Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

APÉNDICE

Ri Loqʼoläj Waʼin: jun nimaqʼij nuyaʼ ruqʼij ri Dios

Ri Loqʼoläj Waʼin: jun nimaqʼij nuyaʼ ruqʼij ri Dios

RI Jesús xubʼij kan chi ke ri runimanelaʼ chi tkinataj (tkikʼuxlaj) ri rukamik. Ri runataxik ri rukamik, nbʼïx chuqaʼ «loqʼoläj waʼin» chi re (1 Corintios 11:20, CO). ¿Achike ruma kʼo rejqalem ri nnimaqʼijüx reʼ? ¿Jampeʼ y achike rubʼeyal nbʼan chi re?

Ri Jesucristo xutikirisaj kan rubʼanik re jun nimaqʼij reʼ ri aqʼaʼ toq ri judíos nkinimaqʼijuj ri Pascua ri junaʼ 33. Ri Pascua jun nimaqʼij nkibʼän wi ri judíos, jun mul pa jun junaʼ. Reʼ nkibʼän wi ri qʼij 14 chi re ri nisán (jun ikʼ judío). Ri ikʼ nisán, ntikïr toq naläx ri Ikʼ chi rij ri nabʼey semana chi re ri marzo. Ri Pascua ntikïr 13 qʼij toq xaläx yan ri Ikʼ.

Ri aqʼaʼ riʼ, ri Jesús xunimaqʼijuj ri Pascua kikʼin ru-apóstoles chuqaʼ ja riʼ toq ri Judas Iscariote xel el kikʼin. Chi rij riʼ xubʼän qa ri Loqʼoläj Waʼin kikʼin ri apóstoles. Re waʼin reʼ xkʼojeʼ kan pa rukʼexel ri Pascua, ri nimaqʼij nkibʼän ri judíos. Ruma riʼ xa xe jun mul nbʼan pa jun junaʼ.

Ri Evangelio de Mateo nubʼij ri xbʼanatäj ri aqʼaʼ riʼ, nubʼij: «Ri Jesús xukʼäm apo jun kaxlanwäy y xumatyoxij chi re ri Dios. Kʼa riʼ xupër [...] y xuyaʼ chi ke ri rutijoxelaʼ. Rijaʼ xubʼij kʼa chi ke: Tikʼamaʼ y titijaʼ re kaxlanwäy reʼ. Ruma ja reʼ [nukʼambʼej] ri nuchʼakul, xchaʼ. Ri Jesús xukʼäm kʼa chuqaʼ apo ri qumbʼäl, y toq rumatyoxin chik chi re ri Dios, xuyaʼ kʼa chi ke ri rutijoxelaʼ. Y xubʼij: Tiqumuʼ kʼa kan chi iwonojel ri vino ri kʼo chupam re qumbʼäl reʼ. Re vino re ninqʼëj wakami, nukʼexewachuj ri kʼakʼaʼ jikibʼäl tzij, y reʼ njikibʼäx rikʼin ri nukikʼel ri nqʼejqʼoʼ. Y ri nukikʼel xtbʼiyin iwuma rïx, richin nkuyutäj ri imak» (Mateo 26:26-28).

E kʼo yebʼin chi ri Jesús xubʼän qa ruchʼakul chi re ri kaxlanwäy y ri vino rukikʼel. ¿Nel chi tzij reʼ chi ri tijoxelaʼ kan qitzij ja ri ruchʼakul chuqaʼ ri rukikʼel ri Jesús xkitïj? Manäq. Toq ri Jesús xubʼän ri Loqʼoläj Waʼin kʼa kʼäs na. Chuqaʼ xa ta ri rutijoxelaʼ xkitïj ta ri rukikʼel chuqaʼ ri ruchʼakul, xbʼïx ta chi ke chi e tijöy (kʼuxüy) winäq, chuqaʼ xkiqʼäj ta rupixaʼ ri Dios (Génesis 9:3, 4; Levítico 17:10). Chupam ri Lucas 22:20 ri Jesús xubʼij: «Re vino re ninqʼëj wakami, nukʼexewachuj ri kʼakʼaʼ jikibʼäl tzij, y reʼ njikibʼäx rikʼin ri nukikʼel ri nqʼejqʼoʼ iwuma rïx». ¿Kan qitzij xok ri «kʼakʼaʼ jikibʼäl tzij ri vino»? Manäq. Jun jikibʼäl tzij man choj ta achiʼel ri vino, riʼ jun tzij ri nkiyaʼ chi kiwäch ri winäq.

Ruma riʼ ri kaxlanwäy chuqaʼ ri vino xa kʼo nkibʼij. Ri kaxlanwäy nchʼon chi rij ri chojmiläj ruchʼakul ri Cristo. Ri kaxlanwäy xukusaj ri Jesús, jun chi ke ri xkolotäj (xapon) kan chi re ri waʼin xkibʼän ruma ri Pascua. Re kaxlanwäy reʼ majun chʼäm ta rikʼin (Éxodo 12:8). Ri Biblia kʼïy mul nukusaj ri chʼäm toq nchʼon chi rij ri mak. Ruma riʼ ri kaxlanwäy ri majun chʼäm ta rikʼin, nchʼon chi rij ri chojmiläj ruchʼakul ri Jesús ri xuyaʼ pa kamïk (Mateo 16:11, 12; 1 Corintios 5:6, 7; 1 Pedro 2:22; 1 Juan 2:1, 2).

Ri käq ruwäch vino nchʼon chi rij rukikʼel ri Jesús. Re kïkʼ reʼ nuyaʼ rejqalem ri kʼakʼaʼ jikibʼäl tzij. Ri Jesús xubʼij chi xtuyaʼ ri rukikʼel richin «nkuyutäj ri mak». Ruma ri rukikʼel xuyaʼ, e kʼo winäq e chʼajchʼöj chuwäch ri Jehová, chuqaʼ ruma riʼ yeʼok chupam ri kʼakʼaʼ jikibʼäl tzij (Hebreos 9:14; 10:16, 17). Ruma ri jikibʼäl tzij xkebʼe chi kaj e 144.000 runimanelaʼ ri Jesús. Chi riʼ xkeʼok qʼatöy taq tzij chuqaʼ sacerdote pa kiwiʼ ri winäq chi Ruwachʼulew (Génesis 22:18; Jeremías 31:31-33; 1 Pedro 2:9; Apocalipsis 5:9, 10; 14:1-3).

¿Achike yetijon ri vino chuqaʼ ri kaxlanwäy yeʼukusäx toq nbʼan ri Loqʼoläj Waʼin? Ruma ri qetaman pe, nqabʼij chi xa xe ri winäq e kʼo chupam ri kʼakʼaʼ jikibʼäl tzij; nel chi tzij, ri xkebʼe chi kaj. Ja ri loqʼoläj ruchuqʼaʼ ri Dios nbʼin chi ke chi rijeʼ e chaʼon richin xkeqʼaton tzij chi kaj (Romanos 8:16). Re winäq reʼ yeʼok chuqaʼ chupam ri jikibʼäl tzij bʼanon chi rij ri Ajawaren (Lucas 22:29).

¿Achike nkibʼän ri winäq xkekʼojeʼ chuwäch ri Kotzʼijaläj Ulew toq nnatäx rukamik ri Jesús? Achiʼel xubʼij kan ri Jesús, rijeʼ yebʼe ri pa molojriʼïl nbʼan ruma ri Loqʼoläj Waʼin. Stapeʼ man nkitïj ta ri vino chuqaʼ ri kaxlanwäy, nkikʼüt chi nkiyaʼ ruqʼij re nimaqʼij reʼ ruma e kʼo apo chi riʼ. Ri ruqʼalajrisanelaʼ ri Jehová xa xe jun mul nkibʼän ri Loqʼoläj Waʼin pa jun junaʼ. Reʼ nkibʼän ri qʼij 14 chi re ri nisán, re qʼij reʼ ntikïr toq xtzaq yan qa ri Qʼij. Stapeʼ xa e bʼaʼ ok ri winäq xkebʼe chi kaj, ri nimaqʼij nbʼan ruma ri Loqʼoläj Waʼin, janila ruqʼij chi kiwäch ri runimanelaʼ ri Jesús. Re jun nimaqʼij reʼ yojrutoʼ richin yojchʼobʼon (yojnukun) pa ruwiʼ ri nimaläj rajowabʼäl ri Jehová y ri Jesucristo pa qawiʼ (Juan 3:16).