Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

TANAJ 5

Ri nel chi tzij ri man oj kʼo ta rikʼin ri ruwachʼulew

Ri nel chi tzij ri man oj kʼo ta rikʼin ri ruwachʼulew

«[Rïx] man ix richin ta chik re ruwachʼulew» (JUAN 15:19).

1. ¿Achike naʼoj xuyaʼ rejqalem ri Jesús ri rukʼisibʼäl aqʼaʼ rukʼaslem?

RI RUKʼISIBʼÄL aqʼaʼ chi re ri rukʼaslem ri Jesús, xukʼüt chi nurayibʼej chi ütz ta xkebʼe pa kikʼaslem ri rutijoxelaʼ. Xchʼon chi re ri Rutataʼ pa kiwiʼ rijeʼ. Xubʼij chi re chi mani yerelesaj el chi Ruwachʼulew, xa keruchajij chuwäch ri Satanás. Chuqaʼ xubʼij chi rijeʼ man e richin ta ri Ruwachʼulew, achiʼel rijaʼ man richin ta chuqaʼ (Juan 17:15, 16). Rikʼin ri ruchʼonïk, xuqʼalajrisaj chi janila yerajoʼ ri rutijoxelaʼ. Chuqaʼ xukʼüt ri kejqalem ri rutzij rubʼin wi nabʼey chi ke: «[Rïx] man ix richin ta chik re ruwachʼulew» (Juan 15:19). Chuwäch ri Jesús janila wi rejqalem ri man nkijuʼ ta kiʼ ri rutijoxelaʼ rikʼin ri Ruwachʼulew.

2. ¿Achike ri «ruwachʼulew» achoj chi rij xchʼon ri Jesús?

2 ¿Achike ri «ruwachʼulew» xusikʼij ri Jesús? Ja ri winäq kijachon kan kiʼ rikʼin ri Dios chuqaʼ kikʼamon apo runaʼoj ri Satanás, nkinimirsaj kiʼ chuqaʼ xa xe rijeʼ nkinaʼ kiʼ, ke riʼ pa ruqʼaʼ rijaʼ e kʼo wi (Juan 14:30; Efesios 2:2; 1 Juan 5:19). Ruma riʼ ri Loqʼoläj Wuj nubʼij chi toq yeqachibʼilaj ri winäq riʼ yojok «itzelanel richin ri Dios» (Santiago 4:4). Ruma nqajoʼ yojkʼojeʼ pa rajowabʼäl ri Dios, man tqakʼäm apo kinaʼoj ri winäq, stapeʼ oj kʼo kikʼin. Tqatzʼetaʼ woʼoʼ naʼoj ri yojkitoʼ: mani nqayaʼ kan Rajawaren ri Dios chuqaʼ mani nqayüj qiʼ rikʼin ri achike yekibʼän ri winäq, mani nqakʼäm apo ru-espíritu ri Ruwachʼulew, pa ruchojmil tqabʼanaʼ chi re ri qatzyaqbʼal, man tqakʼwaj jun nimaläj kʼaslem chuqaʼ tqakusaj ri tobʼäl nuyaʼ ri Dios.

MAN TQAYAʼ KAN RI AJAWAREN CHUQAʼ MAN TQAJUʼ QIʼ RIKʼIN RI NKIBʼÄN RI WINÄQ

3. a) ¿Achike xubʼän ri Jesús pa rukʼexel xujuʼ riʼ kikʼin ri winäq? b) ¿Achike ruma samajelaʼ e taqon pa rubʼiʼ ri Cristo nbʼïx chi ke ri yebʼe chi kaj? (Tatzʼetaʼ ri nota).

3 Pa rukʼexel xujuʼ riʼ rikʼin ri achike xekibʼanalaʼ ri winäq chi rij ri qʼatbʼäl taq tzij, ri Jesús xuyaʼ ranima chi rij rutzijoxik Rajawaren ri Dios. Reʼ jun qʼatbʼäl tzij chi kaj achoj pa ruwiʼ xtqʼaton tzij rijaʼ (Daniel 7:13, 14; Lucas 4:43; 17:20, 21). Ruma riʼ kan rukʼamon xubʼij chi re ri Poncio Pilato: «Rïn man in rey ta richin re ruwachʼulew» (Juan 18:36). Ri qitzij taq nimanelaʼ qakʼamon qanaʼoj chi rij rijaʼ. ¿Achike rubʼanik? Man nqayaʼ ta kan ri Ajawaren chuqaʼ ri Jesucristo, ri ruqʼatöy tzij, chuqaʼ nqatzijoj ronojel ruwachʼulew ri Ajawaren riʼ (Mateo 24:14). Ri apóstol Pablo xubʼij chi «oj samajelaʼ [ri] oj taqon el pa rubʼiʼ ri Cristo, achiʼel ri röj ta yojrukusaj ri Dios chi rukʼutuxik utzil [...]: Tjunumatäj iwäch rikʼin ri Dios» (2 Corintios 5:20, CR). *

4. ¿Achike rubʼanik kikʼutun ri qitzij taq nimanelaʼ chi kiyaʼon kanima chi rij Rajawaren ri Dios? (Tatzʼetaʼ ri recuadro: « Ri nabʼey taq nimanelaʼ man xkijuʼ ta kiʼ kikʼin ri winäq»).

4 Ri samajelaʼ e taqon jukʼan chik tinamït, yesamäj pa rubʼiʼ ri tinamït taqayon el kichin. Ruma riʼ man nkijuʼ ta kiʼ rikʼin ri achike nubʼän ri tinamït akuchi (o apeʼ) yesamäj. Rijeʼ nkibʼän ri samaj ruyaʼon el ri kiqʼatöy tzij pa kiwiʼ. Ri nimanelaʼ e «richin [...] chi kaj», ja riʼ chuqaʼ ri nkibʼän (Filipenses 3:20). Ri nimaläj taq samajelaʼ riʼ yeʼajin nkitzijoj ri Ajawaren. Ri kisamaj rubʼanon chi pa millón chi ke ri winäq xtyaʼöx kikʼaslem chi ruwachʼulew, ütz kikʼwan kiʼ rikʼin ri Tataʼixel (Juan 10:16; Mateo 25:31-40). Rikʼin kitoʼik ri nimanelaʼ xkebʼe chi kaj, ri winäq xkekʼojeʼ kan chi ruwachʼulew, yesamäj pa rubʼiʼ ri Cristo. Re kaʼiʼ molaj winäq reʼ xa jun kibʼanon. Rijeʼ yesamäj chi rij ri Ajawaren yaʼon pa ruqʼaʼ ri Cristo, chuqaʼ man nkijuʼ ta kiʼ rikʼin ri achike yekibʼän ri winäq chi kij ri kiqʼatbʼäl taq tzij (tasikʼij Isaías 2:2-4).

5. ¿Achike rukojöl ri rutinamit ri Jehová wakami rikʼin ri Israel ojer kan, ruma riʼ achike ri man nkibʼän ta ri qitzij taq nimanelaʼ?

5 Chuqaʼ man xa xe ta ruma ri Ajawaren toq ri qitzij taq nimanelaʼ man nkijuʼ ta kiʼ rikʼin ri yekibʼän ri winäq, kʼo chik chʼaqa (o nikʼaj) chik ruma. Nabʼey, röj man oj achiʼel ta ri israelitas, ri xa chi jun ruwachʼulew xeruyaʼ ri Jehová, röj qatalun qiʼ ronojel Ruwachʼulew (Mateo 28:19; 1 Pedro 2:9). Ruma riʼ ¿achike xtqabʼän we nqajuʼ qiʼ pa taq moloj ri e bʼenäq chi rij ri qʼatbʼäl tzij? Man ütz ta xtqakʼwaj qiʼ chi qawäch chuqaʼ majun kiʼ ta qakʼuʼx xtqatzijoj Rajawaren ri Tataʼixel chi ke ri winäq (1 Corintios 1:10). Chuqaʼ xkojchʼayalon qiʼ kikʼin ri qachʼalal e kʼo jukʼan chik tinamït we nbʼanatäj pe jun oyowal. Ri Loqʼoläj Wuj nubʼij kʼa chi keqajoʼ konojel ri qachʼalal (Juan 13:34, 35; 1 Juan 3:10-12). Ruma kʼa riʼ ri Jesús xubʼij chi ke ri rutijoxelaʼ chi man kekamisan, xa kekajoʼ ri winäq, ajun ri yeʼitzelan kichin. (Mateo 5:44; 26:52; tatzʼetaʼ ri recuadro « ¿La qitzij in kʼo rikʼin ri Jehová?»).

6. ¿Achike rubʼanik nqayaʼ ri nukʼutuj ri César ruma qajachon qiʼ pa ruqʼaʼ ri Tataʼixel?

6 Chuqaʼ ri qitzij taq nimanelaʼ pa ruqʼaʼ ri Dios kijachon kiʼ, man pa ruqʼaʼ ta jun winäq, jun moloj o jun tinamït. Ri 1 Corintios 6:19, 20 nubʼij chi ri kikʼaslem man kichin ta chik rijeʼ chuqaʼ e loqʼon ruma ri Dios. Ke riʼ stapeʼ nkibʼän ri nubʼij ri «César» chuqaʼ nkiyaʼ ri pwäq nukʼutuj; ketaman chi ri kʼo más rejqalem, ja ri nkiyaʼ «chi re ri Dios ri kan richin wi ri Dios» (Marcos 12:17, CO; Romanos 13:1-7). Ja reʼ ri «kan richin wi ri Dios»: nqayaʼ ruqʼij, nqajoʼ rikʼin ronojel qanima, nqabʼän ri nubʼij chuqaʼ nqayaʼ ri qakʼaslem pa kamïk we ja riʼ ri najowatäj (Lucas 4:8; 10:27; tasikʼij Hechos 5:29; Romanos 14:8).

MAN TQAKʼÄM RU-ESPÍRITU RI RUWACHʼULEW

7, 8. ¿Achike ri «espíritu richin ri ruwachʼulew», chuqaʼ achike rubʼanik nsamäj?

7 Jun chik rubʼanik man nqajuʼ ta qiʼ kikʼin ri winäq, ja ri man nqakʼäm ta apo ri kinaʼoj. Ri Pablo xubʼij chi röj man qakʼulun ta ri «espíritu richin re ruwachʼulew», röj qakʼulun ri espíritu «petenäq rikʼin ri Dios» (1 Corintios 2:12, CO). Chi ke ri nimanelaʼ pa Éfeso xubʼij: «Toq rubʼanon kan xixbʼiyaj achiʼel [...] re ruwachʼulew reʼ, achiʼel [...] ri rutataʼal [ri] qʼatbʼäl tzij [...] pa kaqʼiqʼ, ri espíritu nsamäj wakami kikʼin ri e ralkʼwal ri qʼajoj tzij» (Efesios 2:2, 3, CR).

8 ¿Achike ri «kaqʼiqʼ» o «espíritu richin ri ruwachʼulew»? Jun uchuqʼaʼ ri nbʼanon chi ri winäq nkibʼän ri itzelal. ¿Achike rubʼanik nubʼän chi ke? Yerutaqchiʼij richin man yeniman ta pa ruqʼaʼ ri Dios chuqaʼ yeruyaʼ pe itzel taq rayinïk pa kanima (1 Juan 2:16; 1 Timoteo 6:9, 10). ¿Achike ruma ri espíritu riʼ achiʼel «qʼatbʼäl tzij» rubʼanon pa kiwiʼ ri winäq? Ruma nukanoj akuchi (o apeʼ) yetzaq, eqal nok apo kikʼin, nutïj ruqʼij; chuqaʼ achiʼel ri kaqʼiqʼ, ronojel ruwachʼulew kʼo wi. ¿Achike rubʼanik «nsamäj» kikʼin ri winäq? Nubʼän chi yeʼaläx pe itzel taq naʼoj pa kanima, achiʼel ri nanimirisaj awiʼ, xa xe rat nanaʼ awiʼ, ri jakʼakʼenïk chuqaʼ man nabʼän ta ri nbʼïx chawe. * Nel chi tzij, nubʼän chi eqal eqal nwachin pa kanima ri winäq ri runaʼoj ri Satanás (Juan 8:44; Hechos 13:10; 1 Juan 3:8, 10).

9. ¿Achike rubʼanik nok pe qikʼin ri espíritu richin ri ruwachʼulew?

9 ¿Ntikïr ntikeʼ pa qanima chuqaʼ pa qajolom ri espíritu richin ri ruwachʼulew? Jaʼ, we nqayaʼ qʼij (tasikʼij Proverbios 4:23). Toq nok pe, nubʼän chawe chi man nanabʼej ta. Jun tzʼetbʼäl chi rij reʼ, achiʼel toq nqachibʼilaj jun winäq ri kan ütz runaʼoj nqatzʼët, ja kʼa xa man nuyaʼ ta ruqʼij ri Jehová (Proverbios 13:20; 1 Corintios 15:33). Chuqaʼ nok pe chi qij kuma ri itzel taq kʼastajinïk, kikʼin etzʼanem toq nabʼän oyowal pa kiwiʼ, wuj ri kʼo itzel taq naʼoj chupam, Internet toq yeʼatzʼët kiwachibʼäl chʼanäl taq winäq chuqaʼ kinaʼoj ri e elenäq kan pa rutinamit ri Jehová. Ke riʼ nok pe chi qij ruma jun winäq o achike na jun ri nkikʼüt runaʼoj ri Satanás.

10. ¿Achike rubʼanik man nqakʼäm ta apo ru-espíritu ri ruwachʼulew?

10 ¿Achike nqabʼän richin man nqakʼäm ta apo ru-espíritu ri ruwachʼulew chuqaʼ man nqayaʼ ta kan rajowabʼäl ri Dios? Nqakusaj ronojel ri toʼïk ruyaʼon ri Jehová chi rij ri qakuqubʼabʼäl kʼuʼx chuqaʼ nqakʼutuj ri loqʼoläj ruchuqʼaʼ pa qawiʼ. Stapeʼ ri Satanás chuqaʼ ri ruwinaq kʼo kuchuqʼaʼ, ri Jehová majun achike nilon ri ruchuqʼaʼ (1 Juan 4:4). Ruma riʼ janila rejqalem ri yojchʼon rikʼin richin yojkʼojeʼ chunaqaj rijaʼ.

ÜTZ RUBʼANIK QATZYAQBʼAL

11. ¿Achike rubʼanik ru-espíritu ri ruwachʼulew kʼo rikʼin ri tzyaqbʼäl?

11 Ri uchuqʼaʼ nsamajin richin jun winäq kʼïy rubʼanik nqʼalajin. Jun chi ke riʼ ja ri rubʼanik nubʼän utzil riʼ (o nubʼän rukʼojlem), ri rutzyaq nukusaj chuqaʼ ri nuchʼajchʼojrisaj riʼ. Wakami e kʼïy tinamït man nkiyaʼ ta chik ruqʼij ri rubʼanik natzyaqbʼej awiʼ. Ruma kan janila qasan pe ruqʼij chuqaʼ ruma ri rubʼanik kitzyaq ri winäq wakami, jun achin pa televisión xubʼij chi ri ixoqiʼ itzel kikʼaslem, man ketaman ta chik achike tzyäq xtkikusaj richin yetzuʼüx o yekayëx kan. Jun wuj ri nuyaʼ rutzijol ri achike yebʼanatäj, nubʼij chi ajun ri chʼutiʼ taq xtaniʼ choj chʼanachʼäq taq tzyäq e kikusalon chuqaʼ majun kʼïx ta chi kiwäch. Chuqaʼ xa bʼaʼ akuchi (o apeʼ) yeʼatzʼët ri winäq choj itzel rubʼanik ri kiwiʼ chuqaʼ kitzyaq, achiʼel ta majun nkajoʼ kiʼ o man nkiyaʼ ta kiqʼij.

12, 13. ¿Achike texto ütz yeqakusaj chi rij ri rubʼanik nqaweq qiʼ?

12 Ruma ja ri Jehová nqayaʼ ruqʼij, nqajoʼ ütz qabʼanik yojtzʼetetäj, ütz ri qatzyaqbʼal, chʼajchʼöj qij chuqaʼ ri qatzyaq nqʼalajin chi rukʼamon rikʼin ri achike nqabʼän. Xa bʼa akuchi (o apeʼ) na yojbʼe tqʼalajin chi kʼo qanaʼoj rikʼin ri qabʼanik chuqaʼ tqaqasaj qiʼ, ruma ja naʼoj riʼ chuqaʼ ri «utziläj taq bʼanobʼäl» ri najowatäj chi kij ri yebʼanon «rurayibʼal ri Dios». Ri nqajoʼ rikʼin ronojel reʼ ja ri yojkʼojeʼ «chupam rajowabʼäl ri Dios» man ja ta ri nyaʼöx qaqʼij (1 Timoteo 2:9, 10; Judas 21CR). Ruma riʼ kʼo ta chi ja ri ‹qanima jebʼël wiqil [...] ruma [...] ja reʼ ri más rejqalem chuwäch ri Dios› (1 Pedro 3:3, 4).

13 Chuqaʼ man tqamestaj chi ri qatzyaq chuqaʼ ri qabʼanik, kʼo nubʼij chi rij ri qitzij nimabʼäl kʼuʼx chi kiwäch ri winäq. Ruma riʼ ri rubʼanik ri qatzyaqbʼal kʼo chi tukʼutuʼ chi nqayaʼ ruqʼij ri Jehová chuqaʼ mani nubʼän chi ri winäq yechʼon pe itzel chi qij. Ruma riʼ ütz nubʼän nqanük rij achike rubʼanik yojkitzʼët pe ri winäq, ke riʼ man xa xe ta ri nqa chi qawäch röj. Chi qawäch röj ri más rejqalem ja ri nqayaʼ ruqʼij ri Jehová, ri rutinamit chuqaʼ ri «nqakʼüt [...] qiʼ chi oj rusamajelaʼ ri Dios». Nqajoʼ chi ronojel ri nqabʼän, nuyaʼ «ruqʼij rukʼojlem ri Dios» (1 Corintios 4:9; 10:31; 2 Corintios 6:3, 4; 7:1).

¿Nuyaʼ ruqʼij ri Jehová ri nubʼanik?

14. ¿Achike kʼutunïk ütz yeqabʼän qa chi qawäch chi rij ri qabʼanik?

14 Toq más nkʼatzin chi nqachʼajchʼojrisaj qiʼ chuqaʼ ütz qabʼanik nqabʼän el, ja toq nbʼeqatzijoj ri Loqʼoläj Wuj o yojbʼe pa molojriʼïl. Ruma riʼ ütz nqakʼutuj qa chi qawäch: «¿Yinkitzuʼ o yinkikayej ri winäq ruma tzʼil wij chuqaʼ itzel nubʼanik? ¿Yekʼïx ri winäq wuma rïn? ¿Achike ninyaʼ más rejqalem: ja ri ninweq wiʼ achiʼel rubʼanik ninwajoʼ rïn o ja ri ninbʼän ri najowatäj richin nyaʼöx jun samaj pa nuqʼaʼ pa congregación?» (Salmo 68:6; Filipenses 4:5; 1 Pedro 5:6).

15. ¿Achike ruma ri Jehová man kan ta rucholobʼan chupam ri Loqʼoläj Wuj ri rubʼanik nqaweq qiʼ chuqaʼ ri nqachʼajchʼojrisaj qiʼ?

15 Ri Jehová man kan ta rucholobʼan chupam ri Loqʼoläj Wuj ri rubʼanik ri qatzyaq, nqachʼajchʼojrisaj qiʼ chuqaʼ ri nqaweq qiʼ. ¿Achike ruma? Ruma nrajoʼ chi ja röj yojchaʼon chuqaʼ yojtzʼeton achike ri ütz pa qawiʼ. Rijaʼ nrajoʼ chi rikʼin ri Loqʼoläj Wuj qayon röj nqʼax chi qawäch achike ri rukʼamon nqabʼän. Nrajoʼ chi oj nimanelaʼ ri ruma rukusaxik ri Loqʼoläj Wuj qetaman nqatzʼët «achike ri ütz y achike ri man ütz ta» (Hebreos 5:14). Rijaʼ nrajoʼ chi ronojel ri nqabʼän, tqabʼanaʼ ruma nqajoʼ rijaʼ chuqaʼ yeqajoʼ ri winäq (tasikʼij Marcos 12:30, 31). Rikʼin ri naʼoj nuyaʼ ri Loqʼoläj Wuj chi rij ri tzyaqbʼäl, yojtikïr nqïl jalajöj kibʼanik ri tzyäq chuqaʼ rubʼanik nqaweq qiʼ. Rikʼin jun mul yabʼe chi re jun kinimamolojriʼïl ri ruqʼalajrisanelaʼ ri Jehová natzʼët ri jalajöj ru-color ri kitzyaq chuqaʼ ri kikotem kʼo kikʼin.

MAN TQAKʼWAJ JUN NIMALÄJ KʼASLEM

16. ¿Achike rubʼanik ri ru-espíritu ri ruwachʼulew man nukʼwaj ta riʼ rikʼin ri xukʼüt ri Jesús, chuqaʼ achike kʼutunïk ütz yeqabʼän?

16 Ri ru-espíritu ri ruwachʼulew choj yojruqʼol. Pa millón ri winäq rubʼanon chi ke chi nkikanoj ri kikotem chi rij ri bʼeyomäl. Ri Jesús xubʼij kʼa chi «stapeʼ janila kʼïy rubʼeyomal jun winäq, man ja ta riʼ ri xtyaʼon rukʼaslem» (Lucas 12:15). Ri Jesús majun bʼey xubʼij ta chi xajan nkʼojeʼ abʼeyomal, chuqaʼ majun xubʼij ta chi tqaqʼataʼ qiʼ chi rij ronojel. Ri kan xubʼij wi rijaʼ chi xa xe ri winäq ri kʼo «chi kikʼuʼx chi kan nkʼatzin ri Dios chupam ri kikʼaslem» ri xkeʼilon ri kolotajïk chuqaʼ ri qitzij kikotem. Chuqaʼ ütz kibʼanon chi re ri ‹runaqʼ kiwäch›, nel chi tzij, bʼenäq kanima chi rij ri rusamaj ri Ajawaren (Mateo 5:3; 6:22). Ruma riʼ tqakʼutuj qa chi qawäch: «¿Kan qitzij ninnimaj ri xukʼüt ri Jesús o xa nukʼamon apo runaʼoj ri kitataʼ ri ‹tzʼuküy taq tzij›?» (Juan 8:44). «¿Achike nqʼalajin chi rij ri nintzijoj, ri ninwajoʼ ninbʼän, ri nuyaʼon rejqalem chuqaʼ ri rubʼanik nukʼaslem?» (Lucas 6:45; 21:34-36; 2 Juan 6).

17. ¿Achike utzil nukʼäm pe pa awiʼ ri man nakʼwaj ta jun nimaläj kʼaslem?

17 Ri Jesús xubʼij chi ri «etamabʼäl» nqʼalajin rikʼin ri «bʼanobʼäl» (Mateo 11:19). Ruma riʼ, ¿achike utzil nukʼäm pe pa kiwiʼ ri man nkikʼwaj ta jun nimaläj kʼaslem? Jun, ri samaj nkibʼän chi rij ri Ajawaren rukuqubʼan kikʼuʼx (Mateo 11:29, 30). Chuqaʼ kikolon kiʼ chi kiwäch ri qʼaxomal yekiyaʼ ri itzel taq rayinïk (tasikʼij 1 Timoteo 6:9, 10). Ruma yekikot rikʼin kʼo kiway chuqaʼ kitzyaq, kʼo más kiramaj richin yekʼojeʼ kikʼin ri kachʼalal pa kachoch chuqaʼ pa rutinamit ri Jehová. Chuqaʼ kiʼ kikʼuʼx yewär (Eclesiastés 5:12). Kʼo kikotem kikʼin ruma yekitoʼ chuqaʼ nkiyaʼ kiramaj chi kij ri winäq (Hechos 20:35). Chuqaʼ kikuqubʼan kikʼuʼx chi rij ri rusujun ri Dios, kʼo uxlanem kikʼin chuqaʼ yekikot rikʼin ri nkibʼän (Romanos 15:13; Mateo 6:31, 32). Qitzij, re urtusanïk reʼ majun achike nilon rajïl.

TQAKUSAJ RI TOBʼÄL NUYAʼ RI DIOS

18. ¿Achike nubʼij ri Loqʼoläj Wuj chi kij ri espíritu yebʼanon oyowal qikʼin chuqaʼ chi rij ri oyowal?

18 We yojkʼojeʼ pa rajowabʼäl ri Dios, ri Satanás man xtitikïr ta xkojrujëkʼ kan rikʼin ri Jehová. Rijaʼ nrajoʼ nukʼäm el ri kikotem qikʼin chuqaʼ man nrajoʼ ta nqïl qakʼaslem man kʼisel ta (1 Pedro 5:8). Ri Pablo xubʼij: «Röj man kikʼin ta winaqiʼ nqabʼän wi labʼäl [u oyowal], xa kan kikʼin ri itzel taq espíritu ri kʼo kuchuqʼaʼ y kʼo qʼatbʼäl tzij pa kiqʼaʼ, [...] chuqaʼ itzel taq espíritu ri e kʼo pa kaqʼiqʼ» (Efesios 6:12). Ri tzij griego ri bʼanon qa «labʼäl» chi re, nchʼon chi rij jun oyowal ri kan natzʼët chi nkichʼäy kiʼ ri winäq, man ja ta ri oyowal ri nkichäp kiʼ chi näj ri winäq. Toq ri Pablo xerusikʼij ri espíritu achoj ikʼin nqabʼän oyowal röj, xubʼij chi rijeʼ kʼo «kuchuqʼaʼ y kʼo qʼatbʼäl tzij pa kiqʼaʼ». ¿Achike nrajoʼ nubʼij riʼ? Chi ri oyowal nkibʼän ütz ütz kinukun rij chuqaʼ ütz kinukʼun kiʼ rijeʼ.

19. Tabʼij achike rubʼanik ri tobʼäl ruyaʼon ri Tataʼixel.

19 Stapeʼ röj winäq majun jampeʼ ta quchuqʼaʼ yojtikïr nqachʼäk ri Satanás. ¿Achike rubʼanik? Nqakusaj ronojel ri tobʼäl «ruyaʼon ri Dios» chi qe (Efesios 6:13). Ri Efesios 6:14-18 nusikʼij ri tobʼäl riʼ: «Kow kʼa kixpaʼeʼ. Tikusaj ri qitzijriʼïl [...], achiʼel nikusaj ri ximibʼäl ipam. Tikusaj ri ruchojmilal achiʼel [...] ri tobʼäl ruwaʼikʼuʼx. [...] Nibʼij ri utziläj chʼabʼäl [...] achiʼel toq ikusan chik ri ixajabʼ [...]. Kan tipabʼaʼ iwiʼ chuwäch ri Itzel Winäq ri [...] nukʼäq chʼabʼ rikʼin qʼaqʼ chi qij. Kan tikusaj ri kuqubʼabʼäl kʼuʼx achiʼel jun tobʼäl. Kan tikusaj kʼa ri ikolotajik achiʼel jun rutobʼal ijolom. Y ri ruchʼabʼäl ri Dios, tibʼanaʼ chi re chi achiʼel jun espada, ri xyaʼöx chiwe ruma ri Loqʼoläj Espíritu. Y kan bʼenäq kʼa ruwäch kixchʼon rikʼin ri Dios».

20. ¿Achike ruma ri oyowal nqabʼän röj man junan ta rikʼin ri yekibʼän ri achiʼaʼ?

20 Ri tobʼäl nusikʼij ri Loqʼoläj Wuj jikïl yojruköl ruma rikʼin ri Dios petenäq wi. Xa xe mani nqakʼäm el chi qij. ¿Achike ruma? Ruma ri oyowal nqabʼän ri runimanelaʼ ri Jesús pa qʼij chi chaqʼaʼ najin. Ke riʼ man choj ta achiʼel ri oyowal yekibʼän ri achiʼaʼ ri xa yeʼuxlan toq majun oyowal ta najin. Re oyowal reʼ xtkʼis kʼa toq ri Tataʼixel xtuchüp ruwäch ruqʼatbʼäl tzij ri Satanás chuqaʼ xkerutzʼapëj ri itzel taq xamanil (Apocalipsis 12:17; 20:1-3). Ruma kʼa riʼ man kakos qa we yatajin najëkʼ awiʼ chi kiwäch ri itzel taq rayinïk. Qonojel, richin nqabʼän ri nrajoʼ ri Jehová, kʼo chi nqajëkʼ qiʼ chi kiwäch ri rurayibʼal ri qachʼakul (1 Corintios 9:27). Ri itzel ja ri man nqaxikʼ ta qiʼ richin nqajëkʼ qiʼ.

21. ¿Achike rubʼanik nqachʼäk ri oyowal chi rij ri Satanás?

21 Rikʼin ri quchuqʼaʼ röj kan majun wi nqachʼäk ta ri oyowal rikʼin ri Satanás. Ruma riʼ kan janila kejqalem rutzij ri Pablo toq nubʼij chi ‹kojchʼon rikʼin ri Dios›. Chuqaʼ kʼo chi nqakʼaxaj rutzij ri Tataʼixel. ¿Achike rubʼanik? Nqasikʼij ri Loqʼoläj Wuj chuqaʼ yojbʼe pa molojriʼïl richin oj kʼo kikʼin ri qachibʼil. Ruma riʼ man qayon ta oj kʼo (Filemón 2; Hebreos 10:24, 25). We nqabʼän ronojel reʼ man xa xe ta xtqachʼäk ri oyowal, chuqaʼ xkojtikïr xtqaqʼalajrisaj ri qanimanïk toq nkʼatzin.

TQAQʼALAJRISAJ RI QANIMANÏK

22, 23. a) ¿Achike ruma kʼo chi nqaqʼalajrisaj ri qanimanïk, chuqaʼ achike kʼutunïk ütz yeqabʼän qa chi qawäch? b) ¿Achike xtqatzʼët chupam ri jun chik tanaj?

22 Ri Jesús xubʼij: «We rïx ix junan ta kikʼin ri winaqiʼ [...], yixkajoʼ ta» (Juan 15:19). Ruma riʼ ri nimanelaʼ kʼo chi nqatijoj qiʼ chi rij ri Loqʼoläj Wuj richin xkojtikïr pa rubʼeyal chuqaʼ chʼuchʼuj qanima nqaqʼalajrisaj ri qanimanïk (tasikʼij 1 Pedro 3:15). Ruma riʼ ütz nqakʼutuj qa chi qawäch: «¿Nqʼax chi nuwäch achike ruma ri kʼo mul jun wi ri nqabʼän chi kiwäch ri winäq? Toq man ninbʼän ta ri nkibʼän ri winäq, ¿nqʼax chi nuwäch chi ri Loqʼoläj Wuj chuqaʼ ri ‹kuqül rukʼuʼx samajel› kʼo ruma nkibʼij chi mani nqabʼän?» (Mateo 24:45, CR; Juan 17:17). «Toq kʼo chi ninqʼalajrisaj chi in kʼo rikʼin ri Jehová, ¿ninkʼüt chi stapeʼ xkechʼon chwij ri winäq, man xtinbʼän ta ri nkibʼij, chuqaʼ yikikot rikʼin ri nunimanïk?» (Salmo 34:2; Mateo 10:32, 33).

23 Ri Satanás yerukusaj utziläj taq pataʼy richin nubʼän chi qe chi nqajuʼ qiʼ rikʼin ri achike yekibʼän ri winäq. Achiʼel xqatzʼët yan kan rijaʼ nrajoʼ chi nbʼe qanima chi kij ri itzel taq kʼastajinïk. ¿Achike xkojtoʼon richin qetaman xkeqachaʼ kʼastajinïk ri kan qitzij xkojkitoʼ chuqaʼ man xtkibʼän ta chi qe chi yojmakun? Ja reʼ ri xtqatzʼët chupam ri jun chik tanaj.

^ parr. 3 Kan xa xe chupam ri nimaqʼij Pentecostés, junaʼ 33, ri Cristo nqʼaton tzij pa kiwiʼ ri nimanelaʼ yebʼe chi kaj (Colosenses 1:13). Ja kʼa chupam ri junaʼ 1914 xpabʼäx pa ruwiʼ ri «ajawaren richin ri ruwachʼulew». Wakami, ri winäq yebʼe chi kaj yesamäj pa rubʼiʼ ri Ajawaren yaʼon pa ruqʼaʼ ri Cristo (Apocalipsis 11:15).

^ parr. 8 Tatzʼetaʼ ri Razonamiento a partir de las Escrituras, ruxaq 140-144, reʼ kiwuj ruqʼalajrisanelaʼ ri Jehová.