Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

Mkofasnai Babenabye faro Snonkaku Bemandaman Sya

Mkofasnai Babenabye faro Snonkaku Bemandaman Sya

”Mkofanander awer mkoḇuk moḇ ḇeḇeryar faro snonkaku.”​—IBRANI 13:2.

DOYA: 124, 79

1, 2. (a) Roi ḇedwarek rosai snonkaku ḇemandaman sya sismai ro baboine? (Mam sonin ro randak artikel ine.) (b) Swarapepen rosai manwawan Paulus ḇyukna, ma fakfuken rosai nari kawos ya?

NASYADI ro taun ri 30 naiwara, Osei, rofyor ya ḇye Saksi Yahwe ḇaim, ibur rum ḇyedi ro Ghana fa ḇyarek ro Eropa. [1] (Mam fasfas ḇepupes.) Doḇe, ”Yababir snar snonkaku ḇebor sya sfandun aya ḇa. Iklim ḇyena kako nafrur fa yakandor kaku. Rofyor yasae ro bandara ma yasyuf ḇe ḇerandak kaku ro kankenem ayena, yakain yakanes.” Snar samswen ḇe Osei i fa fyarkor wos ro moḇ ya inja, fandun taun rioser syadi fa isrow fararur ḇepyum. Snar ḇyinkwanbur rum ḇyeja inja, myander faro kina ḇyesi ma ḇyabir demir monda.

2 Auso ḇero fafisu ḇeradine ido kwarapan nyan rariso wamarisen sifrur Au rai. Kakuḇae rofyor mam snonkaku ḇeswar Au sisaser Au ro Balai Karajan ido na ḇesyowi kaku si. Smam rarwas Au ḇa ro er ḇaido kif Bedi moḇ isnai raya. Kaku ya, Refo ikofen snar snonkaku Kristen ḇekaku sya sipok fa ’sfanander sḇuk moḇ ḇeḇeryar faro snonkaku’. (Ibrani 13:2) Inja, rwama kawos fakfuken ḇeuser ine: Rariso Yahwe myam snonkaku ḇemandaman sya rai? Fandun fa kofadwer mamam koḇena faro snonkaku ḇemandaman sya ke? Ma rariso kofnoḇek snonkaku oso ḇerama ro er ḇese insa imarisen ḇyarek pdef ro sidang koḇedi?

NYAN YAHWE MYAM SNONKAKU ḆEMANDAMAN SYA

3, 4. (a) Imnis ḇeḇefas ro Keluaran 23:9, rosai Allah imarisen ro snonkaku Israel sya fa sifrur ḇe snonkaku ḇemandaman sya? (b) Rosai ḇefnai ya?

3 Rofyor Yahwe ḇyuk mkei faro kawasa Ḇyesi ro ḇaḇewomen sena ro sup Masir ramnai, ḇyuk sasoser insa nfarkor si fa sfasnai ḇaḇenaḇye faro snonkaku ḇemandaman ḇeso kuker si. (Keluaran 12:38, 49; 22:21) Snar kankenem ro snonkaku ḇemandaman ima syamswen inja, Yahwe fyasnai sawarwar ḇesi. Raris, bisa fa siryur roḇean ḇe mom-mom ro afufya.​—Imamat 19:9, 10.

4 Yahwe iwan snonkaku Israel sya fa sesyowi snonkaku ḇemandaman sya monda ḇa, ḇape imarisen fa siswarepen muraḇe fafisu sḇe snonkaku ḇemandaman ani. (Wasya Keluaran 23:9.) Iba syadiwer rofyor sḇewomen ro sup Masir ya ḇaime, snonkaku Masir sya simarisen si ḇa snar siḇese ro si. (Kejadian 43:32; 46:34; Keluaran 1:11-14) Snonkaku Israel sismai samswen ḇe snonkaku ḇemandaman. Yahwe imarisen fa siswarepenna ma sifrurpyum snonkaku ḇemandaman ḇebarek rofandu si.​—Imamat 19:33, 34.

Yahwe fyasnai ḇaḇenaḇye faro snonkaku ḇemandaman sya

5. Rosai nari ḇefnoḇek ko fa kofasnai syowi faro snonkaku ḇemandaman sya raris Yahwe I?

5 Yahwe ifararwe ḇa. Inja fyor snonkaku ḇemandamam sya srama ro sidang koḇedi ido, koḇefnder awer snar Yahwe fyasnai kaker syowi faro si. (Ulangan 10:17-19; Maleakhi 3:5, 6) Wamnai ma kwarapan roi ḇedwarek ḇekur snonkaku ḇemandamam sya. Imnis ra, imbude sifawi mnis wos ḇebaboya ḇa ma sifrurpyum si ḇa. Iḇye kada koḇensewar kaku fa kofnoḇek si ma kofrurpyum si.​—1 Petrus 3:8.

FANDUN FA KOFADWER MAMAM KOḆENA FARO SNONKAKU ḆEMANDAMAN SYA KE?

6, 7. Rosai ḇefasnaḇair snar snonkaku Kristen Yahudi ro abad randak sya sfarkor fa sisawen mamam ḇesasar ya?

6 Snonkaku Kristen ro abad randak sya sfarkor fa sisawen mamam ḇesasar snonkaku Yahudi ḇebor sya sfasnaina. Ro Pentakosta 33 M, snonkaku Kristen Yahudi ḇero Yerusalem sya sfasnai frurpyum ma sawarwar sena faro snonkaku ḇeramaker er ḇese. (Farfyar 2:5, 44-47) Ine fyasnaḇair sifawi wos ”mkoḇuk moḇ ḇeḇeryar faro snonkaku”, iso, ”ḇaḇenaḇye faro snonkaku ḇemandaman”.

7 Imbape ro fafisu ya, roi oso ḇeḇejadi. Snonkaku Yahudi ḇeyawos wos Yunani sya sisnurem snar kabom sesya sifrurpyum siḇa. (Farfyar 6:1) Infa sifrur mnis roi ḇesamswen ine, manwawan sya skinfir snon rifik fa sra ma smam kaku insama sifrurpyum snonkaku syakam. Manwawan sya skinfir snon ḇena snonsnon Yunani sya, imbude insama kabom sya sne sena naprei.​—Farfyar 6:2-6.

8, 9. (a) Fakfuken risai ḇefnoḇek ko fa kofawi snar koisya kona kakara ḇesasar ke roḇa? (b) Rosai ḇefandun fa koswarepen na? (1 Petrus 1:22)

8 Kaku ya, budaya koḇena na nawyae kaku kokame. (Roma 12:2) Osower ido, imbude korower kako ro snonkaku ḇebarek fanam kuker ko, min fararur, ḇaido bati ro rumfarkor ḇekofen roi ḇeḇyeḇa kuker snonkaku ḇerama ro er ḇese, keret, ḇaido kif ḇyedi moḇ isnai raya. Koisya kona awyae ro kakara ḇeradirya ke? Ḇaido rofyor snonkaku oso fyar farfnak ko kuker er koramaya ido na moḇsa koḇerai?

9 Fafisu oso, manwawan Petrus nya kakara ḇesasar faro snonkaku ḇe Yahudi ḇa sya. Mboi ḇarpurya mura isawen kakara ḇeradine. (Farfyar 10:28, 34, 35; Galatia 2:11-14) Ko kako, rofyor komam mankunko mboi rya kona kakara ḇesasar kermkun ḇaido mananen faro sup mankun koḇena ido, fandun fa kosewar kaku kosawen na ḇeri. (Wasya 1 Petrus 1:22.) Rosai ḇefnoḇek ko fa kofrur roi ine? Fandun fa koswarepen snar ro sup risai koramaya, kokame snonkaku ḇenapesḇa siko, ma oseroḇaḇeri ro ko ḇesyus fa ḇesmai fasaspar ya. (Roma 3:9, 10, 21-24) Inja kona nyan ḇa fa kobo ko iso ḇepyum syadi ro snonkaku mansei siryakam! (1 Korintus 4:7) Iḇye kada koḇaḇir raris manwawan Paulus i. Ikofen ḇe min Kristen ḇyesya snar sima ’sḇe amber ma mandamanḇa’ mboi sima ”kina-kina ro Allah”. (Efesus 2:19) Kokame fandun fa kosewar kaku kosawen kakara ḇesasar sairiryakam insa koḇe snonkaku ḇeḇefrur babo.​—Kolose 3:10, 11.

NYAN KOFASNAI ḆAḆENAḆYE FARO SNONKAKU ḆEMANDAMAN SYA

10, 11. Rariso Boaz fyarari nyan Yahwe myam snonkaku ḇemandaman sya rai?

10 Boaz snon ḇesoasuser fyarari nyan Yahwe myam snonkaku ḇemandaman sya. Kofawina ro? Fyor Boaz rya fa myampan yaf ḇyena ro fafisu afufya, myamyoḇ Rut i, bin ḇemandaman ḇeramaker sup Moab. Fyararur marḇak fa ikif mor-mor ḇero snaw ḇesapi ro saprop na. Ro Sasoser Moses, Rut nya hak fa iryur mom-mom ro afufya. Ḇape, fyor Boaz ryower Rut dor ijin ḇepon fa iryur afuf ro yaf ḇyedi, iswar kaku i ma iwan i fa ikif kayam kuker snonkaku ḇesesya ḇekif afufya.​—Wasya Rut 2:5-7, 15, 16.

11 Rosai ḇeḇejadi wer nefasnaibos snar Boaz fyandun kaku Rut i ma samswen ḇyena ḇe snonkaku ḇemandaman. Dor i fa iryur kayam kuker raryur ro bin ḇebabo sya insama snon ḇefararur ro yaf sya sikyaren i ḇa. Boaz myam mnis kako fa nya roḇean ma war ḇemnis, raris manfararur ḇesesya ḇyesi. Boaz fyasnai syowi faro bin ḇemandaman ḇesabarar ine ma syambraḇser i.​—Rut 2:8-10, 13, 14.

12. Rosai bon ya snar kofasnai syowi faro snonkaku ḇemandaman sya?

12 Boaz fyasnai ḇaḇenaḇye faro Rut i snar iswar inbanyo ḇyedi, Naomi monda ḇa, ḇape snar Rut dakfarmyan ḇe Yahwe I ma syewar fadadiren ro I. Rofyor Boaz ifrurpyum i, fyarari kaku saswar soasuser ro Yahwe I. (Rut 2:12, 20; Amsal 19:17) Rarirya kako ro baboine, kuker kofrurpyum ido, na kofnoḇek ”snonkakusya kam” fa sfarkor napnapes ma smam snar Yahwe iswar kaku si.​—1 Timotius 2:3, 4.

Koisya kosaser kuker raryaḇ snonkaku ḇemandaman ḇerama ro Balai Karajan ke? (Mam paragraf 13, 14)

13, 14. (a) Ipyumya rosai ḇefnai fandun fa kosaser snonkaku ḇemandaman ḇerama ro Balai Karajan ya? (b) Rosai na ḇefnoḇek Au fa wamarisen wawos ḇe snonkaku ḇerama ro budaya ḇese?

13 Na kofasnai syowi faro snonkaku ḇemandaman sya kuker marisen kosaser si ro Balai Karajan. Fyorno ido, snonkaku ḇeramaker sup bondi sya simai ma skain ḇinkwanbur ḇesesya. Snar budaya ḇaido status sosial sena, imbude sḇaḇir se roi oḇa ḇardibur ro snonkaku ḇeramaker keret ḇaido er ḇesena. Inja ko iso ḇesaser ḇepon si ma kofasnai frurpyum ma saswar ḇeyankarkar ḇa faro si. Nwa aplikasi JW Language ro wos Bedi ido, na bisa nafnoḇek Au fa wafarkor rariso wawos aroo ro wos sena.​—Wasya Filipi 2:3, 4.

14 Imbude wamarisen mankenem ḇa fa wawos faro snonkaku ḇerama ro budaya ḇese. Infa wasawen kakara ḇeradine ido, fawarpan mankundaw ḇe i. Nari insape mam snar nwa roi nabor fa fawar ḇe i ḇardibur roi kwara ḇepon na. Waswarepen snar budaya oser-oser nya roi ḇepyum ma ḇepyumḇa ḇardi.

KOFRUR FA SNONKAKU SYAKAM SIMARISEN SḆAREK PDEF

15. Rosai nari ḇefnoḇek ko fa kofawi mnis snonkaku ḇesewar fa ikenem ro sup ḇebabo oso?

15 Insa wafnoḇek snonkaku ḇese fa simarisen sḇarek pdef ro sidang ido, fandun fa wafuken mankundaw, ’Rofyor aya iso ḇero sup bondi ido, moḇsa yamarisen snonkaku ḇesesya sifrur aya rai?’ (Matius 7:12) Ḇekaḇaḇaḇ faro snonkaku ḇesewar fa ikenem ro sup ḇebabo oso. Randak ya, imbude kofawi mnis ḇaim nyan kakara sena. Mboi moḇsa kankenem sena rai, ipyum syadi kosaser si ḇardibur kodif si fa sna kakara ma kankenem ḇemnis kuker budaya koḇena.​—Wasya Roma 15:7.

Ḇekaḇaḇaḇ faro snonkaku ḇesewar fa ikenem ro sup ḇebabo oso

16, 17. (a) Rosai bisa fa kofrur ya insama kofanam syadi kuker naek srar ḇerama ro budaya ḇese? (b) Farfnoḇek rosai monda na koḇuk ḇe snonkaku ḇeramaker sup bondi ro sidang koḇedi?

16 Rofyor koḇuk swaf fa kofarkor kuker sup ḇaido budaya ḇese ido, na napyan ḇeko fa komambir si. Ro nadi ro kina koḇedi, bisa fa kosewar nabor syadiwer kuker budaya ro naek srar ḇeramaker sup bondi ḇero sidang ḇaido moḇ koḇedi. Nyan ḇese fa kofanam kuker si iso, kor si fa sanan kayam ro rum koḇena. Yahwe ”ḇyas kedwai ya faro er-er ḇeso sya faro kakyar”, inja fandun fa kofarari I ma koḇas rum koḇena faro snonkaku ḇemandaman ”ḇesma kakyar oser” kuker ko.​—Farfyar 14:27; Galatia 6:10; Ayub 31:32.

Koisya kofasnai saswar faro snonkaku ḇebabo ḇeramaker sup ḇesena ke? (See Mam paragraf 16, 17)

17 Rofyor koḇuk oras koḇena kuker kina oso ḇeramaker sup bondi ido, nari nafnoḇek ko fa kofawi mnis ma koḇesyowi sasewar sena fa sikenem pyum kuker budaya koḇena. Raris komam sisya sfandun farfnoḇek fa sfarkor wos ḇebabo. Bisa fa kofasnaḇair ḇesi nyan fa sisrow rum ḇepyum ḇaido fararur oso. Farfnoḇek ḇeradirya na nun fainda ḇeba kaku faro naek srar koḇesya.​—Amsal 3:27.

18. Rariso snonkaku ḇeramaker sup bondi sya bisa fa sisofarari Rut farari ḇyena?

18 Kakuḇae, snonkaku ḇeramaker sup bondi sya, nari simarisen sisewar fa sikenem pyum ro sup ḇebabo. Rut ḇyuk farari ḇepyum kuker roi ine. Ḇeoser ya, fyasnai syowi faro rari ḇero sup ḇebaboya kuker dor ijin fa ikif mom-mom ro afufya. (Rut 2:7) Kyara ḇaḇeri snar hak ḇyedi fa ikif mom-mom ro afufya ḇaido ḇyabir snar snonkaku ḇesesya fandun fa sifnoḇek i. Ḇesuru ya, fasaw fa ikofen kasumasa faro snonkaku ḇesesya snar ḇaḇenaḇye sena. (Rut 2:13) Snonkaku ḇeramaker sup bondi sya sfasnai rari ḇeradine ido, nari naek srar sesi ma snonkaku ḇero moḇ ya simarisen sesyowi syadi si.

19. Rosai ḇefnai fa kofrurpyum snonkaku ḇemandaman sya insama simarisen sḇarek pdef kuker ko?

19 Komarisen kaku snar Yahwe fyasnai saswar ḇenaḇye ma ḇyuk swaf faro snonkaku syakam fa srower ankankinem ḇeḇye ya. Ro sup mankun sena, imbude snonkaku ḇeḇeso sna swaf ḇaim fa sfarkor Refo ḇaido sraḇe fananjur kuker Yahwe kawasa Ḇyesi. Ḇape kirine sna swaf fa sisrow kuker ko, inja fandun fa kofnoḇek si insama sḇaḇir awer rya sḇe snonkaku ḇemandaman. Imbude kona kumpan nabor ḇa ḇaido kosambraḇ ḇa fa koḇuk farfnoḇek kuker arasai koḇena, ḇape rofyor kofrur roi ḇepyum faro snonkaku ḇemandaman sya, ima kofarari Yahwe saswar Ḇyedi faro si. Snar koḇe snonkaku ’ḇeso asuser Allah’ inja, mkorama kofrur roi ḇepyum syadi fa kosaser snonkaku ḇemandaman ḇero ris koḇedi sya!​—Efesus 5:1, 2.

^ [1] (paragraf 1) Snonsnon ya neḇefadwer kwar.