Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

Kawos Mnis Famfabri Kuker Nyan Saswar ya

Kawos Mnis Famfabri Kuker Nyan Saswar ya

”Mkokenem kuker aski fandu min mkoḇesi.”​—MRK. 9:​50.

DOYA: 39, 77

1, 2. Famfabri rosai ro snonkaku sya ḇeḇefas ro syap Kejadian, ma rosai ḇefnai fa roi ine nefandun kaku ḇeko?

WAFAWI famfabri ro snonkaku sya ḇeḇefas ro Refoya ke? Ro fasal ḇeḇerandak monda ro syap Kejadian, kowasya kuker Kain myun Habel i (Kej. 4:​3-8); Lamekh myun snonkbor oso snar imbe myuni (Kej. 4:​23); Abraham manfarandows ḇyesi sifabriyaye kuker Lot manfarandows ḇyesi (Kej. 13:​5-7); Hagar kyara ikaki syadiburo Sara i, ma Sara imsor faro Abraham i (Kej. 16:​3-6); Ismael ḇyembroḇ snonkaku sya, ma sikako sḇembroḇ i.​—Kej. 16:12.

2 Rosai ḇefnai fa famfabri nane neḇefas ro Refo ya? Snaro bisa fa kofarkor ro contoh nane kuker snonkaku ḇemnis ḇa sya ḇesma roi ḇesamswen ḇeradine. Koine snonkaku ḇesasar si ko, inja rofyor kosma roi ḇesamswen ḇemnis radine ro kankenem koḇena, na kofarari contoh ḇepyum ḇero Refo ya ma kopampum contoh ḇepyumḇa. (Rm. 15:4) Ine na nafnoḇek ko fa kofarkor rariso kokain pyum kuker snonkaku ḇese sya.

3. Rosai nari kofarkor ro artikel ine?

3 Ro artikel ine, nari kofarkor rosai ḇefnai fandun fa kawos mnis famfabri ya, ma nyan rariso kofrurna rai. Nari kofarkor kako wos farkankin ḇeknam ro Refo ḇefnoḇek ko fa kofrur mnis roi ḇesamswen ya ma kofaduru ḇaḇebati koḇena kuker Yahwe I ma snonkaku ḇese sya napyum pdef.

ROSAI ḆEFNAI FANDUN FA KAWOS MNIS FAMFABRI YA

4. Kenem ḇerariso snonkaku sya sfasna ro dunya ine, ma rosai ḇeḇejadi ya?

4 Setan iso ḇefnai fa snonkaku sya sḇesisyeyae ma ssfamfabriyaye si. Rosai ḇefnai ya? Ro yaf Eden, Setan ikofen snonkaku syakam bisa ma fandun fa skinfir ro mankun si rosai ḇeḇye ma ḇeḇyeḇa, kuker farfnoḇek Allah I ḇa. (Kej. 3:​1-5) Ḇape rofyor komam ro dunya ine, na komam kenem ḇeradine nun roi ḇesamswen monda. Snonkaku ḇebor sya skara sna hak fa skinfir ro mankun si kuker roi ḇeḇye ma ḇeḇye ḇa. Simarares si, sfandun mankun si, ma sfamfabri si, ma sfandunḇa snar rosai sifrur ya nun samswen ḇe snonkaku ḇese sya. Kenem ḇeradirya iso ḇeḇefnai famfabri ya. Refoya ḇyuk swarapepen ḇeko snar komasasor fasawsaw ido, na kofamfabri ker kuker snonkaku ḇese sya ma nari kofrur sasar.​—Ams. 29:22.

5. Rariso Yesus fyarkor snonkaku sya fa sawos mnis famfabri ya?

5 Rofyor Yesus ḇyuk Faya ro Urek bon, fyarkor manfamyan ḇyesi fa sḇe man ḇeyun aski ma sefamfabri awer, ibasyadiwer rofyor ine nesamswen ḇesi. Imnis raris, ikofen ḇesi fa sifrur pyum, sḇeaski kuker snonkaku ḇese sya, sisawen masasor sena, fasaw fa sawos mnis famfabri ya, ma siswar ḇembroḇ si sya.​—Mat. 5:​5, 9, 22, 25, 44.

6, 7. (a) Rosai ḇefnai fandun fasaw fa kawos mnis famfabri ya? (b) Fakfuken rosai fandun fa kawasa Yahwe ḇyesi sifuken ro mankunsi?

6 Baboine, kosyom ḇe Yahwe I rofyor koḇenadi, koḇaryas, ma koso ro fananjur ya. Kokenem kuker askiḇa kuker naek srar koḇesi ido, nari Yahwe imarisen faro ḇaḇesamsyom koḇena ḇa. (Mrk. 11:​25) Insama koḇebati kuker Yahwe I, fandun fa koḇuk ampun faro snonkaku ḇefrur sasar maro konsya.​—Wasya Lukas 11:4; Efesus 4:​32.

7 Yahwe dor faro manfamyan ḇyesikam fa simarisen sḇuk ampun ma sna aski kuker snonkaku ḇese sya. Na kofuken ro mankun ko, ’Fasawdam fa yaḇuk ampun faro naek srar sya ke? Yakain pyum kuker si ke?’ Ḇaḇir fandun fa wamarisen buk ampun nabor wer ido, ḇenadi wor farfnoḇek ro Yahwe I. Kma koḇedi ro nanki nari ryower ma kyarem nadi ro snonkaku ḇena sne ḇerun.​—1 Yoh. 5:​14, 15.

NA ḆEFNDER SNE ḆEFAFAYAF ḆEDI KE?

8, 9. Rosai fandun fa kofrurya rofyor snonkaku sya sifrur fa kofafayaf?

8 Kokam snonkaku ḇesasar siko, inja na snonkaku sya sikofen ḇaido sifrur roi ḇefrur fa kofafayaf. (Pkh. 7:​20; Mat. 18:7) Rosai na wafrur ya? Na kosma farkarkor ḇepyum ro fawar ḇeuser ine: Inḇesrar oser isaser naek risuru ro sarawrow oso. Ḇape naek oso fyafayaf kuker nyan inḇesrar ani isaseri. Rofyor naek suine suyores ro mankunsu, naek ḇefafayaf ya isnurem kuker inḇesrar ani. Imbape, naek oso ḇese ḇyuk swarapepen ḇe i snar inḇesrar ani ḇyefarmyan ḇe Yahwe kuker sasoasuser ro swaf taun ri 40 kwar ro fafisu ḇesamswen ya. Ikyar inḇesrar ani ipok fa ifrur sne ḇyedi fyafayaf. Rosai naek ani kyarem ya? Ikofen, ”Roi wakofenna nkaku.” Kyinfir fa ḇyefnder rosai ḇeḇejadi kwar ya.

9 Farkarkor rosai kun ro fawar ine? Rofyor snonkaku oso ifrur fa kofafayaf, na kokinfir rosai nari kofrur ya. Snonkaku ḇena saswar nari imarisen ḇyuk ampun. (Wasya Amsal 10:12; 1 Petrus 4:8.) Rofyor ’koḇuk maf faro sasar ya’, iso roi ḇepyum kaku ro mamam Yahwe I. (Ams. 19:11; Pkh. 7:9) Inja ro fafisu ḇerama ya rofyor snonkaku oso ikofen ḇaido ifrur fa wafafayaf ido, wafuken ro mankundaw, ’Na yaḇefnder monda sne ḇefafayaf ayedine ke? Fandun fa yakara ker na ke?’

10. (a) Rosai inḇesrar oso ifrur ro randak ya ro­fyor sawos famfnom kuker i? (b) Mnuk ḇero Refo risai ḇefnoḇek i fa fyaduru ḇaḇeaski ya?

10 Rofyor snonkaku ḇese sya sikofen roi ḇeḇyeḇa kuker ko, imbude na samswen ḇeko fa koḇefnderna. Kwarapan rosai srar perintis oso kor ḇe Lusi ismana. Naek srar ḇeḇeso ro sidang sikofen roi ḇeḇyeḇa kuker fararur ma oras ḇyukna ro ḇaḇeḇaryas ya. Fyafayaf kaku ma dor farkankin ro naek srar ḇemas kwar ro sidang. Rosai bon ya? Ikofenḇadir snar sḇuk Refoya fa sifnoḇek i fa imnai nya kakara ḇemnisḇa kuker snonkaku ḇese sya ma kyara monda Yahwe marisen ḇyena. Isma sneprei rofyor iwasya Matius 6:​1-4. (Wasya.) Mnuk nane nḇuk swarapepen ḇe i snar ifrur Yahwe imarisen iso roi ḇefandun kaku. Inja ikinfir fa ḇyefnder wos ḇeḇyeḇa anna. Kirine, rofyor snonkaku ḇese sikofen roi ḇeḇyeḇa kuker fararmyan ḇyena, iryaḇ pdef snar ifawi ḇyensewar kaku kwar fa ifrur Yahwe imarisen.

ROFYOR SAMSWEN FA ḆEFNDER SNE ḆEFAFAYAF BEDI

11, 12. (a) Rosai fandun fa snonkaku Kristen oso ifrur ya rofyor srar ḇyedi ’imsor i’? (b) Rosai na kofarkor ro nyan Abraham ifrur mnis famfaḇri ya? (Mam sonin ḇerandak.)

11 ”Snar kokam kosasar ro roi nabor.” (Yak. 3:2) Imbude wafrur fa srar oso sne ḇyedi fyafayaf snar rosai wakofenna ḇaido wafrur ya. Rosai fandun fa wafrur ya? Yesus ikofen snar ”rofyor, wun farsarser ḇena ḇe rokef farsarser fa bukfarser, ḇape kwara smai naek ḇedi imsor au, rwir farsarser ḇena ro ḇarpon rokef farsarserya ma rwa bedasi ḇepon kuker naek bedi resari, raimnai insape kwaḇer ma buk farsarser ḇena.” (Mat. 5:​23, 24) Inja wawos ḇeri kuker naek ani. Rofyor wafrur rarirya, fainda ya iso insama bedasi ḇaido ḇeaski kuker i. Pok fa wawos famfabri ḇaido wadif i fa ikofen iso ḇefrur sasar ya. Kokenem kuker aski fnoḇek naek srar koḇesya ima roi ḇefandun kaku.

12 Refoya fyasna rariso manfamyan Allah ḇyesi bisa fa sfaduru ḇaḇeaski ya pdef rofyor sfamfaḇri yayesi. Imnis raris, Abraham ma fno ḇyedi Lot i suna rofanfan sibor, inja manfarandows suḇesya sfamfabri snaro moḇya iḇaḇa faro rofanfan suḇansya. Snaro Abraham syewar ḇaḇeaski ya, inja ḇyuk swaf ḇe Lot i fa kyinfir ḇepon moḇ ḇepyum ya. (Kej. 13:​1, 2, 5-9) Farkarkor ḇepyum kaku ḇeko! Abraham isma roiyoḇa ke snaro fyasna ḇaḇenaḇye ya? Aroḇa ḇeri. Fyoro ḇa, Yahwe ḇyeasas na ḇyuk ḇarakas ḇeba kaku ḇe Abraham i syadi buro randak ya. (Kej. 13:14-​17) Farkarkor rosai kosmana? Rofyor sifrur roi ḇesamswen ḇeko, nari Yahwe ḇyebarakas ko rofyor kofrur mnis famfabri ya kuker nyan saswar. [1]​—Mam fasfas ḇepupes.

13. Rosai pengawas oso ifrurya rofyor ryower wos ḇepyumḇa, ma farkarkor rosai kun ro contoh ine?

13 Kwarapan contoh ro baboine. Pengawas ḇebabo ro departemen kebaktian ḇyetelfon naek oso fa ifukeni bisa fa ifararur ro departemen ani. Naek ani ikofen roi ḇepyumḇa ḇeḇeso ma myun telfon ya snaro imsor kaker kuker pengawas ḇepon ya. Pengawas ḇebabo ani imsorḇa, ḇape pok fa ḇyefnderḇa roi ḇeḇejadi kwar ine. Swaf oras rioser ramnai, ḇyetelfon kaḇer naek ani fa ikofen insama susrow su. Minggu ḇerama ya, naek suine susrowsu ro Balai Karajan, ma suḇenadi ramnai suyawos ro fafisu oras oser. Naek ani fyawar rosai pengawas ḇepon ya ifrur kwar ya. Pengawas ḇebabo ine ryower mnis kaku ma fyasna mnuk ḇeḇeso ro Refo ḇefnoḇek su. Bon ya, naek suine susma aski ma sufararur kayam ro kebaktian. Naek ani ikofen kasumasa snar naek ani imarisen dawos pyum ma dawos myaren ḇe i.

FANDUN FA WAKOFENḆADIR ḆE PENATUA SYA KE?

14, 15. (a) Ro fafisu ḇesamswen risai ananun ḇero Matius 18:15-​17 nasrow fa koso mnis na? (b) Nyan rikyor risai Yesus ikofenḇadir na, ma rosai ḇeḇefainda kaku fa kofrurna?

14 Famfabri ḇeḇejadi rofandu snonkaku Kristen risuru ido, bisa ma fandun fa suyawos mnisna ro mankun su monda. Ḇape, fafisu oso ido napyan ḇa. Fafisu ḇeḇeso nari nefandun farfnoḇek ro snonkaku ḇese sya raris fasfas ḇero syap Matius 18:15-​17. (Wasya.) ”Sasar” Yesus dap ro dine inema famfabri ḇeba ro fandu snonkaku Kristen sya. Rariso na kofawina rai? Yesus ikofen rofyor snonkaku ḇefrur sasar imewer fa imbror rofyor sawos ḇe i kwar, sun saksi sya, ma sor naek ḇesma fakamamar kwar, nari sifruri mnis ”snonkaku ḇefawi Allah ḇa ḇaido imnis snon ḇeyor som”. Ro fafisu ine, knam ya iso ḇyenaek koḇedi werḇa. ”Sasar” ḇeḇeyap ro dine kyurḇe ḇaḇeankarkar ḇaido wos anonef, ḇape kyurfasna ḇa ḇe sasar raris sifrur farḇaḇuk famfnom, homoseks, ḇaḇemurtad, ḇaido samsyom amfyainir. Sasar ḇemnis radine penatua sya na ḇeyawosna.

Imbude fandun fa wawos kuker naek bedi ro swaf ḇeḇeso insama ḇeaski kuker i (Mam paragraf 15)

15 Ananun Yesus ḇyukna ine fainda ya iso ḇefasnaḇair ḇeko nyan fa kofnoḇek naek oso snar koswar i. (Mat. 18:12-​14) Rariso na koso pyum ananun nane? (1) Fandun fa kawos mnis kuker naek koḇedi ḇape kawos faro ḇese sya awer. Imbude fandun fa kawos kuker i ro swaf riḇeso. Ḇape rariso rofyor kokain pyum kuker i ḇaim? (2) Fandun fa kawos ḇe naek ani kuker snonkaku ḇese ḇefawi pyum fafisu ani ḇaido ḇemam roi ḇemnisḇa oso isya ke roḇa. Rofyor roi ḇesamswen ya namnis kwar, nari ”wasma kaḇer naek bani wer”. Ḇape rofyor wawos ro swaf riḇeso kwar ḇe naek ḇani boi imewer ido, insape fandun fa (3) wakofenḇadir ḇe penatua sya.

16. Rosai ḇefasnaḇair snar koso anun Yesus ḇyena iso nyan ḇepyum ma ḇesaswar ya?

16 Ro fafisu ḇesamswen nabor, fandunḇa fa koḇuk nyan rikyor ḇeḇefas ro syap Matius 18:15-​17. Ine nḇuk sneprei kaku. Rosai ḇefnai fa kokofen rarirya? Snaro ro fafisu ḇesamswen nabor, ḇefrur sasarya ikofenḇadir sasar ḇyena ma ifrur mnis roi ḇesamswen na, inja fandun fa komam i ḇe naek koḇedi pdef. Snonkaku ḇefafayaf ani imbude ḇarpur ya ḇyuk maf ḇe naek ani insama isma aski. Inja Yesus ananun ḇyedine nefasnaḇair fandunḇa fa kokofen fasaw ḇe penatua sya. Fandun fa kokofenḇadir roi ḇesamswen ine ḇe penatua sya rofyor koso kwar nyan ḇe oser ma suru ma bukti naisya ḇefasnabos kwar sasar ifrurna.

17. Barakas rosai nari kosmana rofyor ’kosewar ḇaḇeaski’ kuker snonkaku ḇese sya?

17 Snar koine snonkaku ḇesasar kaker, nari kofrur snonkaku sya fa sfafayaf ker. Manwawan Yakobus fyas, ”Snar kokam kosasar ro roi nabor; mansei ḇesasar ḇa kuker wos ḇyena, ikada snonkaku ḇenapes, ma nari fyara baken ḇesiper ḇyedi kako.” (Yak. 3:2) Infa kofrur mnis famfabri ya, fandun fa koḇensewar kaku fa ’kosewar ḇaḇeaski ma koyaw user na’. (Mz. 34:14) Rofyor kosewar pdef ḇaḇeaski kuker snonkaku ḇese sya, nari kosma ḇaḇebati ḇepyum kuker naek srar koḇesi, ma kofaduru ḇaḇeoser koḇena. (Mz. 133:​1-3) Ḇefandun kaku ya, nari koḇebati ḇefanam kaku ḇe Yahwe I, iso ”Allah ḇeḇeknam aski ya”. (Rm. 15:33) Nari kosma barakas nane rofyor kofrur mnis famfabri kuker nyan saswar ya.

^ [1] (paragraf 12) Snonkaku ḇefrur mnis famfabri kuker nyan ḇeaski siso Yakub kuker Esau i (Kej. 27:41-​45; 33:​1-​11); Yusuf kuker ḇedar ḇyesi (Kej. 45:​1-​15); ma Gideon i kuker snonkaku Efraim sya (Hak. 8:​1-3). Imbude na au kako waswarepen contoh ḇesena ro Refo.