Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

TANAJ 19

Man tqayaʼ kan rajowabʼäl ri Dios

Man tqayaʼ kan rajowabʼäl ri Dios
  • ¿Achike nel chi tzij nawajoʼ ri Jehová?

  • ¿Achike rubʼanik man nqayaʼ ta kan ri rajowabʼäl?

  • ¿Achike urtusanïk xtuyaʼ ri Jehová pa kiwiʼ ri man nkiyaʼ ta kan ri rajowabʼäl?

¿Xtakanoj atoʼik rikʼin ri Jehová ri pa rukʼisibʼäl taq qʼij?

1, 2. ¿Achoj rikʼin nqatoʼ qiʼ?

TABʼANAʼ chi re chi rat najin yabʼiyaj, toq xatzʼët xqʼequmär pe. Xa xe riʼ xeqʼajan pe ri koqolajay chuqaʼ xeyukʼlun pe koyopaʼ chi kaj, ke riʼ xwajwoʼ kʼa pe ri jöbʼ. Rat aninäq xabʼe, nakanoj akuchi (apeʼ) xkaparan wi. Ri pa bʼey xatzʼët apo jun jay, ri ruchiʼ kʼo ruwiʼ, chaqiʼj rubʼanon chuqaʼ man nok ta apo yaʼ. ¡Janila na wi xakikot xawïl akuchi yaparan wi!

2 Wakami, kʼayew rubʼanon ri kʼaslem, y qʼij qʼij najin nkʼiyïr ri itzelal. Ja kʼa kʼo jun winäq achoj rikʼin nqatoʼ qiʼ, rijaʼ ntikïr yojrutoʼ chuwäch xa bʼa achike kʼayewal. ¿Achike winäq riʼ? Ri Biblia nubʼij: «Rïn kan ninbʼij kʼa chi re ri Jehová, chi ja rijaʼ ri nutobʼal. Rijaʼ kan achiʼel jun jay ri sutin rij chi tzʼaq ri akuchi nintoʼ wi wiʼ. Ja rijaʼ nu-Dios ri kan nukuqubʼan nukʼuʼx rikʼin» (Salmo 91:2).

3. ¿Achike nqabʼän richin nok qatoʼik ri Jehová?

3 Ri Jehová, ri bʼanayon ri kaj chuqaʼ ri Ruwachʼulew, ntikïr yojrutoʼ. ¡Jun nimaläj utzil reʼ! Rijaʼ kʼo más ruchuqʼaʼ chuwäch xa bʼa achike winäq o kʼayewal ri npe pa qawiʼ. Stapeʼ nbʼan itzelal chi qe, ri Jehová chi qawäch apo xtubʼän chik utzil ronojel. ¿Achike rubʼeyal nok qatoʼik ri Jehová? Toq röj nqakuqubʼaʼ qakʼuʼx rikʼin. Ri Biblia nubʼij: «Kixkʼojeʼ kʼa chupam ri rajowabʼäl [...] ri Dios» (Judas 21, CO). Jaʼ, kʼo chi yojkʼojeʼ pa rajowabʼäl ri Jehová chuqaʼ chunaqaj rijaʼ. We ke riʼ nqabʼän, rijaʼ nok qatoʼik. ¿Achike rubʼanik ütz xtqakʼwaj qiʼ rikʼin ri Jehová?

TQAJOʼ RI JEHOVÁ, RI DIOS RI YOJRAJOʼ

4, 5. ¿Achike rubʼanik rukʼutun rajowabʼäl ri Jehová chi qij?

4 Ri Jehová jalajöj rubʼanik rukʼutun ri rajowabʼäl pa qawiʼ. Tqakamuluj jujun rubʼanik, riʼ yojrutoʼ richin yojkʼojeʼ pa rajowabʼäl rijaʼ. Toqa pa ajolom jujun chi ke ri naʼoj xqetamaj chupam ri Biblia rikʼin re wuj reʼ. Xqetamaj chi richin yojkikot pa qakʼaslem, ri Jehová ruyaʼon jun jebʼël qachoch, ri Ruwachʼulew. Chuwäch reʼ kʼo qaway, qayaʼ chuqaʼ ronojel ri nkʼatzin chi qe. E kʼo chuqaʼ chikopiʼ, cheʼ, kotzʼiʼj chuqaʼ ronojel ri kan jebʼël yeqatzʼët. Qetaman chuqaʼ chi ja ri Dios xbʼanon ri Biblia. Re wuj reʼ nubʼij achike rubʼiʼ rijaʼ chuqaʼ achike runaʼoj. Ri Biblia nubʼij chi ri Dios xutäq pe ri Rukʼajol chi Ruwachʼulew chuqaʼ xuyaʼ qʼij chi xutïj poqön y xkäm quma röj (Juan 3:16). Matyox chi re ri Dios chi xuyaʼ ri sipanïk riʼ chi qe, wakami qoyobʼen apo jun utziläj kʼaslem.

5 Ri kʼaslem riʼ xtyaʼöx ruma jun samaj ri rubʼanon chik ri Dios. Rijaʼ ruyaʼon jun qʼatbʼäl tzij chi kaj, ri kʼo pa ruqʼaʼ ri Jesús. Xa bʼaʼ chik, re qʼatbʼäl tzij reʼ xtukʼïs ruwäch ri qʼaxomal chuqaʼ xtukotzʼijaj ruwäch ri Ruwachʼulew. ¡Jun nimaläj utzil pa qawiʼ! ¡Kʼa riʼ xtkʼojeʼ ri qitzij kikotem chuqaʼ uxlanibʼäl kʼuʼx! (Salmo 37:29). Ja kʼa wakami ri naʼoj nuyaʼ ri Dios pa qawiʼ yojrutoʼ pa qakʼaslem. Ri Jehová kʼo chik jun qasipanïk ruyaʼon. Ri sipanïk riʼ ja ri yojtikïr yojchʼon rikʼin y nqabʼij chi re ri kʼo pa qanima. Reʼ xa xe kayoxiʼ tzʼetbʼäl chi rij ri rajowabʼäl ri Jehová chi qij.

6. ¿Achike rubʼanik nqakʼüt chi nqajoʼ ri Jehová?

6 Wakami, rat nkʼatzin nabʼän qa jun kʼutunïk chawäch: «¿Achike rubʼanik nintzolij rïn rukʼexel ri rajowabʼäl ri Dios?». Rikʼin bʼaʼ e kʼo winäq nkibʼij: «Ja ri nawajoʼ ri Jehová riʼ». ¿Ke riʼ chuqaʼ chawäch rat? Ri Jesús xubʼij chi ri pixaʼ ri más ruqʼij ja reʼ: «Tawajoʼ kʼa ri Dios ri ajaw. Tawajoʼ rikʼin ronojel awanima. Tawajoʼ rikʼin chi jun akʼaslem y rikʼin ri anojibʼal» (Mateo 22:37). Qitzij na wi, kʼïy ruma toq nqajoʼ ri Jehová. Ja kʼa, ¿xa xe kami rikʼin nanaʼ chi nawajoʼ, nel chi tzij chi nawajoʼ rijaʼ rikʼin ronojel awanima, chi jun akʼaslem chuqaʼ anaʼoj?

7. Ri nanaʼ chi nawajoʼ ri Dios, ¿la qitzij ajowabʼäl riʼ?

7 Ri Biblia nubʼij chi ri qitzij ajowabʼäl chi rij ri Jehová, man xa xe ta nanaʼ chi nawajoʼ. Qitzij na wi, ri nanaʼ ajowabʼäl kʼo rejqalem, ja kʼa xa choj rutikirisabʼäl ri qitzij ajowabʼäl chi rij ri Jehová. Jun tzʼetbʼäl chi rij reʼ richin más nqʼax chi qawäch. Achiʼel toq rat nawajoʼ jun manzana, ¿ütz ta kami nanaʼ xa ja ri runaqʼ xtyaʼöx pe chawe? Manäq na wi. Ri runaqʼ ri manzana nkʼatzin richin nel pe rucheʼel jun manzana, stapeʼ ke riʼ, rat ja ri manzana nawajoʼ. Ja riʼ chuqaʼ nubʼän ri ajowabʼäl nqanaʼ chi rij ri Jehová, achiʼel ri runaqʼ ri manzana, kʼo chi nkʼïy na richin nuyaʼ ruwäch. Ri Biblia nubʼij: «We kan nqajoʼ ri Dios, kʼo chi nqataqej ri nubʼij chi qe. Reʼ xa man kʼayew ta richin nqabʼän» (1 Juan 5:3). Ruma riʼ ri qitzij ajowabʼäl chi rij ri Jehová kʼo chi nuyaʼ utziläj taq ruwäch, kʼo chi nqʼalajin rikʼin ri qabʼanobʼal (tasikʼij Mateo 7:16-20).

8, 9. ¿Achike rubʼanik nqakʼüt chi nqajoʼ ri Jehová chuqaʼ chi nqamatyoxij ri rubʼanon pa qawiʼ?

8 Nqakʼüt chi nqajoʼ ri Jehová toq nqasamajij ri rupixaʼ rijaʼ pa qakʼaslem. Y ri pixaʼ riʼ man e kʼayew ta yeqataqej. Ri Jehová e rubʼanon richin yojkikot chuqaʼ richin ütz yojbʼe pa qakʼaslem (Isaías 48:17, 18). Toq nqayaʼ qʼij chi ri Jehová nukʼwaj qabʼey, nqakʼüt chi nqamatyoxij ronojel ri rubʼanon pa qawiʼ. Man ta xa jujun ok winäq ri yematyoxin. Röj man nqajoʼ ta nqabʼän achiʼel ri winäq pa ruqʼij kan ri Jesús, ri man xematyoxin ta. Kʼo jun qʼij, ri Jesús xerukʼachojrisaj e lajuj achiʼaʼ ri kʼo lepra chi kij. Chi ke ri lajuj, xa xe jun ri xtzolin richin xbʼerumatyoxij chi re ri Jesús (Lucas 17:12-17). Röj nqajoʼ nqabʼän achiʼel ri achin xmatyoxin, man achiʼel ta ri bʼelejeʼ.

9 ¿Achike pixaʼ ri kʼo chi yeqasamajij pa qakʼaslem? E kʼo ri xeqʼalajrisäx yan chupam re wuj reʼ. Tqasikʼij jujun. Toq nqabʼän pa qakʼaslem ri nubʼij ri Jehová, man kʼayew ta nubʼän chi qawäch yojkʼojeʼ chunaqaj rijaʼ.

KOJJEL APO MÁS RIKʼIN RI JEHOVÁ

10. ¿Achike ruma kʼo ruqʼij ri nqetamaj más ruwäch ri Jehová?

10 Ri nqetamaj chi rij ri Jehová yojrutoʼ richin yojjel apo más rikʼin. Ruma riʼ kʼo ta chi majubʼey nqayaʼ kan. Reʼ achiʼel toq at kʼo pa jun juyuʼ chaqʼaʼ, janila tew nubʼän, rat nameqʼ awiʼ chuchiʼ jun qʼaqʼ. ¿Xtayaʼ kami qʼij chi xtchup qa ri qʼaqʼ? Manäq na wi, xa xtayaʼ qa más siʼ ruma xkarutoʼ richin man xkakäm ta. Achiʼel ri siʼ nuyaʼ ruchuqʼaʼ ri qʼaqʼ, ri nqetamaj ruwäch ri Jehová nubʼän chi kʼäs ri qajowabʼäl chi rij rijaʼ (Proverbios 2:1-5).

Ri ajowabʼäl chi rij ri Jehová achiʼel ri qʼaqʼ, nrajoʼ siʼ richin man nchup ta qa

11. ¿Achike xkinaʼ rutzeqelibʼey ri Jesús toq rijaʼ xuqʼalajrisaj ri profecías chi kiwäch?

11 Ri Jesús xrajoʼ chi ri rutzeqelibʼey majun bʼey ta ntewür qa ri kajowabʼäl chi rij ri Jehová chuqaʼ chi rij ri Ruchʼabʼäl. Toq ri Jesús xkʼasöx yan, xutzijoj chi ke kaʼiʼ rutzeqelibʼey kayoxiʼ profecías ri xebʼanatäj chi rij rijaʼ. Ri profecías riʼ e kʼo chupam ri Antiguo Testamento. ¿Achike xukʼäm pe ri ke riʼ xubʼän ri Jesús? Ri kaʼiʼ tzeqelibʼey xkibʼij chi toq yetzijon wi e petenäq, kan achike la xunaʼ ri kanima toq ri Jesús «xusöl rij ri ruchʼabʼäl ri Dios» chi kiwäch (Lucas 24:32).

12, 13. a) ¿Achike rubʼanon kajowabʼäl ri winäq chi rij ri Jehová chuqaʼ chi rij ri Biblia wakami? b) ¿Achike nqabʼän richin man xtchup ta qa ri qajowabʼäl?

12 Toq rat najin nawetamaj ri qas nukʼüt ri Biblia, ¿man xanaʼ ta kami kikotem chuqaʼ ajowabʼäl chi rij ri Jehová achiʼel xkinaʼ ri rutzeqelibʼey ri Jesús? E kʼïy winäq ja riʼ chuqaʼ kinaʼon pe. Ri kʼayew wakami, ja ri nqabʼän chi ri ajowabʼäl man ntewür ta qa, pa rukʼexel riʼ kʼo ta chi nkʼïy pe. Ri Jesús xubʼij chi pa rukʼisibʼäl taq qʼij «ri ajowabʼäl kikʼin e kʼïy [winäq] xttewür qa», röj man nqajoʼ ta nqabʼän achiʼel ri winäq riʼ (Mateo 24:12, CR). ¿Achike xtabʼän richin man ntewür ta qa ri awajowabʼäl chi rij ri Jehová chuqaʼ chi rij ri Biblia?

13 Tawetamaj más ruwäch ri Jehová chuqaʼ ri Jesucristo (Juan 17:3). Kachʼobʼon (kanukun) chi rij ri nasikʼij chupam ri Biblia chuqaʼ takʼutuj qa chawäch: «¿Achike nukʼüt reʼ chi nuwäch chi rij ri Jehová? Ri xinsikʼij qa, ¿nubʼän chwe chi ninwajoʼ ri Jehová rikʼin ronojel wanima, chi jun nukʼaslem chuqaʼ nunaʼoj?» (tasikʼij 1 Timoteo 4:15). We ke riʼ rubʼanik xtatijoj awiʼ ri awajowabʼäl chi rij ri Jehová majun bʼey xtchup ta qa.

14. ¿Achike ruma nkʼatzin yojchʼon rikʼin ri Jehová richin man nchup ta qa ri qajowabʼäl chi rij?

14 Jun chik rubʼeyal richin man nchup ta qa ri qajowabʼäl chi rij ri Jehová, ja ri qʼij qʼij yojchʼon rikʼin (1 Tesalonicenses 5:17). Chupam ri tanaj 17 xqetamaj chi ri yachʼon rikʼin ri Jehová, jun nimaläj sipanïk. Toq jutaqïl chuqaʼ choj qanima yojchʼon rikʼin jun winäq nubʼän chi más ütz nqakʼwaj qiʼ rikʼin. Ke riʼ chuqaʼ ri qajowabʼäl rikʼin ri Jehová, man xtchup ta qa we qʼij qʼij xkojchʼon rikʼin. Toq yojchʼon rikʼin ri Jehová mani choj yeqakamuluj tzij o choj ta majun nqanaʼ achike ri yeqabʼij. Toq yojchʼon rikʼin ri Jehová kʼo chi nqabʼän achiʼel nubʼän jun akʼwal rikʼin rutataʼ. Tqaqasaj qiʼ chuwäch, chuqaʼ tqabʼanaʼ ri qachʼonïk rikʼin ronojel qanima chuqaʼ tqabʼij ronojel chi re (Salmo 62:8). Richin nqayaʼ ruqʼij ri Dios nkʼatzin nqatijoj qiʼ pa qayonil chi rij ri Biblia chuqaʼ qitzij qanima yojchʼon rikʼin. Ke riʼ man kʼayew ta xtubʼän chi qawäch xkojkʼojeʼ pa rajowabʼäl rijaʼ.

NAYAʼ RUQʼIJ RI JEHOVÁ NUKʼÄM PE KIKOTEM

15, 16. ¿Achike ruma nqabʼij chi ri rutzijoxik ri Ajawaren jun nimaläj bʼeyomäl?

15 Ri nqatijoj qiʼ chi rij ri Biblia chuqaʼ nqabʼän ri qachʼonïk, kan ja riʼ wi rubʼanik nqabʼän richin nqayaʼ ruqʼij ri Jehová pa qayonil. Wakami, kojchʼon chi rij ri nqabʼän kikʼin ri más winäq: nqatzijoj ri Biblia chi ke. ¿Atzijon chik rat ri Biblia chi re jun winäq? We ke riʼ, rat najin chik nabʼän jun nimaläj samaj. Toq nqatzijoj ri qetaman chi rij ri Jehová, najin nqabʼän jun samaj ri chilabʼen kan chi ke ri qitzij taq nimanelaʼ: ri rutzijoxik ri Rajawaren ri Dios (tasikʼij Mateo 24:14; 28:19, 20).

16 Ri apóstol Pablo xuyaʼ ruqʼij rutzijoxik ri Ruchʼabʼäl ri Dios, jun bʼeyomäl xubʼij chi re (2 Corintios 4:7). Ri nqatzijoj ri Jehová chuqaʼ ri nrajoʼ pa kiwiʼ ri winäq, ja riʼ ri samaj kʼo más ruqʼij. Re samaj reʼ nuyaʼ ruqʼij ri Jehová chuqaʼ nukʼäm pe utzil. Toq nqatzijoj ri Biblia chi ke ri winäq, yeqatoʼ richin yejel apo rikʼin ri Qatataʼ chi kaj, chuqaʼ richin nkïl kikʼaslem man kʼisel ta. ¿Kʼo kami jun chik samaj ri nyaʼon más kikotem chuwäch reʼ? Chuqaʼ re samaj reʼ yojrutoʼ richin nkʼiyïr ri qakuqubʼabʼäl kʼuʼx chuqaʼ ri qajowabʼäl chi rij ri Jehová. Rijaʼ nuyaʼ ruqʼij ri samaj nqabʼän (Hebreos 6:10). Achiʼel xqatzʼët qa, ri nqayaʼ qanima chi rij re samaj reʼ yojrutoʼ richin yojkʼojeʼ chunaqaj ri Jehová (tasikʼij 1 Corintios 15:58).

17. ¿Achike ruma ri rutzijoxik ri Ajawaren najowatäj yan?

17 Ütz nqayaʼ pa qanima chi ri rutzijoxik ri Ajawaren jun samaj ri najowatäj yan. Ri Biblia nubʼij: «Tatzijoj ri ruchʼabʼäl ri Dios, kan tatijaʼ aqʼij natzijoj» (2 Timoteo 4:2). ¿Achike ruma najowatäj yan re samaj reʼ? Ruma «kan naqaj chik kʼo wi ri qʼij richin royowal ri Jehová. Naqaj chik y kan xtbʼebʼanatäj yan» (Sofonías 1:14). Jaʼ, xa xtapon yan ri qʼij chi ri Jehová xtuchüp ruwäch ri itzelal. ¡Ri winäq kʼo chi nketamaj riʼ! Kʼo chi nqʼax chi kiwäch chi wakami kʼo chi nkinimaj rutzij ri Jehová, ri nimaläj Qʼatöy Tzij, ruma «xa kan xtapon [yan] kʼa ri qʼij riʼ» (Habacuc 2:3).

18. ¿Achike ruma nqayaʼ ruqʼij ri Jehová kikʼin ri qitzij taq rusamajelaʼ?

18 Ri Jehová nrajoʼ nqayaʼ ruqʼij junan kikʼin ri qitzij taq rusamajelaʼ. Ri Biblia nubʼij: «Tqakanoj kʼa achike rubʼanik [...] nqatolaʼ qiʼ qonojel, richin nqetamaj yojajowan, y más ta nqarayij nqabʼän ri utziläj taq bʼanobʼäl. Ruma e kʼo ri man nkirayij ta chik yeʼapon chupam ri molojriʼïl [...]. Ja kʼa röj man tqabʼän ke riʼ. Xa kan nkʼatzin chi nqamöl qiʼ, richin nqakuqubʼalaʼ qakʼuʼx chi qachibʼil qiʼ. Y ja riʼ ri más nkʼatzin richin nqabʼän ruma qetaman chi napon yan ri qʼij» (Hebreos 10:24, 25). Toq nqamöl qiʼ pa molojriʼïl kikʼin ri qachʼalal pa congregación, junan nqayaʼ ruqʼij ri Jehová. Chuqaʼ nqakuqubʼalaʼ qakʼuʼx chi qawäch.

19. ¿Achike nqabʼän richin más nqajowalaʼ qiʼ kikʼin ri rusamajelaʼ ri Jehová?

19 Toq más nqamöl qiʼ kikʼin ri rusamajelaʼ ri Jehová nubʼän chi más nqajowalaʼ qiʼ chuqaʼ yeqïl más qachibʼil. Ri Jehová ja ri utziläj taq naʼoj nutzʼët chi qij, ja riʼ chuqaʼ tqabʼanaʼ röj kikʼin ri qachʼalal. Mani nawoyobʼej chi ri qachʼalal tzʼaqät nkibʼän chi re ronojel. Toqa pa ajolom chi qonojel yojmakun chuqaʼ chi kʼo qachʼalal ri aninäq nkʼiyïr el ketamabʼal chuqaʼ kʼo ri eqal na (tasikʼij Colosenses 3:13). Keʼawachibʼilaj winäq ri qitzij nkajoʼ ri Jehová, ke riʼ nkʼiyïr ri awajowabʼäl chi rij. We nayaʼ ruqʼij ri Jehová junan kikʼin ri rusamajelaʼ, man kʼayew ta xtubʼän chawäch xkakʼojeʼ pa rajowabʼäl ri Dios. Wakami tqatzʼetaʼ achike rubʼanik ri Jehová xtuyaʼ urtusanïk pa kiwiʼ ri winäq ri nkiyaʼ ruqʼij rikʼin ronojel kanima chuqaʼ e kʼo chunaqaj.

KASAMÄJ CHI RIJ RI «QITZIJ KʼASLEM»

20, 21. ¿Achike ri «qitzij kʼaslem» chuqaʼ achike ruma jun nimaläj kʼaslem riʼ?

20 Ri sipanïk xtuyaʼ ri Jehová chi ke ri qitzij taq rusamajelaʼ ja ri kʼaslem, ¿achike chi kʼaslem? Kʼïy na wi chi qe röj nqabʼij chi oj kʼäs, ruma yojwaʼ, nqatïj qayaʼ chuqaʼ yojsamäj. Toq nqanaʼ chi ronojel ütz rubʼanon chi qawäch, rikʼin bʼaʼ nqabʼij: «¡Ja reʼ ri qitzij kʼaslem!». Ja kʼa ri Biblia nubʼij chi wakami majun ta jun winäq kʼo qitzij rukʼaslem.

Ri Jehová nrajoʼ chi rat nawïl ri «qitzij kʼaslem», ¿xtawïl kami rat?

21 Ri Biblia nubʼij chi tqatijaʼ qaqʼij richin nqïl ri «kʼaslem ri man kʼisel ta» o richin «nqïl ri qitzij kʼaslem» achiʼel nubʼij ri Nuevo Testamento richin ri José María Valverde (1 Timoteo 6:19). Ri tzij «ri qitzij kʼaslem» nchʼon chi rij jun kʼaslem ri qoyobʼen chi qawäch apo. Toq xtuchojmirisaj chik riʼ ri kʼaslem, kʼa riʼ qas xtqïl ri qitzij qakʼaslem, ruma xtubʼän achiʼel xrajoʼ ri Dios pa nabʼey. Toq oj kʼo chik chuwäch ri Kotzʼijaläj Ulew, xtqanaʼ ri uxlanibʼäl kʼuʼx, kikotem chuqaʼ majun chik yabʼil ta, ja riʼ toq xtqabʼij chi qilon ri «qitzij kʼaslem»; nel chi tzij, ri kʼaslem man kʼisel ta (1 Timoteo 6:12). ¿Pejaʼ jun nimaläj kʼaslem xtubʼän ri chi qawäch apo?

22. ¿Achike rubʼanik xtawïl rat ri «qitzij kʼaslem»?

22 ¿Achike rubʼanik nrïl ri «qitzij kʼaslem» jun winäq? Toq ri apóstol Pablo xchʼon chi rij ri qitzij kʼaslem, nabʼey xubʼij chi ke ri nimanelaʼ chi «kekibʼanalaʼ kʼïy utzil, y e bʼeyomaʼ ta chi rubʼanik ri utziläj taq bʼanobʼäl» (1 Timoteo 6:18). Ruma riʼ ri qitzij kʼaslem xa xe nqïl we nqabʼän ri nubʼij ri Biblia. Rikʼin riʼ, ¿xrajoʼ kami xubʼij ri Pablo chi ri qitzij kʼaslem nqïl ruma yeqabʼän utziläj taq bʼanobʼäl? Manäq. Ri kʼaslem riʼ xtqïl ruma ri «utzil y ri sipanïk ri xuyaʼ pe ri Dios» (Romanos 5:15). Ri Jehová nkikot nuyaʼ rajïl rukʼexel chi ke ri yeyaʼon ruqʼij. Rijaʼ nrajoʼ chi rat nawïl ri «qitzij kʼaslem», jun kʼaslem man kʼisel ta. Ke riʼ xtanaʼ ri uxlanibʼäl kʼuʼx chuqaʼ kikotem. Ja riʼ ri kʼaslem xtkïl ri man xtkiyaʼ ta kan rajowabʼäl ri Dios.

23. ¿Achike ruma kʼo ruqʼij ri man nqayaʼ ta kan rajowabʼäl ri Jehová?

23 Chi qajujunal ütz nqabʼän qa chi qawäch re kʼutunïk reʼ: «¿Ninyaʼ ruqʼij ri Dios achiʼel nubʼij rijaʼ chupam ri Ruchʼabʼäl?». We qʼij qʼij nqʼalajin chi qawäch chi jaʼ, ütz qabʼanon. Ke riʼ xkojtikïr xtqabʼij chi ja ri Jehová ri qatobʼal. Rijaʼ xtutoʼ ri rutinamit chi kiwäch ri kʼayewal yeʼajin pa rukʼisibʼäl taq qʼij. Chuqaʼ rijaʼ xkojukʼwan chupam ri kʼakʼaʼ kʼaslem ri naqaj chik kʼo. ¡Jun nimaläj kikotem riʼ! ¡Janila xkojkikot ruma pa rubʼeyal xqabʼän chi re ri qakʼaslem ri pa rukʼisibʼäl taq qʼij! We rat pa rubʼeyal xtabʼän chi re ri akʼaslem wakami, xtawïl ri «qitzij kʼaslem», jun kʼaslem ri man kʼisel ta chuqaʼ ri nrajoʼ wi ri Jehová pa qawiʼ.