Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 38

’Mkoramuma faro Aya, . . . Nari Yaḇuk Saneprei faro Mko’

’Mkoramuma faro Aya, . . . Nari Yaḇuk Saneprei faro Mko’

”Mkoramuma faro Aya, mkokam ḇemor ma ḇembrus ma ḇeḇekandera, nari Yaḇuk [saneprei] faro mko.”​—MAT. 11:28.

DOYA 17 ”Yamarisen”

ROI NA KOFARKOR *

1. Raris ḇeḇeyap ro Matius 11:28-30 ya, asas rosai Yesus ḇyuk na?

RO RAS oso Yesus ḇyuk asas ḇepyum kaku faro kawasa ḇerower I sya. Doḇe, ”Mkoramuma faro Aya, . . . nari Yaḇuk [saneprei] faro mko.” (Wasya Matius 11:28-30.) Inema wos ḇekaku rirya. Kwarapan, moḇsa Yesus ifrur pyum bin ḇeduf marḇak oso.

2. Rosai Yesus ifrur ḇe bin ḇeduf ani?

2 Bin ani fyandun kaku fafnoḇek ya. Syewar pararei ro dokter ḇebor sya kwar. Mboi, swaf taun ri 12 kwar iprei ḇaim. Raris ḇeḇekofen ro Taurat, ḇye bin ḇemamas kwar. (Im. 15:25) Mura, ryower soḇe Yesus ipok fa ḇyuk pararei faro snonkaku ḇekandera sya. Inja, syewar Yesus i. Fafisu isrow i kwar, duf Yesus syatu ḇyedi pusyom na, ma ro fyor ani iprei beri! Imbape, Yesus ifrur bin ani iprei ro dafduf ḇyeja monda ḇa. Yesus ikako ifrur fa bin ani ḇyaḇir ro mankundi ismai syowi ma sawarwar. Imnis raris, fyor dawos ḇe bin ani, dor i ḇe ”inai yedi”. Bin ani na ismai saneprei kaku ma samaraḇraḇ!​—Luk. 8:43-48.

3. Fakfuken risai monda na kokarem ya?

3 Komam ido bin ani iso ḇesewar ḇepon fa ryamura ḇe Yesus i. Kirine kako, fandun fa kosewar ḇepon fa koramura ḇe Yesus i. Ro baboine, Yesus nari ifrur mujisat fa ḇyuk pararei faro snonkaku ḇeramura ḇe i sya ḇa. Ḇape, Yesus dor ko pdef fa koramura ḇe i infa kosmai saneprei ro i. Ro farkarkor ine nari kawos fakfuken ririm nane: Moḇsa na koramura ḇe Yesus i rai? Rosai knam ro Yesus wos ḇyena fyor ikofen, ”Mkoḇar kamnam ayedi”? Rosai na kofarkor ro Yesus i? Rosai ḇefnai fa fararur Yesus ḇyukna nun saneprei ḇe ko? Ma, rariso na kosma sneprei pdef kuker koḇar Yesus kamnam ḇyedi?

”MKORAMUMA FARO AYA”

4-5. Moḇsa na koramura ḇe Yesus i rai?

4 Nyan oser fa koramura ḇe Yesus iso kofarkor nabor syadi ḇekur roi Yesus ikofen ma ifrur na. (Luk. 1:1-4) Snonkaku osoḇa na ifurpyan ḇe ko. Fandun fa kofarkor Yesus farfyar ḇyedi ro mankunko. Kokako na koramura ḇe Yesus kuker kun snemuk fa koḇebaptis ma koḇe manfamyan faro Kristus i.

5 Nyan ḇeseya wer fa koramura ḇe Yesus iso kosewar penatua fa sifnoḇek ko. Yesus ḇye penatua sine fa smamwarek domba ḇyesi. (Ef. 4:7, 8, 11; Yoh 21:16; 1 Ptr. 5:1-3) Fandun fa koramura ḇepon kor fafnoḇek ro si. Kopok kokara awer ḇo koḇo nari penatua sine sifawi rosai kokara ma kofandun na. Komampan rosai Naek Julian ikofenna: ”Yasae ro Betel snar yadafdufe. Bati oso yeja doḇe yor penatua sya fa srama sisambraḇser aya. Randakya, yakara yafandun na ḇa. Mboi mura ido yor kaku si fa srama sifnoḇek aya. Kakuya, fafnoḇek senane nama hadiah ḇepyum kaku ḇe aya.” Raris penatua risuru ḇera ḇemamfar Julian i, penatua ḇesoasuser sya bisa sifnoḇek ko fa kofawi ”Kristus kakara ḇyena”, isoine kofawi ma koso nyan kakara ma kenem ḇyena. (1 Kor. 2:16; 1 Ptr. 2:21) Fafnoḇek ḇerarirya nama hadiah ḇepyum kaku sḇuk ḇe ko na.

”MKOḆAR KAMNAM AYEDI”

6. Fafisu Yesus ikofen, ”Mkoḇar kamnam Ayedi”, rosai knam ro wos ine?

6 Fafisu Yesus ikofen, ”Mkoḇar kamnam Ayedi”, rosai knam ro wos ine? Imbude Yesus doḇe fandun fa kokunem faro i ma koso farkankin ḇyena. Oroḇaido Yesus doḇe fandun fa koḇar kamnam fnoḇek Yesus ma kofararur kayam kuker i faro Yahwe. Komam kada, wos ḇyenane nfasnaiḇair ḇe ko snar kona fararur fa kofrur na.

7. Ro Matius 28:18-20, fararur rosai kosmaina, ma na kokyar faro roi risai?

7 Kofasnai komarisen faro Yesus fararyor ḇyena fafisu koḇuk kankanem koḇena ḇe Yahwe ma koḇebaptis. Fararyor ani ḇyuk faro snonkaku syakam. Faro ḇemarisen kaku ḇefarmyan faro Yahwe I sya, Yesus dakpampum si ḇaberi. (Yoh. 6:37, 38) Yesus manfamyan ḇyesikam sismai syowi ḇeba fa sakfrur fararur Yahwe ḇyuk ḇe Yesus i. Na kokyar Yesus nari ryous ko ḇesya kwar ma isaramper ko ro fararur ine.​—Wasya Matius 28:18-20.

”MKOFARKOR RO AYA”

Kakḇuk sneprei ḇesesya raris Yesus i (Mam syos ḇe 8-11) *

8-9. (a) Rosai ḇefnai fa snonkaku ḇena sneḇerun sya simarisen sfanam yoḇ Yesus i? (b) Fakfuken risai monda fandun fa kofuken ro mankunko?

8 Ḇena sneḇerun sya simarisen sfanam yoḇ Yesus i. (Mat. 19:13, 14; Luk. 7:37, 38) Snaro? Kwarapan, Yesus ima iḇese ro snonkaku Farisi. Manfarkin agama ansine sararersi ma sakna saswar ḇa. (Mat. 12:9-14) Mboi Yesus ima nya sneḇerun ma isawarwar. Farisi sya simarisen sisewar snonsnon ma smam sikaki syadi. Ḇape, Yesus ikofen ḇe manfamyan byansi fa sakfrur rarirya nawer. Fyarkor si fa sna sneḇerun ma suf farmyan snonkaku ḇesesya. (Mat. 23:2, 6-11) Snonkaku ḇeso Farisi sine sisouser snar simkak na sismai samamyai. (Yoh. 9:13, 22) Imbape, ḇefanam Yesus i sya sismai sneprei snar Yesus fyasnai sawarwar ma frur pyum ro rosai ifrur ma ikofen yoḇ si na.

9 Wakso Yesus nyan ḇyena kwar ke? Wafuken ro mankundaw: ’Smambir aya ḇe snonkaku ḇemyaren asuser ma ḇena sneḇerun ke? Yamarisen yafrur fararur ḇekasun na fa yuf farmyan ḇesesya ke? Yafrur pyum ḇe snonkaku ḇesesya ke?’

10. Moḇsa sḇaḇir rai fafisu sfararur kayam fnoḇek Yesus i?

10 Fyor fyararur kayam fnoḇek bati ḇyesi, Yesus ifrur fa simarisen ma skain kuker payamyum, ma imarisen fyarkor si. (Luk. 10:1, 19-21) Eḇedari manfamyan byansi simkak ḇa fa sḇuk fakfuken faro i. Imarisen kako ryoweruser rosai skarana. (Mat. 16:13-16) Yesus manfamyan ḇyesi sisur pyum, raris rokaker ḇero yaf siruḇ ker na. Siswarepen kaku rosai Yesus fyarkor na, ma sḇuk bon isoine sifrur fararur ḇepyum.

Fasna syowi ma wafrur ḇesesya simarisen sfanam au

Wafararur ma waryaḇ

Nwa sneḇerun ma wamyaren *

11. Fakfuken risai monda fandun fa kokarana?

11 Kona papoik fa koḇepoik snonkaku ḇesesya ke? Rarirya ido, kwara ro mankundaw: ’Moḇsa yafrur pyum ḇesesya ro moḇ fararur ma ro rum ayeja rai? Yafrur fa simarisen ma skain payamyum ke? Simkak ḇa fa sḇuk fakfuken ḇe aya ke? Ma yamarisen yaroweruser rosai skarana ke?’ Na komewer kakmnis snonkaku Farisi sya. Sima simarisen ḇa fyor ono sisya siḇe sifuken si, ma sḇuk samamyai faro snonkaku ḇena wos oser kuker si ḇa.​—Mrk. 3:1-6; Yoh. 9:29-34.

”RUR MKOḆESI NARI SISMA KANANON”

12-14. Rosai ḇefnai fa kosmai sneprei fyor kofrur fararur Yesus ḇyuk ḇe ko na?

12 Rosai ḇefnai fa nari kosmai sneprei fyor kofrur fararur Yesus ḇyuk ḇe ko na? Roi ḇefnai ya naisya nabor, mboi kawos roi ḇeḇeso monda.

13 Kona manfarkin ḇefrur pyum kaku. Yahwe ima Manfarkin Ḇekaki Syadi, mboi ifawi ikofen kasumasa ma irarmomen ḇa. Ḇyesyowi kaku fararur koḇena. (Ibr. 6:10) Ḇyuk kako samambraḇ fa koḇar kamnam koḇena. (2 Kor. 4:7; Gal. 6:5) Raja koḇedi Yesus i, fyasnai kwar ifrur pyum ḇesesya. (Yoh. 13:15) Ma penatua ḇefarkin konsya sisewar fa siso Yesus, ”Manfarandous Ḇeba” koḇedi. (Ibr. 13:20; 1 Ptr. 5:2) Rofyor penatua sya sfarkor ma smamwarek ko, sisewar fa sfasnai frur pyum, sisambraḇser, ma skadaunwarek ko.

14 Kona bati ḇefrur pyum kaku. Snonkaku ḇesesya sima sakna bati ḇefrur pyum kaku ma fararur ḇefandun kaku raris ko ḇa. Kwara roi ine kada: Kofararur kam kuker naek srar ḇena kenem ḇesren, mboi skara sipyum syadi ro ḇesesya ḇa. Sna ḇaḇekir nabore rariryano, skarem roi ono sifawi ḇa kako. Smam ḇesesya sisyadi ro si. Smam ko ḇe min ro fararur monda ḇa mboi koḇe bati sesya kako. Ma, siswar kaku ko inja kuker sne ḇesiper simarwarek ko!

15. Moḇsa koḇaḇir rai fyor kofrur fararur kosmai ya?

15 Kona fararur ḇepyum kaku. Kofarkor snonkaku sya napnapes ḇekur Yahwe I ma kofasnai bos ankarkar ro Ibiris i kako. (Yoh. 8:44) Ibiris ankarkar ḇyena nafnai fa snonkaku sya siḇoryae ma sismai nyan oḇa. Imnis raris, imbe ifrur si fa sikyar Allah ima ipok ḇyuk ampun faro sasar sena ḇa ma iswar si ḇa. Nanema ankarkar ḇeḇyeḇa kaku nafrur fa sisanekar. Fyor koramura ḇe Kristus ido, sasar ḇebor koḇena nari neḇepyos. Ma, Refo fyarkor ko Yahwe ima iswar kaku kokame. (Rm. 8:32, 38, 39) Komarisen kaku snar kofnoḇek snonkaku sya fa sikyar faro Yahwe, ma komam kankenem sena napyum syadi wer.

KOḆAR YESUS KAMNAM ḆYEDI INSAMA KOSMA SNEPREI PDEF

16. Rosai ḇeḇese ro fakamamar Yesus ḇyuk ḇe ko na kuker fakamamar ḇese fandun fa kofrur ya?

16 Fakamamar Yesus ḇyuk ḇe ko na naḇese ro fakamamar ḇese fandun fa kofrur ya. Imnis raris, fyor snonkaku ḇebor sfararur ro ras ya ḇesiper raposa, na simbrus ma sna marisen oḇa. Imbape, kofarmyan ḇe Yahwe ma Yesus ro ras ḇesiper raposa, kosmai marisen ma aski kaku. Imbude na kombrus rofyor kofararur ro ras ḇesiper, ma koḇesewar fa korama ro fananjur na. Ḇape, fyor fananjurya imnai na kosmai sneprei ma koryaḇ. Rarirya kako fyor kosewar fa kora koḇaryas ma kofarkor Refo ro mankunko. Barakas kosmaina naba syadi ro sasewar koḇena!

17. Rosai fandun fa kofawi ma koswarepen kaku ya?

17 Fandun fa kofawi samambraḇ koḇenaine nesyadadi ḇa. Inja, koswarepen kaku fa koḇuk pyum na. Imnis raris, kosasor ko ḇa ido, na koḇuk samambraḇ koḇena faro nana arasai na. Snon ḇena arasai nabor oso ifuken Yesus i ḇo doḇe, ”Rosai yafrur fa yaksma kankenem ḇemnai ḇa ya?” Snon ani isouser Taurat ya kwar. Ma ikako snon ḇefrur pyum dirya, snar Injil Markus fyasḇair Yesus ”myam yoḇi ma sneri iswari”. Yesus ḇyuk fararyor ḇe snon ani ḇo doḇe, ”Boḇ kayan ḇena, bukna faro kawasa ḇesaḇarar sya, . . . raimnai rwama waso aya.” Kakuya snon ani imbe dakḇe Yesus manfamyan ḇyedi, ḇape imewer snar ”kayan ḇyena nabor kaku”. (Mrk 10:17-22) Inja, pyampum fa ḇyar Yesus kamnam ḇyedi ma ḇye manfyan ’faro nana arasai’. (Mat. 6:24) Auso snon ani ido, rosai na wafrur ya?

18. Ro ras ḇe ras, rosai fandun fa kofrur ya, ma rosai ḇefnai ya?

18 Ro ras ḇe ras, fandun fa kokara rosai ḇefandun kaku ro kankenem koḇena. Rarirya kofawi mnis koḇuk pyum samambraḇ koḇena. Komam kada rosai naek ḇebabo snori Mark ikofen na: ”Ro taun ḇe taun kwar, yoḇerada kankenem ayenane nesyadadiḇa. Yakḇe perintis ḇae, mboi yakara ker pipi na ma yasewar fa yakenem pyum syadi. Yakmom rosai ḇefnai fa yasmai marisen noḇa. Mura, yamam mboi roi yakara kerna iso fandandun mankundaya ḇardi. Roi yaḇuk ḇe Yahwe anya iso roi ḇedawer ro oras ma samambraḇ ayena monda.” Mark fyadwer nyan kakara ma kankenem ḇyedi insama fyarmyan syadi ḇe Yahwe I. Mark doḇe, ”Fyorno ido yaḇeḇirḇar kaker faro pipi na, ḇape fafnoḇek ro Yahwe ma yaso Yesus nyan ḇepyum ḇyena, bisa yafarmyan pdef ḇe Yahwe.”

19. Rosai ḇefnai fandun fa kona mamam ḇemnis pdef?

19 Nari kosmai sneprei pdef fyor koḇar Yesus kamnam ḇyedi kuker kofrur roi rikyor anskoine. Ḇeponya, kona mamam ḇemnis pdef. Kofrur Yahwe fararur Ḇyena inja fandun fa kofrur imnis Yahwe nyan Ḇyena. Koma snonkaku ḇefararur monda siko, ma Yahwe iso Ḇena fararur ya. (Luk. 17:10) Kosewar kofrur kuker nyan koḇena ḇardi ido, na kosmai samswen snar kopampum Yesus kamnam ḇyedi. Sapi snoman ḇesambraḇ kako nari ḇyepar ma imor fyor ḇyesewar fa imbran ḇe nyan ḇyena ḇardi ma imewer iso snonkaku ḇekin i. Imbape, koso farkankin ro Yahwe ido, na kosambraḇ fa kofrur roi randakya kokara ḇe roi ḇesamswen na. Koswarepen, snonkaku osoḇaḇeri nari ḇepok fa ḇedwarek Yahwe marisen Ḇyena fa ndrarirya!​—Rm. 8:31; 1 Yoh. 4:4.

20. Rosai ḇedif kaku ko fa koḇar Yesus kamnam ḇyedi?

20 Ḇesuruya, kofararur kuker sne ḇenapes. Imbe koḇar Yesus kamnam ḇyedi snar komarisen kosandik Yahwe I. Ro abad randak, snonkaku ḇeso Yesus snar skara ma sisewar fandun mankunsi ḇardi, sismai aski ḇa ma simewer sḇar Yesus kamnam ḇyedi. (Yoh. 6:25-27, 51, 60, 66; Flp. 3:18, 19) Ḇape, ḇeso Yesus snar siswar kaku Allah ma min sesi, sḇar Yesus kamnam ḇyedi fyor sikenem kaker ro supswan, ma siwaf fafisu nari sfarmyan kayam fnoḇek Kristus ro nanki. Imnis si, na koryaḇ pdef fyor koḇar Yesus kamnam ḇyedi kuker sne ḇenapes.

21. Imnis ḇekofen ro Matius 6:31-33, na kokyar Yahwe nari ifrur rosai?

21 Ḇekyorya, wakyar pdef. Kokinfir kwar fa koḇar Yesus kamnam ḇyedi ido na kofararur marḇak mboi kofrur kuker marisen. Yesus ḇyuk swarapepen kako nari kosmai wayam. Ḇape, kokyar Yahwe nari ḇyuk samambraḇ ḇe ko fa komkuepen ro samswen na. Komkuepen pdef ido, nari kosambraḇ syadi. (Yak. 1:2-4) Kokyar kako nari Yahwe ḇyuk roi kofandun na, Yesus nari fyarkin ko, ma naek srar sya nari sisambraḇser ko. (Wasya Matius 6:31-33; Yoh. 10:14; 1 Tes. 5:11) Kuker fafnoḇek roi ḇebor annakam, na komkuepen pdef!

22. Rosai ḇefrur fa kokofen kasumasa kaku?

22 Ro ras Yesus ḇyuk pararei faro bin ḇeduf marḇak ani, bin ani ismai saneprei kaku. Ḇape, na ismai saneprei isof fyoro rofyor ḇye Yesus binfamyan ḇesoasuser ḇyedi. Kwara ido, ifrur roi ani ke? Kyinfir fa ḇyar Yesus kamnam ḇyedi ido, kwarapan barakas ismai ya isoine na fyarmyan fnoḇek Yesus ro nanki! Rosai ifrur kwar nakam fa iso Kristus namnis kuker barakas ismai anya ḇa. Kona saneraro fa kokenem ro nanki ḇaido supswan ine ke, na kokofen kasumasa kaku snar kosmai kwar Yesus fararyor ḇyena: ”Mkoramuma faro Aya”!

DOYA 13 Kristus Fyasnai Nyan ḇe Ko

^ par. 5 Yesus dor ko fa koramura ḇe I. Komarisen faro fararyor ḇyena ido rosai fandun fa kofrur ya? Fakfuken ine nari ḇyeḇekarem ro farkarkor ine. Farkarkor ine kako nari dawosḇair moḇsa kosmai sneprei fyor kofararur kayam fnoḇek Kristus i.

^ par. 60 SONIN: Yesus ḇyuk sneprei ḇe snonkaku ḇesesya roro nyan nabor.

^ par. 66 SONIN: Imnis raris Yesus i, manbesrar oso dakḇuk sneprei ḇe snonkaku ḇesesya roro nyan ḇebor.