Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

TANAJ 7

¿Nqayaʼ ruqʼij ri kʼaslem achiʼel ri Jehová?

¿Nqayaʼ ruqʼij ri kʼaslem achiʼel ri Jehová?

«Awikʼin rat kʼo wi ri tzʼukubʼäl [...] kʼaslem» (SALMO 36:9).

1, 2. ¿Achike sipanïk ri nimaläj ruqʼij wakami chuqaʼ achike ruma?

RI QATATAʼ chi kaj ruyaʼon jun nimaläj qasipanïk: rubʼanon chi qe chi yojtikïr yojchʼobʼon o yojnukun chuqaʼ nqakʼäm ri runaʼoj (Génesis 1:27). Ruma ke riʼ rubʼanon chi qe, yojtikïr yojnukun chi kij ri naʼoj yeruyaʼ ri Loqʼoläj Wuj chuqaʼ yeqasamajij. We nqabʼän riʼ xtkuqür qakʼuʼx pa ruchʼabʼäl ri Dios. Chuqaʼ xkojok ajnaʼoj taq winäq ri nkajoʼ ri Jehová chuqaʼ ri kitijon kiʼ richin nkitzʼët «achike ri ütz y achike ri man ütz ta» (Hebreos 5:14).

2 Ruma kʼïy achike yekitzʼük qa ri winäq wakami, janila ruqʼij ri awetaman yeʼasamajij ri naʼoj yeruyaʼ ri Loqʼoläj Wuj. Ruma ri yetzʼukutäj qa, majun jun ta pixaʼ ntikïr nchʼon pa ruwiʼ ronojel ri yebʼanatäj. Jun tzʼetbʼäl chi rij reʼ ja ri nbʼanatäj chi rij ri aqʼomanïk ri akuchi (o apeʼ) nukusäx kïkʼ. Reʼ kʼo ta chi nqayaʼ rejqalem qonojel ri nqajoʼ nqabʼän ri nrajoʼ ri Jehová. ¿Achike yojtoʼon richin nqachaʼ jun aqʼomanïk ri man xtubʼän ta chi qe chi xtqanaʼ chi yojmakun, chuqaʼ richin yojkʼojeʼ pa rajowabʼäl ri Dios? Ja ri yeqʼax ütz chi qawäch ri naʼoj yeruyaʼ ri Loqʼoläj Wuj (Proverbios 2:6-11). Tqatzʼetaʼ jujun chi ke riʼ.

RI KʼASLEM CHUQAʼ RI KÏKʼ KʼO KIQʼIJ

3, 4. ¿Jampeʼ nubʼij ri Loqʼoläj Wuj chi xbʼïx nabʼey mul chi ri kïkʼ kʼo ruqʼij, chuqaʼ achike naʼoj achoj chi kij nel pe chi ri kïkʼ kʼo ruqʼij?

3 Chuwäch ri Jehová ri kʼaslem jumul rukʼwan riʼ rikʼin ri kïkʼ chuqaʼ kʼo kiqʼij. Ri nabʼey mul xuqʼalajrisaj riʼ ja toq xkamisäx yan ri Abel ruma ri Caín. Ri Tataʼixel xubʼij chi re ri Caín: «Ri rukikʼel ri achaqʼ [...] nchʼon pe wikʼin» (Génesis 4:10). Chuwäch ri Jehová, ri rukikʼel ri Abel achiʼel ta ja riʼ ri rukʼaslem. Achiʼel ta ri kïkʼ riʼ nukʼutuj chi re ri Jehová chi tuqʼataʼ tzij pa ruwiʼ ri xbʼanon ri kamïk (Hebreos 12:24).

4 Toq xbʼanatäj yan ri Kamïk Jöbʼ, ri Tataʼixel xubʼij chi ütz yetïj (o yekʼuxüx) ri chikopiʼ. Xa xe xuqʼalajrisaj: «Ri tiʼij ri kʼa kʼo na kïkʼ rukʼwan man titïj [...]. We jun chi we rïx nukamisaj jun chik winäq, [...] xtinchʼojij ri rukʼaslem» (Génesis 9:4, 5). Ruma oj rijatzul kan ri Noé kʼa kʼo pa qawiʼ re pixaʼ reʼ. Reʼ nukamuluj ri xrajoʼ xubʼij ri Jehová toq xchʼon rikʼin ri Caín. Rijaʼ xrajoʼ xubʼij re kaʼiʼ naʼoj reʼ: Jun, chi ri kikʼaslem ri winäq chuqaʼ ri chikopiʼ chupam ri kïkʼ kʼo wi. Ri jun chik, chi ri Jehová, ri nyaʼon ri kʼaslem, xtuqʼät tzij pa kiwiʼ ri man nkiyaʼ ta ruqʼij ri kʼaslem chuqaʼ ri kïkʼ (Salmo 36:9).

5, 6. ¿Achike rubʼanik xukʼüt Rupixaʼ ri Moisés chi ri kïkʼ kʼo ruqʼij chuqaʼ rejqalem? (Tatzʼetaʼ ri recruadro « Tqayaʼ ruqʼij kikʼaslem ri chikopiʼ»).

5 Re kaʼiʼ nimaläj taq naʼoj reʼ xetzʼibʼäx kan chuqaʼ chupam ri Rupixaʼ ri Moisés. Ri Levítico 17:10, 11, nubʼij: «Rïn Jehová kan man ütz ta nintzʼët chi jun winäq nutïj kïkʼ [...]. Ri xtitijon kïkʼ, kan xtinwelesaj kʼa el chi ikojöl rïx. Ri kïkʼ ja riʼ ri rukʼexewach ri kikʼaslem konojel ri e kʼäs. Ruma riʼ nubʼin chiwe chi ri kïkʼ richin ri kamelabʼäl, kʼo chi nyaʼöx pa ruwiʼ ri porobʼäl richin njunumatäj iwäch wikʼin. Ri kïkʼ riʼ, rukʼexewach ri ikʼaslem, richin nubʼän chi njunumatäj iwäch wikʼin». (Tatz’eta’ ri recuadro « Ri kïkʼ nukʼäm el ri mak»). *

6 Ri kïkʼ kʼo wi chi ntixöx el pa ulew we man nukusäx ta richin kamelabʼäl. Ke riʼ achiʼel ta ntzolïx el rukʼaslem ri chiköp chi re ri qitzij Rajaw (Deuteronomio 12:16; Ezequiel 18:4TNM). Ri israelitas man kan ta chuqaʼ xkikanoj ta rubʼanik chi kan kʼa xel na kan ri rukʼisibʼäl kʼaj rukikʼel ri chiköp kʼa riʼ xkitïj (o xkikʼüx). Rijeʼ rikʼin xkitzʼët chi ütz ütz xel kan rukikʼel ri chiköp, kiʼ kikʼuʼx nkitïj qa ri tiʼij, ruma rikʼin riʼ nkikʼüt wi chi nkiyaʼ ruqʼij ri Nyaʼon ri kʼaslem.

7. ¿Achike rubʼanik ri David xukʼüt chi nuyaʼ ruqʼij ri kïkʼ?

7 Ri kan jebʼël xqʼax chuwäch ri naʼoj achoj chi rij nel pe ri pixaʼ chi rij ri kïkʼ, ja ri David, ri achin kan xqa chuwäch ri Tataʼixel (Hechos 13:22). Kʼo jun qʼij rijaʼ xubʼij chi janila nchaqiʼj ruchiʼ. Toq xubʼij riʼ, oxiʼ chi ke ri rusamajelaʼ xkinïm el kiʼ pa kamïk richin xbʼekikʼamaʼ yaʼ pa jun «pozo» kikʼin ri achiʼaʼ itzelanel kichin, ke riʼ xbʼekiyaʼ chi re ri David. ¿Achike xubʼij rijaʼ? Xubʼij chi we xtutïj qa ri yaʼ riʼ «kan achiʼel ja ta ri kikikʼel» ri oxiʼ achiʼaʼ ri nutïj qa. Ruma riʼ stapeʼ nchaqiʼj wi ruchiʼ «xutïx [el] pa ulew» chi re ri Jehová (2 Samuel 23:15-17).

8, 9. ¿Xujäl runaʼoj ri Dios chi rij ri kʼaslem chuqaʼ ri kïkʼ pa kiqʼij ri nabʼey taq nimanelaʼ? Tatzijoj.

8 Kʼïy junaʼ chi rij riʼ, ri Molaj Ukʼwäy taq Bʼey ri e paʼäl wi pa kiwiʼ ri nabʼey taq nimanelaʼ xkibʼän jun molojriʼïl. Toq xkibʼän riʼ 2.400 yan junaʼ tbʼïx chi re ri Noé chi man tkitïj ri kïkʼ, chuqaʼ 1.500 yan junaʼ keyaʼöx ri pixaʼ pa kiwiʼ ri israelitas. Chupam ri molojriʼïl riʼ ri Jehová xubʼän chi ke ri ukʼwäy taq bʼey chi xkitzʼibʼaj reʼ: ‹Ri nrajoʼ ri Loqʼoläj Espíritu, ja chuqaʼ riʼ ri nqajoʼ röj [...] chi man titïj ri xa [...] yaʼon chik chi kiwäch chʼaqa chik dios. Man chuqaʼ titïj [...] chikopiʼ ri xejiqʼ, ni man kʼa chuqaʼ titïj kïkʼ›. Chuqaʼ man tibʼän tzʼiläj taq bʼanobʼäl (Hechos 15:28, 29).

9 Ri Molaj Ukʼwäy taq Bʼey pa kiqʼij kan ri nabʼey taq nimanelaʼ jebʼël xqʼax chi kiwäch chi ri kïkʼ kʼo ruqʼij chuqaʼ chi jun mak ri man jaʼ ta rubʼeyal nakusaj. Ri mak riʼ junan rikʼin ri nayaʼ kiqʼij tyoxiʼ chuqaʼ ri yeʼabʼän tzʼiläj taq bʼanobʼäl. Wakami kʼa ja riʼ rubʼanik chi qawäch röj ri kïkʼ. Toq nqïl jun kʼayewal ri nok pe rukusaxik ri kïkʼ rikʼin, yeqasikʼij ri naʼoj yeruyaʼ ri Loqʼoläj Wuj, ke riʼ ri achike xtqabʼän ütz xtutzʼët ri Jehová.

RI KÏKʼ CHUQAʼ RI AQʼOMANÏK

¿Achike rubʼanik ninbʼij chi re jun aqʼomanel ri ninnojij chi rij ri kïkʼ?

10, 11. a) ¿Xtqakʼäm röj ri ruqʼalajrisanelaʼ ri Jehová ri kïkʼ o jun chi ke ri kajiʼ rupam? b) ¿Jampeʼ toq chi qajujunal röj xkojchʼobʼon o xkojnojin achike xtqabʼän?

10 Ruma ri pixaʼ «man [...] titïj kïkʼ», ri ruqʼalajrisanelaʼ ri Jehová man nqakʼäm ta chuqaʼ man nqayaʼ ta qakikʼel chi re jun chik winäq, chuqaʼ man nqajoʼ ta nyaköx (o nkʼol) kan ri qakikʼel richin xtyaʼöx chik chi qe. Chuqaʼ man xtqakʼäm ta jun chi ke ri kajiʼ rupam ri kïkʼ: glóbulos rojos, glóbulos blancos, plaquetas chuqaʼ plasma.

11 Wakami, ruyon chik yejachalöx ri kajiʼ rupam ri kïkʼ richin yekʼam el ri fracciones e kʼo chi kipam. Ri fracciones riʼ kʼïy akuchi (o apeʼ) yeʼukusäx. ¿La «kïkʼ» xtqabʼij chi ke riʼ? ¿La ütz xkeqakʼäm? Riʼ chi qajujunal röj xkojchʼobʼon o xkojnojin achike xtqabʼän. Ke riʼ chuqaʼ chi rij ri jun chik rubʼanik nbʼan chi re ri kïkʼ, ri nbʼïx hemodiálisis, hemodilución chuqaʼ recuperación de sangre chi ke. Toq nbʼan reʼ kʼo chi ja ri qakikʼel qa röj ri nukusäx chuqaʼ ri man yakon ta kan (Tasikʼij ri tzijonem: «Ri fracciones chupam ri kïkʼ chuqaʼ toq nbʼan jun operación»).

12. ¿Achike qanaʼoj xtqabʼän chi rij ronojel ri xa röj xkojnojin achike xtqabʼän chuqaʼ achike yojtoʼon richin qetaman achike xtqabʼän?

12 ¿Nuyaʼ rejqalem ri Jehová ri achike nqachʼöbʼ o nqanojij nqabʼän? Nuyaʼ, ruma rijaʼ nutzʼët achike ri nqanük chuqaʼ achike ruma xqanojij ri xqachaʼ (tasikʼij Proverbios 17:3; 24:12). Ruma rijaʼ nuyaʼ rejqalem, ¿achike ütz nqabʼän toq majani tqakʼäm jun aqʼom o jun rubʼanik aqʼomanïk? Nabʼey, tqakʼutuj qatoʼik chi re ri Jehová chuqaʼ tqakanoj qanaʼoj chi rij ri aqʼomanïk, ke riʼ tqabʼanaʼ kʼa ri nqanaʼ chi man xtuqʼäj ta rutzij ri Jehová (Romanos 14:2, 22, 23). Man ütz ta xa jun chik winäq nnojin pa qawiʼ ri achike nqabʼän, chuqaʼ man ütz ta nqakʼutulaʼ: «¿Achike kami nabʼän ta rat?». Chi rij reʼ «chi qajujunal kʼo chi nqejqalej ri yeqabʼanalaʼ» (Gálatas 6:5; Romanos 14:12; Tatzʼetaʼ ri recuadro « ¿Nuyaʼon rejqalem ri kïkʼ?»). *

RI PIXAʼ NKIKʼÜT RAJOWABʼÄL RI JEHOVÁ

13. ¿Achike nkibʼij chi rij ri Jehová ri pixaʼ chuqaʼ ri naʼoj yeruyaʼ ri Loqʼoläj Wuj? Tayaʼ jun tzʼetbʼäl.

13 Ri pixaʼ chuqaʼ ri naʼoj yeruyaʼ ri Loqʼoläj Wuj nkibʼij chi ri Jehová jun etamanel Yaʼöy Pixaʼ chuqaʼ jun utziläj Tataʼaj ri nutzʼët achike ri nkʼatzin pa kiwiʼ ri ralkʼwal (Salmo 19:7-11). Stapeʼ man richin ta wi aqʼomanïk toq xbʼïx chi ke ri nimanelaʼ chi «man [...] tkitïj kïkʼ», wakami yojruköl chi kiwäch ri yabʼil nukʼäm pe ri nyaʼöx kïkʼ chawe (Hechos 15:20). Ruma riʼ e kʼïy aqʼomanelaʼ nkibʼij chi ri man nyaʼöx ta kïkʼ chawe, ja riʼ ri aqʼomanïk ri nimaläj ruqʼij wakami. Chi rij ronojel reʼ ri qitzij taq nimanelaʼ nqatzʼët chi ri Jehová kan utziläj wi Tataʼaj chuqaʼ nimaläj etamanel (tasikʼij Isaías 55:9; Juan 14:21, 23).

14, 15. a) ¿Achike pixaʼ xeqʼalajrisan rajowabʼäl ri Jehová? b) ¿Achike rubʼanik yeqasamajij ri naʼoj kixeʼel ri pixaʼ xeyaʼöx chi ke ri israelitas?

14 Ri Jehová jantapeʼ (o chi jumul) yerunaʼ ri ruwinaq. Kʼïy chi ke ri pixaʼ xuyaʼ pa kiwiʼ ri israelitas, ja riʼ ri nkibʼij. Jun tzʼetbʼäl chi rij reʼ ja ri xubʼij chi ke chi tkibʼanaʼ ruchiʼ ruwiʼ ri kachoch. Ri pixaʼ riʼ kʼïy chʼaʼoj xuqʼät ruma ri israelitas yalan wi nkikusaj ruwiʼ ri kachoch (Deuteronomio 22:8; 1 Samuel 9:25, 26; Nehemías 8:16; Hechos 10:9). Chuqaʼ xubʼij chi ke chi man kekisolqʼopij ri toqʼonel taq wakx (Éxodo 21:28, 29). Ri winäq man nubʼän ta ri nubʼij ri pixaʼ riʼ kan achiʼel majun runaʼoj chuqaʼ rikʼin bʼaʼ nrejqalej kamïk.

15 ¿Achike rubʼanik yeqasamajij ri naʼoj achoj chi kij e elenäq pe ri pixaʼ riʼ? Yeqasamajij toq ütz nqabʼän chi re ronojel. Nqanikʼoj chi ütz rubʼanon ri qachʼichʼ chuqaʼ ri rukʼwaxik, ri qachoch, ri akuchi (o apeʼ) yojsamäj, ri chikopiʼ e kʼo chi qachoch chuqaʼ ri kʼastajinïk yeqabʼän. Kʼïy tinamït ri xtaniʼ chuqaʼ alabʼoniʼ yekäm ruma nkinïm kiʼ chi rubʼanik jun kʼastajinïk. Ruma riʼ ri xtän o alaʼ ri nrajoʼ nkʼojeʼ pa rajowabʼäl ri Dios chuqaʼ nuyaʼ ruqʼij ri kʼaslem, man xtunïm ta riʼ pa kamïk ruma jun kʼastajinïk. Man xtubʼij ta chi majun achike ta xtukʼulwachij. We nuchajij riʼ ütz xtbʼe pa rukʼaslem (Eclesiastés 11:9, 10).

16. ¿Achike naʼoj chupam ri Loqʼoläj Wuj ütz nukusäx chi rij ri tzaqoʼn? (Tatzʼetaʼ ri nota).

16 Ri Jehová janila nuyaʼ ruqʼij kikʼaslem ri winäq, ajun ri neneʼ majani keʼaläx. Chupam ri Rupixaʼ ri Moisés rijaʼ xubʼij achike nbʼan toq jun winäq nusök jun ixöq royobʼen akʼwal. We ri ixöq o ri akʼwal nkäm, ri xbʼanon ri chʼaʼoj xtrejqalej ri kamïk chuqaʼ xtutöj rikʼin ri rukʼaslem (tasikʼij Éxodo 21:22, 23TNM). * Ruma ri pixaʼ riʼ nqʼalajin chi qawäch achike nunaʼ ri Jehová toq nutzʼët ri tzaqoʼn yebʼanatäj ronojel junaʼ. Kʼïy chi ke riʼ yebʼanatäj ruma ri winäq man nkajoʼ ta nkiyaʼ jun ejqaʼn pa kiwiʼ o man nkajoʼ ta nkiyaʼ kan ri itzel taq kibʼanobʼal.

17. ¿Achike rubʼanik nqakuqubʼaʼ kikʼuʼx ri kibʼanon tzaqoʼn toq majani tketamaj ri Loqʼoläj Wuj?

17 ¿Ütz xtubʼij chi majun chik rukuyutajik ta ri rumak chuwäch ri Jehová jun winäq ri rubʼanon tzaqoʼn toq majani tretamaj ri Loqʼoläj Wuj? Manäq. Konojel ri winäq rikʼin ronojel kanima ntzolin pe kikʼuʼx yeruküy ri Jehová ruma ri rukʼaslem xuyaʼ pa kamïk ri Jesús (Salmo 103:8-14; Efesios 1:7). Ri Jesús xubʼij: «Rïn xipe chi kikanoxik ri man choj ta kikʼaslem richin ntzolej pe kikʼuʼx» (Lucas 5:32).

TQAKʼAMAʼ EL RI ITZELAL PA QANIMA

18. ¿Achoj ruma yebʼanatäj ri kamïk nubʼij ri Loqʼoläj Wuj?

18 Ri Jehová man xa xe ta nrajoʼ chi man tqabʼän itzelal chi ke ri winäq. Rijaʼ nrajoʼ chi kan jumul nqakʼäm el pa qanima ri chʼupun kʼuʼx, ri jun naʼoj bʼanayon chi kʼïy winäq e kaminäq. Kikʼin rutzij ri apóstol Juan rijaʼ nubʼij chi qe: «Ri nritzelaj ri rachʼalal xa achiʼel jun kamisanel» (1 Juan 3:15). Reʼ nchʼon chi rij ri kan narayibʼej rukamik jun winäq, man choj ta itzel natzʼët. Re jun naʼoj reʼ nubʼän chawe chi yeʼaqʼabʼaj tzij chi rij jun winäq, nabʼij chi rij chi xubʼän jun bʼanobʼäl ri nubʼij ri Loqʼoläj Wuj chi man ütz ta (Levítico 19:16; Deuteronomio 19:18-21; Mateo 5:22). Ruma riʼ nkʼatzin nqakʼäm el ri itzel taq naʼoj e kʼo pa qanima (Santiago 1:14, 15; 4:1-3).

19. ¿Achike naʼoj nqakʼäm el chi rij ri Salmo 11:5 chuqaʼ Filipenses 4:8, 9 ri nqajoʼ nqabʼän achiʼel nubʼij ri Loqʼoläj Wuj?

19 We nqatzʼët ri kʼaslem achiʼel nutzʼët ri Jehová chuqaʼ nqajoʼ yojkʼojeʼ pa rajowabʼäl, man xtqabʼän ta ri itzelal. Ri Salmo 11:5 nubʼij chi ri «nqa chi kiwäch yekamisan, kan yerixowaj» ri Jehová. Re tzij reʼ man xa xe ta nkikʼüt chi qawäch ri nunaʼ ri Jehová, chuqaʼ nkiyaʼ kan jun naʼoj chi qawäch ri yojrutoʼ pa qakʼaslem: we nqajoʼ ri Tataʼixel man xkeqabʼän ta kʼastajinïk ri nkiyaʼ rejqalem ri itzelal. Ruma qetaman chi ri Jehová nuyaʼ uxlanem, röj kʼo chi nqanojisaj ri qanima chuqaʼ ri qajolom kikʼin utziläj taq naʼoj, naʼoj ri nkiyaʼ ruqʼij rijaʼ chuqaʼ nkiyaʼ uxlanibʼäl kʼuʼx (tasikʼij Filipenses 4:8, 9).

MOLOJ RI KITZʼILBʼISAN KIQʼAʼ RIKʼIN KÏKʼ

20-22. ¿Achike kinaʼoj ri nimanelaʼ chi rij ri yekibʼän ri winäq, chuqaʼ achike ruma?

20 Chuwäch ri Jehová ri ruwinaq ri Satanás kitzʼilbʼisan kiqʼaʼ rikʼin kikikʼel ri winäq majun kimak ta. Ri qʼatöy taq tzij, ri nbʼïx itzel taq chiköp chi ke chupam ri Loqʼoläj Wuj, pa millón winäq e kikamisan. Kʼïy chi ke ri e kaminäq e rusamajel ri Jehová (Daniel 8:3, 4, 20-22; Apocalipsis 13:1, 2, 7, 8). E kʼïy nimaläj taq etamanelaʼ chuqaʼ nimaläj taq moloj chi kij ri kʼayij e kitoʼon apo ri nimaläj taq ruwachʼulew richin e kibʼanon nimaläj taq qʼaqʼ, ke riʼ jampeʼ la chi pwäq nkichʼäk kan. Ruma kʼa riʼ kan qitzij wi «ronojel ri ruwachʼulew kʼo pa ruqʼaʼ ri itzel» (1 Juan 5:19, CR).

21 Ri qitzij taq nimanelaʼ majun ruma nkinaʼ chi kʼo kamïk kejqalem. ¿Achike ruma? Ruma «man e richin ta [...] ri ruwachʼulew». Chuqaʼ ruma riʼ man nkijuʼ ta kiʼ kikʼin ri winäq e bʼenäq chi kij ri qʼatbʼäl taq tzij, chuqaʼ man yebʼe ta pa taq oyowal (Juan 15:19; 17:16). * Chuqaʼ toq yeqʼelebʼëx, achiʼel ri Jesús, man nkibʼän ta rukʼexel. Rijeʼ xa nkikʼüt kajowabʼäl chi kij ri yeʼitzelan kichin chuqaʼ yechʼon chi re ri Dios pa kiwiʼ (Mateo 5:44; Romanos 12:17-21).

22 Chuqaʼ ri qitzij taq nimanelaʼ man nkijuʼ ta kiʼ rikʼin ri «Babilonia», ri tinamït nkʼambʼen tzij chi kij ri man qitzij ta nimabʼäl taq kʼuʼx, chuqaʼ ri qas bʼanayon ri kamïk. Ri Loqʼoläj Wuj nubʼij chi chupam ri tinamït riʼ xbʼiyin «kikikʼel ri e qʼalajrisäy ruchʼabʼäl ri Dios, ri [...] ralkʼwal ri Dios, y konojel ri e kamisan el». Ruma riʼ ri Dios nubʼij chi qe: «Kixel kʼa pe ri pa tinamït Babilonia» (Apocalipsis 17:6; 18:2, 4, 24).

23. ¿Achike najowatäj richin nayaʼ kan jumul ri Babilonia?

23 Ri winäq ntel pe chupam ri Babilonia, man xa xe ta xtukʼutuj chi tkʼam el ri rubʼiʼ. Kʼo chuqaʼ chi itzel yerutzʼët kan itzel ri rubʼanobʼal ri Babilonia, achiʼel ri tzʼiläj taq bʼanobʼäl, ri nujuʼ riʼ rikʼin ri achike yekibʼän ri winäq chi kij ri qʼatbʼäl taq tzij chuqaʼ ri bʼenäq ranima chi rij ri bʼeyomäl (tasikʼij Salmo 97:10; Apocalipsis 18:7, 9, 11-17). ¡Man ajlatäl ta ri kamïk bʼanon ruma ri Babilonia!

24, 25. a) ¿Achike nukusaj ri Jehová richin nuküy kimak ri ntzolin pe kikʼuʼx? b) ¿Achike noqa pa qajolom chi ri Jehová xuyaʼ ri «tinamït richin tobʼäl» ojer kan?

24 Toq majani wi tqajäch ta qiʼ pa ruqʼaʼ ri Jehová chuqaʼ majani wi kojqasäx ta pa yaʼ, nqanaʼ wi o manäq, e qatoʼon wi apo ruwinaq ri Satanás. Ke riʼ achiʼel ta oj ajun wi röj rikʼin ri kimak. Wakami qakʼwan kʼa jun kʼakʼaʼ bʼey, qakuqubʼan qakʼuʼx chi rij ri Cristo chuqaʼ qajachon qiʼ pa ruqʼaʼ ri Dios. Ke riʼ qilon rutzil ri Dios chuqaʼ oj rutoʼon rikʼin ri Ruchʼabʼäl (Hechos 3:19). Ri «tinamït richin tobʼäl» xekʼojeʼ ojer kan, nubʼän chi noqa pa qajolom ri utzil ruyaʼon ri Dios pa qawiʼ (Números 35:11-15; Deuteronomio 21:1-9).

25 ¿Achike xeʼikʼatzin ri tinamït riʼ? Richin xkiköl kiʼ ri israelitas ri man chubʼanik ta xkibʼän jun kamïk. Chi riʼ ntzʼetöx we qitzij man chubʼanik ta xkibʼän ri kamïk chuqaʼ chi riʼ yekʼojeʼ kʼa toq nkäm na ri sumo sacerdote chuqaʼ kʼa riʼ toq ütz yebʼe akuchi (o apeʼ) nkajoʼ rijeʼ. Rikʼin ronojel riʼ xqʼalajin chi ri Jehová janila ütz runaʼoj chuqaʼ chi nuyaʼ ruqʼij kikʼaslem ri winäq. ¿Achike rubʼanik oj ruchajin ri Jehová? Oj ruchajin ruma ri rukʼaslem xuyaʼ ri Jesús pa kamïk, ri Jehová xojruköl chuwäch ri kamïk ruma nqajoʼ o manäq, oj ajun wi röj qaqʼajon rutzij chi rij ri kïkʼ chuqaʼ ri kʼaslem. ¿Achike rubʼanik nqamatyoxij re toʼïk reʼ? Jun rubʼanik ja ri yeqatoʼ ri winäq richin nketamaj chi rij ri rubʼanik yojruchajij ri Dios, reʼ janila nkʼatzin ruma naqaj chik kʼo ri «tijoj poqonal» (Mateo 24:21; 2 Corintios 6:1, 2).

TOQ NQATZIJOJ RI AJAWAREN NQAYAʼ RUQʼIJ RI KʼASLEM

26-28. ¿Achike rubʼanik oj junan rikʼin ri Ezequiel, chuqaʼ achike nqabʼän richin oj kʼo ri pa rajowabʼäl ri Tataʼixel?

26 Wakami ri rutinamit ri Jehová rubʼanon achiʼel ri Ezequiel, ri jun profeta ri xutäq ri Jehová richin xutzijoj ri ruchʼabʼäl pa Israel ojer kan. Rijaʼ xbʼïx chi re: «Ja rat ri xkakʼulun ri ninbʼij y rat xkayaʼon rutzijol chi ke ri awinaq ri ninwajoʼ ninbʼij chi ke». We ri Ezequiel man xtuyaʼ ta ranima chi rij ri samaj xtrejqalej kikamik ri israelitas toq ri Jehová xtuqʼät tzij pa kiwiʼ (Ezequiel 33:7-9). Achiʼel ri qetaman, ri Ezequiel xubʼän ri rusamaj, ke riʼ majun xrejqalej ta kikamik ri winäq.

27 Xa bʼaʼ chik, ri ruwinaq ri Satanás xtchup kiwäch. Ruma riʼ ri ruqʼalajrisanelaʼ ri Jehová qayaʼon qanima chi rutzijoxik ri Ajawaren chuqaʼ ri «qʼij toq rijaʼ [ri Dios] xtuyaʼ rukʼexel chi ke ri itzelanel» (Isaías 61:2; Mateo 24:14). ¿Ayaʼon awanima rat chi rij re samaj reʼ? Ri Pablo ja riʼ xubʼän, ruma riʼ xubʼij: «Man numak ta rïn we e kʼo ri xkebʼeqaqa [...] chupam ri rukʼayewal. Ruma [...] ronojel ri ruchʼobʼon ri Dios pa qawiʼ [...] xinbʼij chi we» (Hechos 20:26, 27). Reʼ jun nimaläj tzʼetbʼäl chi qawäch.

28 Richin yojkʼojeʼ pa rajowabʼäl ri Qatataʼ chi kaj man xa xe ta nkʼatzin nqatzʼët ri kʼaslem chuqaʼ ri kïkʼ achiʼel nutzʼët rijaʼ, nkʼatzin chuqaʼ chi oj chʼajchʼöj chuwäch rijaʼ. Ja riʼ xtqatzʼët chupam ri jun chik tanaj.

^ parr. 5 Chi rij Levítico 17:10, 11 ri wuj Investigación y Ciencia nubʼij chi «ronojel ri célula e kʼo chupam ri kïkʼ yeʼikʼatzin richin ri kʼaslem».

^ parr. 12 Tatzʼetaʼ ri wuj ¡Despertad! de agosto 2006, ruxaq 3-12 (Nota primera y segunda) reʼ kiwuj ruqʼalajrisanelaʼ ri Jehová.

^ parr. 16 E kʼo etamanelaʼ chi rij ri Loqʼoläj Wuj nkibʼij chi ruma ri rubʼanik tzʼibʼan ri hebreo «man nuyaʼ ta nabʼij qa chi re tzij reʼ xa xe nchʼon chi rij ri chʼaʼoj nbʼanatäj chi rij ri ixöq». Chuqaʼ ri Loqʼoläj Wuj majun nubʼij ta chi ri Jehová nutzʼët jarupeʼ qʼij kʼo ri neneʼ chupam ri ruteʼ, ja riʼ ri qʼatoj tzij xtbʼan pa ruwiʼ ri makunel.

^ parr. 70 Chupam ri tzijonem: «Ri fracciones chupam ri kïkʼ chuqaʼ toq nbʼan jun operación» nqʼalajrisäx más chi rij reʼ.