaku iso saswar ḇeḇeknam ro farkankin ḇenapes. Ro Refo, saswar ḇemnis rarirya sapna ro wos Yunani ḇe agape. Saswar ine kyurfasna koswar ma kofanam syadi kuker snonkaku ḇesesya. Ḇape, saswar ine koḇaḇir mondaḇa. Ḇape, saswar ine ro rosai kofrur faro snonkaku ḇesesya ma kankar siḇa. Saswar ine nafrur fa komarisen kofrur roi ḇepyum faro snonkaku ḇesesya. Faindaya, kankenem koḇena na neaski syadi.

2, 3. Rariso Yahwe fyasna saswar ḇekaku Ḇyedi faro snonkaku sya?

2 Iba syadiwer, Yahwe fyasna saswar faro snonkaku sya kwar rofyor daw Adam ma Eva su ḇaim. Ifrur supswan ine faro fandandun koḇena. Iba syadiwer, supswan ine fyasospyan na insama bisa kokenem kuker marisen. Yahwe ifrur nakam kuker sano osoḇaḇeri. Roi nakam ifrurna faro ko. Rofyor supswan ine fyasos na kwar insape daw snonkaku sya ma ḇyuk ḇesi swaf fa sikenem fyoro ro firdaus ro supswan.

3 Ḇarpurya, Yahwe fyasna saswar Ḇyeja faro snonkaku sya kuker nyan ḇepyum ma ḇeba kaku. Adam ma Eva sumbroḇ I raryano, Yahwe ikyar up suḇesya nari sino sisya ḇeswari. Snar kakakyar Ḇyeja ine, inja fyasos insama farsarser Rumkun Ḇyedi dun fasaspar faro up suḇesya. (Kejadian 3:15; 1 Yohanes 4:10) Rofyor Yahwe dap asas ani, rya farsarser ani neḇeḇuk kwar. Taun ri 4000 ramnai, insape Yahwe ḇyuk Rumkun mandos Ḇyedi ḇe snonkaku sya. (Yohanes 3:16) Yahwe saswar Ḇyeja nadif sne koḇena kaku.

Kofasna saswar ḇekaku ima napyanḇa

4. Rosai ḇefnai fa snonkaku ḇenapesḇa bisa sifasna saswar ḇekakuya? Buk contoh.

4 Koine konapesḇa. Ḇape, bisa kofasna saswar ḇekakuya ke? Imbo, kakuḇae. Yahwe daw ko imnis kuker fanir Ḇyeja. Ine kyurfasna bisa kofarari rari Ḇyena. Kaku, kofasna saswar ḇekaku ima napyanḇa, ḇape bisa kofasna na. Habel iswar kaku Allah I. Kuker sne ḇesiper ḇyuk roi ḇepyum syadi faro Allah. (Kejadian 4:3, 4) Nuh i kako fyasna saswar ḇekaku. Ro taun ḇe taun ḇyaryas pdef anun swarapepen ḇerama ro Allah, ḇape snonkaku sya simewer simnaf i. (2 Petrus 2:5) Abraham fyasnaḇair saswar ḇyeja faro Allah syambraḇ syadi ro rosai monda. Ma kuker sne ḇesiper, imarisen ḇyuk romawa iswar kaku Ishak i ḇe farsarser. (Yakobus 2:21) Imnis raris snon anskoine, ko kako komarisen kofasna saswar rofyor samswen fa kofasna na.

SASWAR ḆEKAKU IDO ROSAIRIRI?

5. Rariso kofasna saswar ḇekakuya?

5 Refo ikofen fandun fa kofasna monda awer saswar ḇekaku ”kuker sḇadon roḇaido wawos. Ḇape koswar kuker saswar ḇekaku, kofasna ro fararur koḇena”. (1 Yohanes 3:18) Ine nfasnaḇair saswar koḇena ine kawos awer ro kosḇasna ke? Rariryaḇa. (1 Tesalonika 4:18) Ine kyurfasna kawos mondaḇa, ḇape kofasna na ro fararur koḇena. Imnis raris, rofyor naek srar koḇansi sananjar roḇean ma sansun ido, kawos monda awer mboi kofnoḇek si ḇeri. (Yakobus 2:15, 16) Contoh ḇesena, snar koswar Yahwe ma min koḇansi, nari koḇenadi mondaḇa insama naek srar ḇebor sra fa siḇaryas ḇe snonkaku sya. Ḇape, ko kako komarisen kofararur marḇak ro fararmyan koḇena.​—Matius 9:38.

6, 7. (a) Saswar kuker ”sne ḇenapes” ido rosairiri? (b) Fawar contoh ro saswar ḇekakuḇa.

6 Manwawan Yohanes doḇe fandun fa koswaryae ko ’kuker saswar ḇekaku ro fararur koḇena’. Inja, saswar koḇena nama saswar ”kuker sne ḇenapes”, ḇaido ”kuker saswar ḇenapes”. (Roma 12:9; 2 Korintus 6:6) Fyorno ido, ono sisya sifasna saswar ḇeankarkar. Ima saswar ḇekaku risyaḇa. Snonkaku ḇemnis radirya nya kakara ḇeḇyeḇa. Kofasna saswar ḇeankarkar ima nun roinoḇa.

7 Mkorama kowawos contoh ḇeḇeso ro saswar ḇekakuḇa. Setan wos ḇyena faro Eva ro yaf Eden rya isya fyasna saswar faro Eva i. Ḇape, rosai Setan ifrurna ima ankarkar monda dirya. (Kejadian 3:4, 5) Contoh ḇese, isoine kuker Raja Daud bati ḇyedi ḇenirḇe Ahitofel. Dankar Daud i snar fyabri mankundi. Rosai ifrurna kyurfasna ima bati ḇeankarkar. (2 Samuel 15:31) Kirine, snonkaku murtad ma snonkaku ḇeyawyae ḇaḇeoser ro sidang simarisen sifrur pakpef ro sidang kuker ”ḇaḇyuk ma wosman”. (Roma 16:17, 18) Sifasna rya siswar snonkaku ḇesesya, ḇape kakuya sna sano ḇese.

8. Rosai fandun fa kokarana?

8 Kofasna saswar ḇeankarkar ima iḇyeḇa kaku snaro kofrur radirya insama kofrowes snonkaku ḇesesya. Bisa kofrowes snonkaku sya, ḇape kopok kofrowes Yahwe I ḇa. Yesus doḇe snonkaku ḇeankarkar nari ”myuni”. (Matius 24:51) Koine Yahwe kawasa Ḇyesi ko. Inja, komewer koḇesnonkaku ḇeankarkar. Kokarapan, ’Saswar Yena ine saswar ḇekaku ke? Ḇaido, Yafabri mankundaya ma Yana sano ḇeḇyeḇa ke? Mkorama kowawos nyan risiw fa kofasnaḇair ”saswar kuker sne ḇenapes”.

NYAN KOSWAR ”KUKER SASWAR ḆEKAKU RO FARARUR KOḆENA”

9. Saswar ḇekaku nadif ko fa kofrur rosai?

9 Komarisen koḇuk fafnoḇek rofyor smam rosai kofrurna ḇa. Komarisen kofrur roi ḇepyum kuker kofnoḇek snonkaku ḇesesya rofyor ono sisya ḇefawina ḇa. (Wasya Matius 6:1-4.) Rari ḇeradine Ananias ma Safira sufasna na ḇa. Rofyor suḇuk farsarser, sumarisen snonkaku sya sifawi farsarser suḇukna. Suyankar kuker barbor ro kumpan sufarserna. Ankarkar suḇena ine nafnai samamyai ḇesu. (Farfyar ro Manwawansya [Kisah] 5:1-10) Koswarepen snonkaku sya sifawi rosai kofrurna ke roḇa, na komarisen kofrur roi ḇeḇye faro naek srar sya snaro koswar si. Bisa kofarari farari ḇepyum ro naek srar ḇefnoḇek Badan Pimpinan sya fa sfasos anan rur. Sisewar snonsnonḇa ma sifawar fararur sifrurna ḇa.

Komarisen koḇuk fafnoḇek rofyor smam rosai kofrurna ḇa

10. Rariso koḇesyowi snonkaku ḇesesya?

10 Koḇesyowi snonkaku ḇesesya. (Wasya Roma 12:10.) Yesus fyasna syowi faro manfamyan ḇyesya kuker ḇyan siwesna. (Yohanes 13:3-5, 12-15) Koḇensewar kaku insama kofasna sne ḇerun ma kofnoḇek snonkaku ḇesesya raris Yesus i. Manwawan sya sifawimnis ḇa rosai Yesus ifrur kwarna isof sisma rur ḇesren ya. (Yohanes 13:7) Bisa koḇesyowi snonkaku ḇesesya kuker kokara awer kosyadi ro si, imbude snar kosma farkarkor ḇesyadi ro si, arasai nabor syadi ḇaido kona fakamaman oso ro sidang. (Roma 12:3) Rofyor snonkaku ḇese sisma wos sandik ido, nari kofafayaf ḇa. Ḇape, nari ko kako komarisen, iba syadiwer rofyor kokara wos sandik ḇeradirya bisa kaksmana.

11. Rosai ḇefnai fa koḇuk wos sandik kuker sne ḇesiper?

11 Koḇuk wos sandik kuker sne ḇesiper. Komarisen kosewar fafisu ḇemnis fa kaksandik snonkaku ḇesesya snaro wos sandik nama wos ’ḇeḇefandun ḇeḇawes’ oso ma ḇesesya. (Efesus 4:29) Koswarepen wos sandik kokofenna kyurfasna komanen si ḇa, ḇape ima wos ḇekaku rirya. Kosandik si kuker wos sandik ḇekakuḇa awer ḇaido insama koḇuk anun swarapepen ḇemnis faro si ḇa. (Amsal 29:5) Kosandik snonkaku ḇesesya, ramnai kawos si ro ḇarpur ido, kyurfasna koma snonkaku ḇeankarkar. Manwawan Paulus fyasnaḇair saswar ḇekaku. Rofyor fyas syapram ḇe snonkaku Kristen ro Korintus, isandik si snar roi ḇepyum sifrurna. (1 Korintus 11:2) Ḇape, Paulus i kako ḇyuk anun sifandun na ma fyasnaḇair alasan ḇyena kuker nyan ḇepyum ma sawarwar.​—1 Korintus 11:20-22.

Kofasnaḇair saswar ma snemura kuker kofnoḇek naek srar sya (Mam paragraf 12)

12. Rariso kofasna saswar ḇekaku kuker snemura?

12 Kofasna snemura. Yahwe iwan ko insama kofasna snemura ḇe naek srar sya. (Wasya 1 Yohanes 3:17.) Ḇape, kona alasan ḇekaku fa kofrur roi anna. Kwarapan, ’Snonkaku yor fa srama ḇe rum yedi, sima bati yedi monda ḇaido snonkaku yakara sna fakamaman ḇepyum ro sidang ke? Yor monda snonkaku na yafawi sḇuk roi oso ḇe aya ke? Ḇaido, yafasna snemura ḇe naek srar yafawi mnis ḇaim si ḇaido faro snonkaku yafawi na jadi fa sakḇuk roi oso ḇe ayaḇa ke?’ (Lukas 14:12-14) Kwarapan kada: Rofyor naek oso fyandun fafnoḇek yedi snar sasar ifrur ro mankundi ido, rariso na yafnoḇek i? Ḇaido, rariso sne ḇaḇir yedi rofyor snonkaku yor fa ḇerama ḇe rum yedi sifawi sikofen kasumasa ḇa? Yahwe ḇyuk parenta ḇeko fa ’Koḇuk moḇ ḇaḇeryaryae faro ko kuker sasurem ḇa.’ (1 Petrus 4:9) Nari komarisen kaku kofasna snemura kuker nyan ḇekaku.​—Kisah 20:35.

13. (a) Fafisu risai fandun fa koḇekaḇaḇaḇ syadiwer? (b) Rosai na kofrur fa kofnoḇek ḇeryarḇasya?

13 Kofnoḇek ḇeryarḇasya. Rofyor koso Refo parenta ḇyena fa ’koḇesanowarek ḇeryarḇasya, kokḇaḇ faro snonkakusya kam’, ine kyurfasna kona saswar ḇekaku. (1 Tesalonika 5:14) Naek srar rofafisu iwara sisya sibor ḇeryarḇa kako, ḇarpur mura sisma kakyar ḇesambraḇ. Ḇape, naek srar sino sisya sfandun ḇaḇekaḇaḇaḇ ma fafnoḇek nabor syadiwer ro ko. Rariso na kofnoḇek si? Koḇuk Refoya fa kosambraḇser si, kofararur kayam kuker si ro ḇaḇeḇaryas, ḇaido korower pyum si rofyor sifawar sneḇaḇir sena. Osower ido, rofyor komam naek srar sya, kokara awer ine ”iryarḇa” ma iwa ”syambraḇ”. Ḇape, fandun fa koswarepen kokame kona samambraḇ ma ḇaḇeraryarḇa kako. Manwawan Paulus i kako ikofen nya ḇaḇeraryarḇa kako. (2 Korintus 12:9, 10) Kokame fandun fa kofnoḇek ma kosambraḇyae ko.

14. Rosai fandun fa kofrurya insama kofaduru ḇaḇeaski kuker naek srar sya?

14 Kosewar ḇaḇeaski. Ḇaḇeaski rofandu naek srar sya ima roi ḇemaeja kaku. Iba syadiwer rofyor koḇaḇir sifrur mnis ko ḇa ḇaido skara sasar ko, fandun fa koḇensewar kaku insama kamk nako ḇaḇeaski ya. (Wasya Roma 12:17, 18.) Rofyor kofrur snonkaku ḇesesya simsor ido, ipyum ya kor maf ḇe si, ḇape kuker sne ḇesiper. Imnis raris, na kokofen radine ḇa, ”Kwara sasar wos yena.” Ḇape, ipyum syadiya, kokofen sasar kobena ma koḇo, ”Yor mafe, wos yena nafrur sne bedi iduf kwar.” Ḇaḇeaski ḇyefandun kako ro farḇakḇukya. Imbeswa sufasna awer rya sukain pyum ma suswaryae su kwar ro ḇarpon snonkaku sya, ḇape kakuya sumewer suyawawose, sufyakyae su, ḇaido supakpikyae rofyor ono sisya smam su ḇa.

15. Rariso koḇuk ampun kuker sne ḇesiper?

15 Koḇuk ampun kuker sne ḇesiper. Rofyor sino sisya sifrurduf sne koḇena ido, nari koḇuk ampun faro snonkaku ani ma kosawen sne dosam koḇena. Fandun fa kofrur radirya, iba syadiwer rofyor snonkaku ḇefrur fa komsore ifawi rosai ifrur ḇeko na ḇa. Komarisen koḇuk ampun kuker ’kokaḇaḇaḇ, kofasnai saswar koḇena. Ma koḇesewar fa kofaduru ḇaḇeoser rurya insa fyesepen ko kuker aski’. (Efesus 4:2, 3) Insama koḇuk ampun kuker sne ḇesiper, kokara awer rosai snonkaku sya sifrur faro ko na. Snaro saswar ”ikram masasorḇa”. (1 Korintus 13:4, 5) Rofyor kokram masasor ido, nari nafrur fa ḇaḇebati koḇena kuker Yahwe ma naek srar ḇesesya naḇyeḇa. (Matius 6:14, 15) Kofasnaḇair koḇuk ampun kuker sne ḇesiper kwar rofyor koḇenadi faro snonkaku ḇefrurduf sne koḇena.​—Lukas 6:27, 28.

16. Rariso kofasnaḇair saswar ḇekaku koḇena rofyor kosma fakamaman?

16 Kowarpon marisen mankun koḇenaḇa. Kosma fakamaman ro organisasi Yahwe ido, bisa kofasna saswar ḇekaku koḇena kuker kosewar ’fandun mankun koḇena ḇardi awer. Ḇape faro fandun snonkaku ḇese kako’. (1 Korintus 10:24) Imnis raris, rofyor kebaktian, ḇefararur ro tata tertib sya sisya kwar ro aidoram ani rofyor naek srar ḇesesya srama ḇaim. Imbude skara na sfasos moḇ ḇepyum faro mankunsi ma kina sesya. Ḇape, ḇebor ro si skinfir fa sikain ro moḇ ḇepyan ḇa ro moḇ sifararur ani. Ine fyasnaḇair sisma saswar ḇekakuya. Bisa kakfarari si ke?

17. Saswar ḇekakuya nari nadif snonkaku Kristen ḇefrur sasar ḇeba fa ifrur rosai?

17 Wamnai ma wakofenḇair sasar Bena. Snonkaku Kristen ḇeḇeso sifrur sasar ḇeba ma sḇesewar fa siyokef sasar sena. Imbude simai ḇaido simewer sifrur ḇesesya sfafko. (Amsal 28:13) Ḇape, koyokef sasar koḇena ima roi ḇepyum ḇa snar na nafrur samswen ko ma ḇesesya. Rosai ḇefnai ya? Snaro nakyaren fararur ro rur ḇesren ma nawyae ḇaḇeaski ro sidang. (Efesus 4:30) Inja, snonkaku Kristen ifrur sasar ḇeba ido, saswar ḇekakuya nari nadif i fa dawos ḇe penatua sya ma isma fafnoḇek fyandunna.​—Yakobus 5:14, 15.

18. Rariso saswar ḇekaku ine ḇyemaeja kaku?

18 Saswar ima rari ḇemaeja kaku. (1 Korintus 13:13) Kofasna saswar ido, snonkaku sya na sfawi mansei ḇeso kaku Yesus i ma ḇefarari Yahwe I, Knam ro saswarya. (Efesus 5:1, 2) Paulus doḇe nya saswarḇa ido, ima ḇyefainda royoḇa. (1 Korintus 13:2) Iḇye kada kokame kofasna pdef saswar ro ”sḇadon roḇaido wawos” monda ḇa, ḇape kako ’kuker saswar ḇekaku, ro fararur koḇena’.