Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

TANAJ 2

Ri Biblia rikʼin ri Dios petenäq wi

Ri Biblia rikʼin ri Dios petenäq wi
  • ¿Achike nbʼanon chi ri Biblia man junan ta kikʼin ri más wuj?

  • ¿Achike rubʼeyal yojrutoʼ ri Biblia richin nqapabʼaʼ qiʼ chi kiwäch ri kʼayewal?

  • ¿Achike ruma ütz nqakuqubʼaʼ qakʼuʼx chi kij ri profecías ri nubʼij ri Biblia?

1, 2. ¿Achike ruma nqabʼij chi ri Biblia jun nimaläj sipanïk?

¿NOQA pa ajolom ri sipanïk kan janila xqa chawäch xuyaʼ jun utziläj winäq chawe? Toq xatzʼët, xakikot na wi chi rij. Ruma rikʼin riʼ rijaʼ xubʼij chawe chi yarajoʼ. Chuqaʼ xamatyoxij na wi chi re.

2 Ke riʼ chuqaʼ ri Biblia, reʼ jun nimaläj rusipanïk ri Dios, ruma riʼ kʼo chi nqamatyoxij. Chupam ri Biblia e kʼo tzijonem ri man yeqïl ta chupam jun chik wuj. Achiʼel toq xbʼan ri kaj, ri chʼumilaʼ, ri Ruwachʼulew chuqaʼ toq xebʼan ri nabʼey taq winäq. Ri Biblia nuyaʼ chuqaʼ naʼoj ri yojrutoʼ richin nqapabʼaʼ qiʼ chi kiwäch ri kʼayewal. Chuqaʼ nubʼij achike xtubʼän ri Dios richin xtukʼäm pe jun utziläj kʼaslem chi Ruwachʼulew. ¡Ri Biblia jun nimaläj sipanïk!

3. ¿Achike ruma ri Jehová xuyaʼ pe ri Biblia chi qe?

3 Ri Biblia nukʼüt achike runaʼoj ri Jehová, ri xyaʼon pe re sipanïk reʼ. Rijaʼ nrajoʼ nqetamaj ruwäch ruma riʼ xuyaʼ pe chi qe. Ri Biblia yojrutoʼ richin yojkʼojeʼ más chunaqaj ri Dios.

4. ¿Achike ruma ri Biblia majun achoj rikʼin ta junumatäl wi?

4 We rat kʼo jun Biblia awikʼin, man xa xe ta rat, re wuj reʼ kʼïy achoj kikʼin kʼo wi. Ronojel o xa jun tanaj chi re ri Biblia kʼïy chʼabʼäl elesan wi, más 2.600 chʼabʼäl. Ruma riʼ ronojel Ruwachʼulew, xa jujun ok winäq ri man kʼo ta kikʼin. Ronojel semana más jun millón njach el chi re re wuj reʼ. Pa mil chi millón ri biblias elesan wi o jun peraj chi re ri Biblia. Ruma riʼ re wuj reʼ majun achoj rikʼin ta junumatäl wi.

Ri «Traducción del Nuevo Mundo de las Santas Escrituras» pa kʼïy chʼabʼäl elenäq wi

5. ¿Achike nel chi tzij chi ja ri Dios xbʼanon ri Biblia?

5 Ri Biblia «ja ri Dios ri xbʼanon chi xtzʼibʼatäj kan» (tasikʼij 2 Timoteo 3:16). ¿Achike nel chi tzij reʼ? Ri Biblia nqʼalajrisan toq nubʼij: «Ruma kan ja ri loqʼoläj espíritu ri xbʼin chi ke [ri achiʼaʼ] ri kʼo chi xkibʼij ojer kan» (2 Pedro 1:21). Reʼ achiʼel toq jun tataʼaj nukʼutuj utzil chi re jun rukʼajol chi tutzʼibʼaj jun wuj chuwäch. Ri xtutzʼibʼaj ri kʼajol, ja ri xtbʼïx apo chi re, ruma riʼ ri wuj xtbʼïx chi richin ri tataʼaj man richin ta ri kʼajol. Ke riʼ chuqaʼ ri Biblia, ri naʼoj e kʼo chupam richin ri Dios y man kichin ta ri tzʼibʼanelaʼ. Ruma riʼ ronojel ri Biblia «ruchʼabʼäl [...] ri Dios» (1 Tesalonicenses 2:13).

JUN WUJ QITZIJ RI NUBʼIJ CHUQAʼ MAN NUJÄL TA RI RUTZIJ

6, 7. ¿Achike rubʼeyal nqʼalajin chi kiximon kiʼ ri naʼoj chupam ri Biblia?

6 Ri Biblia jun 1.600 junaʼ xukʼwaj rutzʼibʼaxik. Ri achiʼaʼ xetzʼibʼan xekʼojeʼ pa jalajöj taq junaʼ, chuqaʼ jalajöj taq samaj xekibʼän. E kʼo wi tikonelaʼ, yuqʼunelaʼ, chapöy (tzʼamöy) taq kär, profetas, jueces chuqaʼ qʼatöy taq tzij. Ri Lucas, ri xtzʼibʼan jun chi ke ri Evangelios, aqʼomanel wi. Stapeʼ man junan ta kisamaj ri tzʼibʼanelaʼ, ronojel ri wuj e kʼo chupam ri Biblia junan ri naʼoj nkiyaʼ. *

7 Ri nabʼey wuj chupam ri Biblia nutzijoj achike rubʼeyal xtikïr pe ri kʼayewal pa kiwiʼ ri winäq; ja kʼa ri rukʼisibʼäl, nubʼij chi ri Ruwachʼulew xtkotzʼijäx ruwäch. Ronojel ri Biblia pa mil junaʼ kikʼaslem ri winäq nutzijoj. Chuqaʼ ronojel ri nubʼij ruximon riʼ rikʼin ri nrajoʼ ri Dios. Ri kiximon kiʼ ri naʼoj chupam ri Biblia, jun nimaläj samaj achiʼel ri najowatäj chi rij ri Dios.

8. Keʼasikʼij tzʼetbʼäl chi ri nubʼij ri Biblia ri qitzij elenäq.

8 Ri nubʼij ri Biblia qitzij elenäq. Kʼïy chi ke ri kʼa riʼ yeʼetamatäj wakami, ri Biblia ojer chik riʼ rubʼin pe. Achiʼel chupam ri wuj Levítico, e kʼo pixaʼ ri xeyaʼöx pa kiwiʼ ri israelitas ri nkibʼij achike rubʼanik man nakʼäm ta jun yabʼil chuqaʼ rubʼanik nachʼajchʼojrisaj awiʼ. Re pixaʼ reʼ man xeʼetamatäj ta pa taq tinamït chi kinaqaj ri israelitas. Chuqaʼ toq majun wi etaman ta achike rubʼanik ri Ruwachʼulew, ri winäq jujun wi kinaʼoj chi rij. Ri Biblia ojer riʼ rubʼin pe chi setesïk (Isaías 40:22TNM). Chuqaʼ rubʼin pe chi choj «pa kaqʼiqʼ» kʼo wi (Job 26:7). Qitzij na wi, ri Biblia man nukusäx ta pa taq tijobʼäl, ja kʼa toq nchʼon chi rij ri kʼaslem chuqaʼ ri Ruwachʼulew qitzij ri nubʼij. ¿Man ja ta reʼ najowatäj chi rij jun wuj petenäq rikʼin ri Dios?

9. a) ¿Achike rubʼeyal nqʼalajin chi ri Biblia qitzij ri nubʼij? b) ¿Achike ruma majun achike ta xkewaj ri xetzʼibʼan ri Biblia?

9 Chuqaʼ ri Biblia qitzij nubʼij toq yerutzijoj ri achike e bʼanatajnäq pe. Nubʼij ri xbʼanatäj, rubʼiʼ ri winäq xbʼanon, chuqaʼ nubʼij kibʼiʼ ri ojer taq rachʼalal. * Kʼïy wuj man e ke riʼ ta, ruma ri tzʼibʼanelaʼ man xkibʼij ta toq xchʼakatäj ri kitinamit, ja kʼa ri xetzʼibʼan ri Biblia majun achike ta xkewaj. Rijeʼ xekitzʼibʼaj ri kimak xekibʼän chuqaʼ ri xkibʼän ri kiwinaq. Achiʼel ri Moisés, xutzʼibʼaj kan chupam ri wuj Números chi xyaʼöx kʼayewal pa ruwiʼ ruma xubʼän jun rumak (Números 20:2-12). Riʼ man nbʼanatäj ta kikʼin ri más tzʼibʼanelaʼ, kan xa xe ri xetzʼibʼan ri Biblia xebʼanon. Ruma ri Biblia rikʼin ri Dios petenäq wi, ri tzʼibʼanelaʼ ronojel xekitzʼibʼaj kan.

JUN WUJ YAʼÖL NAʼOJ

10. ¿Achike ruma ri naʼoj yeruyaʼ ri Biblia yojtikïr yeqabʼän pa qakʼaslem?

10 Ruma ri Biblia Ruchʼabʼäl ri Dios, «ütz nukusäx richin tijonïk, [...] richin nqʼalajrisäx chi re jun chik chi tujalaʼ rukʼaslem, chuqaʼ richin nbʼïx achike rubʼanik jun kʼaslem choj» (2 Timoteo 3:16). Ri naʼoj yeruyaʼ ri Biblia yojtikïr yeqabʼän pa qakʼaslem. Toq nasikʼij, jebʼël nqʼalajin chi ri xbʼanon retaman achike ri nkʼatzin pa kikʼaslem ri winäq. Re wuj reʼ kan ke riʼ wi ruma ja ri Jehová xbʼanon, ri Dios ri xyaʼon qakʼaslem. Rijaʼ jebʼël nqʼax chuwäch ri kʼo pa qanima chuqaʼ ri nqanaʼ, más chi qawäch röj. Rijaʼ retaman chuqaʼ achike rubʼanik nqïl kikotem, chuqaʼ achike bʼanobʼäl man ütz ta yeqabʼän.

11, 12. a) ¿Achoj chi rij xchʼon ri Jesús toq xuyaʼ ri tzijonem pa jun juyuʼ? b) ¿Achoj chi rij chik más nchʼon ri Biblia, chuqaʼ achike ruma ri naʼoj nuyaʼ nukʼäm pe utzil pa qawiʼ?

11 Jun tzʼetbʼäl chi rij reʼ ja ri xubʼij ri Jesús chupam ri rutzijonem xuyaʼ pa jun juyuʼ. Reʼ nqïl pa Mateo capítulo 5 kʼa 7. Ri Jesús kʼïy achoj chi rij xchʼon wi. Xukʼüt achike rubʼanik nawïl kikotem, nasöl jun kʼayewal, yachʼon rikʼin ri Dios chuqaʼ achike rubʼanik nqatzʼët ri bʼeyomäl. Ri pixabʼanïk xuyaʼ ri Jesús kʼa kʼo na rejqalem pa qakʼaslem wakami.

12 Kʼïy chi ke ri naʼoj nuyaʼ ri Biblia nchʼon chi rij ri samaj, ri rubʼeyal nakʼwaj awiʼ pa awachoch chuqaʼ kikʼin ri más winäq. Ri naʼoj nuyaʼ ri Biblia yojrutoʼ stapeʼ jujun wi qatinamit, qajunaʼ chuqaʼ qakʼayewal. Ruma riʼ kan nuxïm riʼ rikʼin ri nubʼij ri profeta Isaías: «Ja rïn Jehová ri ninkʼüt chiwäch ri más jebʼël chiwe rïx, y rïn yikʼutun ri utziläj bʼey» (Isaías 48:17).

JUN WUJ RI KʼO PROFECÍAS CHUPAM

Ri Isaías xubʼij chi xtitzaq ri Babilonia

13. ¿Achike profecía xubʼij ri Jehová chi xtbʼanatäj chi rij ri Babilonia?

13 Ri Biblia kʼïy profecías kʼo chupam y kʼïy chi ke riʼ xebʼanatäj yan. Jun tzʼetbʼäl. Ri Jehová xubʼän chi ri Isaías, jun profeta ojer kan, xubʼij chi ri Babilonia xtchup ruwäch (Isaías 13:19; 14:22, 23). Chuqaʼ man xa xe ta xubʼij chi xtchup ruwäch chuqaʼ xubʼij achike rubʼanik xtmajtäj kan. Ri winäq xkeyakatäj pe chi rij xtkiqʼobʼisaj ri raqän yaʼ nqʼax chupam ri tinamït; ke riʼ man kʼayew ta xkeʼok apo. Ri Dios xubʼij chuqaʼ chi ja ri Ciro, jun qʼatöy tzij, xtmajon kan ri Babilonia (tasikʼij Isaías 44:27-45:2).

14, 15. ¿Achike rubʼeyal xbʼanatäj ri xutzʼibʼaj kan ri Isaías chi rij ri Babilonia?

14 Jun 200 junaʼ tubʼij ri Isaías riʼ, xbʼanatäj ri profecía. Ri 5 de octubre chi re ri junaʼ 539 toq majani tpe ri Jesús chi Ruwachʼulew, jun molaj soldados xekʼojeʼ kan chunaqaj ri Babilonia. ¿Achike wi ri ukʼwayon kibʼey? Jun qʼatöy tzij rubʼiʼ Ciro. Ri rubʼanik kibʼanon el chi re ronojel, kan richin wi xtbʼanatäj ri profecía. Chuqaʼ rubʼin pe chi man kʼayew ta xkeʼok apo pa Babilonia, ¿kan qitzij chi ke riʼ xbʼanatäj?

15 Ri aj Babilonia e kʼo wi pa jun nimaqʼij ri aqʼaʼ 5 de octubre. Rijeʼ kikuqubʼan kikʼuʼx chi majun achike ta ntikïr nok apo kikʼin ruma ri tzʼaq surin chi rij ri tinamït. Man xkinabʼej ta, ri Ciro xujäl rubʼey ri raqän yaʼ nqʼax pa Babilonia, ri yaʼ xqʼöbʼ qa. Ke riʼ ru-soldados ri Ciro, xebʼe apo ri pa raqän yaʼ y xeʼapon rikʼin ri tzʼaq. Ja kʼa, ¿achike xkibʼän richin xeʼok apo pa tinamït? ¡Ri babilonios kijaqon kan ruchiʼ ri kitinamit!

16. a) Achiʼel xubʼij ri Isaías, ¿achike xtubʼän ri Babilonia? b) Ri Isaías xubʼij chi ri Babilonia majun chik winäq ta xkekʼojeʼ chuwäch, ¿achike rubʼanik bʼanatajnäq riʼ?

16 Ri Jehová xubʼij chi xtapon ri qʼij chi majun chik winäq ta xkekʼojeʼ pa Babilonia nixta ri yuqʼunelaʼ nkiyaʼ kan kikarneʼl chi riʼ (Isaías 13:20). ¿Kan qitzij xbʼanatäj ri xubʼij pe ri Biblia chi rij ri Babilonia? Jaʼ, qitzij xbʼanatäj. Jun 80 kilómetros chi re ri Bagdad, jun tinamït pa Irak, nawïl ri ojer Babilonia tolan kan. Majun winäq ta e kʼo chuwäch. Reʼ nuyaʼ retal chi kan xbʼanatäj wi ri xubʼij ri Jehová chi re ri Isaías chi tutzʼibʼaj: «Xkenwelesaj el konojel, achiʼel nubʼän jun winäq toq numës rupam ri rachoch» (Isaías 14:22, 23). *

Ri Babilonia wakami

17. ¿Achike ruma nukuqubʼaʼ qakʼuʼx chi qitzij elenäq ri rubʼin pe ri Biblia?

17 Toq nqatzʼët chi qitzij nbʼanatäj ri rubʼin pe ri Biblia nuyaʼ más qakuqubʼabʼäl kʼuʼx. We ojer kan xbʼanatäj ronojel ri rubʼin pe ri Jehová, kan xtbʼanatäj wi chuqaʼ ri rubʼin pe chi rij ri Ruwachʼulew: xtkotzʼijäx ruwäch (tasikʼij Números 23:19). Ruma riʼ «qoyobʼen kʼa ri utziläj kʼaslem ri majun bʼey xtkʼis. Y ja kʼaslem riʼ ri sujun ruma ri Dios ojer kan [...]. Y kan nuyaʼ wi, ruma ri Dios kan nubʼän wi ri rubʼin» (Tito 1:2). *

RI RUCHʼABʼÄL RI DIOS KʼÄS

18. ¿Achike xubʼij ri apóstol Pablo chi rij ri «ruchʼabʼäl ri Dios»?

18 Rikʼin ri xqetamaj qa chupam re tanaj reʼ nqʼalajin chi qawäch chi ri Biblia man junan ta kikʼin ri más wuj. Ri nimaläj ruqʼij ri Biblia man xa xe ta ruma utziläj taq naʼoj yeruyaʼ, ri qitzij yeʼel ri rubʼin pe y xa jun naʼoj kikʼwan ronojel wuj e kʼo chupam. Kʼo más ruma chi nimaläj ruqʼij. Ri apóstol Pablo xubʼij: «Ri ruchʼabʼäl ri Dios kan kʼo wi rukʼaslem, y kʼo samaj nubʼän. Kan más rey ke chuwäch ronojel espada ri kʼo kaʼiʼ rey. Ruma ri chʼabʼäl riʼ ntikïr napon kʼa pa taq qanima, y nuqʼalajrisaj pe ri nqachʼöbʼ y ri rayibʼäl, y napon kʼa chupam ri bʼaq y ri akuchi e tunül wi» (Hebreos 4:12).

19, 20. a) ¿Achike rubʼeyal yojrutoʼ ri Biblia richin nqatzʼët qa ri qakʼaslem? b) ¿Achike rubʼanik nqakʼüt chi nqamatyoxij ri Biblia, ri nimaläj sipanïk ri Dios?

19 Ri Ruchʼabʼäl ri Dios ntikïr nujäl ri qakʼaslem. Yojrutoʼ richin nqatzʼët achike najin nqabʼän pa qakʼaslem. Ruma man xa xe ta nqabʼij chi nqajoʼ ri Dios. Xtqʼalajin achike qas kʼo pa qanima we nqasamajij o manäq ri nubʼij ri Biblia.

20 Ri Biblia kan rikʼin wi ri Dios petenäq wi. Ruma riʼ nkʼatzin nqasikʼij, nqatijoj qiʼ chi rij y nqayäk pa qanima. Xa xe ke riʼ nqakʼüt chi nqamatyoxij ri nimaläj rusipanïk ri Dios. Chuqaʼ xtqʼax chi qawäch achike ruma nkʼatzin nbʼanatäj ri nrajoʼ ri Dios pa kiwiʼ ri winäq. Chupam ri jun chik tanaj xtqetamaj achike nrajoʼ ri Dios chuqaʼ achike rubʼeyal xtbʼanatäj riʼ.

^ parr. 6 E kʼo yebʼin chi ri naʼoj nawïl chupam jun texto nujäl toq natzʼët chupam ri más textos. Ri naʼoj riʼ man qitzij ta. Tasikʼij ri tanaj 7 chi re ri wuj La Biblia... ¿la Palabra de Dios, o palabra del hombre?, ri kibʼanon ruqʼalajrisanelaʼ ri Jehová.

^ parr. 9 Jun tzʼetbʼäl chi rij reʼ ja ri nubʼij ri Lucas 3:23-38. Chi riʼ nutzijoj kibʼiʼ konojel ri winäq achoj chi kij petenäq ri Jesús.

^ parr. 16 Chupam ri wuj: Un libro para todo el mundo, ruxaq 27-29, yeʼawïl más profecías ri rubʼin pe ri Biblia. Reʼ jun wuj kibʼanon ri ruqʼalajrisanelaʼ ri Jehová.

^ parr. 17 Ri rutzaqik ri Babilonia xa xe jun tzʼetbʼäl chi ri profecías e kʼo chupam ri Biblia kan yebʼanatäj wi. Más tzʼetbʼäl chi rij reʼ ja ri rutzaqik ri tinamït Tiro chuqaʼ Nínive (Ezequiel 26:1-5; Sofonías 2:13-15). Chuqaʼ ri profeta Daniel xubʼij achike tinamït xkepaʼeʼ pe toq xtitzaq ri Babilonia, xkepaʼeʼ pe ri Medopersia chuqaʼ ri Grecia (Daniel 8:5-7, 20-22). Chupam ri tzijonem «Jesucristo, ri Mesías bʼin pe», nutzijoj achike rubʼanik xbʼanatäj ri rubʼin pe ri Biblia chi rij ri Jesucristo.