Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

TANAJ 7

Ri Dios qitzij xkerukʼasoj ri kaminaqiʼ

Ri Dios qitzij xkerukʼasoj ri kaminaqiʼ
  • ¿Achike ruma qitzij chi qawäch chi xkekʼastäj ri kaminaqiʼ?

  • ¿Qitzij nrajoʼ ri Jehová yerukʼasoj ri kaminaqiʼ?

  • ¿Achike winäq ri xkekʼastäj chik?

1-3. ¿Achike oqotayon qichin qonojel, chuqaʼ achike nubʼij ri Biblia chi rij reʼ?

¿ACHIKE kami nabʼij we at oqotan ta ruma jun mamaʼ itzel chiköp, ri man xa bʼaʼ ta ruchuqʼaʼ chuqaʼ ranin? We xkabʼerilaʼ, kan xkarukamisaj wi, ruma atzʼeton chik chi e kʼïy winäq e rukamisan. Stapeʼ axikʼon awiʼ chi re ri anin, natzʼët chi yabʼerilaʼ yan. Nanaʼ chi majun chik yatikïr ta naköl awiʼ chuwäch. Ja kʼa toq yamani chik ri awanima, ja riʼ toq natzʼët xapon jun winäq chi akolik. Rijaʼ kʼo más ruchuqʼaʼ chuwäch ri chiköp chuqaʼ nrajoʼ yarutoʼ. Toq natzʼët riʼ, ¡kan nukuqubʼaʼ na wi akʼuʼx!

2 Qitzij, rat achiʼel ta at oqotan ruma jun itzel chiköp. Ja kʼa man xa xe ta rat, qonojel oj oqotan. Achiʼel xqetamaj chupam ri jun kan tanaj, ri Biblia nubʼij chi ri kamïk ja riʼ ri oqotayon qichin. Majun winäq ntikïr nuköl riʼ chuwäch, chuqaʼ majun achike ta ntikïr nelesan el. Kʼïy chi qe röj qatzʼeton achike rubʼanik rumajon kikʼaslem ri qachʼalal. Qitzij, ri kamïk kan kʼo wi ruchuqʼaʼ pa qawiʼ, ja kʼa qetaman chi ri Jehová kʼo más ruchuqʼaʼ chuwäch. Rijaʼ ri Qakolonel y rukʼutun chik chi ntikïr pa ruqʼaʼ ri kamïk chuqaʼ rubʼin chi xtuchüp ruwäch. Ri Biblia nubʼij chi ri «rukʼisibʼäl ri xtchʼakatäj, ja ri kamïk» (1 Corintios 15:26). ¡Riʼ jun utziläj rutzijol!

3 Röj kan qanaʼon na wi ri qʼaxomal nuyaʼ ri kamïk, ruma riʼ nukuqubʼaʼ qakʼuʼx nqetamaj chi ri Jehová xkerukʼasoj ri kaminaqiʼ (Isaías 26:19). Rijaʼ xtbʼanon chi xtkʼojeʼ chik kikʼaslem; ja riʼ nukuqubʼan qakʼuʼx toq nkäm jun winäq.

TOQ NKÄM JUN QACHʼALAL

4. a) ¿Achike nunaʼ ri Jehová toq nkäm jun winäq, chuqaʼ achike ruma qetaman reʼ? b) ¿Achoj kikʼin ütz xukʼwaj riʼ ri Jesús?

4 ¿Kʼo jun awachʼalal rat kaminäq el o jun winäq ri janila nawajoʼ? Ri qʼaxomal chuqaʼ ri bʼis nuyaʼ pa awanima, nanaʼ chi achiʼel ta man naköchʼ ta. Ja riʼ toq más nkʼatzin chi ri Ruchʼabʼäl ri Dios nukuqubʼaʼ qakʼuʼx (tasikʼij 2 Corintios 1:3, 4). Rikʼin ri Biblia yojtikïr nqetamaj achike nunaʼ ri Jehová chuqaʼ ri Jesús toq nkäm jun winäq. Nubʼij ri qʼaxomal xunaʼ ri Jesús toq xkäm ri Lázaro. Chuqaʼ qetaman chi ri achike nunaʼ ri Jesús chi kij ri winäq, ja riʼ chuqaʼ nunaʼ ri Jehová (Juan 14:9). Toq ri Jesús nbʼe wi pa Jerusalén nqʼax rikʼin ri Lázaro chuqaʼ ri kaʼiʼ ranaʼ: María chuqaʼ Marta. Rijeʼ kʼo wi kachoch pa Betania, jun tinamït chunaqaj ri Jerusalén. Ri Jesús ütz xukʼwaj riʼ kikʼin re winäq reʼ. Ri Biblia nubʼij: «Ri Jesús kan janila kʼa nrajoʼ ri Marta, chuqaʼ ri María y ri Lázaro» (Juan 11:5). Jun qʼij, ri Lázaro xkäm; achiʼel xqetamaj chupam ri tanaj 6.

5, 6. a) ¿Achike xubʼän ri Jesús toq xutzʼët chi yeʼoqʼ ri rachʼalal y rachibʼil ri Lázaro? b) ¿Achike ruma nukuqubʼaʼ qakʼuʼx ri xbʼison ri Jesús chi rij ri Lázaro?

5 ¿Achike xunaʼ ri Jesús toq xkäm ri Lázaro? Ri Biblia nubʼij chi «xoqʼ» toq xerutzʼët yeʼoqʼ rachʼalal ri Lázaro chuqaʼ ri winäq e kʼo kikʼin (Juan 11:33, 35). ¿Achike ruma xbʼison ri Jesús? ¿Man retaman ta kʼa chi xa ntikïr nutzʼët chik? Jaʼ, rijaʼ retaman chi kʼo jun nimaläj bʼanobʼäl xtbʼanatäj yan pa ruwiʼ ri Lázaro (Juan 11:3, 4). Stapeʼ ke riʼ ri Jesús xunaʼ ri qʼaxomal nuyaʼ ri kamïk.

6 Ri xbʼison ri Jesús ruma xkäm ri Lázaro nukuqubʼaʼ qakʼuʼx; ruma reʼ nukʼüt chi qawäch chi rijaʼ chuqaʼ ri Jehová man nkajoʼ ta ri kamïk. Ri Jehová kʼo ruchuqʼaʼ richin nuchüp ruwäch ri kamïk. Tqatzʼetaʼ ri milagro xubʼän ri Jesús rikʼin ri uchuqʼaʼ xuyaʼ ri Jehová chi re.

‹¡LÁZARO, KATEL PE CHI RIʼ!›

7, 8. ¿Achike ruma ri Marta man nrajoʼ ta wi chi nelesäx el ri abʼäj chuchiʼ ri jül? ¿Achike milagro xubʼän ri Jesús?

7 Ri Lázaro muqül wi pa jun jül. Ri Jesús xubʼij chi telesäx el ri abʼäj ri tzʼapiyon ruchiʼ ri jül. Ruma kajiʼ yan qʼij tkäm, ri Marta xubʼij chi mani. Xubʼij rijaʼ chi kʼo chik ruxlaʼ (Juan 11:39). Chi qawäch röj winäq kan majun chik wi achike ta nbʼan chi re ri Lázaro.

Toq xkʼasöx ri Lázaro janila xekikot ri winäq (Juan 11:38-44)

8 Toq xelesäx el ri abʼäj, ri Jesús kow xchʼon, xubʼij: ‹¡Lázaro, katel pe chi riʼ!›. ¿Achike xbʼanatäj toq xubʼij reʼ? «Ri Lázaro xbʼeʼel pe» (Juan 11:43, 44). ¡Jun na wi nimaläj kikotem xkinaʼ konojel ri winäq! Konojel rachʼalal ri Lázaro, rachibʼil y vecinos xketamaj chi rijaʼ xkäm. Toq xkʼasöx, konojel xetikïr xechʼon chik rikʼin. Kan achiʼel jun achïkʼ xkinaʼ ri xbʼanatäj. E kʼïy na wi xeqʼeten toq xkitzʼët chik. ¡Xchʼakatäj kʼa ri kamïk!

Elijah rRi Elías xukʼasoj ral jun malkaʼn ixöq (1 Reyes 17:17-24)

9, 10. a) ¿Achike xubʼij ri Jesús chi rij ri Jehová toq xchʼon rikʼin? b) ¿Achike nqʼax chi qawäch toq yeqasikʼij chi kij ri winäq xekʼasöx ojer kan?

9 Ri Jesús majun xubʼij ta chi rikʼin ta ruchuqʼaʼ rijaʼ xukʼasoj ri Lázaro. Toq nukʼasoj yan ri Lázaro, xchʼon rikʼin ri Jehová. Chupam ri ruchʼonïk xubʼij chi ja ri Jehová nbʼanon chi yekʼastäj ri kaminaqiʼ (tasikʼij Juan 11:41, 42). Ri ruchuqʼaʼ ri Jehová man xa xe ta chi rij ri Lázaro xukusaj. Ri Lázaro xa xe jun chi ke ri bʼelejeʼ winäq xekʼasöx ri nutzijoj ri Biblia. * Kan jebʼël nawakʼaxaj ri rubʼanik xekʼasöx re winäq reʼ. Re kʼasojinïk reʼ nkikʼüt chi qawäch chi ri Jehová konojel winäq yerajoʼ. Rijaʼ ronojel kiwäch winäq xerukʼasoj, israelitas chuqaʼ aj jukʼan chik tinamït. ¡Janila kikotem xkinaʼ ri winäq toq xebʼanatäj reʼ! Achiʼel toq ri jun chʼutiʼ xtän xkʼasöx ruma ri Jesús; ri ruteʼ rutataʼ xsach kikʼuʼx «toq xkitzʼët chi xkʼojeʼ chik rukʼaslem» (Marcos 5:42). Ri Jehová xubʼän chi ri winäq riʼ xekikot, rijeʼ majun wi xkimestaj ta ri xbʼanatäj.

Ri Pedro xukʼasoj jun ixöq rubʼiʼ Dorcas (Hechos 9:36-42)

10 Ri winäq xerukʼasoj ri Jesús xekäm chik. ¿Ruma kami riʼ nqabʼij chi majun xkʼatzin ta ri xekʼasöx ri winäq riʼ? Manäq. Ri kʼasojinïk riʼ kʼïy naʼoj nkiqʼalajrisaj chi qawäch chuqaʼ nkikuqubʼaʼ qakʼuʼx.

¿ACHIKE NQETAMAJ CHI KIJ RI KʼASOJINÏK XEBʼANATÄJ OJER KAN?

11. Achiʼel nubʼij ri Eclesiastés 9:5, ¿achike xbʼanatäj rikʼin ri Lázaro toq xkäm?

11 Ri Biblia nubʼij chi ri kaminaqiʼ «man yechʼobʼon ta chik». Nel chi tzij, man e kʼäs ta jukʼan chik chuqaʼ majun achike ta nkinaʼ. Rikʼin ri nubʼij ri Biblia chi rij ri Lázaro, nqʼalajin chi kan qitzij wi ke riʼ. Toq rijaʼ xkʼastäj chik, ¿xutzijoj kami achike rubʼanon chi kaj? ¿Xutzijoj kami chi kʼo tijoj poqonal xuqʼasaj pa qʼaqʼ? Manäq, ri Biblia man nubʼij ta riʼ. Ri kajiʼ qʼij xkäm ri Lázaro majun achike ta xunaʼ (Eclesiastés 9:5). Rijaʼ achiʼel ta xkäm chi waran xubʼän (Juan 11:11).

12. ¿Achike ruma qetaman chi ri Lázaro kan qitzij wi xkʼasöx?

12 Ri xkʼastäj chik ri Lázaro nukʼüt chi qawäch chi ri kʼasojinïk, chi qawäch apo, qitzij xtbʼanatäj. Ri Jesús xukʼasoj ri Lázaro chi kiwäch e kʼïy winäq. Ri xubʼän, majun achike ta xtikïr xbʼin chi man qitzij ta. Ri ukʼwäy taq bʼey pa taq religiones, xa xe chik xkibʼij: «¿Achike kʼa nqabʼän? Ruma re achin reʼ [...] kʼïy milagros yerubʼanalaʼ» (Juan 11:47, CO). Ri Lázaro e kʼïy winäq xebʼetzʼeton richin. Re winäq reʼ xqʼalajin chi kiwäch chi ri Jesús kan rijaʼ wi ri taqon pe ruma ri Dios. Ruma riʼ xkikuqubʼaʼ kikʼuʼx chi rij. Ruma majun xewatäj ta ri xubʼän ri Jesús, e kʼïy ukʼwäy taq bʼey judíos xkajoʼ xkikamisaj ri Jesús chuqaʼ ri Lázaro (Juan 11:53; 12:9-11).

13. ¿Achike ruma qetaman chi ri Jehová ntikïr yerukʼasoj chik ri kaminaqiʼ?

13 ¿Choj kami jun achïkʼ ri xkekʼasöx chik ri kaminaqiʼ? Manäq, ri Jesús xubʼij chi xtapon jun qʼij chi ri kaminaqiʼ xkekʼastäj chik (Juan 5:28). Nel chi tzij, chi ri Jehová man kʼayew ta nubʼän chuwäch xkerukʼasoj ri kaminaqiʼ e kʼo pa ranima. ¿La kan kʼo pa ranima kibʼanik ri qachʼalal e kaminäq el? Toqa pa ajolom reʼ: rijaʼ retaman kibʼiʼ ri man ajlatäl ta chi chʼumil e kʼo chi kaj (Isaías 40:26). Ruma riʼ ri Jehová man numestaj ta kibʼanik konojel ri e kaminäq el, chuqaʼ nrajoʼ nuyaʼ chik kikʼaslem.

14, 15. Rikʼin ri xubʼij ri Job, ¿qitzij nrajoʼ ri Jehová yerukʼasoj chik ri kaminaqiʼ?

14 ¿Qitzij nrajoʼ ri Jehová yerukʼasoj chik ri kaminaqiʼ? Ri Biblia nubʼij chi jaʼ. Ri Job, jun utziläj rusamajel ri Jehová, xubʼij: «We jun winäq nkäm, ¿ntikïr nkʼaseʼ chik jun mul?» (Job 14:14TNM). Ri Job xrajoʼ xubʼij chi rijaʼ xtkʼojeʼ pa jül kʼa toq ri Dios xtukʼasoj chik. Ruma riʼ xubʼij chi re ri Jehová: «Xkinawoyoj, y rïn kan xtinkʼulubʼaʼ apo ri achʼabʼäl, ruma rat kan janila nawajoʼ natzuʼ chik ri abʼanon rikʼin aqʼaʼ» (Job 14:13, 15).

15 ¡Ri Jehová kan royobʼen chik ri qʼij richin xtuyaʼ kikʼaslem ri kaminaqiʼ! Riʼ kan nukuqubʼaʼ qakʼuʼx. ¿Achike rubʼeyal xkekʼasöx ri kaminaqiʼ chi qawäch apo? ¿Achike winäq xkekʼasöx chuqaʼ akuchi (apeʼ) xkekʼojeʼ wi?

‹RI KAMINAQIʼ [...] XTKAKʼAXAJ RI RUCHʼABʼÄL›

16. ¿Achike rubʼanik ri kʼaslem toq xkekʼastäj pe ri kaminaqiʼ?

16 Toq yeqasikʼij ri kʼasojinïk xebʼanatäj ojer kan, kʼïy nqetamaj chi rij ri kʼasojinïk chi qawäch apo. Ri winäq xekʼasöx ri ojer kan xekʼojeʼ chik kikʼin ri kachʼalal. Ke riʼ chuqaʼ xtbʼanatäj ri chi qawäch apo. Xa xe kʼa ri kʼaslem riʼ más ütz chuwäch ri ojer kan. Achiʼel ri xqetamaj chupam ri tanaj 3, ri Dios xtukotzʼijaj chik ruwäch ri Ruwachʼulew. Ruma riʼ toq xkekʼasöx ri kaminaqiʼ, majun chik yabʼil ta chuqaʼ majun chik itzelal ta yebʼanatäj. Ri winäq riʼ xkekikot chuqaʼ xtkïl uxlanibʼäl kʼuʼx chuwäch ri Kotzʼijaläj Ulew tbʼe qʼij tbʼe säq.

17. ¿Achike winäq xkekʼastäj pe?

17 ¿Achike winäq ri xkekʼastäj? Ri Jesús xubʼij: «Konojel ri kaminaqiʼ kan kʼo kʼa chi nkakʼaxaj ri nuchʼabʼäl [...], xkebʼeyakatäj kʼa pe» (Juan 5:28, 29). Chuqaʼ ri Apocalipsis 20:13 nubʼij: «Ri palow xerujäch kʼa apo konojel winaqiʼ ri xekäm chupam. Ri kamïk y ri akuchi xemuq wi ri kaminaqiʼ xekijäch apo ri kaminaqiʼ». (Chupam ri tzijonem «¿Achike ri Seol y ri Hades?»). Toq ri kaminaqiʼ xkekʼasöx, ri jül achoj chupam e kʼo wi, xtitoleʼ kan. Ri apóstol Pablo xubʼij: «Ri kaminaqiʼ kʼo na jun qʼij toq xkekʼastäj. Kan xkekʼastäj kʼa pe ri e choj y ri man e choj ta» (Hechos 24:15). ¿Achike nkajoʼ nkibʼij re tzij reʼ?

Ri winäq xkekʼasöx chuwäch ri Kotzʼijaläj Ulew xtkikʼül chik kiʼ kikʼin ri kachʼalal

18. ¿Achike winäq e kʼo chupam ri molaj nbʼïx «e choj» chi ke, chuqaʼ achike utzil nukʼäm pe ri nawetamaj chi xkekʼastäj ri kaminaqiʼ?

18 Chupam ri molaj ri nbʼïx «e choj» chi ke, e kʼo ri utziläj taq winäq ri yerutzijoj ri Biblia. Achiʼel ri Noé, Abrahán, Sara, Moisés, Rut, Ester chuqaʼ e kʼo más. Re winäq reʼ xekʼojeʼ toq majani tpe ri Jesús chi Ruwachʼulew. Chupam ri capítulo 11 chi re ri Hebreos nutzijoj jujun chi ke rijeʼ. Kikʼin re winäq reʼ e kʼo chuqaʼ ri utziläj taq rusamajelaʼ ri Jehová ri yekäm wakami. Ri nqetamaj chi xkekʼasöx chik ri kaminaqiʼ nubʼän chi majun ruma nqaxibʼij qiʼ yojkäm (Hebreos 2:15).

19. ¿Achike winäq ri nbʼïx «man e choj ta» chi ke, chuqaʼ achike xtyaʼöx qʼij chi ke chi xtkibʼän?

19 E kʼïy chi ke ri e kaminäq el, majubʼey xkakʼaxaj ta chi rij ri Jehová. Ruma riʼ majun xkiyaʼ ta ruqʼij chuqaʼ man xkibʼän ta ri nrajoʼ rijaʼ. ¿Achike xtbʼan chi ke ri winäq riʼ? Rijeʼ man xkemestäx ta kan. Ja rijeʼ ri «man e choj ta» nubʼij ri Biblia. Ri Dios xkerukʼasoj y xtuyaʼ qʼij chi ke richin xtketamaj ruwäch chuqaʼ xtkiyaʼ ruqʼij. Ri kikʼasojinik ri kaminaqiʼ mil junaʼ xtukʼwaj. Ri winäq xkekʼasöx xketikïr xkekʼojeʼ kikʼin ri utziläj taq winäq yeyaʼon ruqʼij ri Jehová chi Ruwachʼulew. Ri mil junaʼ kan jebʼël xtubʼän. Ri Biblia, ri Qʼij richin Xtqʼat Tzij nubʼij chi re ri mil junaʼ riʼ. *

20. ¿Achike ri Gehena chuqaʼ achike winäq ri yebʼe chi riʼ?

20 ¿Nel chi tzij reʼ chi konojel ri e kaminäq el xkekʼastäj chik? Manäq. Ri Biblia nubʼij chi jujun chi ke ri kaminaqiʼ e kʼo pa «Gehena». Ri tzij Gehena rubʼiʼ wi jun toribʼäl qʼayïs ri kʼo wi chi rij ri Jerusalén, ojer kan. Chi riʼ xeporöx kaminaqiʼ chuqaʼ qʼayïs. Ri Biblia pa kaqchikel chʼabʼäl «pa qʼaqʼ» rubʼanon qa chi re ri tzij Gehena (Lucas 12:5). ¿Achike kaminaqiʼ xekiporoj ri judíos pa Gehena? Xa xe wi ri nkitzʼët rijeʼ ri majun ruma yemuqüx chuqaʼ yekʼasöx. Ruma riʼ toq nbʼïx chi jun winäq nbʼe pa Gehena xa nrajoʼ nubʼij chi jumul xkʼis chi riʼ. Ja kʼa xa xe ri Jehová xtbʼin achike ri man xkekʼasöx ta. Ri Jesús xtitoʼon rikʼin re samaj reʼ (Hechos 10:42). Ri Jehová man xkerukʼasoj ta ri winäq ri retaman rijaʼ chi kan e itzel wi chuqaʼ man xkajoʼ ta xkijäl kinaʼoj.

RI XKEKʼASÖX RICHIN CHI KAJ

21, 22. a) ¿Achike chik jun rubʼanik yekʼasöx ri winäq? b) ¿Achike ri nabʼey xkʼasöx richin xbʼe chi kaj?

21 Ri Biblia nubʼij chi e kʼo winäq espíritu kibʼanik xkekʼasöx richin yebʼe chi kaj. Ri Biblia xa xe jun winäq nutzijoj ri ke riʼ rubʼanik xkʼasöx: ja ri Jesucristo.

22 Toq ri Jesús xkʼojeʼ chi Ruwachʼulew, xkamisäx. Ri Jehová majun xuyaʼ ta kan pa jül ri utziläj Rukʼajol (Salmo 16:10; Hechos 13:34, 35). Toq xukʼasoj man achiʼel ta chik ruchʼakul jun winäq xuyaʼ chi re. Ri apóstol Pedro xubʼij chi ri Cristo «xkäm rikʼin ri ruchʼakul [...] winäq, ja kʼa kan xkʼastäj rikʼin ri espíritu» (1 Pedro 3:18). ¡Jun nimaläj milagro! Ri Jesús xok chik jun nimaläj espíritu (tasikʼij 1 Corintios 15:3-6). Ja kʼa ri Biblia nubʼij chi e kʼo más winäq ri ke riʼ chuqaʼ kibʼanik yekʼasöx (Juan 3:13).

23, 24. ¿Achoj chi ke xubʼij ri Jesús: «Rïx xa ix jubʼaʼ ok» chuqaʼ e jaruʼ rijeʼ?

23 Toq ri Jesús xa nbʼe yan chi kaj, xubʼij chi ke ri rutzeqelibʼey: «Yibʼe chi rubʼanik rutzil ri akuchi xkixbʼekʼojeʼ wi» (Juan 14:2). «Rïx xa ix jubʼaʼ ok» xchaʼ ri Jesús chi ke ri yebʼe chi kaj (Lucas 12:32). ¿E jaruʼ rijeʼ? Chupam ri Apocalipsis 14:1 ri apóstol Juan, nubʼij: «Xintzʼët chik kʼa chi ri Karneʼl [Jesucristo] paʼäl pa ruwiʼ ri juyuʼ Sión, e rachibʼilan el 144,000 winaqiʼ».

24 Ri 144.000 winäq riʼ yekʼasöx richin yebʼe chi kaj. Kikʼin rijeʼ e kʼo ri apóstoles. ¿Jampeʼ xkekʼasöx re winäq reʼ? Ri apóstol Pablo xubʼij chi «toq xtpe chik jun bʼey» ri Cristo (1 Corintios 15:23). Ri pa chʼabʼäl griego, rikʼin ri tzij: «Toq xtpe chik jun bʼey» ri Cristo, ri Pablo xrajoʼ xubʼij toq ri Jesús nqʼaton chik tzij chi kaj. Wakami, ri Jesús nqʼaton chik tzij, achiʼel xtqetamaj chupam ri tanaj 9. Wakami xa e jubʼaʼ chik e kʼo kan chi ke ri 144.000 winäq. Toq yekäm, ja chik riʼ yekʼastäj, ke riʼ yebʼe chi kaj (1 Corintios 15:51-55). Xa xe rijeʼ ke riʼ rubʼeyal yekʼasöx. Ri más winäq xkekʼasöx richin xkekʼojeʼ chuwäch ri Kotzʼijaläj Ulew chi Ruwachʼulew.

25. ¿Achike xtqetamaj chupam ri jun chik tanaj?

25 Qonojel ütz nqakuqubʼaʼ qakʼuʼx chi ri Jehová kan qitzij wi xtuchüp jumul ruwäch ri kamïk (tasikʼij Isaías 25:8). Wakami rikʼin bʼaʼ nabʼij: «¿Achike samaj xtkibʼän ri 144.000 chi kaj?». Rijeʼ xkeqʼaton tzij. Chupam ri jun chik tanaj xtqetamaj más chi rij re qʼatbʼäl tzij reʼ.

^ parr. 19 Chupam ri tzijonem «Ri Qʼij toq Xtqʼat Tzij pa kiwiʼ ri winäq», nawïl más chi rij ri Qʼij richin Xtqʼat Tzij chuqaʼ ri rubʼeyal xtbʼan chi re.