Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

TANAJ 2

¿Achike ri Dios?

¿Achike ri Dios?

1. ¿Achike ruma rukʼamon nqayaʼ ruqʼij ri Dios?

Ronojel ri kʼo ja ri Dios ri bʼanayon. Ri rukʼaslem rijaʼ majun rutikirisabʼäl ta chuqaʼ majun rukʼisel ta (Salmo 90:2). Rikʼin rijaʼ e petenäq ri utziläj taq rutzijol ri e kʼo chupam ri Biblia (1 Timoteo 1:11). Ruma rijaʼ xyaʼon ri qakʼaslem, rukʼamon xa xe rijaʼ nqayaʼ ruqʼij. Tasikʼij Apocalipsis 4:11.

2. ¿Achike rubʼanik ri Dios?

Ri Dios jun espíritu, ruma riʼ majun jun ta winäq tzʼeteyon, reʼ jun rubʼanik kʼaslem ri nimaläj ruqʼij chuqaʼ man junan ta rikʼin ri kikʼaslem ri winaqiʼ (Juan 1:18; 4:24). Stapeʼ man nqatzʼët ta, rikʼin ri rusamaj e rubʼanon nqʼalajin chi qawäch ri rubʼanik ri runaʼoj. Ri jalajöj kiwäch taq cheʼ chuqaʼ ri kotzʼiʼj nkikʼüt ri rajowabʼäl chuqaʼ ri retamabʼal, ri kaj chuqaʼ ri Ruwachʼulew nkikʼüt ri nimaläj ruchuqʼaʼ. Tasikʼij Romanos 1:20.

Chuqaʼ ri nqasikʼij ri Biblia nqetamaj más chi rij ri Dios. Ri wuj riʼ nubʼij chi qe achike ri nqa chuwäch chuqaʼ ri man nqa ta chuwäch rijaʼ, achike runaʼoj nubʼän kikʼin ri winaqiʼ chuqaʼ achike nubʼij chi rij ronojel ri nbʼanatäj. Tasikʼij Salmo 103:7-10.

3. ¿La kʼo rubʼiʼ ri Dios?

Ri Jesús xubʼij: «Qatataʼ Dios ri at kʼo chi laʼ chi kaj, kan jantapeʼ ta kʼa xtnimirisäx ri loqʼoläj abʼiʼ rat» (Mateo 6:9). Stapeʼ ri Dios kʼïy rubʼiʼ nbʼïx chi re, rijaʼ xa xe jun rubʼiʼ kʼo. Chupam jujun chʼabʼäl ri bʼiʼaj riʼ jujun wi rubʼanik nsikʼïx. Ri pa kaxlan chʼabʼäl «Jehová» nbʼïx chi re, chuqaʼ e kʼo winaqiʼ «Yavé» nkibʼij chi re. Tasikʼij Salmo 83:18 (82:19 pa chʼaqa chik Biblias).

Chupam kʼïy Biblias elesan kan rubʼiʼ ri Dios, pa rukʼexel riʼ choj Ajaw o Tataʼixel yaʼon kan. Ja kʼa toq xtzʼibʼäx nabʼey mul ri Biblia nawïl wi jun laʼaq 7.000 mul chupam. Toq ri Jesús xutzijoj ri Dios xukʼüt chuqaʼ ri rubʼiʼ. Tasikʼij Juan 17:26.

Tatz’eta’ ri video ¿La kʼo rubʼiʼ ri Dios?

4. ¿La yojrunataj ri Dios?

Achiʼel re jun tataʼaj reʼ, ri Dios nrajoʼ nuyaʼ jun utziläj kʼaslem chi qe

Ruma ronojel ri tijoj poqonal e kʼo pa qawiʼ, ¿nel chi tzij chi ri Jehová man yojrajoʼ ta? Kʼïy winaqiʼ nkibʼij chi ri Dios nuyaʼ tijoj poqonal pa qawiʼ richin yojrutojtobʼej. Ri naʼoj riʼ man qitzij ta. Tasikʼij Santiago 1:13.

Ri Jehová ruyaʼon qʼij chi nqachaʼ achike nqabʼän pa qakʼaslem, y más ta kʼa ütz nqachaʼ nqayaʼ ruqʼij rijaʼ (Josué 24:15). Kʼïy winaqiʼ xa nkichaʼ nkibʼän itzelal chi ke ri chʼaqa chik. Ruma riʼ kʼiyirnäq ri itzelal. Ri Jehová nqʼaxon ranima nutzʼët ronojel ri itzelal yebʼanatäj. Tasikʼij Génesis 6:5, 6.

Ri Jehová nrajoʼ ri ütz pa qawiʼ, nrajoʼ chi yojkikot pa qakʼaslem. Xa bʼaʼ chik, xtukʼïs ruwäch ri qʼaxomal chuqaʼ ri itzelal. Ri kʼa ruyaʼon chik na bʼaʼ qʼij chi kʼo ri itzelal, xa kʼo achoj ruma. Chupam ri tanaj 8 xtqetamaj achike ruma. Tasikʼij 2 Pedro 2:9; 3:7, 13.

5. ¿Achike rubʼanik yojjel apo rikʼin ri Dios?

Ri Jehová nrajoʼ chi yojchʼon rikʼin richin yojjel apo rikʼin. Rijaʼ chi qajujunal yojrajoʼ (Salmo 65:2; 145:18). Chuqaʼ man nukʼekʼej ta riʼ nuküy qamak. Rijaʼ nuyaʼ rejqalem ri nqakanoj rubʼanik nqabʼän ri nqa chuwäch, stapeʼ kʼo mul yojtzaq. Ruma kʼa riʼ stapeʼ oj ajmakiʼ yojtikïr ütz nqakʼwaj qiʼ rikʼin. Tasikʼij Salmo 103:12-14; Santiago 4:8.

Ruma ja ri Jehová xyaʼon ri qakʼaslem rukʼamon ja rijaʼ ri nqajoʼ, más chuwäch xa bʼa achike chik jun (Marcos 12:30). Toq nqetamaj chi rij rijaʼ chuqaʼ toq nqanimaj rutzij, nqakʼüt chi nqajoʼ rijaʼ. We nqabʼän riʼ xkojjel apo más rikʼin. Tasikʼij 1 Timoteo 2:4; 1 Juan 5:3.