Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

TANAJ 17

«Tikowirisaj ri loqʼoläj ikuqubʼabʼäl kʼuʼx»

«Tikowirisaj ri loqʼoläj ikuqubʼabʼäl kʼuʼx»

«Tikowirisaj ri loqʼoläj ikuqubʼabʼäl kʼuʼx [...] y kixkʼojeʼ chupam rajowabʼäl ri Dios» (JUDAS 20, 21, TNM).

1, 2. ¿Achike nqabʼän richin ütz qawäch yojkʼïy el chuqaʼ kʼo quchuqʼaʼ? Chuqaʼ ¿achike ruma nkʼatzin nqabʼän riʼ?

QONOJEL nqarayibʼej chi ütz qawäch chuqaʼ kʼo quchuqʼaʼ. Ja kʼa richin ütz qawäch yojkʼïy el chuqaʼ kʼo quchuqʼaʼ, nkʼatzin nqilij qiʼ, nqabʼän ejercicio chuqaʼ yojbʼe rikʼin ri aqʼomanel. Ronojel riʼ rukʼwan samaj. Ja kʼa ruma qetaman chi nukʼäm pe utzil pa qawiʼ wakami chuqaʼ chi qawäch apo man nqajoʼ ta nqayaʼ kan rubʼanik. Ri pa qakʼaslem kʼo chik jun akuchi (o apeʼ) yojkʼïy. Ri kʼiyinem riʼ nrajoʼ chuqaʼ chi yojsamäj chi rij. ¿Achike riʼ?

2 Ri Judas, ri jun tzeqelibʼey, xchʼon chi rij ri kʼiyinem riʼ toq xubʼij chi ke ri nimanelaʼ: «Kixkʼojeʼ chupam rajowabʼäl ri Dios». Re tzij reʼ nkiqʼalajrisaj chi richin yenimïr, nkʼatzin ‹nkikowirisaj ri loqʼoläj kikuqubʼabʼäl kʼuʼx› (Judas 20, 21TNM). ¿Achike nqabʼän richin kow nkʼojeʼ ri qakuqubʼabʼäl kʼuʼx, ke riʼ xkojrutoʼ richin xkojkʼojeʼ pa rajowabʼäl ri Dios? Tqatzʼetaʼ oxiʼ rubʼanik.

TKʼOJEʼ MÁS QAKUQUBʼABʼÄL KʼUʼX CHI KIJ RI RUPIXAʼ RI JEHOVÁ

3-5. a) ¿Achike nrajoʼ ri Satanás nqabʼij chi kij rupixaʼ ri Jehová? b) Rikʼin jun tzʼetbʼäl, tabʼij achike rubʼanik kʼo chi yeqatzʼët ri pixaʼ chuqaʼ achike nqanaʼ we ke riʼ yeqatzʼët.

3 Nabʼey, nkʼatzin nqakuqubʼaʼ qakʼuʼx chi kij ri rupixaʼ ri Jehová. Chupam re wuj reʼ xeqatzʼët yan kʼïy chi ke ri pixaʼ e ruyaʼon ri Jehová chi kij ri bʼanobʼäl. Ri kʼutunïk ja reʼ: ¿Achike nabʼij rat chi kij ri pixaʼ riʼ? Ri Satanás nrajoʼ nubʼän chi qe chi nqanimaj apo chi ri runaʼoj chuqaʼ ri rupixaʼ ri Jehová xa yojkixïm. Chuwäch ri tikʼasäs ulew pa Edén ri Satanás xutzʼët chi ri jun pataʼy riʼ ütz xel chuwäch, ruma riʼ kʼa nukusaj wakami (Génesis 3:1-6). ¿Xkojrutzäq chuqaʼ röj rikʼin ri pataʼy riʼ? We man pa rubʼeyal ta yeqatzʼët ri rupixaʼ ri Jehová, rikʼin bʼaʼ xkojrutzäq.

4 Reʼ achiʼel toq yojbʼiyaj pa jun kotzʼijaläj ulew nbʼeqilaʼ jun koral. Ri koral kow chuqaʼ nïm rujotolem. Man nuyaʼ ta qʼij yojok apo chuwäch jun jebʼël peraj. Toq xa xe nqatzʼët ri koral rikʼin bʼaʼ nqabʼij chi ruqʼaton qabʼey. Ja kʼa toq nqatzʼët apo chi kʼo jun nimaläj köj rewan pe riʼ, nqʼax chi qawäch achike ruma kʼo ri koral: richin yojchajïx. Wakami chi rij ri qakʼaslem. ¿Kʼo jun chiköp nrajoʼ nukʼäq pe riʼ chi qij? Jaʼ kʼo. Ri Ruchʼabʼäl ri Tataʼixel nubʼij: «Kan tinaʼ kʼa jebʼël ri achike nibʼän y jantapeʼ kixkʼaseʼ, ruma ri Itzel Winäq, kan nsutiyaj pe chiwij richin yixrukʼïs, achiʼel nubʼän jun köj» (1 Pedro 5:8).

5 Qitzij, ri Satanás kan itzel wi runaʼoj. Richin man yojtzaq ta chi kipam ri jalajöj taq «ruqʼolbʼal», ri Jehová e ruyaʼon pixaʼ richin yojkitoʼ (Efesios 6:11, CR). Ruma riʼ toq yojchʼobʼon o yojnukun chi kij, keqatzʼetaʼ chi xa jun rubʼanik nukʼüt ri rajowabʼäl pa qawiʼ ri nimaläj Qatataʼ chi kaj. We ja riʼ rubʼanik xkeqatzʼët, xtqʼalajin chi qawäch chi e kʼo richin yojkichajij chuqaʼ yojkikot. Ri Santiago, ri jun tzeqelibʼey, xubʼij: «Ja kʼa ri nakʼaxan ri ruchʼabʼäl ri Dios y nutzʼët jebʼël ri nubʼij, y kan nubʼän, kan jebʼël ruwaruqʼij» (Santiago 1:25).

6. ¿Achike rubʼanik nakuqubʼaʼ más akʼuʼx chi kij rupixaʼ ri Jehová chuqaʼ ri naʼoj yeruyaʼ? Tayaʼ jun tzʼetbʼäl.

6 Jun rubʼanik richin nakuqubʼaʼ más akʼuʼx chi kij ri rupixaʼ ri Jehová chuqaʼ chi rij rijaʼ, ri nimaläj Bʼanöy Pixaʼ, ja ri yeʼasamajij pa akʼaslem ri pixaʼ riʼ chuqaʼ ri «pixaʼ richin ri Cristo». Kikʼin ri rupixaʼ ri Cristo kʼo jun ri nubʼij: «Tikʼutuʼ [...] ronojel ri nubʼin kan» (Gálatas 6:2; Mateo 28:19, 20). Ri qitzij taq nimanelaʼ qataqen chuqaʼ ri pixaʼ ri nubʼij chi tqamoloʼ qiʼ richin nqayaʼ ruqʼij ri Tataʼixel chuqaʼ richin yojkʼojeʼ kikʼin ri qachʼalal (Hebreos 10:24, 25). Jun chik pixaʼ ri kʼo chi nqataqej ja ri nubʼij chi kojchʼon rikʼin ri Jehová rikʼin ronojel qanima (Mateo 6:5-8; 1 Tesalonicenses 5:17). Toq yeqataqej ri pixaʼ riʼ nqʼalajin chi qawäch chi kan e ütz wi chuqaʼ nkiyaʼ kikotem pa qawiʼ, jun kikotem ri man yetikïr ta nkiyaʼ ri winäq. Qitzij na wi, toq nqatzʼët ri utzil nukʼäm pe pa qawiʼ ri yojtaqen tzij, más nqakuqubʼaʼ qakʼuʼx chi kij ri rupixaʼ ri Jehová.

7, 8. ¿Achike uxlanibʼäl kʼuʼx nuyaʼ ri Loqʼoläj Wuj chi ke ri nkinaʼ chi man xketikïr ta xketaqen tzij tbʼe qʼij tbʼe säq?

7 E kʼo ri nyamayoʼ kikʼuʼx nkitzʼët chi kʼayew xtubʼän chi kiwäch xtkitaqej junaʼ junaʼ ri rupixaʼ ri Jehová. Nkixibʼij kiʼ, nkinaʼ chi xketzaq. We npe ri naʼoj riʼ qikʼin, kojnukun chi kij re tzij reʼ: «Rïn, Jehová, ri a-Dios. Rïn ri nyaʼon atijonïk richin utzil chawe rat. Rïn ri yatukʼwan chupam ri bʼey ri kʼo chi yabʼe. ¡Xa ta rat nayaʼ axkïn chi ke ri nupixaʼ! Ri aʼuxlanibʼäl kʼuʼx xtubʼän achiʼel ri raqän yaʼ. Chuqaʼ ri achojmilal xtubʼän achiʼel ri palow ri nubʼolqotlaʼ riʼ» (Isaías 48:17, 18, TNM). ¿Oj chʼobʼoynäq o oj nukuynäq chi kij re utziläj taq tzij reʼ?

8 Kikʼin re tzij reʼ, ri Jehová nubʼij chi xtqïl kaʼiʼ urtusanïk we xtqataqej ri rutzij. Nabʼey, ri uxlanibʼäl kʼuʼx kan achiʼel ri raqän yaʼ xtubʼän qikʼin: siʼïl, nbʼulbʼuʼx chuqaʼ man xtkʼis ta. Rukaʼn, ri qachojmilal kan achiʼel ri palow ri nubʼolqotlaʼ riʼ. ¿Achike rubʼanik? Toq nqatzʼët ri palow nubʼolqotlaʼ riʼ, npe pa qajolom chi tbʼe qʼij xtbʼe säq xa xe retal ke riʼ xtubʼän. Ruma kʼa riʼ, re texto reʼ nubʼij chi ri qachojmilal —o ri ütz rubʼanik qakʼaslem— yojtikïr jantapeʼ (o chi jumul) ütz xtqabʼän chi re. We nqaxïkʼ qiʼ nqabʼän ri nrajoʼ ri Dios, rijaʼ man xtuyaʼ ta qʼij chi xkojtzaq (tasikʼij Salmo 55:22). Toq yeqasikʼij re utziläj taq tzij reʼ nubʼän chi qe chi más nqakuqubʼaʼ qakʼuʼx chi rij ri Jehová chuqaʼ chi kij ri rupixaʼ.

TKUQÜR QAKʼUʼX PA RUCHʼABʼÄL RI DIOS

9, 10. a) ¿Achike ütz nkibʼän ri nimanelaʼ richin nkuqür kikʼuʼx pa ruchʼabʼäl ri Dios? b) ¿Achike rubʼanik ri nqayaʼ qanima chi rij ri ruchʼabʼäl ri Dios yojrutoʼ richin yojkikot?

9 Ri rukaʼn rubʼanik richin yojnimïr ri pa ruchʼabʼäl ri Dios ja ri nqabʼän ri nkibʼij re tzij reʼ: «Tqatijaʼ kʼa qaqʼij richin nqetamaj ri más e nimaʼq taq tijonïk» (Hebreos 6:1). Stapeʼ xa oj ajmakiʼ qonojel yojtikïr nqabʼän chi nkuqür qakʼuʼx pa ruchʼabʼäl ri Dios kikʼin ri nimaʼq taq tijonïk. Toq nkuqür qakʼuʼx nkʼiyïr ri qarayibʼal richin nqayaʼ ruqʼij ri Jehová. ¿Achike ruma?

10 Ri winäq kuqül rukʼuʼx pa ruchʼabʼäl ri Dios nubʼän ri nrajoʼ ri Jehová chuqaʼ nchʼobʼon o nnukun achiʼel rijaʼ (Juan 4:23). Ri Pablo xubʼij chi ri «e ukʼwan ruma ri itzel taq rayibʼäl, kan bʼenäq kʼa kanima chi rij ri itzel taq rayibʼäl riʼ. Ja kʼa we oj ukʼwan ruma ri Loqʼoläj Espíritu, kan bʼenäq kʼa qanima chi rij ri nrajoʼ ri Loqʼoläj Espíritu» (Romanos 8:5). Ri kiyaʼon kanima chi kij ri itzel taq rayibʼäl majun kikotem ta kikʼin. ¿Achike ruma? Ruma xa xe rijeʼ nkinaʼ qa kiʼ, xa achiʼel e moyiʼ chuqaʼ xa chi rij ri bʼeyomäl e bʼenäq wi. Ja kʼa ri kiyaʼon kanima chi rij ri Ruchʼabʼäl ri Dios yekikot ruma nkibʼän ri nrajoʼ ri Jehová, «ri Dios ri kʼo kikotem rikʼin» (1 Timoteo 1:11, TNM). Stapeʼ e kʼo pa kʼayewal, yekikot. ¿Achike ruma? Ruma ketaman chi toq man nkiqʼäj ta rutzij ri Jehová, nkikʼüt chi ri Satanás jun tzʼuküy tzij chuqaʼ nkikotisaj ranima ri Jehová (Proverbios 27:11; tasikʼij Santiago 1:2, 3).

11, 12. a) Toq ri Pablo xchʼon chi rij ri awetaman achike ri ütz chuqaʼ ri man ütz ta, ¿achike xrajoʼ xubʼij rikʼin ri tzij «kitijon kiʼ»? b) ¿Achike tijonïk nrajoʼ ri qachʼakul richin yojtikïr nqasamajij chuqaʼ yerubʼän nimaläj taq silonïk?

11 Richin nkuqür qakʼuʼx pa ruchʼabʼäl ri Dios nkʼatzin nqatijoj qiʼ. Ja riʼ nubʼij re texto reʼ: «Ri kan jebʼël nqʼax chi kiwäch ri ruchʼabʼäl ri Dios, kan e achiʼel kʼa jun winäq ri kan nkowin chik nutïj wäy. Rijeʼ kitijon kiʼ richin [...] chi kan ketaman chik achike ri ütz y achike ri man ütz ta» (Hebreos 5:14CO). Ri Pablo nubʼij chi richin nqʼax chi qawäch achike ri ütz chuqaʼ ri man ütz ta, kʼo chi nqatijoj qiʼ. Rikʼin ri tzij «kitijon kiʼ» ri Pablo xukusaj jun tzij griego ri xukusäx pa taq gimnasios pa Grecia ri pa nabʼey cien taq junaʼ. Ri tzij riʼ nubʼij «kitijon kiʼ achiʼel jun gimnasta». Tqatzʼetaʼ achike rubʼanik ri tijonïk riʼ.

Rikʼin kʼïy tijonïk, ri gimnasta nutijoj ri ruchʼakul

12 Majun winäq ta ri toq naläx retaman chik nusamajij ri ruchʼakul. Ri neneʼ man nqʼax ta chi kiwäch akuchi (o apeʼ) e kʼo ri kiqʼaʼ kaqän. Man yetikïr ta junan kuchuqʼaʼ nkiyaʼ ri kiqʼaʼ. Kʼo mul xa nkixkʼaqij qa ri kipaläj, kʼa riʼ nkinaʼ chi nqʼaxon. Kʼa eqal na yetikïr nkisamajij el ri kichʼakul: nabʼey yejukun (o yechkatan), kʼa riʼ nkiyaʼ ri nabʼey taq kixak, ke riʼ nketamaj el yeʼanin. * Ri kʼa akuchi ntikïr napon jun winäq rikʼin ri rusiloxik ri ruchʼakul kʼa ja ri achiʼel ri nkibʼän ri gimnastas. Toq nqatzʼët nkisurij kiʼ pa kaqʼiqʼ chuqaʼ kan jebʼël nkibʼän chi re, xa xe chik nqabʼij chi xa bʼaʼ chik nkajoʼ man yeʼok jun máquina. Ronojel riʼ man chaq ke riʼ ta kʼa yetikïr nkibʼän, rijeʼ kʼïy ramaj kitijon kiʼ. Ri Biblia nubʼij chi ri ejercicio «nutoʼ ri achʼakul richin ütz awäch», ja kʼa nubʼij chuqaʼ chi más ütz natijoj awiʼ richin nqʼalajin chawäch achike ri ütz y ri man ütz ta (1 Timoteo 4:8, Traducción en lenguaje actual).

13. ¿Achike rubʼanik nqatijoj qiʼ richin nqatzʼët achike ri ütz chuqaʼ ri man ütz ta?

13 Chupam re wuj reʼ kʼïy naʼoj e qatzʼeton pe ri yojkitoʼ richin nqatijoj qiʼ nqatzʼët achike ri ütz chuqaʼ ri man ütz ta. Ke riʼ nkuqür qakʼuʼx pa ruchʼabʼäl ri Dios chuqaʼ nqabʼän ri nubʼij rijaʼ. Ronojel qʼij toq kʼo jun nqajoʼ nqabʼän, nabʼey tqatzʼetaʼ, rikʼin chʼonïk chi re ri Jehová, ri naʼoj chuqaʼ ri pixaʼ e kʼo. Tqakʼutuj kʼa qa chi qawäch: «¿Achike pixaʼ o naʼoj e kʼo chi rij reʼ? ¿Achike rubʼanik yensamajij? ¿Nqa kami chuwäch ri Nataʼ chi kaj ri ninwajoʼ ninbʼän?» (tasikʼij Proverbios 3:5, 6; Santiago 1:5). We ronojel mul nqabʼän reʼ xtqatijoj qiʼ richin xtqatzʼët achike ri ütz chuqaʼ ri man ütz ta, ke riʼ nkuqür qakʼuʼx pa ruchʼabʼäl ri Dios.

14. Richin yojkʼïy pa ruchʼabʼäl ri Dios, ¿achike wayibʼäl ütz nqarayibʼej apo chuqaʼ achike ri man ütz ta nqabʼän?

14 Stapeʼ kuqül chik qakʼuʼx ri pa ruchʼabʼäl ri Dios, kʼa kʼo na chi yojkʼïy más. Richin man npapoʼ o ntaneʼ ta ri qakʼiyinem, nkʼatzin nqatzʼët achike nqilibʼej qiʼ. Achiʼel xqatzʼët kan, ri Pablo nubʼij chi ri winäq «nkowin chik nutïj wäy» ja ri nqʼax chuwäch ri ruchʼabʼäl ri Dios. Ruma kʼa riʼ richin nkʼojeʼ más ruchuqʼaʼ ri qakuqubʼabʼäl kʼuʼx kʼo chi ütz nqilij qiʼ chi rij ri Loqʼoläj Wuj. Chuqaʼ kʼo chi nqetamaj ri rubʼanik nqasamajij ri etamabʼäl. Ri nqabʼän riʼ janila rejqalem. Ri Loqʼoläj Wuj nubʼij chi ri «naʼoj kan ja riʼ kʼa ri más ütz chi re ronojel». Ruma kʼa riʼ tkʼat qanima chi rij ri nimaläj taq naʼoj yerukʼüt ri Qatataʼ chi qawäch (Proverbios 4:5-7; 1 Pedro 2:2). Chuqaʼ tkʼojeʼ chi qakʼuʼx chi, stapeʼ kʼïy ri qetamabʼal, majun ruma nïm qaqʼij nqanaʼ. Ütz jantapeʼ nqanikʼoj qiʼ we manäq qanimirisan qiʼ o manäq itzel taq rayinïk qikʼin. Ri Pablo nubʼij: «Titzuʼ qa iwiʼ, we kan qitzij chi kuqül ikʼuʼx rikʼin ri Cristo. Titzʼetaʼ qa iwiʼ» (2 Corintios 13:5).

15. ¿Achike ruma nkʼatzin ri ajowabʼäl richin nkuqür qakʼuʼx pa ruchʼabʼäl ri Dios?

15 Stapeʼ ütz ruwäch chuqaʼ kʼo ruchuqʼaʼ jun winäq, nkʼatzin nrilij riʼ chuqaʼ nuchajij riʼ. Rikʼin ri etamabʼäl chi rij ri Loqʼoläj Wuj najowatäj chuqaʼ riʼ. ¿Achike nrajoʼ richin ütz rubʼanon chuqaʼ nkʼiyïr? Pa ruwiʼ ronojel, ja ri ajowabʼäl. Ri qajowabʼäl chi rij ri Jehová chuqaʼ ri qachʼalal, kʼo chi qʼij qʼij nqanimirisaj. Ri qetamabʼal chuqaʼ ri qasamaj majun kejqalem ta we majun ajowabʼäl ta qikʼin (1 Corintios 13:1-3). Ruma kʼa riʼ, richin nkuqür qakʼuʼx chuqaʼ nkʼiyïr ri qetamabʼal, ri ajowabʼäl ja riʼ ri nabʼey.

TQAYAʼ QANIMA CHI RIJ RI NUSÜJ RI JEHOVÁ

16. ¿Achike naʼoj yeruyaʼ ri Satanás chuqaʼ achike qatoʼik ruyaʼon ri Jehová?

16 Tqatzʼetaʼ ri rox rubʼanik richin yojnimïr ri pa ruchʼabʼäl ri Dios. Richin ütz qabʼanik chupam ri ruchʼabʼäl ri Dios kʼo chi nqachajij ri yeqachʼöbʼ o yeqanük. Ri Satanás jebʼël retaman yeruyaʼ pe itzel taq naʼoj qikʼin. Nubʼän chi majun achike ta nqajoʼ, ronojel man ütz ta yeqatzʼët, man nqakuqubʼaʼ ta qakʼuʼx chuqaʼ man yojoyobʼen ta (Efesios 2:2). Ri naʼoj riʼ yojkitzelaj kan achiʼel jun jay ri bʼanon chi cheʼ ri nchikopïr pe. Matyox kʼa chi re ri Jehová kʼo jun qatoʼik: Kʼo qoyobʼen apo.

17. ¿Achoj rikʼin nujunumaj ri Loqʼoläj Wuj ri rejqalem ri nqayaʼ pa qajolom ri achike nusüj ri Jehová chi qawäch apo?

17 Ri Loqʼoläj Wuj nukusaj ri «oyobʼenïk chi rij ri kolotajïk» achiʼel jun tobʼäl chuwäch ri Satanás chuqaʼ ri ruwinaq. Nujunumaj rikʼin ri tobʼäl rujolom jun soldado (1 Tesalonicenses 5:8, TNM). Ri soldado yerutzijoj ri Loqʼoläj Wuj nkikusaj wi jun tobʼäl jolomaj ri bʼanon chi chʼichʼ. Chupam riʼ nyaʼöx wi jun tzatz ri bʼanon chi tzyäq o tzʼun richin man kan ta xkesokotäj. Ri soldado jebʼël wi retaman chi we man xtukʼwaj ta ri tobʼäl rujolom, xa kan xtkäm wi. Wakami, ri nqayaʼ pa qajolom ri rusujun ri Jehová chi qawäch apo, xtuchajij ri achike yeqachʼöbʼ o yeqanük, achiʼel ri tobʼäl kijolom ri soldado.

18, 19. ¿Achike rubʼanik xukʼüt ri Jesús ri nel chi tzij nayaʼ pa awanima ri rusujun ri Jehová, chuqaʼ achike rubʼanik nqakʼäm qanaʼoj chi rij?

18 Ri Jesús jebʼël xukʼüt achike nel chi tzij ri nayaʼ pa ajolom ri achike rusujun ri Jehová. Toqa pa qajolom ronojel ri tijoj poqonal xuqʼasaj ri rukʼisibʼäl aqʼaʼ chi re ri rukʼaslem. Jun chi ke ri rutzeqelibʼey xuyaʼ kan ruma pwäq. Jun chik, chi kiwäch winäq xubʼij chi man retaman ta ruwäch. Ri chʼaqa chik xeʼanimäj, ke riʼ xkiyaʼ kan ruyon. Chuqaʼ kan ja ri ruwinaq xeʼok chi rij, xkitïj kiqʼij chi tkamisäx kuma ri soldados romanos. Ri kʼayewal xuqʼasaj rijaʼ man junumatäl ta rikʼin ri yeqïl röj wakami. ¿Achike xtoʼon rijaʼ? Ri Hebreos 12:2 nuqʼalajrisaj: «Man xupoqonaj ta xkäm [...] ruma retaman chi chi rij ri kamïk xtpe jun nimaläj kikotem. Y kan xbʼetzʼuyeʼ kʼa chi laʼ chi kaj pa rijkiqʼaʼ ri Dios». Rijaʼ majun xumestaj ta qa ri «nimaläj kikotem» xsüj chi re.

19 ¿Achike wi ri kikotem riʼ? Ja ri retaman chi kʼo xtukʼäm pe ri man xtitzaq ta: xtitoʼon richin xtchʼajchʼojrisatäj ri nimaläj rubʼiʼ ri Tataʼixel chuqaʼ ri xtitzʼetetäj chi ri Satanás jun tzʼuküy tzij. ¡Majun chik achike ta jun nyaʼon más rukikotem ri Jesús! Chuqaʼ rijaʼ retaman wi chi pa jun kayoxiʼ qʼij, ri Rutataʼ chi kaj xtuyaʼ rajïl rukʼexel chi re chuqaʼ xtkʼojeʼ chik rikʼin. Toq ri Jesús kʼo wi pa kʼayewal xuyaʼ rikʼin ranima ri nimaläj kikotem xtrïl apo. Röj kʼo chi nqabʼän achiʼel rijaʼ. Majun bʼey tqamestaj ri kikotem rusujun ri Jehová chi qawäch apo. Ri Jehová ruyaʼon qaqʼij rikʼin ri yojtoʼon chi re ri ruchʼajchʼojrisaxik ri rubʼiʼ chuqaʼ ri nqakʼüt chi ri Satanás ntzʼukun tzij. ¿Achike yojtoʼon richin nqabʼän riʼ? Ja ri yojkʼojeʼ chunaqaj ri nimaläj Qatataʼ chuqaʼ ri yojkʼojeʼ ri pa rajowabʼäl, stapeʼ achike na xtpe pa qawiʼ.

20. ¿Achike xkojtoʼon richin yojkikot chi rij ri achike sujun chi qawäch apo chuqaʼ richin man nyamayoʼ ta qa qakʼuʼx?

20 Ri Jehová man xa xe ta xtuyaʼ rajïl rukʼexel ri achike nqabʼän richin nqayaʼ ruqʼij, chuqaʼ nurayibʼej nuyaʼ yan (Isaías 30:18; tasikʼij Malaquías 3:10). Rijaʼ nkikot nuyaʼ ri nkajoʼ ri rusamajelaʼ chi rij ri chojmilal (Salmo 37:4). Ruma kʼa riʼ tqayaʼ qanima chi rij ri achike sujun chi qe chi qawäch apo. Majun bʼey tqakʼäm apo kinaʼoj ruwinaq ri Satanás, achiʼel ri majun achike ta nawajoʼ, ri kaʼiʼ apaläj chuqaʼ achike chik na jun itzel naʼoj. We nqanaʼ chi yeqakʼäm apo, tqakʼutuj rikʼin ronojel qanima chi re ri Jehová ri «uxlanem», ri yojtoʼon chi kiwäch ri itzel taq naʼoj. Ri uxlanem riʼ xtuchajij ri qanima chuqaʼ ri achike yeqachʼöbʼ o yeqanük (Filipenses 4:6, 7).

21, 22. a) ¿Achike kʼo chuwäch apo ri molaj winäq «man e ajlatäl ta»? b) Chi rij ri sujun chi qawäch apo, ¿achike ri nayaʼ más rejqalem, chuqaʼ achike ütz nayaʼ rikʼin awanima chi xtabʼän?

21 ¡Kan jebʼël ri achike xtuyaʼ ri Jehová chi qe! We oj kʼo kikʼin ri «man e ajlatäl ta» chi winäq xkekolotäj kan chupam ri «nimaläj tijoj poqonal», kojchʼobʼon o kojnukun chi kij ri urtusanïk xkeyaʼöx pa qawiʼ (Apocalipsis 7:9, 14). Ri qajolom man ntikïr ta nuchʼöbʼ ri uxlanem xtqanaʼ toq man xtkʼojeʼ ta chik ri Satanás chuqaʼ ri itzel taq xamanil. Ri wakami, ¿kʼo kami jun winäq ri majun bʼey yaʼon ta kʼayewal pa ruwiʼ ruma ri Satanás? Toq xtkʼis ri tijoj poqonal ruyaʼon ri Satanás, janila xkojkikot xtqabʼän jun tikʼasäs ulew chi re ri Ruwachʼulew. Reʼ xtbʼanatäj toq ri Cristo chuqaʼ ri 144.000 xkeqʼaton tzij. ¡Janila nqarayibʼej nqatzʼët nkʼis kiwäch ri yabʼil, yeqakʼül ri qachʼalal xkekʼastäj chuqaʼ nqïl ri kʼaslem ri xrajoʼ ri Jehová pa qawiʼ ri pa nabʼey! Toq xa yojbʼetzʼaqät yan xa bʼaʼ chik nrajoʼ richin nqïl jun nimaläj urtusanïk: ‹Xkojbʼeʼok chik ralkʼwal ri Dios› (Romanos 8:21, TNM).

22 Ri Jehová nurayibʼej chi rat nawïl ri nimaläj kolotajïk, richin riʼ kʼo chi yaniman tzij. ¿Pejaʼ kʼo rejqalem ri naxïkʼ awiʼ yaniman tzij pa ruqʼaʼ ri Jehová? Ruma riʼ ¡xa xe retal takowirisaj ri loqʼoläj akuqubʼabʼäl kʼuʼx richin yakʼojeʼ pa rajowabʼäl ri Dios ronojel akʼaslem!

^ parr. 12 Ri etamanelaʼ nkibʼij chi röj winäq yojtikïr nqabʼän chi re ri qachʼakul chi nunaʼ akuchi (o apeʼ) kʼo wi, chuqaʼ akuchi chi re ri qachʼakul e kʼo ri qaqʼaʼ qaqän, stapeʼ man yeqatzʼët ta. Ruma yojtikïr nqabʼän riʼ, stapeʼ e qatzʼapen runaqʼ qawäch, qetaman yeqapaqʼapaʼ ri qaqʼaʼ. We manäq ta yojtikïr nqabʼän riʼ toq oj nimawinäq chik, rikʼin bʼaʼ man yojtikïr ta chik yojpaʼeʼ, yojbʼiyin o yojtzʼuyeʼ.